Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

V. B. iš bendrabučio išėjo pirmas, laukė jų lauke. V. B. sakė „baikit durniai“. Einant prie mokyklos, T. J. ištraukė telefoną ir parodė, jis buvo nepatenkintas, kad T. J. paėmė telefoną, perlaužė telefoną ir išmetė. Nežino, kodėl negrąžino telefono nukentėjusiajam, tuo metu jautė pyktį, nepasitenkinimą.

Negali paaiškinti, kodėl užpuolė nukentėjusįjį, buvo gana apsvaigęs nuo alkoholio, gal aptemo protas. Tą vakarą pas liudytojus L. R. ir M. S. nebuvo, jų nepažįsta ir nežino, kur gyvena. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, apsvaigimas mano, kad turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes, pavartojus alkoholio, pasireiškia blogosios jo charakterio savybės.

Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, žalą nukentėjusiajam atlygino jo mama, gydymo išlaidas ligonių kasai atlygino T. J. mama.

Kalinamasis T. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad ne viską gerai pamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena, kad susitiko su V. G. ir V. B. ir ėjo per bendrabutį, laiptinėje susitiko nukentėjusįjį, V. G. sudavė nukentėjusiajam, jis nukentėjusiajam spyrė, smūgiavo koja 2-3 kartus, iškrito telefonas ant žemės, jis telefoną pasiėmė, toliau nieko nepamena, žino tik iš V. G. pasakojimo, kad V. G. nuo jo telefoną paėmė ir perlaužė. Kai jie susitiko, neaptarinėjo, kad kažką reikėtų apiplėšti, pinigų turėjo patys.

Neįsivaizduoja, kodėl mušė nukentėjusįjį. Kai jis pamatė nukentėjusįjį, nukentėjusysis buvo užsidengęs veidą, nesipriešino, ar ką sakė nukentėjusysis, nepamena. Kiek pamena, jis nukentėjusiojo kišenių netikrino, bet negali to nei neigti, nei teigti dėl girtumo. Neturėjo tikslo pagrobti telefoną ar jį realizuoti, tik V. G. papasakojo, kad jis telefoną paėmė. Pripažįsta kaltinimą dėl plėšimo. Mano, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turi priklausomybę nuo alkoholio.

Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, žino, kad žalą nukentėjusiajam ir gydymo išlaidas atlygino jo ir V. G. mamos.

Nepamena, kad tą vakarą būtų sumušęs liudytojus L. R. ir M. S., kad pas juos būtų buvęs. Liudytoją L. R. pažįsta iš matymo, bet su jais nebendrauja, nežino, kodėl jo mama atlygino liudytojams žalą.

Nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad tai buvo vasara, vakare, dienos nepamena, jis ėjo pas uošvienę, kuri gyvena 33 bendrabutyje pirmame aukšte, buvo blaivus. Įėjo į laiptinę ir sutiko kaltinamuosius, jie buvo trys, anksčiau kaltinamųjų jis nepažinojo, nėra matęs. Jis kaltinamųjų nekalbino, kaltinamieji kalbino jį. T. J. pasakė, kad jo laukė, jis atsakė, kad jie kažką maišo, jam atsakė, kad nemaišo. Nekreipdamas dėmesio, jis bandė lipti laiptais, manė, kad kaltinamieji juokauja. Gavo smūgį nuo V. G., sudavė jam į veidą. Jis bandė lipti toliau, bet kaltinamieji jį sulaikė, nutvėrė už rankos, kuris sulaikė, nematė, ką veikė trečias asmuo, negali pasakyti. Sudavė V. G., jis pargriuvo, nusirito laiptais ir toliau jį pradėjo daužyti. Jis išėjo į lauką prie durų, atsitūpė, užsidengė galvą, veidą, jį spardė kojomis. Jie buvo trise, keli mušė, nematė, buvo užsidengęs, smūgiai buvo į galvą. Nežino kaip atsitiko, kad suklupo, turbūt dėl mušimo. Dar laiptinėje buvo jausmas, kad lenda į kišenes. Piniginė buvo vidaus kišenėje, telefonas treninginių kelnių kišenėje, kuri neužsegama. Prieš atsitūpiant jautė, kad ieško kišenes, bet kuris nematė, nes buvo užsidengęs veidą. Tik į išorines kišenes bandė įlysti. Kai atsitūpė, iškrito telefonas, nepamena, ar kaltinamieji ką sakė mušdami. Jis neprašė, kad kaltinamieji nutrauktų veiksmus, negali pasakyti, kaip greitai viskas vyko. Nustojo mušti, kai paėmė telefoną. Matė, kaip buvo pakeltas telefonas nuo grindų, bet kuris pakėlė, nematė, nebandė jų vytis, nebuvo išsigandęs, nesipriešino, nes taip gali ir užmušti, situacija buvo grėsminga. Dar nuo laiptų jis pasiėmė savo automobilio raktelius, matyt kaltinamieji juos numetė. Buvo sužalotas, beveik nematė akimi, buvo mėlynės, prakirsta. Nežino, ar buvo kas lūžę, gydymas truko pora savaičių.

