Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje bei nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012-08-09 20.30 val. iki 2012-08-10 7.30 val., su raktų pakabuku – peiliuku prasuko L. J. priklausančio automobilio „VW SANTANA“, valstybinis Nr. ETE 420, stovėjusio šalikelėje, prie Rygos g. 14 - o namo, Vilniuje, vairuotojo durelių spynelę, jas atidarė ir atsisėdęs į vairuotojo sėdynę, rankomis sulaužė plastmasinę užvedimo spynelės ir kontaktinės grupės laidų apsaugą, ištraukė kontaktinės grupės laidus, juos sujungė, užvedė automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė L. J. priklausantį automobilį „VW SANTANA“, valstybinis Nr. ETE 420, 2 000 Lt vertės, kartu su jame buvusiais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. C589532, techninės apžiūros talonu Nr. 001-0547479, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo liudijimu Nr. AKA0295398, padarydamas L. J. 2 000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo peržiūrėti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad nežiūrint į tai, jog yra teistas septynis kartus, mano, jog jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi bylos nagrinėjimo metu jis prisipažino kaltu, pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, išėjęs iš įkalinimo įstaigos gyvens su motina, kuriai dėl silpnos sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra, dirbs toje pačioje darbovietėje, kur dirbo iki sulaikymo.

Teismo posėdyje nuteistojo R. V. gynėja prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. V. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo nuteistasis R. V. neginčija savo kaltės, padarytos veikos kvalifikavimo, prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę iki 6 mėnesių. Kolegijai nuteistojo kaltės ir padarytos veikos kvalifikavimo klausimai abejonių taip pat nekelia, todėl kolegija pasisako dėl apelianto skundžiamos, apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Parinkdamas nuteistajam R. V. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), kaltininko asmenybę.

BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog R. V. teistas septynis kartus, daugumą atvejų už tos pačios rūšies nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, praėjus vos trims mėnesiams nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos. Taigi, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis yra recidyvistas, ir parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. V. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam, kuri nėra atlyginta. Kita vertus, kaip pirmiau minėta, R. V. praeityje daug kartų teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, eilę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirbo. Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.

Apeliaciniame skunde prašymą dėl bausmės švelninimo, paskiriant kitą bausmės rūšį arba mažinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę iki 6 mėnesių, nuteistasis iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jis prisipažino kaltu, pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, iki suėmimo dirbo. Į šias aplinkybes jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir skirdamas ją artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Dar kartą vertinti šias aplinkybes kolegija neturi teisinio pagrindo. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad pasižada daugiau nebenusikalsti, grįžus į laisvę dorai gyventi ir dirbti, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, rūpintis sergančia motina nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistajam R. V. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.