- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- 1-52-373/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35710-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Kaltinamasis
- J. S., V. T.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė, Rimantas Tijūnėlis, Gitana Griškėnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamajai J. S., jos gynėjai advokatei Nijolei Gaižutienei, kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokatui Rimantui Tijūnėliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-01-26 Visagino m. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 mėn., remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, 2) 2007-03-20 Visagino m. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir subendrinus su 2006-01-26 nuosprendžiu laisvės atėmimu 7 mėn., 3) 2007-08-03 Anykščių r. apyl. teismo už nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir subendrinus su 2007-03-20 nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn., 4) 2008-11-11 Utenos r. apyl. teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn., 5) 2009-12-14 Utenos r. apyl. teismo pagal BK 312 str. 1 d. ir subendrinus su 2008-11-11 nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn., 6) 2011-11-17 Utenos r. apyl. teismo už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m., 7) Utenos r. apyl. teismo 2015-11-05 pagal BK 178 str. 4 d. 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lenkė, LR pilietė, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2009-06-02 Vilniaus m. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. areštu 30 parų, 2) 2010-02-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, remiantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 2011-09-02 Vilniaus r. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųsta atlikti paskirtos bausmės, 3) 2011-08-30 Vilniaus m. 1 apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir subendrinus su 2010-02-03 nuosprendžiu laisvės atėmimu vieneriems metams 10 mėnesių, 4) 2011-12-07 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal BK 259 str. 2 d., 178 str. 1 d. ir subendrinus su 2011-08-30 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 3 mėnesiams, 5) 2012-08-06 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal BK 178 str. 4 d. ir subendrinus su 2011-12-07 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 4 mėnesiams, 6) 2012-12-18 Vilniaus m. 1 apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir subendrinus su 2012-08-06 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 10 mėnesių, 2015-03-13 Vilniaus r. apyl. teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir subendrinus su 2012-08-06 nuosprendžiu paskirta nauja bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams 5 mėnesiams, 7) 2013-02-05 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir subendrinus su 2012-12-18 nuosprendžiu laisvės atėmimu trejiems metams 4 mėnesiams, 8) 2014-11-04 Vilniaus r. apyl. teismo už veikas pagal BK 178 str. 2 d., 165 str. 1 d. ir subendrinus su 2013-02-05 nuosprendžiu laisvės atėmimu ketveriems metams, 2015-03-13 Vilniaus r. apyl. teismo nutartimi perkvalifikavus veikas pagal 2012-08-06, 2012-12-18, 2013-02-05 nuosprendžius ir peržiūrėjus 2014-11-04 nuosprendį paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams, bausmę atlikusi 2015-05-06, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. ir J. S., bendrai veikdami, 2015 m. birželio 25 d. apie 1.00 – 3.00 val. (duomenys neskelbtini), S. D. namų kieme, V. T. nemažiau kaip 5 spyriais į šoną pargriovė R. D. ant žemės ir sudavė kumščiais nemažiau kaip du smūgius į veido sritį bei spyrė nemažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, o J. S. sudavė R. D. nemažiau kaip 6 smūgius kumščiais į veido sritį bei spyrė nemažiau kaip du kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam R. D. dėl nosies kaulų lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei muštines žaizdas pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, dešinės akies voke, poodines kraujosruvas apie akis ir lūpose, kraujosruvas po kietuoju ir voratinkliniu smegenų dangalais.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-06-25 su J. S. ir kitais nuvažiavo pas R. D.. Bebūnant pas nukentėjusįjį, A. P. jam pasakė, kad R. D. tris kartus spyrė J. S. į pilvą. Jam aiškinantis su R. D., šis pradėjo pulti, buvo agresyvus. Jis spyrė R. D. 5 kartus į šoną ir šis pargriuvo. Jis neatsimena ar sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, ar gulintį jį spardė. Jis buvo blaivus, o nukentėjęs neblaivus. Matė, kad ir J. S. spyrė R. D.. Konfliktas įvyko dėl J. S., kuri tuo metu buvo jo sugyventinė, bei jis įtarė, kad R. D. apvogė jo automobilį. Jis galėjo R. D. suduoti tiek smūgių, kaip nurodyta kaltinime, ne viską prisimena. Jis sutinka atlyginti 500 eurų neturtinės žalos, turtinę žalą ir gydymo išlaidas pripažįsta iš dalies.