Po sumušimo nuėjo pas uošvienę A. R., jos paprašė telefono ir paskambino į policiją.

Po įvykio kaltinamieji rašė jo sūnui, sakė, kad gailisi. Jam buvo padaryta 500 eurų žala-atimtas telefonas ir sumuštas. Žalą atlygino kaltinamųjų tėvai, kaltinamieji jo neatsiprašė.

Liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad jam yra žinoma tai, kad matė telefoną. Nepamena kada tai buvo, bet buvo vasara, liepos mėnesi, jie buvo su V. G. pas vieną draugą A., gėrė alkoholį, po to išėjo, orientavosi, sutiko T. J., neprisimena, ar T. J. buvo blaivus. Su V. G. ir T. J. yra draugai. Trise nuėjo į A. Vaišvilos 33 bendrabutį Plungės m. Į bendrabutį ėjo butelio, norėjo išgerti, būna, kad pas kažką gali rasti išgerti. Ėjo pas kažką pažįstamą, pas ką, nežino, nes ne jis sugalvojo. Nuėjus ten, butelio nebuvo. Konkrečiai pas nieką nebuvo užėję, ieškojo 4 aukšte, tiesiog ėjo pasiskolinti butelio, manė, kad turi, ėjo pas kažkokią moterį, kurios nežino nei vardo nei pavardės. Nežino, ar buvo užėję pas du vyrus, visą laiką bendrabutyje vaikščiojo trise. Kai pas tą moterį negavo butelio, išėjo į apačią, ten sutiko tą vyrą-nukentėjusįjį. Laiptais ėjo visi kartu, jis gal ėjo pirmas. Nežino, kaip atsitiko, kad prasidėjo bendravimas su nukentėjusiuoju, negirdėjo, ar draugai bendravo, jo nukentėjusysis nekalbino. Jis išgirdo smūgį į duris, atsisuko, visi stovėjo bendrabučio pirmame aukšte, nežino, ar kalbėjosi, paklausė ką jie daro, ir išėjo. Jam kažkas paskambino ir jis išėjo pasikalbėti. Jam atrodė, kad aplinka buvo rami. Greitai, gal po 10 minučių, į lauką išėjo draugai, jis į vidų nebuvo grįžęs pasižiūrėti. Kai jie išėjo, nieko nesakė, buvo ramūs, ėjo namo. Paskui išėję turėjo rankose telefoną, telefoną matė pas T. J., mano, kad telefonas buvo T. J.. T. J. nesakė iš kur telefonas, jis į tokius dalykus nekreipia dėmesio. Telefoną išmetė, nežino kodėl, nes nebeveikė ar užsiblokavo, todėl susinervino ir išmetė. Ant draugų nematė sužalojimų ar sumušimo žymių, jie nieko nekalbėjo, kas viduje atsitiko, jis manė, kad jie buvo pažįstami su nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad T. J. ir V. G. užkliudė nukentėjusįjį, nesakė ir kad jie ėjo sumušti brolių, nebuvo žodžių, kad ėjo sudaužyti kažko. Sakydamas „ką darot durniai“, jis turėjo omenyje, kam daužo duris. Nesakė, kad sudavė smūgius tam vyrui. Nežino, kodėl tyrėja taip parašė, nebuvo taip parašyta ant lapo, todėl jis parodymus pasirašė. Gal tyrėja kažką iš savo pusės parašė, gal kažką išsiaiškino. Skaitė tekstą, po kuriuo pasirašė, bet tokių žodžių nebuvo. Šiandien sako tiesą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismas perskaitė liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad 2019-07-13, laikotarpiu nuo 19.00 iki 22.00 val., kartu su draugu V. G. buvo svečiuose pas pažįstamą A. A., gyvenantį Plungė, (duomenys neskelbtini). Po ko jis kartu su V. G. nuėjo iki A. Vaišvilos 33 bendrabučio, kur susitiko T. J.. Visi įėjo į bendrabutį, dėl ko ten ėjo jis nežino, tiesiog ėjo iš paskos, nes nenorėjo palikti vieno V. G., nes matė, kad ir T. J., ir V. G. ieško nuotykių. T. J. pažįsta tik šiaip, jis nėra draugas. Bendrabutyje leidžiantis laiptais į lauką prasilenkė su nepažįstamu vyru. Šis vyras tiesiog ėjo pro šalį, o V. G. ir T. J. jį užkliudė ir netrukus jis užgirdo smūgių garsus, tačiau pačių smūgių nematė. Supratęs kas vyksta, pasakė kartu su juo buvusiems V. G. ir T. J. „ką darot durniai“ ir išėjo iš laiptinės į lauką, nes pats nėra konfliktiškas ir nenorėjo niekur veltis, nes niekada neturėjo reikalų su policija. Nurodo, kad toliau kas vyko laiptinėje nematė, tačiau V. G. ir T. J. išėjus iš laiptinės, matė telefoną kažkurio rankose. Teigia, kad telefoną turėjo J., nes G., paėmęs telefoną, markės nežino, nežiūrėjo, jį sulaužė ir išmetė prie mokyklos esančios tvoros, į žolynus. Nurodo, kad tą patį vakarą matė, kaip T. J. ir V. G. užėjo pas du brolius, kurių vardų, pavardžių nežino. Ko užėjo nežino, jiems sakė, kad eitų lauk. Pats tikrai į vidų nėjo ir nežiūrėjo, ką jiedu ten veikė. Tiki, kad jie galėjo brolius sumušti, šaukė jiems, kad eitų lauk ir liautųsi, bet į jo kalbas niekas nekreipė dėmesio (b. b. l. 113-116, I tomas).

