Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1847-667/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-28
Bylos Nr.
1-1847-667/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13068-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1847-667/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13068-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui K. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2024 m. balandžio 06 d. apie 20.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį "Saab-9", kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y., alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest", Nr. ARKL-0710 nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra išsituokęs, dabar gyvena su sugyventine, savo vaiko, kuriam 11 mėnesių, mama. 2024 m. balandžio 06 d. namuose buvo problemų, buvo įtampa, kivirčai. Nenorėjo jų, todėl išvažiavo iš namų. 2024 m. balandžio 6 d. prieš 20 val. atvažiavo su automobiliu "Saab-9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę prie (duomenys neskelbtini)parduotuvės, (duomenys neskelbtini)g., nes nenorėjo važiuoti namo. Automobilis registruotas draugo D. Ž. vardu, nors faktiškai jam priklauso, nes jis su D. yra pilnai už ją atsiskaitęs. Ten išgėrė mašinoje alaus. Po to dar norėjo pavažiuoti į kitą vietą. Važiuojant buvo sulaikytas policijos ir patikrinus alkotesteriu jam nustatytas neblaivumas. Tik jam pajudėjus, dar aikštelėje, (duomenys neskelbtini)g., jį sustabdė policija. Kaltinamasis gerai žinojo, kad negalima vairuoti girtam automobilį. Buvo išgėręs apie 2 litrus alkoholio, tai yra 4 skardines alaus. Retai vartoja alkoholį. Anksčiau neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Gailisi dėl savo poelgio. Nori būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant jo draugo D. Ž. atsakomybėn. Jis iš jo prieš 6-7 metus pirko automobilį, tačiau pradžioje jo neįregistravau savo vardu, nes pirko išsimokėtinai. Prieš dvi savaites atsiskaitė pilnai už automobilį, tačiau savo vardu nepersirašė. Jis su D. pažystamas nuo 2000 metų, nuo 2005 metų bendraudavo nuolat su juo, nes dirbo instruktoriumi D. Ž. įmonėje. Buvo ten atsakingas už įmonės keturračius. Po Covido užsidarė įmonė. Su D. Ž. dažnai bendrauja - važiuoja į kalnus, važinėja dviračiais, turi abu mažus vaikus, tai važiuoja vienas pas kitą į svečius. D. Ž. jam yra autoritetas, jis ilgą laiką buvo tos įmonės, kurioje kaltinamasis dirbo, vadovas. Dabar kaltinamojo materialinė padėtis ganėtinai sunki. Žmona dekretinėse atostogose, bet ji turi darbo - skaito paskaitas. Po įvykio telefonas buvo išjungtas, todėl jis neatsiliepė, kai jam skambino Ž.. Tik iš policijos D. Ž. sužinojo apie tai, kad gali konfiskuoti jo automobilį. Sugyventinė žino apie įvykį. Nenorėjo jai suteikti papildomų rūpesčių, todėl ir nenori, kad ji būtų laiduotoja. Labai prastai vertina savo poelgį. Neturi paaiškinimo, kodėl taip pasielgė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Teisme apklaustas, kaip galimas laiduotojas, liudytoju D. Ž. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriuos jis tvirtina. A. P. jo draugas, jie abu turi mažus vaikus ir bendrauja šeimomis. A. yra pas jį ilgai dirbo jo įmonėje (duomenys neskelbtini), jie turi bendrų interesų, kartu leidžia laiką, sportuoja jėgos aitvarus, eina į kalnus. Jis sutinka už jį laiduoti, mano, kad gali daryti jam įtaką, sutinka už jį net sumokėti užstatą. Jis A. buvo 2018 metais perleidęs išsimokėtinai automobilį SAAB 93, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar jis už jį pilnai atsiskaitė ir A. P. yra šiuo automobilio faktinis savininkas. Jis neprieštarauja, kad minėtas automobilis būtų konfiskuotas, kadangi šis automobilis A. P. (b.l. 38-40, 114).

Iš vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 6 d. apie 20.20 val. patruliuojant, adresu (duomenys neskelbtini)buvo sustabdytas automobilis Saab-9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P., gim. (duomenys neskelbtini)m. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino, kad ką tik vartojo alkoholį. Patikrinus vairuotojo A. P. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest", Nr. ARKL-0710, Nr. 1985293, pirmo patikrinimo metu 20.41 val. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 20.57 val. buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas (b.l. 1, 41).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmu tikrinimu A. P. 20 val. 41 min. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu, 20 val. 57 min. - nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b.l. 22-24).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas automobilis "Saab-9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išimtas automobilis "Saab-9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo rakteliai ir perduotas saugoti į UAB "Augenas", Technikos g. 18A, Kaunas, aikštelę (b.l. 12-21).