Kaltinamoji J. S. kalta prisipažino ir parodė, kad ji, būdama neblaivi, su V. T. nuvažiavo pas R. D., nes buvo girdėję, kad nukentėjęs apvogė V. T. automobilį. R. D. spyrė jai į pilvą. Ji įvykio dieną buvo nėščia. A. P. apie spyrį į pilvą pasakė V. T.. V. T. ir R. D. nuėjo muštis. Ji matė, kad V. T. spyrė R. D. į veidą ir mušė kumščiais. Ji juos skyrė bei pati R. D. spyrė į veidą, bet neatsimena kiek kartų. R. D. gulėjo kruvinas. Ji su V. T. nuėjo prie mašinos, o paskui ji vėl grįžo ir mušė gulintį R. D., ką konkrečiai darė neatsimena. V. T. ją ramino, jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji galėjo nukentėjusiajam suduoti nemažiau 6 smūgių kumščiu į veidą bei spirti 2 kartus į veido sritį. Aplinkybių gerai neprisimena dėl girtumo. Ji ieškinius pripažįsta iš dalies. V. T. buvo mažiau išgėręs nei ji, bet abu buvo girti.
Be dalinio kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs R. D. parodė, kad pas jį atvažiavo girti kaltinamieji. Jis J. S. nespyrė į pilvą, V. T. nepuolė. V. T. pirmas pradėjo konfliktą, kaltindamas jį vagyste iš jo automobilio. Jis pajuto smūgį į pakaušį iš nugaros ir daugiau nieko neprisimena. Jis palaiko 198,06 eurų ieškinį dėl turtinės žalos ir 3000 eurų dėl neturtinės žalos.
Liudytojas A. P. parodė, kad su kaltinamaisiais buvo pas nukentėjusįjį. Matė, kad tamsoje vyko muštynės. Jis ramino kaltinamuosius, matė gulintį sumuštą nukentėjusįjį. Jis surado ir paėmė nukentėjusiojo mobilų telefoną, SIM kortelę išmetė. Jis nematė, kad R. D. būtų spyręs J. S. į pilvą.
Apžiūrėjus S. D. sodybos teritoriją, pievoje priešais namą rasta ištrypta žolė, ant kurios matyti dėmės, panašios į kraują (t. 1, b.l. 17-24).
Specialisto išvadoje konstatuoti R. D. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, dešinės akies voke, poodinės kraujosruvos apie akis ir lūpose, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos po kietuoju ir voratinkliniu smegenų dangalais, paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 52-53).
Kaltinamasis V. T. pripažino spyręs R. D. 5 kartus į šoną ir taip jį pargriovęs. Jis teigė neatsimenąs ar sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą ir ar jį gulintį spardė. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė spyręs stovinčiam R. D. 5 kartus į dešinį šoną bei su J. S. jį gulintį spardęs (t. 1, b.l. 173-177).
Kaltinamoji J. S. pripažino jai pareikštą kaltinimą visa apimtimi - teigia galėjusi nukentėjusiajam suduoti nemažiau 6 smūgių kumščiu į veidą bei 2 kartus spirti į veido sritį. Taip pat, parodė, kad V. T. spyrė R. D. į veidą ir mušė kumščiais. Ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. T. spyrė nugriuvusiam R. D. į veidą ir mušė jį kumščiais per veidą. Ji gulinčiam R. D. sudavė apie 6 smūgius kumščiais į veidą ir vieną kartą spyrė į galvos sritį. Jie R. D. daužė kojomis, padais trypė galvą (t. 2, b.l. 54-55). Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji J. S. parodė, kad V. T. spyrė gulinčiam R. D. į veidą ir smūgiavo kumščiais, o ji sudavė jam kumščiais į veidą apie 6 smūgius ir apie 5 kartus spyrė į veidą (t.2, b.l. 63-67).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. spyrė gulinčiam R. D. du kartus į galvos sritį. (1 t. b.l. 151-152).
