- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-3579-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01017-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- M. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą (skundą) atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, trečiasis suinteresuotas asmuo – M. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu (skundu), kuriame prašo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2021 m. gruodžio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-2120 (toliau – ir Privalomasis nurodymas, ir PN) ir: „<...> pakartotinai išnagrinėti M. K. pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti jai, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021 m. spalio 25 d. atsakymo Nr. A33(1)-9235 2 punktą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti detaliojo plano korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai“.
Prašyme (skunde) nurodo, kad Inspekcija 2021 m. lapkričio 4 d. gavo M. K. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-10-25 rašto Nr. A33(1)-9235 „Dėl pasiūlymų Nr. VPSL3730 (Nr. A34(1)-7904) ir Nr. A34(1)-8132“ (toliau – ir 2021 m. spalio 25 d. atsakymas). Peržiūrėjus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau - TPDRIS) teritorijų planavimo dokumento „žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Viliaus rajono savivaldybės tarybos 2014-10-31 sprendimu Nr. T3-448, ir žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. T3-204, koregavimas“ (toliau – DP korektūra), paskelbtus dokumentus, nustatyta, kad šiuo metu DP korektūros planavimo procesas yra baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijoje. Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Antrojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius (toliau – Skyrius), išnagrinėjęs M. K. skundą, nustatė, kad Administracijos direktoriaus (toliau – ir Planavimo organizatorius) 2021 m. spalio 25 d. atsakymas į M. K. pasiūlymą neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau - Nustatai), 6.4.2 papunkčio reikalavimų. Todėl remdamasi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 bei 2 punktais, Inspekcija 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė Planavimo organizatoriui Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo Planavimo organizatorių ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio Privalomojo nurodymo gavimo dienos „<...> pakartotinai išnagrinėti M. K. pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti jai, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021 m. spalio 25 d. atsakymo Nr. A33(1)-9235 2 punktą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti detaliojo plano korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai“. Planavimo organizatorius, pagal Inspekcijos Privalomąjį nurodymą išnagrinėjęs, 2021 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A33(1)-11329 „Dėl 2021-10-25 atsakymo Nr. A33(1)-9235 papildymo (patikslinimo)“ (toliau – 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymas) atmetė M. K. pasiūlymą. M. K. nesutikdama su Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymu, 2022 m. sausio 7 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu. Tuomet Inspekcijos Skyrius įvertino Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymą ir nustatė, kad atsakymas į M. K. pateiktą pasiūlymą yra neišsamus, nekonkretus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, tad konstatavo, jog Inspekcijos Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Tiek M. K., tiek ir Planavimo organizatorius buvo informuoti, kad Inspekcija dėl PN nevykdymo kreipsis į teismą. Inspekcija teigia, kad šaligatviai yra gatvės elementai, kurie įrengiami tarp gatvės raudonųjų linijų. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – M. K. žemės sklypas), ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonosiomis linijomis, todėl šaligatvis, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – STR 2.06.04:2014), 36 punktu bei 37.10 papunkčiu, turi būti įrengiamas tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, o ne M. K. žemės sklype. Todėl Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 21 d. atsakymo teiginiai, kad M. K. žemės sklype turi būti nustatomas kelio servitutas, skirtas šaligatvio įrengimui, yra nepagrįstas ir neatitinka minėto teisės akto reikalavimų. Inspekcija taip pat teigia, kad Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakyme nėra nurodyta viešpataujančiu tampančiu (-io) daiktų (-o), taip pat nėra aišku, ar yra išreikštas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo, tad Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymo motyvas, kad „<...> parengus Detaliojo plano koregavimą užstatymas dar padidės, nes atsiras daugiau žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, Detaliajame plane ir jo koregavime yra teisėtas ir numatytas pagal teisės aktus“ nėra išsamus ir pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.113 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, jog būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Atsižvelgiant į tai, Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakyme nėra informacijos, kodėl DP korektūroje numatomo kelio servituto (šaligatvio įrengimui) plotis numatytas 6 metrai. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, mano, kad Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymas į M. K. pateiktą pasiūlymą yra neišsamus, nekonkretus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, todėl Planavimo organizatorius pateikdamas minėtą atsakymą pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalį ir Nuostatų 6.4.2 papunktį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą į prašymą (skundą), kuriame su prašymu (skundu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti DP korektūros iniciatorių uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) CAPITAL DOMUS ir DP korektūros rengėją R. M. IĮ „Mažasis atriumas“.
