Šiaulių apygardos teismo nutartis

Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą, pažymėtą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos matavimų organizacijos“ parengtoje žemės sklypo servituto nustatymo schemoje indeksu „S“, kurio bendras plotas 196 m2, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančiame inžineriniame statinyje - kiemo aikštelėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikiantį teisę transporto priemonėms važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2011-10-05 iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pirkimo - pardavimo sutartimis įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą ir administracinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliajame plane, patvirtintame Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-04 sprendimu Nr. 19 „Dėl Kelmės miesto teritorijos esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. Mackevičiaus gatvių detalaus plano patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklauso 196 kv. m. ploto servitutas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovei sudarius pirkimo - pardavimo sandorius paaiškėjo, kad atskirų institucijų dokumentai nustato skirtingą nusipirkto žemės sklypo teisinį režimą. 2012-12-16 ieškovė raštu kreipėsi į Kelmės žemėtvarkos skyrių su siūlymu sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau Kelmės žemėtvarkos skyrius atsisakė sudaryti notarinį susitarimą, kadangi patekti į ieškovės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra numatyta iš (duomenys neskelbtini), todėl pastatu naudotis pagal paskirtį kliūčių nėra, o nustačius kelio servitutą (tarnaujantį daiktą) žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bus nepagrįstai apribotos šio nekilnojamojo daikto naudojimosi galimybės. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotame atsakovui vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, yra pastatytas ir įregistruotas inžinerinis statinys - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti ieškovei tinkamą privažiavimą prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei statinio, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, būtina nustatyti kelio servitutą ne tik žemės sklypui, bet ir jame esančiam inžineriniam statiniui - kiemo aikštelei. Ieškovė pažymėjo, kad neturi jokio kito privažiavimo prie savo komercinės paskirties pastato, kuriame įsikūrusi parduotuvė, ir nėra jokios kitos galimybės tokį privažiavimą padaryti, kaip tik per atsakovų valdomus nekilnojamuosius daiktus. Iš (duomenys neskelbtini) toks privažiavimas negalimas, kadangi tarp šios gatvės ir ieškovės pastato yra pėsčiųjų takas, nutiestas Kelmės rajono savivaldybei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė teismui pateikė UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), servituto nustatymo schemą su grafiškai pažymėtu servitutiniu keliu, iš kurios matyti, kad prašomas nustatyti servitutinis kelias eitų atsakovų žemės sklypo ir aikštelės pakraščiu. Ieškovės nuomone, servitutas turi būti nustatomas neatlygintinai, kadangi jokių turtinių ar neturtinių netekimų dėl kelio servituto nustatymo atsakovai nepatirs.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pastatą ir 0,0275 ha visuomeninės paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo aukciono būdu. Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas, vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000-05-04 sprendimu Nr. 19 „Dėl Kelmės m. teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A.Mackevičiaus gatvių, detalaus plano patvirtinimo“ (toliau-2000 m. detalus planas), o 2011 m. pagal VĮ Turto bankas užsakymą buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai. Jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo numatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į žemės sklypą, priklausantį ieškovei. Patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą ir į pastatą yra numatytas iš (duomenys neskelbtini). 2000 m. detaliajame plane žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodyta ir apibrėžta kelio servituto buvimo vieta ir jo plotas, o Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-27 įsakymas Nr. A-470 „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sąlygų nustatymo“ ir 2011-05-25 Kelmės rajono savivaldybės darbo grupės sprendimas dėl kelio servituto, suteikiančio teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pagal posėdžio protokolą Nr. VK-254, negali būti laikomi dokumentais, nustatančiais teisę į servitutą, nes pirmasis dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio, antrasis dokumentas negali sukelti jokių juridinių pasekmių, kadangi galimybę nustatyti servitutus savivaldybių darbo grupės sprendimais jokie teisės aktai nenumato. Ieškovė pirkdama nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išreiškė savo laisvą valią įsigyti tokį daiktą, koks buvo parduodamas, kaip atitinkantį savo turiniu pirkėjo tikslus ir lūkesčius, jai buvo žinomos įsigyjamo žemės sklypo gretimybės ir tai, kad žemės sklypui nebuvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis per gretimą žemės sklypą. Valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šio sklypo naudotojas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ yra pastatęs inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, kuri užima visą žemės sklypo plotą. Patenkinus ieškovės reikalavimus, dalies sklypo naudoti pagal paskirtį nebus galima. Jeigu skaičiuoti kompensaciją pagal analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 9.2 punkte nurodyta formule kompensaciniai nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo sudarytų 69208,85 Lt. Nors ieškovė naudodamasi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, tačiau tokios aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teises. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad be servituto nustatymo per valstybinės žemės sklypą ir kiemo statinį, priklausantį atsakovui vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba”, ieškovei nėra jokių galimybių naudoti statinio pagal jo paskirtį.

Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2000-09-12 su Šiaulių apskrities viršininku buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas išsinuomojo 1630 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Nei nuomos sutartyje, nei kituose dokumentuose bei Nekilnojamojo turto registre minėtam sklypui servitutai nebuvo nustatyti. Per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011 m. iš valstybės išsinuomotame žemės sklype atsakovas įrengė inžinerinį statinį - kiemo aikštelę, kurios vidutinė rinkos vertė 181000,00 Lt, statinys nuosavybės teise įregistruotas VĮ „Registrų centras“ nuo 2011-09-27. Įrengus ieškovės prašomą servitutinį įvažiavimą, juo bus vežamos prekės sunkiasvoriais automobiliais, dėl to bus sugadinta esama trinkelių danga, nes pagrindas nėra pritaikytas tokioms apkrovoms. Teismo sprendimu nustačius servitutą, jis būtų ekonomiškai nuostolingas, pagrindinio daikto – turgaus aikštės, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis naudotis pagal paskirtį, kadangi dėl įrengto kelio ir juo vykstančio eismo būtų nesaugu prekiautojams ir prekeiviams. Jei kiemo aikštelė būtų sumažinta 196 m3, įmonė patirtų 14160,00 Lt tos dalies kiemo aikštelės įrengimo išlaidų nuostolių. Be to, tuo pačiu plotu sumažėtų komercinei veiklai naudojamas plotas, dėl to vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ vidutiniškai kiekvienais metais prarastų apie 15000,00 Lt pajamų. Atsakovo teigimu, ieškovė jai priklausančiu turtu gali naudotis pagal paskirtį, nenustačius kelio servituto atsakovo naudojamame žemės sklype, be to, ieškovė neieškojo alternatyvių galimybių įsirengti įvažiavimą į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini), siekia išvengti kito kelio įrengimo sąnaudų atsakovo sąskaita.