Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-03-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-864-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
A2.6.-864-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00474-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 864 – 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00474-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 29 d. 12 val. 00 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), A. M. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti automobiliai. Po eismo įvykio nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1 punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu A. M. pripažino padariusi pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. A. M. nurodė, kad po eismo įvykio pasiūlė apgadintos transporto priemonės savininkui pildyti dokumentus, tačiau jis nurodė „kas iš tų popierių“, pasakė „važiuok“ ir ji išvažiavo iš įvykio vietos (33 b.l.). A. M. taip pat nurodė, kad jokių duomenų apgadintos mašinos vairuotojui nepaliko, nes jis jos neprašė (54 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas, apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas S. V. nurodė, kad po eismo įvykio (duomenys neskelbtini)vairuotoja išlipo iš automobilio, pasakė „man nieko“ ir pasišalino iš įvykio vietos (53 b.l.). S. V. taip pat nurodė, kad jam buvo įlenktas transporto priemonės valstybinis numeris, bamperis, todėl iškvietė policijos pareigūnus (53 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5 būrio patrulė Ž. N. patvirtino aplinkybes, nurodytas jos tarnybiniame pranešime, prašė teismo juo vadovautis. Taip pat nurodė, kad gavo iškvietimą į įvykio vietą, nuvyko ir užfiksavo faktą, kad apgadintas automobilis, surašė tarnybinį pranešimą ir nubraižė eismo įvykio schemą.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės patrulis L. Š. nurodė, kad eismo įvykio nepamena, jis braižo schemas, o porininkė surašo tarnybinius pranešimus. Liudytojas nurodė, kad apgadintos transporto priemonės vairuotojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vairuotoja atbuline eiga pavažiavo, atsirėmė į jo automobilį, išlipusi apsižiūrėjo, kad jos mašina neapgadinta ir nuvažiavo. L. Š. taip pat patvirtino aplinkybes, nurodytas jo tarnybiniame pranešime, prašė teismo jomis vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

A. M. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, kurie patvirtina transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, konkretizuoja transporto priemonių apgadinimus (2 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, kuriuose užfiksuota, kad 2014 m. spalio 29 d., apie 12 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių aikštelėje važiuodamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino. Tarnybiniais pranešimais taip pat užfiksuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino (3, 4 b.l.), S. V. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad į jo automobilį atsitrenkusi mašinos vairuotoja išlipo, pasakė, kad nieko neatsitiko ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (5 b.l.), fotonuotraukomis, kuriose matyti transporto priemonių apgadinimo mastas (7, 12-15 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame konstatuoti (duomenys neskelbtini) apgadinimai – nubrozdintas galino bamperio kampas, suskilęs galinio bamperio dešinėje pusėje esančio šviesos atšvaito vaizdas (11 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad A. M. 2014 m. spalio 29 d. 12 val. 00 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui (KET 9 punkto pažeidimas), važiuodama atbula nepaliko saugaus tarpo ((duomenys neskelbtini) punkto pažeidimas) ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, t.y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Įvertinus byloje esančių duomenų, surinktų įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintų teisminio bylos nagrinėjimo metu, visumą, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą su papildomais duomenimis, fotonuotraukas, tarnybinius pranešimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą) nustatyta, kad A. M. kliudė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. A. M. išlipo iš automobilio, apsidairė, nepažymėjo eismo įvykio vietos, kaip to reikalauja KET 219.1 punktas, neįsitikino, kad apgadintos transporto priemonės savininkas jai tikrai neturi pretenzijų, nepaliko jokių kontaktinių duomenų apgadintos transporto priemonės vairuotojui, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. teismo posėdžio metu teigė, jog jai apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas nurodė važiuoti iš eismo įvykio vietos, tačiau šie teiginiai nėra įrodyti rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, todėl teismas juos vertina kaip gynybinę versiją. Teisminio nagrinėjimo metu transporto priemonės savininkas S. V. nuosekliai teigė, kad (duomenys neskelbtini) vairuotoja iš įvykio vietos išvažiavo, tokias aplinkybes jis nurodė ir policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai Ž. N. ir L. Š., apklausti teismo posėdžio metu, patvirtino, kad atvykus į eismo įvykio vietą, policiją iškvietęs S. V. nurodė, kad eismo įvykį sukėlusi vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino (44 b.l.). Liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Teismas, įvertinęs visus surinktus byloje įrodymus, daro išvadą, kad A. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-195-785/2015 kt.). A. M. sukeltas eismo įvykis sunkių pasekmių nesukėlė, nebuvo sužaloti žmonės. Nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pažeidėja, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nevengia atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. A. M. atsakomybę lengvina aplinkybės, kad ji pripažino pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už KET pažeidimus anksčiau nėra bausta, yra neįgali, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (41 b.l.), pažeidėja rūpinasi neveiksniu sūnumi V. M., kuriam nustatytas specialiojo nuolatinės slaugos poreikis (38-40 b.l.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes A. M. padarytas teisės pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. A. M. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant sankcijoje numatytą minimumą, ir sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jos terminą nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus ir įvertinus teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. A. M. taip pat skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, paskiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikytos nuobaudos yra pakankamos, tinkamai individualizuotos, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.,127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

A. M. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja L. Š.