Atsiliepime nurodo, kad Administracija jau yra įvykdžiusi Privalomąjį nurodymą. Tad visiškai neaišku, kodėl pareiškėja mano, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Teigia, kad sulyginus abu Administracijos atsakymus, t. y. 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d., jų turinį, akivaizdu, kad Administracija visiškai įvykdė Privalomąjį nurodymą ir pakartotinai išnagrinėjo trečiojo asmens siūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) pakeitė 2021 m. spalio 25 d. atsakymo 2 punktą. Tad jeigu pareiškėja mano, kad Administracijos pakartotinis 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymas yra neteisėtas, tai ji turėjo teikti skundą teismui dėl kitų Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – prašyti panaikinti 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymą. Kadangi pareiškėja savo prašyme (skunde) nurodo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymas yra neteisėtas, tad Administracija pateikia argumentus ir dėl šio atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžė, kad rengiant DP korektūrą tiek Administracija, tiek ir DP korektūros iniciatoriai vadovaujasi patvirtintais ir galiojančiais 2014 m. DP sprendiniais. Pažymi, kad šaligatvio įrengimas bus atliekamas techninio projekto metu. Kitiems asmenims norint įrengti šaligatvį pagal DP korektūros sprendinius, reikės pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su sklypo, kuriame numatomas atlikti darbus, savininku, valdytoju ar naudotoju, arba servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad STR 2.06.04:2014 yra taikomas ir privalomas visiems statybos dalyviams. Tai reiškia, kad šio teisės akto nuostatų turės būti paisoma šaligatvio įrenginėjimo metu. Tuo tarpu DP korektūros metu šio reglamento nuostatos nėra privalomos. Be to, teigia, kad kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, nustatymas DP korektūroje yra teisėtas ir motyvuotas. Pabrėžia, kad servitutas buvo nustatytas 2014 m. detaliajame plane, kuris buvo parengtas ir suderintas nustatyta tvarka.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į prašymą (skundą), kuriame nurodė, kad palaiko Inspekcijos prašymą (skundą) bei prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo įvykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą.
5. Byloje nustatyta, kad rengiama DP korektūra. Planavimo organizatorius - Administracijos direktoriaus. Šiuo metu DP korektūros planavimo procesas yra baigiamojo etapo sprendinių viešinimo stadijoje.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. kreipėsi į Administraciją su 2021 m. spalio 11 d. pasiūlymais, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad: „Šiuo metu sklypui Nr. 6 nustatytas servitutas – Teisė pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus (0,0269 ha). Dalinant sklypus sumažėja tinklų servitutui nustatyta dalis (bus 179 kv / = 0,179 ha), bet kažkodėl numatoma, kad atsiras dar ir kelio servitutas. Kokiu pagrindu ? Mes patys naudojamės gretimame sklype esančiu keliu (nustatytas kelio servitutas). Aiškinamajame rašte (punkte 2.8) tai neatskleista (net neužsimenama, kodėl toks servitutas atsiranda, matyt, techninė klaida prie sklypų aprašymų, prašome šią klaidą aiškinamajame rašte ištaisyti, t. y. išbraukti iš Sprendinių aiškinamajame rašte nurodomų S6-1 servitutų šiuo metu neegzistuojantį ir niekaip neargumentuojamą kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku)“ (2 siūlymas).
M. K. dar kreipėsi į Administraciją ir elektroniniu laišku su 2021 m. spalio 20 d. pasiūlymais, kuriais, be kita ko, pakartojo 2021 m. spalio 11 d. pasiūlymų 2 punktą, t. y. 2 siūlymą.
7. Administracija į M. K. pasiūlymus pateikė 2021 m. spalio 25 d. atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog: „Informuojame, kad Detaliajame plane Nr. 2 buvo nustatytas servitutas Nr. S4 (0.0269 ha) – teisė eiti bet kuriuo paros metu bei pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Rengiant Detaliųjų planų Nr. 1 ir Nr. 2 koregavimą, šis sprendinys nekeičiamas, o servituto plotai kinta atitinkamai perdalijus sklypų ribas ir plotus. Klaidos dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nėra. Pastaba atmesta.“.