Teismo medicinos specialisto išvada dėl R. D. padarytų sužalojimų patvirtina, kad kaltinamieji nukentėjusįjį mušė ir spardė į galvos sritį, nes nukentėjusiajam nustatytos muštinės žaizdos pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, dešinės akies voke, poodinės kraujosruvos apie akis ir lūpose, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos po kietuoju ir voratinkliniu smegenų dangalais.
Pačios J. S. ir liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad ji mažiausiai du kartus spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą ir sudavė jam kumščiais į veidą nemažiau 6 kartų.
Kaltinamojo V. T. bei J. S. parodymais nustatyta, kad jis penkis kartus spyrė į šoną nukentėjusiajam ir jį pargriovė ant žemės bei mažiausiai vieną kartą spyrė jam gulinčiam į veidą ir mušė kumščiais. Kaltinimas V. T. tikslinamas, nurodant, kad jis nemažiau kaip vieną kartą spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į veidą.
Įrodymų visuma leidžia padaryti išvada, kad kaltinamieji, spardydami ir mušdami kumščiais nukentėjusįjį, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jų veika pagal sveikatos sutrikdymo mastą atitinka LR BK 138 str. 1 d. sudėtį.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami recidyvistai.
Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis V. T. teigia buvęs blaivus, tačiau kaltinamoji J. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo girtas. J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su V. T. įvykio dieną girtavo prie ežero bei atvykę pas nukentėjusįjį, teigdama, jog ji ir V. T. buvo taip girti, kad jau nebesuprato ką daro (t.2, b.l.54-55). Nukentėjęs taip pat parodė, kad V. T. buvo girtas. Ikiteisminio tyrimo metu ir pats V. T. parodė girtavęs įvykio dieną tiek prieš atvykstant pas nukentėjusįjį, tiek būdamas pas jį (t.1, b.l.164-165). Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad pas nukentėjusįjį V. T. vartojo alkoholinius gėrimus (t.1, b.l.151-152). Įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad V. T. veiką padarė būdamas girtas ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jis nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi labai agresyviai ir neadekvačiai.
Vertinant kaltinamojo V. T. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė praėjus tik kiek daugiau nei metams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, grįžęs iš bausmės atlikimo vietos dirbo trumpus laikotarpius, šiuo metu įsidarbinęs tik nuo 2016-06-06, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus, susijusius su girtavimu.
Vertinant kaltinamosios J. S. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad ji nusikalto būdama teista už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, tik daugiau kaip prieš mėnesį sugrįžusi iš paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, bausta administracine tvarka, nedirba.
Kaltinamieji padarė pavojingą tyčinį smurtinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jie brutaliai smurtavo prieš nukentėjusįjį ir paliko jį sumuštą be pagalbos. Kaltinamųjų versijos, kad nukentėjęs buvo apvogęs V. T. automobilį bei, kad įvykio vakarą nukentėjęs spyrė J. S. į pilvą, kurį esą tuo metu buvusi nėščia, nepagrįstos jokiais įrodymais. V. T. į policiją dėl apvogto automobilio nesikreipė ir nėra įrodymų ar ta vagystė iš viso buvo padaryta, o jei ir buvo, tai nėra jokių duomenų, kad ją padarė nukentėjęs. Be to, paneigta kaltinamųjų versija, kad prieš jiems pradedant smurtauti prieš nukentėjusįjį, A. P. pasakė V. T., kad R. D. neva spyrė į pilvą J. S.. A. P. parodė nematęs, kad nukentėjęs būtų spyręs J. S. į pilvą, tai ir negalėjo tokių aplinkybių pasakyti V. T.. Byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjęs būtų spyręs J. S.. Ši kaltinamųjų versija vertinama, kaip jų pasirinkta gynybos taktika, siekiant bent kiek pateisinti savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Byloje nenustatytas joks provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, galėjęs išprovokuoti kaltinamųjų smurtą prieš jį. Kaltinamieji nekviesti atvyko pas nukentėjusįjį į namus ir prieš jį, būdami girti, smurtavo be jokios pateisinamos priežasties.
