- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-764-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35046-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „SK Industry“
- Ieškovas
- UAB „ELMONTA“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „SK Industry“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ELMONTA“ ieškinį atsakovui UAB „SK Industry“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „ELMONTA“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „SK Industry“ 48 835,15 Lt skolos, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 2 349 Lt bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio reikalavimo sumos areštuoti atsakovui UAB „SK Industry“ priklausančias lėšas 48 835,15 Lt sumai, esančias atsakovo atsiskaitomose sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti tik su ieškovu, o nesant pakankamai lėšų, trūkstamai sumai areštuoti kitą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pavedant jį surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad reikalaujama priteisti skolos ir delspinigių suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis yra sunki, ekonominė būklė vertinama neigiamai, todėl yra reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-17 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui UAB „SK Industry“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant turto ar jo esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis neviršijant 48 835,15 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su UAB „ELMONTA“ pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui neginčytinai yra didelė (48 835,15 Lt), taip pat į tai, kad pradelstas prievolės įvykdymo terminas yra ganėtinai ilgas, sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pirmiausia atsakovo kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, neviršydamas ieškinio sumos – 48 835,15 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „SK Industry“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-17 nutartį panaikinti. Nurodo, kad darbai turėjo būti baigti iki 2013-12-12 (specialiosios dalies 5.2. punktas „Darbų pabaiga“). Pareiga atsakovui atsiskaityti su rangovu atsiranda tik tinkamai įvykdžius darbus (sutarties 7.7. punktas). Reikalavimo perleidėjas darbus atlikinėja ir šiuo metu. Reikalavimo perleidėjo (Rangovo) paskutinė PVM sąskaita – faktūra STA 641 yra 2014-06-23, t. y. po galutinio termino praėjus septyniems mėnesiams arba vienam šimtui aštuoniasdešimčiai dienų. Nurodo, kad rangovas skolingas atsakovui vien tik baudų už uždelstas dienas priduoti darbus 18 000 Lt. Atsakovas turi teisę įskaityti į rangovui mokėtinas sumas priešpriešinius rangovo mokėjimus užsakovui (sutarties 6.9. punktas). Atsakovas gali sumažinti sutarties kainą ir iki tol, kol bus ištaisyti trūkumai, sulaikyti mokėjimus pagal šią sutartį (sutarties 6.4. punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-17 nutartį panaikinti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „ELMONTA“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-17 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „SK Industry“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirasis skundas yra grindžiamas statybos rangos sutarties nuostatomis, įrodančiomis, kad UAB „Statra“ tinkamai neįvykdė iš statybos rangos sutarties kylančių įsipareigojimų atsakovui. Taigi, atskirajame skunde pateikti argumentai yra susiję su ieškinio, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai laikytini tikėtinai pagrįstais, o atskiruoju skundu dėl ginčijamos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas iš esmės ginčija preliminarų sprendimą, o ne ginčijamą nutartį, atskirajame skunde pateikti argumentai atmestini kaip nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu. Taip pat nurodo, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, šią aplinkybę patvirtina Juridinių asmenų registrui pateiktas atsakovo 2013 m. balansas. Atsakovas neturi jokio ilgalaikio turto, net 79 proc. atsakovo turto (385 292 Lt) sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (303 537 Lt). Iš interneto svetainėje rekvizitai.vz.lt pateiktos informacijos apie atsakovo turimas skolas matyti, kad atsakovas nuolatos vėluoja vykdyti įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o atsakovo ekonominė būklė yra vertinama neigiamai. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad dėl prievolių nevykdymo į teismą yra priverstas kreiptis ne tik ieškovas, bet ir kiti atsakovo kreditoriai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio suma (48 835,15 Lt) atsakovo atžvilgiu laikytina didele, t. y. sudarančia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ginčijama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis c.b. Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009; 2009-08-06 nutartis c.b. Nr. 2-905/2009). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c.b. Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009). Atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį. Tai gali būti duomenys iš viešųjų registrų, kredito įstaigų apie turimą turtą (lėšas), duomenys apie gaunamas pajamas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir kt.
Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad reikalavimo suma – 48 835,15 Lt (14 143,64 Eur), jam, kaip juridiniam asmeniui, pagal nuosavybės teise priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė. Taigi, apeliantas nepaneigė prezumpcijos dėl didelės reikalavimo sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą reikalavimą, ką galėjo padaryti pateikęs įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį (CPK 12 str. 178 str., 338 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, atmetami kaip neįrodyti.
Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad darbai pagal statybos rangos sutartį turėjo būti baigti iki 2013-12-12, tačiau ir šiai dienai nėra baigti, dėl ko rangovas skolingas atsakovui baudų už uždelstas dienas priduoti darbus 18 000 Lt. Taip pat pažymi, jog atsakovas turi teisę įskaityti į rangovui mokėtinas sumas priešpriešinius rangovo mokėjimus užsakovui, be to, atsakovas gali sumažinti sutarties kainą ir iki tol, kol bus ištaisyti trūkumai, sulaikyti mokėjimus pagal sutartį. Atsakovo manymu, šios atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo. Šis klausimas sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl aukščiau nurodytų apelianto argumentų, susijusių su sudaryta statybos rangos sutartimi, jos įvykdymo terminais, baudomis už uždelstas dienas priduoti darbus ir kt. Šie atskirojo skundo argumentai nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu bei nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
Taip pat pažymėtina, jog kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui UAB „SK Industry“ sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, neviršijant reikalavimo sumos. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalavimo sumos ribose ir laikantis jų eiliškumo atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles bei nepažeidžia ekonomiškumo principų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.