Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. (S. K.) ieškinį atsakovei S. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis), taip pat aplinkybes, jog ieškovas turėjo galimybę susipažinti su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą, priima atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo esmės ir nutarties (ne)teisėtumo

17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, 2024 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė laikiną nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškovu iki teismo sprendimo priėmimo dienos; uždraudė atsakovei matytis su nepilnamete dukra iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Teismas nusprendė, kad nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu, galėtų būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, teisės, t. y. teisė į stabilią gyvenamąją vietą, saugią aplinką. Nutartis yra įsitesėjusi. Atsakovė nutarties neskundė, bet 2024 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad yra nutraukti ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal BK 153 str. 1 d. (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas) ir BK 163 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), kur atsakovei buvo pareikšti įtarimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių vykdymo teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra nutraukti, todėl nėra pagrindo jas taikyti.

19. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog spręsdamas ginčo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus nagrinėjamos bylos kontekste tiesiogiai susijusias su atsakovės, kaip motinos, gyvensenos poveikiu jos mažamečio vaiko sveikatai ir saugiai aplinkai.

21. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023).

22. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio, jau neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria jos buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, bei sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

23. Taigi, proceso šalis, prašanti panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti tokių priemonių panaikinimo pagrindus, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių panaikinimo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus. Todėl atsakovės atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai perkėlė atsakovės pateikto prašymo pagrįstumo įrodinėjimo naštą pačiai atsakovei, yra nepagrįsti.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

25. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė savo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik duomenimis, kad yra nutraukti ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal BK 153 str. 1 d. (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas) ir BK 163 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), kur atsakovei buvo pareikšti įtarimai, taip pat su atskiruoju skundu pateikė jai 2024 m. gegužės 29 d. išduotą tėvystės įgūdžių pažymėjimą, kiti jos teiginiai yra tik deklaratyvūs, kadangi savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. O ieškovas nurodydamas aplinkybes dėl nesaugios aplinkos mažametei dukrai pas motiną (atsakovę), pateikė ir jas pagrindžiančius įrodymus: Vaiko teisių apsaugos bei globos namų „Užuovėja“ specialistų vykdytas apklausas ir išvadas, kuriose užfiksuoti vaiko nusiskundimai, kad mama naudoja jos atžvilgiu fizinį smurtą (muša) bei išvada, kad motina manipuliuoja vaiku; atsakovė nevyko įpareigojimo kreiptis į specialistus dėl depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo; policijos pareigūnų fiksuota, kad 2023 m. balandžio 10 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta policija, nes neblaivi atsakovė miegojo su dukra laiptinėje, 2023 m. lapkričio 1 d. policija buvo iškviesta adresu (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės nesutarimų su sugyventiniu, kur atsakovė buvo neblaivi su dukra; 2024 metais iki prašymo nagrinėjimo teisme dėl konfliktų pareigūnai buvo kviesti dar du kartus. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2024 m. sausio 29 d. buvo gautas S. K. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. R. nusikalstamų veikų ir ištirti nurodytas aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove, kadangi pastarajai buvo padaryta žala, bei Vilniaus apskrities VPK 2024 m. vasario 7 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-04878-24 pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. Šie atsakovės pateikti duomenys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovės sugyventinis yra blogos reputacijos, pati atsakovė patiria sugyventinio fizinį smurtą. Taip pat Tarnyba teikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovės pareikštas prašymas neatitinka vaiko interesų, jį tenkinus pilnai, galėtų reikšmingai pablogėti vaiko padėtis; nepaisant nutraukto ikiteisminio tyrimo, jo metu surinkti duomenys bei kitos byloje žinomos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad motinos pasirinktas ir vedamas gyvenimo būdas nėra saugus mažametei, motina stokoja tėvystės įgūdžių, negeba, augindama vaiką, atsakingai derinti savo poreikių ir vaiko priežiūros.

26. Reikšminga aplinkybe nagrinėjamo klausimo kontekste laikytina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės (duomenys neskelbtini) teismo nagrinėjamoje byloje 2024 m. rugsėjo 11 d. yra gautas Vilniaus apskrities VPK informacija, kad „policijos registruojamų įvykių registre 2024-08-12 22:16 val. užregistruotas ROIK 0124000502383, dėl to, kad moteris peiliu padūrė vyrą. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad įvykyje dalyvavo S. K. gim. 1999 m., D. R. gim. 1985 m., E. I. gim. 1990 m. Dėl įvykio priimtas sprendimas medžiagoje M-1-01-47176-24 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.“

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodyti faktai patvirtina, jog atsakovė neįrodė pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje yra pakankamai duomenų apie atsakovės netinkamą elgesį, gyvenimo būdą, kas sukelia plataus spektro socialines pasekmes, kas sudarytų grėsmę kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesams. Nors atsakovė ir pateikė duomenis, kad yra lankiusi tėvystės įgūdžių kursus ir 2024 m. gegužės 29 d. gavusi pažymėjimą, tačiau policijoje 2024 m. rugpjūčio 12 d. užregistruotas įvykis tik patvirtina, kad atsakovė nekeičia netinkamo gyvenimo būdo ir paneigia atsakovės teiginius apie saugų mažametės dukros gyvenimą su motina.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės rodo, šalių mažametės dukters gyvenimas su motina (atsakove) gali kenkti šalių dukters psichologinei būsenai, gerai savijautai bei turėti įtakos ir socialinei raidai, pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, todėl panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones kiltų reali grėsmė šalių mažametės dukters teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje.

29. Pagal atskirojo skundo argumentus, atsakovė pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu ir nepalankaus jai sprendimo priėmimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, todėl ieškovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pagal bylos medžiagą atsakovė po atskirojo skundo priėmimo pirmosios instancijos teisme reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėja, tačiau 2024 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo atmestas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą šeimos bylose, įrodymų vertinimą ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.