Liudytoja Daiva Gabalienė parodė, kad ji nieko V. B. nepasakojo, ką V. B. papasakojo, tas buvo surašyta. Tokių aplinkybių, kurių nepasakojo V. B., protokole nebuvo, apklausos daromos IBPS programoje, atspausdinamos, skenuojamos. V. B. protokolą skaitė ne vieną kartą. Kitų proceso dalyvių žodžių į V. B. protokolą ji nerašė, jo apklausos buvo kelios, jis buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju. Ji neturi suinteresuotumo rašyti kitokias aplinkybes, nė vieno iš įvykio dalyvių ji nepažįsta.

Liudytoja A. R. parodė, kad L. Ž. yra jos žentas, ji gyvena A. Vaišvilos 33 name. 2019-07-13 žentas dirbo Klaipėdoje, ji paskambino žentui ir paprašė paskolinti 10 eurų. Žentas pažadėjo užvažiuoti vakare. Kai žentas pas ją atėjo vakare, buvo visas kruvinas, pasakė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys. Žentas sakė, kad jį sumušę asmenys sakė jam, kad jie jo kaip tik laukė. Žentas aiškino, kad dviese jį spardė, o trečias nelindo, stovėjo. Viskas vyko prie pat įėjimo laiptinėje, buvo pilna kraujo. Nurodė du asmenis, sakė, kad jei nebūtų iškritęs telefonas, nežino, kaip būtų pasibaigę, nes jie pasiėmė telefoną ir nuėjo. Mašinos raktelius rado ant laiptų, dokumentų ir pinigų neėmė, tik telefoną, nelandžiojo jam po kišenes, piniginę turėjo vidinėje striukės kišenėje, striukė nebuvo užsegta. Ji davė žentui telefoną, jis iškvietė policiją ir išvežė į ligoninę. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad po kišenes žentą sumušę asmenys nelandžiojo, nes jos niekas to neklausė.