8. M. K. 2021 m. lapkričio 4 d. skundu kreipėsi į Inspekcija; skundu prašė išnagrinėti pateiktą informaciją dėl kelio servituto (teisės naudotis pėsčiųjų taku), statuso kaip egzistuojančio, neteisėtumo bei pripažinti Administracijos 2021 m. spalio 25 d. atsakymą (teismo pastaba: skunde padaryta rašymo klaida ir netiksliai nurodyta atsakymo data – 2021-10-20) dalyje dėl jos 2 pasiūlymo atmetimo nepagrįstu ir įpareigoti Administraciją panaikinti detaliajame plane kelio servitutą (kodas 202) sklypuose Nr. 2-8.
9. Inspekcija, išnagrinėjusi M. K. skundą ir įvertinusi Planavimo organizatoriaus 2021 m. spalio 25 d. atsakymą, konstatavo, kad nėra aišku ar rengiant DP korektūrą buvo įvertintas esančio servituto poreikis (kadangi toks uždavinys numatytas DP korektūros planavimo darbų programoje), todėl darytina išvada, jog Planavimo organizatoriaus atsakymas į pareiškėjos pateiktą pasiūlymą yra neišsamus, nekonkretus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais; Planavimo organizatorius, pateikdamas atsakymą, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 6.4.2 papunktį.
Inspekcija, atsižvelgdama į nustatytą pažeidimą ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriame įpareigojo Planavimo organizatorių (Administraciją): „pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjai, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021-10-25 d. atsakymo Nr. A33(1)-9235 2 punktą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti DP korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.“. Nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – ne vėliau kaip 1 mėnuo nuo šio Privalomojo nurodymo gavimo dienos.
10. Administracija, vykdydama Privalomąjį nurodymą ir pakartotinai išnagrinėjusi M. K. 2 pasiūlymą, 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymu atmetė jos pasiūlymą. Administracija minėtame atsakyme nurodė, kad: „Jūs jau buvote informuoti, kad žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. T3-204, buvo numatyti servitutai - teisė eiti bet kuriuo paros metu bei pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Įsigyjant žemės sklypus buvo privaloma šiuos servitutus įregistruoti, todėl informuojame, kad servitutų įregistravimo tvarka buvo pažeista. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d., informuojame, kad Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Patvirtinus minėtą Detalųjį planą buvo parengti žemės sklypų kadastriniai matavimai pagal tuo metu galiojančią tvarką, t. y. vadovaujantis Kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Įvertinant tą faktą, kad visi Detaliajame plane suplanuoti žemės sklypai priklausė vienam savininkui (tam pačiam asmeniui), servitutai nebuvo registruojami, nes tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku, todėl pats sau nei sutikimų, nei servitutų negali užregistruoti, išskyrus tuos, kurie yra inžinerines komunikacijas eksploatuojančių įmonių (pav., ESO, UAB Vilniaus vandenys) naudai. Parengus techninius projektus ir gavus statybą leidžiančius dokumentus bei pastačius pastatus, juos ir žemės sklypus parduodant, pirkimo – pardavimo sandorio metu notaras turėjo įvertinti situaciją bei paaiškinti abiem sandorio šalims servitutų įregistravimo privalomumą. Informuojame, kad to neatlikus, tai jokiomis aplinkybėmis nepanaikina parengto ir patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Paaiškiname, kad Jūsų teiginys, kad Detaliajame plane nustatytas kelio servitutas yra neargumentuojamas, nėra pagrįstas. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2011 m. gegužės 23 d. Kelių planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DPS-365/11 6 sk. 5 p.p. 6 dalį buvo reikalavimas numatyti gatvę pagal tuo metu galiojantį STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ su ne mažesniu kaip D gatvių kategorijos indeksu, t. y. D kategorijos gatvėje buvo suplanuoti šaligatviai abiejose gatvės pusėse. Detalusis planas buvo suderintas Teritorijų planavimo komisijoje, patikrintas Valstybinėje teritorijų ir statybos inspekcijoje ir jį patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIV skyriaus 132 p., teritorijose, kuriose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti įrengiami abiejose gatvės pusėse. Jūsų atveju užstatymas yra abiejose (duomenys neskelbtini) gatvės pusėse, parengus Detaliojo plano koregavimą užstatymas dar padidės, nes atsiras daugiau žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku Detaliajame plane ir jo koregavime yra teisėtas ir numatytas pagal teisės aktus. Jūsų pastaba atmesta.“.
11. M. K. vėl kreipėsi į Inspekciją su 2022 m. sausio 7 d. skundu, kuriame prašė pakartotinai išnagrinėti pateiktą informaciją dėl kelio servituto (teisės naudotis pėsčiųjų taku), statuso kaip egzistuojančio, neteisėtumo bei pripažinti Administracijos 2021 m. spalio 25 d. atsakymą bei 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymą dalyse dėl 2 pasiūlymo atmetimo nepagrįstu ir įpareigoti Administraciją panaikinti detaliajame plane kelio servitutą (kodas 202) sklypuose Nr. 2-8.
12. Inspekcija, išnagrinėjusi M. K. skundą, 2022 m. vasario 10 d. rašte Nr. 2D-2604 „Dėl 2021-12-03 privalomojo nurodymo Nr. PN-2120 nevykdymo“, be kita ko, konstatavo, kad Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakyme nurodytas motyvas „Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ XIV skyriaus 132 p., teritorijose, kuriose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti įrengiami abiejose gatvės pusėse“ dėl M. K. žemės sklype nustatomo kelio servituto, skirto šaligatvio įrengimui, yra nepagrįstas ir neatitinka STR 2.06.04:2014 36 punkto reikalavimų; Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakyme nėra nurodytų viešpataujančiu tampančių / -io daiktų / -o, taip pat nėra aišku ar yra išreikštas viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo, todėl Planavimo organizatoriaus motyvas, kad „parengus Detaliojo plano koregavimą užstatymas dar padidės, nes atsiras daugiau žemės sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ nėra išsamus ir pagrįstas teisės aktų reikalavimais; Planavimo organizatoriaus atsakyme nėra informacijos, kodėl DP korektūroje numatomo kelio servituto (šaligatvio įrengimui) plotis – 6 metrai.
Inspekcija padarė išvadą, kad Planavimo organizatoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymas į M. K. pasiūlymą yra neišsamus, nekonkretus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, tad Planavimo organizatorius pateikdamas atsakymą pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalį ir Nuostatų 6.4.2 papunktį. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija priėmė sprendimą, kad Planavimo organizatorius Privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdė ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi per 2 mėnesius nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Privalomąjį nurodymą.
13. Taigi, Inspekcija tokiu būdu kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo Administraciją įvykdyti PN.
14. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl atsakovės Administracijos prašymo įtraukti į bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis. Taigi, Administracija prašo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti DP korektūros iniciatorių UAB CAPITAL DOMUS ir DP korektūros rengėją R. M. IĮ „Mažasis atriumas“.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys - tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar Planavimo organizatorius – Administracija, tinkamai įvykdė Privalomąjį nurodymą, t. y. atsakyti M. K. į jos pateiktą pasiūlymą dėl DP korektūros. Administracija neprivalo atsižvelgti į teikiamus pasiūlymus, tiesiog motyvuotai turi būti atsakyta. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad šios bylos išsprendimas kaip nors gali daryti įtaką nurodytų asmenų (DP korektūros iniciatoriaus ir rengėjo) teisėms ir pareigoms. Tuo pačiu tai reiškia, kad nėra pagrindo minėtų asmenų į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
15. Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalį planavimo organizatoriaus atsakyme pasiūlymus pateikusiam asmeniui nurodoma, ar planavimo organizatorius pritaria pasiūlymams, ar motyvuotai juos atmeta.
Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. kovo 15 d.) 6.4.2 papunktis nustatė, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad nors planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo procedūra negali būti vykdoma tik formaliai ir planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti, visiškai nepaaiškinant atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino; priešingas minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės neatitiktų visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese esmės ir nebūtų užtikrinama galimybė suinteresuotiems asmenims tinkamai pasinaudoti įstatymuose bei kituose teisės aktuose jiems garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese (2021 m. birželio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-266-502).
Savo ruožtu pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai, t. y. konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinys jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; ir kt.).
17. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos (šiuo atveju Inspekcija – Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis) pagal kompetenciją atlieka kai į institucijas su skundu dėl šiuo etapu atliekamų procedūrų ir priimtų sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams kreipiasi viešojo administravimo subjektai, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos (šiuo atveju Inspekcija) pagal kompetenciją tikrina ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento.
Inspekcija, nustačiusi minėtus pažeidimus, turi teisę planavimo organizatoriui duoti privalomus nurodymus (Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalis, 4 straipsnio 4 dalies 1-2 punktai).
Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasibaigus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui arba iki šio termino pabaigos gavusi subjekto, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, raštą, kad šis nurodymas yra įvykdytas, ir tai patvirtinančius dokumentus, privalomąjį nurodymą pateikusi teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija patikrina, ar šis nurodymas yra įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, jį pateikusi teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipiasi į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima jį pateikusios teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sutinka su Administracijos argumentais, kad ji iš esmės įvykdė Privalomąjį nurodymą.
Akcentuotina, kad Inspekcija Privalomuoju nurodymu buvo įpareigojusi Administraciją: „pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymą dėl kelio servituto (teisė naudotis pėsčiųjų taku) nustatymo ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjai, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti 2021-10-25 d. atsakymo Nr. A33(1)-9235 2 punktą; apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; nevykdyti DP korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.“.
Kaip matyti iš bylos, Administracija pakartotinai išnagrinėjo M. K. minėtą pasiūlymą ir pakankamai išsamiai bei argumentuotai jai atsakė 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymu, buvo papildytas (patikslintas) 2021 m. spalio 25 d. atsakymo 2 punktas, t. y. jis iš esmės buvo pakeistas; apie priimtą sprendimą tiek M. K., tiek ir Inspekcija buvo informuota minėtu 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymu; Administracija nevykdė DP korektūros planavimo proceso iki bus pašalinti Inspekcijos nustatyti Planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Kitų įpareigojimų Administracijai nebuvo duota.
Tad nagrinėjamu atveju Inspekcija turėjo arba naują privalomąjį nurodymą duoti Administracijai, arba kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymo, panaikinimo. Kadangi Inspekcija kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Privalomąjį nurodymą, kuris realiai įvykdytas, tad pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus M. K. teikto ginčo pasiūlymo turinį „Šiuo metu sklypui Nr. 6 nustatytas servitutas – Teisė pakloti ir eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus (0,0269 ha). Dalinant sklypus sumažėja tinklų servitutui nustatyta dalis (bus 179 kv / = 0,179 ha), bet kažkodėl numatoma, kad atsiras dar ir kelio servitutas. Kokiu pagrindu ? Mes patys naudojamės gretimame sklype esančiu keliu (nustatytas kelio servitutas). Aiškinamajame rašte (punkte 2.8) tai neatskleista (net neužsimenama, kodėl toks servitutas atsiranda, matyt, techninė klaida prie sklypų aprašymų, prašome šią klaidą aiškinamajame rašte ištaisyti, t. y. išbraukti iš Sprendinių aiškinamajame rašte nurodomų S6-1 servitutų šiuo metu neegzistuojantį ir niekaip neargumentuojamą kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku)“ akivaizdu, kad šis pasiūlymas yra pakankamai siauros apimties, t. y. juo iš esmės buvo siūloma ištaisyti klaidą aiškinamajame rašte, t. y. išbraukti iš sprendinių aiškinamajame rašte nurodomų S6-1 servitutų, šiuo metu neegzistuojantį ir niekaip neargumentuojamą kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku. Tačiau Inspekcija, nagrinėdama M. K. skundus, ypač antrą skundą, kažkodėl šį pasiūlymą labai išplečia ir nepagrįstai vertina, kad Planavimo organizatoriaus – Administracijos, atsakymas yra neišsamus, nekonkretus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi M. K. pasiūlymą bei Planavimo organizatoriaus tiek 2021 m. spalio 25 d. atsakymą, tiek ir 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymą (vertinant juos kartu), daro išvadą, kad Administracija tinkamai atsakė į M. K. pateiktą pasiūlymą, toks atsakymas atitinka tiek teisės aktų reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, Nuostatų 6.4.2 papunktį), tiek ir anksčiau nurodytą teismų praktiką dėl atmetimo motyvų individualizavimo ir išsamumo. Taip pat Planavimo organizatoriaus atsakymas patvirtina, jog Administracija realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jai pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino.
20. Be to, kaip matyti iš bylos, Inspekcija, nagrinėdama M. K. skundus, iš esmės jau vertino Planavimo organizatoriaus – Administracijos, pačių pasiūlymo atmetimo motyvų turinį jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tačiau šioje stadijoje - skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, tokia patikra nėra vykdoma.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcijos prašymas (skundas) dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą (skundą) dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.