Įvertinus neigiamus kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, jų padarytos veikos pavojingumą, jiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis parinktinas artimas sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkiui (BK 61 str.).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo R. D. gydymo išlaidų priteisimo pagrįstas įrodymais (t.1, b.l.59-65) ir tenkinamas visiškai, priteisiant 632,29 eurų gydymo išlaidas solidariai iš abiejų kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 1 d.).
Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys dėl 198,06 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas, o dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies.
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas šiais motyvais. Reikalavimas dėl kelionės išlaidų priteisimo neparemtas įrodymais. Be to, tokios išlaidos jei ir buvo, tai jas patyrė ne nukentėjęs, o jo artimieji, kurie šioje byloje nėra nei nukentėję, nei civiliniai ieškovai. Reikalavimas atlyginti 16,70 Eur žalą dėl prarastų mobiliojo telefono kortelių taip pat atmetamas, nes liudytojas A. P. parodė, kad jis paėmė nukentėjusiojo telefoną, išmetė jame buvusią SIM kortelę, todėl kaltinamieji negali būti atsakingi už kito asmens veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti 20 Eur žalą dėl suplėšytos jo striukės laikomas pagrįstu, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. perdavė nukentėjusiajam 20 eurų ir tokiu būdu atlygino šią žalą.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo dėl jam padarytų sužalojimų patirtą fizinį skausmą, į tai, kad jis gydėsi ilgiau nei 10 dienų, kad kaltinamieji atvyko pas jį į namus ir įžūliai sumušė, taip jį pažemindami, į jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes buvo sužalotas veidas. Kita vertus, nukentėjusiajam nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių, pablogėjusių nukentėjusiojo darbo ir socialinių santykių. Kaltinamieji padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Vertinama ir kaltinamųjų turtinė padėtis: J. S. nedirba, jokio turto neturi, V. T. taip pat neturi jokio turto, paskutiniu metu įsidarbinęs. Abu kaltinamieji jauni, darbingi ir turi galimybę uždirbti lėšų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 Eur iki 7240 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Vadovaujantis teismų praktika, byloje nustatytomis aplinkybėmis bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo bei kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteistina 2600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Iš kaltinamųjų priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos visa apimtimi, nes jie, nors ir neturi turto, tačiau yra jauni, darbingi ir turi galimybę dirbti bei šias išlaidas valstybei atlyginti (BPK 106 str. 2 d.). Iš V. T. priteistina – 162,12 Eur, iš J. S. – 140,93 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. S. klausimas nesprendžiamas, nes negauti duomenys apie šių išlaidų dydį.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
J. S. drabužiai, A. P. drabužiai ir avalynė, saugomi Utenos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini jiems (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
V. T. drabužiai ir avalynė, S. D. pateikti drabužiai, įvykio vietos apžiūros metu paimti medžiagos, panašios į kraują, ėminiai, pagalys, vokai su J. S., V. T., A. P. DNR ėminiais ir rankų nagų nuokarpomis bei panagių turiniu, saugomi Utenos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai J. S. paliktina kardomoji priemonė suėmimas, o V. T. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-11-05 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą, kurią jis per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2015 m. birželio mėn. nuo 25 d. iki 26 d. (vieną dieną).
J. S. pripažinti kalta pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2015 m. birželio mėn. nuo 25 d. iki 26 d. (vieną dieną) ir suėmimo laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.
Priteisti solidariai iš V. T. ir J. S. 632,29 eurų gydymo išlaidų Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Priteisti solidariai iš V. T. ir J. S. 2600 Eur R. D. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo R. D. civilinį ieškinį dėl 198,06 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš V. T. 162,12 Eur, iš J. S. 140,93 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, kurias jie privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Remiantis BPK 94 str. 1 d. 5 p., Utenos apskrities VPK saugomus, J. S. drabužius grąžinti J. S., A. P. drabužius ir avalynę, gražintini A. P..
Remiantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., V. T. drabužius ir avalyne, S. D. pateiktus drabužius, įvykio vietos apžiūros metu paimtus medžiagos, panašios į kraują, ėminius, pagalį, voką su J. S., V. T., A. P. DNR ėminiais ir rankų nagų nuokarpomis bei panagių turiniu, saugomus Utenos apskrities VPK, sunaikinti.
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai J. S. palikti kardomąją priemonę suėmimą, o V. T. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.