Liudytojas L. R. parodė, kad jis gyvena A. Vaišvilos 33, Plungėje pirmame aukšte 109 bute su broliu M. S.. Buvo tokios aplinkybės, kad kaltinamieji buvo porą kartų užėję į jų namus ir juos sumušę be jokios priežasties. Jie kaltinamųjų nepažinojo ir nieko jiems nėra padarę. Vienas toks kartas galėjo būti 2019-07-13 vakare. Kažką girdėjo apie žmogaus apiplėšimą laiptinėje tą pačią dieną, buvo pas juos atėjusi A. R. ir papasakojo, kad tą patį vakarą buvo sumuštas jos žentas. Kitas kartas kai kaltinamieji buvo užėję ir juos sumušę buvo anksčiau negu 2019-07-13. Į policiją jie nusprendė nesikreipti, nes bijojo kaltinamųjų keršto. Žalą jiems atlygino kaltinamojo T. J. mama, kuri prašė apie įvykį niekam nepasakoti, nesikreipti į policiją ir neliudyti teisme.

Liudytojo M. S. parodymai iš esmės atitinka liudytojo L. R. parodymus.

Iš nukentėjusiojo L. Ž. 2019-07-14 protokole-pareiškime užfiksuotų duomenų matyti, kad 2019-07-13, apie 22:35 val., Plungėje, A. Vaišvilos g. 33 namo laiptinėje, esančioje arčiau turgelio, jį užpuolė ir sumušė trys nepažįstami vaikinai apie 25 metų amžiaus, ir iš kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“ 100 eurų vertės kuriame buvo įdėta „Tele 2“ abonentinė kortelė, kurios vertė 5 eurai (b. b. l.8-15, I tomas).

Iš įvykio vietos apžiūros 2019-07-13-2019-07-14 protokolo ir jo priedų matyti, kad 2019-07-13 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Plungėje. Apžiūros metu nustatyta, kad A. Vaišvilos g. 33 yra 5 aukštų mūrinis, bendrabučio tipo pastatas, stovintis pietinėje gatvės pusėje, kampu į gatvę. Iš vakarinės namo pusės yra vienas įėjimas, iš rytinės namo pusės yra du įėjimai, šiaurinėje ir pietinėje namo dalyse. Rytinėje namo pusėje esantis šiaurinis įėjimas yra be pirmųjų lauko durų. Įėjus į namo laiptinės įėjimą matosi dvejos durys. Dešinės durys yra į rūsį, metalinės, užrakintos. Kairios durys yra medinės be spynos, praviros, laiptinės įėjimas grįstas plytelėmis. Ant jų matosi dėmės panašios į kraują. Daugiausiai dėmių panašių į kraują yra dešiniame kampe šalia metalinių durų. Įėjus pro kairias duris patenkama į laiptinę. Ant laiptų į pirmą aukštą matosi lašo pavidalo dėmių panašių į kraują. Apžiūrint įvykio vietą ir aplink ją daiktinių įrodymų nerasta (b. b. l. 16-22, I tomas).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-07-31 specialisto išvados matyti, kad L. Ž. nustatyta: viršutinio žandikaulio kairės pusės kaktinės ataugos lūžis, poodinė-minkštųjų audinių kraujosruva kairiojo skruosto ir kairės akies vokų srityje. L. Ž. padarytas viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. b. l. 32, I tomas).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019-07-23 protokolo ir jo priedų matyti, kad nukentėjusysis L. Ž. atpažino T. J., kaip asmenį apie kurį jis davė parodymus, kuris jį sumušė (b. b. l. 51-58, I tomas).

Iš parodymų patikrinimo vietoje 2019-07-29 protokolo ir jo priedų matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. Ž. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė kaip buvo užpultas 2019-07-13, daugiabučio gyvenamojo namo A. Vaišvilos g. 33, Plungėje, laiptinėje (b. b. l. 64-72, I tomas).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. L. 2019-07-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-07-23 buvo nuvykta prie namo, esančio A. Vaišvilos g. 33, Plungėje, ir buvo apžiūrėta aplinkui esanti teritorija bei ieškota nukentėjusiojo L. Ž. mobilaus ryšio telefono, tačiau jis rastas nebuvo (b. b. l. 126 - 127, I tomas).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamieji V. G. ir T. J., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2019 m. liepos 13 d., apie 22.35 val., viešojoje vietoje - Plungės m., A. Vaišvilos g. 33, daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės pirmame aukšte, panaudoje fizinį smurtą, apiplėšė nukentėjusįjį L. Ž., todėl abiejų kaltinamųjų veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Teismas abiejų kaltinamųjų veiką perkvalifikuoja iš BK 284 straipsnio, 180 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų į BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi veikų kvalifikavimas pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus yra perteklinis.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Pagal teismų praktiką, jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Tačiau plėšimo sudėtis apima nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl veikos kvalifikavimas ne tik pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra perteklinis, todėl pašalintinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Nors kaltinamasis V. G. nepripažino įvykdęs plėšimo, o mano, kad tik pažeidė viešąją tvarką, kaltinamasis T. J. nurodė, kad nukentėjusiojo kišenių netikrino, bent jau to nepamena, abu nurodė, kad nebuvo susitarę, kad pasisavins nukentėjusiojo telefoną ir tokio tikslo neturėjo, V. G. nematė, kaip T. J. nukentėjusiojo telefoną paėmė, kad nukentėjusiajam galėjo pasirodyti, jog jie apieško kišenes, teismas šiuos kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti atsakomybę.

Kaip nurodė nukentėjusysis tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, sutikus ant laiptų kaltinamuosius, jie pasakė, kad kaip tik jo laukė, kažkuris sulaikė už rankos, o V. G. sudavė jam smūgius į galvą, nuo kurių jis pargriuvo, nusirito laiptais, kur toliau buvo mušamas, išėjus į lauką prie durų vėl buvo spardomas. Dar laiptinėje buvo jausmas, kad lenda į kišenes, lauke prieš atsitupiant jautė, kad ieško kišenes, tik nematė kuris, nes buvo užsidengęs veidą. Kai nukentėjusiajam iškrito iš kišenės telefonas, kaltinamieji jį pasiėmė ir nustojo mušti, pasišalino, nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvę automobilio rakteliai buvo numesti laiptinėje. Tai patvirtina, kad kaltinamieji pasiekė savo tikslą, panaudoję fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą. Šie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į svetimo turto užvaldymą. Kaltinamųjų tyčios buvimą dėl svetimo nukentėjusiojo telefono užvaldymo patvirtina ir kartu su jais buvusio liudytojo V. B. parodymai, kad telefoną kaltinamieji išmetė todėl, kad telefonas nebeveikė ar tai užsiblokavo. Ta aplinkybė, kad kaltinamieji nepaėmė iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės jo piniginės su dokumentais, nešalina jų tyčios užvaldyti plėšimo būdu svetimą nukentėjusiojo turtą -telefoną. Be to ir automobilio raktelių kaltinamieji neėmė, juos numetė ant laiptų, tai rodo, kad kaltinamųjų tikslas buvo užvaldyti nukentėjusiojo telefoną.

Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad po sumušimo nukentėjusysis jai sakė, kad po kišenes nebuvo landžiota, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat nusikalstamos veikos tyrimo pradžios, kai tuo tarpu liudytoja A. R. tokią nuomonę, kad po nukentėjusiojo kišenes nebuvo landžiota galėjo susidaryti dėl to, kad nuo nukentėjusiojo kaltinamieji neatėmė piniginės. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių liudytoja A. R. nenurodė.

Nors kaltinamasis V. G. nurodo, kad tikslo apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo ir nematė, kad T. J. nukentėjusiojo telefoną paėmė, tačiau bendri kaltinamųjų veiksmai -sulaikymas nukentėjusiojo ant laiptų, pasakymas, kad kaip tik jo laukė, abiejų kaltinamųjų smurtiniai veiksmai vienam mušant nukentėjusįjį ir tuo pačiu kitam tikrinant jo rūbų išorines kišenes, abiejų pasišalinimas paėmus iš nukentėjusiojo rūbų kišenės iškritusį telefoną rodo, kad abiejų veiksmai apiplėšiant nukentėjusįjį buvo bendri.