Iš VĮ "Regitra" duomenimis, kelių transporto priemonės "Saab-9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. Ž. (b.l. 29). VŠĮ Emprekis duomenimis "Saab-9-3", vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 1480 eurų (b.l. 30).

Prokuroro nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribota teisė nuo 2024 balandžio 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. į automobilį Saab-9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje UAB "Augenas", Technikos g. 18A, Kaunas (b.l. 25, 32-34).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. P. 2024 m. balandžio 06 d. apie 20.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį "Saab-9", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y., alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest", Nr. ARKL-0710 nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad išgėrė alaus aikštelėje, kuri yra netoli jo namų ir norėjo dar kažkur važiuoti, kai priėjusių prie jo pareigūnų buvo sustabdytas ir jam buvo nustatytas neblaivumas.

Kaltinamojo kaltę patvirtina policijos pareigūnės R. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. balandžio 6 d. apie 20.20 val. patruliuojant su pareigūnu R. S., adresu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis Saab-9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P.. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino, kad ką tik vartojo alkoholį. Patikrinus vairuotojo A. P.blaivumą alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest", Nr. ARKL-0710, Nr. 1985293, pirmo patikrinimo metu 20.41 val. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 20.57 val. buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Alkotesterio duomenys užfiksuoti neblaivumo akte (b.l. 1, 41).

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, transporto priemonės apžiūros protokolas (b.l. 25-27).

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo draugo D. Ž. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą. D. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra senas jo pažystamas, jis buvo daug metų jo bendradarbis, jis dirbo jo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini), kuri per Covidą bankrutavo, nes dirbo laisvalaikio praleidimo organizavimo srityje. Jie dažnai bendrauja, pasikalba, klauso vienas kito nuomonės. Jis kritiškai vertina draugo A. poelgį, tačiau nori, kad jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis yra patikimas asmuo, jis sutinka už draugą sumokėti ir užstatą. Anksčiau nepastebėjo, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Jis pats šiuo metu laikinai nedirba, nors daug metų buvo įmonės savininkas ir direktorius, yra vedęs, turi mažą vaiką, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka. Mano, kad jis gali daryti draugui teigiamą įtaką. Prašo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį paskiriant laiduotoju.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 77-78), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 79-83), yra registruotas užimtumo tarnyboje, (b.l. 87), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nėra įskaitoje (b. l. 88), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 89).

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog D. Ž., kaltinamojo draugas, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas (b. l. 110), neturi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 108-109), šiuo metu nedirba, daug metų buvo (duomenys neskelbtini). Jis su kaltinamuoju sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad D. Ž. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui ir buvusiam pavaldiniui, jam dirbant jo įmonėje (duomenys neskelbtini), jis gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant D. Ž. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 2 metams be užstato draugo D. Ž. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad A. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, vidutinis girtumo laipsnis. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, neturi galiojančių nuobaudų.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jai taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 6 d. (b. l. 72-75).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis Saab-9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo įvykio dieną faktiškai priklauso jam, nors jis registruotas jo draugo D. Ž. vardu, iš kurio jis šį automobilį pirko išsimokėtinai prieš kelis metus. Policijai jį sustabdžius neblaivų, jis sumokėjo automobilio savininkui D. Ž. likusią neišmokėtą pinigų sumą už automobilį ir tapo jo faktiniu savininku, tik nespėjo jo užsiregistruoti savo vardu. A. P. sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas, tam neprieštaravo ir ankstesnis šiuo automobilio savininkas D. Ž. apklaustas teismo posėdžio metu.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Saab-9-3, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilio „Saab-9-3", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) deklaruotas savininkas yra D. Ž., nors faktinis jo savininkas yra kaltinamasis A. P.. Jie abu sutinka, kad šis automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, būtų konfiskuotas. Todėl automobiliui Saab-9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytinos BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos ir šis automobilis konfiskuotinas kartu su užvedimo rakteliu.

Dėl proceso išlaidų

2024 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. P., priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatą K. G. kaltinamojo gynėju. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 166,67 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatą K. G.. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turėjo būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kiti klausimai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Saab-9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Kaltinamajam A. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

A. P. perduoti laiduotojo D. Ž. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti A. P. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 6 d.;

– konfiskuoti iš faktinio automobilio Saab-9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininko A. P., D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Saab-9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Kaltinamajam A. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. A. P. vairuotojo pažymėjimą, saugomas voke prie popierinės baudžiamosios bylos medžiagos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ ,,Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Saab-9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Automobilį Saab-9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. nepriteisti.

Išaiškinti A. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius