Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2014/2-3465 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 2015/2-1715, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229, kuriais tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 20 proc. sutarties vertės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. VP3-1.2.-VRM-01-R-91-023“ „Viešosios infrastruktūros sutvarkymas Utenos rajono Tauragnų miestelyje“ (toliau – ir Projektas), supaprastinto viešojo pirkimo būdu vykdė viešąjį pirkimą „Viešosios infrastruktūros sutvarkymo Utenos rajono Tauragnų miestelyje darbai“ (2 t., b. l. 25–73). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. S6-48 su UAB „Aukštaitijos traktas“ (4 t., b. l. 47–58).

Atsakovė CPVA 2013 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2013/2-7315, atsakydama į 2013 m. birželio 20 d. raštą Nr. (3.13)S-1800, pateikė pareiškėjai rekomendacijas dėl kvalifikacijos reikalavimų (2 t., b. l. 154–157).

Pareiškėja 2014 m. sausio 17 d. raštu Nr. VS-84, atsakydama į atsakovės 2014 m. sausio 15 d. kreipimąsi, pateikė paaiškinimus dėl Projekto supaprastinto viešojo pirkimo būdu vykdomo viešojo Pirkimo (2 t., b. l. 74–77).

2014 m. sausio 23 d. CPVA buvo pasirašyta supaprastinto pažeidimo tyrimo forma, kurioje nurodoma, kad atliekant Projekto Pirkimų dokumentų paskesnę patikrą įtariama, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, galimai pažeidė Pirkimo metu galiojusio VPĮ redakcijos 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 punkto nuostatas, kadangi Pirkimo dokumentuose nustatyti pertekliniai ir neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai konkurso dalyviams, todėl įtariama, kad taip buvo neužtikrinta tiekėjų konkurencija. Taip pat įtariama, kad Pirkimą laimėjusio konkurso dalyvio – UAB „Aukštaitijos traktas“ – pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai įtariama, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą, galimai pažeidė Pirkimo metu galiojusio VPĮ redakcijos 3 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (2 t., b. l. 172–173).

Pareiškėja 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. VS-203, atsakydama į atsakovės 2014 m. sausio 23 d. kreipimąsi, pateikė papildomus paaiškinimus dėl Projekto supaprastinto viešojo pirkimo būdu vykdomo viešojo Pirkimo (2 t., b. l. 148–152).

CPVA 2014 m. balandžio 7 d. patvirtino pažeidimo tyrimo išvadą (2 t., b. l. 174–179), kurios pagrindu CPVA 2014 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 2014/2-3465 (1 t., b. l. 9–14).

Pareiškėja, nesutikdama su CPVA sprendimu, su skundu (2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (3.11)S- 1381) kreipėsi į Finansų ministeriją (1 t., b. l. 15–20, 3 t., b. l. 7–12).

CPVA 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 2014/2-6719 pateikė atsakymą į Finansų ministerijos 2014 m. liepos 4 d. raštą Nr. ((24.16-03)-5K-1411490)-6K-1405362, kuriame išdėstė argumentus į pateiktus klausimus (1 t., b. l. 34–51).

VPT 2014 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 4S-2823 pateikė atsakymą į Finansų ministerijos 2014 m. liepos 4 d. raštą Nr. ((24.16-03)-5K-1411490)-6K-1405362, kuriame nurodyta, kad pareiškėja nustatydama ginčijamus kvalifikacijos reikalavimus VPĮ nuostatų nepažeidė (1 t., b. l. 30–33, 3 t., b. l. 22–25).

Finansų ministerija 2015 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1411490;5K-1417441-5K-1418889)-6K-1500052, kuriuo įpareigojo CPVA atnaujinti pažeidimo tyrimą ir įvertinti VPT pateiktą nuomonę (1 t., b. l. 21–29, 3 t., b. l. 13–21).

CPVA 2015 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 2015/2-1715, kuriame nusprendė, kad ankstesnis jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (1 t., b. l. 57–64, 2 t., b. l. 17–24, 3 t., b. l. 26–33).

Pareiškėja, nesutikdama su CPVA 2015 m. kovo 9 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Finansų ministeriją (2 t., b. l. 158–163, 3 t., b. l. 34–39). Finansų ministerija 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229, kuriuo pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu (1 t., b. l. 52–54, 3 t., b. l. 54–56).

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą Centrinės projektų valdymo agentūros 2014 m. balandžio 24 d. sprendimui Nr. 2014/2-3465 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimui Nr. 2015/2-1715 paduoti, jei teismas laikytų esant terminą pažeistą.

Pažymėtina, kad, pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 197 punkto nuostatas, projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos, šiuo atveju Agentūros, veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu ar sprendimu dėl pažeidimo, gali skųstis šių Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka. Pagal šių Taisyklių 211 punkto nuostatas, pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai, šiuo atveju Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, nėra įpareigojama panaikinti įgyvendinančiosios institucijos sprendimą, o tik raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su CPVA 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2014/2-3465 (1 t., b. l. 9–14), su skundu kreipėsi į Finansų ministeriją (1 t., b. l. 15–20, 3 t., b. l. 7–12), ši 2015 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. ((24.16-03)-5K-1411490;5K-1417441-5K-1418889)-6K-1500052 įpareigojo CPVA atnaujinti pažeidimo tyrimą ir įvertinti VPT pateiktą nuomonę (1 t., b. l. 21–29, 3 t., b. l. 13–21). CPVA 2015 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 2015/2-1715, kuriame nusprendė, kad ankstesnis jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (1 t., b. l. 57–64, 2 t., b. l. 17–24, 3 t., b. l. 26–33), tačiau pastarąjį pareiškėja apskundė Finansų ministerijai (2 t., b. l. 158–163, 3 t., b. l. 34–39). Finansų ministerija 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229 pareiškėjos skundą pripažinti nepagrįstu (1 t., b. l. 52–54, 3 t., b. l. 54–56).

Įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti, todėl bus nagrinėjami visi pareiškėjos skunde pateikti reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės sprendimuose nustatytų trijų VPĮ pažeidimų: 1) dėl kvalifikacijos reikalavimo per 5 metus būti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė būtų ne mažesnė kaip 850 000 Lt; 2) dėl Pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikacijos reikalavimams; 3) dėl kvalifikacijos reikalavimo (kritinio likvidumo koeficiento) pagrįstumo (1 t., b. l. 9–14, b. l. 57–64). Taigi, teismas, nagrinėdamas sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakys dėl kiekvieno galimai padaryto pažeidimo atskirai.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“).

Pažymėtina, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 25 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, VPĮ 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad perkančiosioms organizacijoms leidžiama nurodyti kai kuriuos tikslius pirkimo objektą kvalifikuojančius kriterijus, jei ji taip pat nurodo, kad pripažįstami analogiški arba ekvivalentiški (lygiaverčiai) objektai. Taip perkančioji organizacija įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar buvo tinkamai įgyvendintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas, kai keliamas pirkimo objektui nustatytų techninių reikalavimų teisėtumo klausimas, yra svarbi VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Iš teismui pateikto Pirkimo 2013 m. techninio projekto Nr. 2012-19-TP (I) (toliau – Techninis projektas), kuris yra Pirkimo dokumentų dalis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. ir kt. priskiriamos D2 gatvių kategorijai (2 t., b. l. 191–194), kuri pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ nėra priskiriama ypatingų statinių kategorijai. Tiek pačiame Techniniame projekte, tiek jo Aiškinamajame rašte nurodyta, kad statinio paskirtis – susisiekimo komunikacijos, statinio kategorija – neypatingas statinys (2 t., b. l. 180, 195). Taigi, darytina išvada, kad, remiantis Techninio projekto duomenimis, darbai nebus vykdomi ypatinguose statiniuose. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo keliamas reikalavimas, kad tiekėjai ir (arba) jų siūlomi darbuotojai turėtų atestatus, suteikiančius teisę atlikti darbus ypatingų statinių kategorijoje: susisiekimo komunikacijų grupėje: keliai (gatvės) pogrupyje.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad, atsižvelgiant į kelio, kaip objekto, paskirtį ir įtaką viešajam saugumui (tiek pačių statybų darbų metu, tiek kelią eksploatuojant), yra itin svarbu, kad tokio objekto statybos darbai būtų atlikti itin kokybiškai ir atitinkamą patirtį turinčio statytojo, tačiau, kaip matyti iš Supaprastinto atviro konkurso dokumentų, Techninio projekto, buvo planuojama vykdyti nesudėtingus ir įprastus statybos darbus (be sudėtingų technologijų panaudojimo, didelio eismo srauto ribojimo ir kt.), kurių didesnę dalį sudarė šaligatvių tiesimas, darbai vykdomi trumpose gatvėse, neatliekant inžinerinių tinklų perkėlimo ar kitokių sudėtingų darbų, kurių atlikimas nereikalauja ypatingos tiekėjų patirties (2 t., b. l. 25–46). Todėl, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo reikalauti viešųjų pirkimų metu iš tiekėjo būti įvykdžius ne mažiau kaip 3 panašaus pobūdžio sutartis, argumentuojant vykdomų darbų sudėtingumu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog kvalifikacijai patikrinti užtektų 1 sutarties reikalavimo, todėl reikalavimą būti įvykdžius ne mažiau 3 sutartis pagrįstai laikė pertekliniu, nes, kaip jau minėta anksčiau, Projekte vykdyti darbai nebuvo sudėtingi, jie nepriskirtini ypatingų statinių kategorijai. Pažymėtina, kad reikalavimai, kurie laikytini pertekliniais, vertinami kaip kriterijai, ribojantys konkurenciją. Šis kvalifikacinis reikalavimas ribojo tiekėjų konkurenciją, taigi, pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą proporcingumo ir nediskriminavimo principą.

Pareiškėja skunde nesutinka, kad reikalavimas per 5 metus būti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė ne mažiau kaip 850 000 Lt, riboja konkurenciją, nes pagal minėtas sąlygas į nurodytas sutartis įtrauktos ir subrangovų atliktų darbų sutartys, ir tokios įmonės turi galimybę įgyti reikiamą patirtį atlikti kelių darbus subrangos sutartimis. Pareiškėja šią savo poziciją grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-301/2008.

Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pagal minėtas sąlygas į nurodytas sutartis įtrauktos ir subrangovų atliktų darbų sutartys, ir tokios įmonės turi galimybę įgyti reikiamą patirtį atlikti kelių darbus subrangos sutartimis, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos konkrečiai tai situacijai aktualios faktinės aplinkybės ir jų aiškinimas teisės aktų kontekste. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-301/2008 ginčas buvo keliamas dėl supaprastinto atvirojo konkurso valstybinės reikšmės rajoninio kelio remonto ir asfaltbetonio dangos įrengimo darbų atlikimo, t. y. dėl kitokios kelio kategorijos darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti minėtų teismo pateiktų išaiškinimų, nes skiriasi faktinės aplinkybės, darbų mastas ir apimtis. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Teismo nuomone, pareiškėja teismui iš esmės nepagrindė nustatyto reikalavimo, kuo darbai, atliekami (duomenys neskelbtini) g., yra panašūs į darbus, atliekamus valstybinės reikšmės keliuose, arba kuo šie darbai yra išskirtiniai, kad būtų keliami pakankamai aukšti kvalifikacijos reikalavimai. Be to, pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, kad Pirkimu įsigyti darbai yra tokie svarbūs viešajam interesui. Pareiškėjos teigimu, VPT, 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 4S- 2823 vertindama būtent šį kvalifikacinį kriterijų, nenustatė, kad šis reikalavimas neproporcingas ir dirbtinai ribotų konkurenciją, todėl atsakovės nustatyti pažeidimai šiuo aspektu nepagrįsti ir neteisėti.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 195 punkte nustatyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10.3 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų: tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti, rengia ir teikia atitinkamai institucijai paraiškas asignavimų valdytojui dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui (10.3.1 punktas); atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneša apie juos atitinkamoms institucijoms. Jeigu nustačiusi pažeidimą įgyvendinančioji institucija įtaria nusikalstamą veiką, apie tai ji nedelsdama praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujančiajai institucijai, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai (10.3.5) ir t. t. Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo teisę tikrinti, kaip pareiškėja laikėsi VPĮ nuostatų vykdydama Pirkimą. Minėtas teisinis reglamentavimas neriboja CPVA teisės vykdyti pažeidimų tyrimą ir pagal savo kompetenciją nustatyti pažeidimus bei pritaikyti finansinę korekciją.

Nors nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė viešųjų pirkimų pažeidimo, teismo nuomone, atsakovė, atlikusi jai paskirtas funkcijas, tokį pažeidimą gali nustatyti, t. y. atsakovė gali atlikti savarankišką tyrimą, kurio rezultatai nebūtinai turi sutapti su VPT tyrimo rezultatais. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada šiuo atveju vertintina bendrai visų byloje esančių įrodymų visumoje.

Nagrinėjamu atveju iš Supaprastinto atviro konkurso dokumentų, Techninio projekto nustatyta, kad vykdyti darbai nesudėtingi, jie nepriskirtini ypatingų statinių kategorijai, nes didesnę dalį darbų sudarė šaligatvių tiesimas, darbai vykdomi trumpose gatvėse, neatliekant inžinerinių tinklų perkėlimo ar kitokių sudėtingų darbų, kurių atlikimas nereikalauja ypatingos tiekėjų patirties (2 t., b. l. 25–46). Teismo nuomone, VPT nepagrindė, kodėl pareiškėjos nustatytas šis kvalifikacinis reikalavimas sudaro pagrindą reikalauti viešųjų pirkimų metu iš tiekėjo būti įvykdžius ne mažiau kaip 3 panašaus pobūdžio sutartis. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog kvalifikacijai patikrinti užtektų 1 sutarties reikalavimo, todėl reikalavimą būti įvykdžius ne mažiau 3 sutartis pagrįstai laikė pertekliniu reikalavimu, ribojančiu tiekėjų konkurenciją.

Pareiškėja skunde nurodo, kad reikalavimas per 5 metus būti įvykdžius ne mažiau kaip 3 susisiekimo komunikacijų statybos sutartis, kurių vertė būtų ne mažesnė kaip 850 000 Lt, kurį CPVA traktavo kaip neproporcingą ir dėl to konstatavo pažeidimą, nėra Agentūros sprendime numatytų sankcijų pagrindas. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamų sprendimų turinio, atsakovė nurodė, kad šis kvalifikacinis reikalavimas ribojo tiekėjų konkurenciją, todėl pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą proporcingumo ir nediskriminavimo principą. Tai, kad skundžiamuose sprendime nėra skiriama sankcija už šį pažeidimą, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ar dėl šios priežasties skundžiami sprendimai yra neteisėti ar ydingi iš esmės.

Dėl Pirkimo laimėtojo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams

Atsakovė skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad, įvertinus Pirkimą laimėjusios konkurso dalyvės UAB „Aukštaitijos traktas“ pasiūlymą, nustatyta, kad jis neatitinka Pirkimo dokumentų 3 dalies „Reikalavimai kvalifikacijai“ 3.2 lentelės 9 punkto 2 dalies nustatyto kvalifikacinio reikalavimo (atitiko tik dėl dangos įrengimo, o ne dėl viso sporto paskirties inžinerinio statinio statybos ir (ar) rekonstravimo).

Pirkimo dokumentų 3.2 lentelės 9 punkto 2 dalyje nustatytas reikalavimas „Per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, (jei tiekėjas vykdo veiklą trumpiau nei 5 metus) tiekėjas yra įvykdęs ne mažiau kaip 1 sporto paskirties inžinerinių statinių statybos ir/ar rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 150 000,00 Lt su PVM“ (2 t., b. l. 31). Pareiškėja nesutinka su šiuo atsakovės nustatytu pažeidimu, teigia, kad Agentūra šį kvalifikacinį reikalavimą interpretuoja nepagrįstai siaurindama jo taikymo apimtį. Pareiškėjos teigimu, aiškinat šį reikalavimą lingvistiniu metodu yra aišku, kad buvo reikalaujama, jog tiekėjas būtų sudaręs vieną ar kelias sutartis, pagal kurias būtų įvykdęs bet kokius sporto objekto statybos ar rekonstrukcijos darbus už ne mažesnę nei 150 000 Lt su PVM sumą, o aiškinant minėtą kriterijų loginiu metodu – suprantama, kad 150 000 Lt suma rodo, jog turima omenyje dalis statybos ar rekonstrukcijos darbų, nes sunkiai įsivaizduojama, kad visas sporto objektas galėtų būti pastatytas ar rekonstruotas už tokią nedidelę sumą. Teismo nuomone, šie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, nes taikant lingvistinį aiškinimo metodą iš kvalifikacinio reikalavimo galima suprasti, kad reikalaujama būti įvykdžius visą, o ne dalį sporto objekto statybos ar rekonstrukcijos darbų. Reikalavimo sąlygoje nėra numatyta alternatyvų dėl dalies bet kokių sporto paskirties inžinerinių statinių statybos ir (ar) rekonstravimo darbų sutarties įvykdymo. Kvalifikacinis reikalavimas turi būti tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siekiant išvengti skirtingo reikalavimo interpretavimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog pagal šį reikalavimą tiekėjas turi būti įvykdęs viso sporto paskirties inžinerinių statinių statybos ir (ar) rekonstravimo darbų sutartį.

Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, kaip tai nustatyta VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi Pirkimo vykdymo metu) 12 punkte nustatyta, kad sporto paskirties inžineriniai statiniai – sporto aikštynai bei stadionai, kurie nėra pastatai, naudojami žaidimams atvirame ore, skirti sporto ir kūno kultūros reikmėms (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui, taip pat mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kita).

Iš teismui pateikto Techninio projekto II dalies Sporto aikštelių įrengimas (byla Nr. 2012-19-TP (II) nustatyta, kad sporto aikštelei atnaujinti numatoma pakloti naują dangą, kurią sudarys 30 cm smėlio pasluoksnis, 15 cm skaldos pagrindo sluoksnis, 5 cm asfaltbetonio sluoksnis, universali dvisluoksnė sporto aikštelės danga, sužymėti krepšinio, teniso, tinklinio ribų linijas. Visa sporto aikštelė bus aptveriama 3 metrų aukščio plastizoliu dengta tinklo segmentų tvora. Sporto aikštelėje bus iš plastikinių kėdžių (jas pritvirtinus ant plieninio karkaso) įrengiamos sėdimos vietos (70 vnt.) ir kt. (2 t., b. l. 78–137). Iš Techninio projekto II dalies darytina išvada, kad projektą sudaro sporto aikštelės sintetinės dangos klojimas ir kiti įvairūs darbai, kuriuos laimėjęs dalyvis privalėjo atlikti, todėl, atsižvelgiant į Pirkimo objekto, kurį sudaro įvairūs darbai, kompleksiškumą, pareiškėjos argumentai, kad tiekėjo kvalifikacija būtų tinkama atlikus bet kokius pavienius sporto paskirties inžinerinio statinio darbus, vertintini kritiškai.

VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų. Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad kvalifikacijos reikalavimas yra nustatomas atsižvelgiant į Pirkimo objektą ir jo ypatybes. VPĮ 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

Iš teismui UAB „Aukštaitijos traktas“ pateiktos informacijos matyti, kad jos subrangovė UAB „Sporto dangos“ paklojo tik sintetinę dangą ir sumontavo sporto įrangą, o ne atliko viso sporto paskirties inžinerinio statinio statybą ir (ar) rekonstrukciją (5 t., b. l. 202–203), todėl pareiškėja neturėjo teisės leisti jam dalyvauti Pirkimo procedūrose, nors jos kvalifikacija keliamų reikalavimų neatitiko tik labai nedaug.

VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Vadovaujantis šia nuostata, pripažinus UAB „Aukštaitijos traktas“ laimėtoja, buvo pažeistos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.

Dėl kvalifikacijos reikalavimo – kritinio likvidumo koeficiento – pagrįstumo

Atsakovė sprendimuose pertekliniu laiko ne patį kvalifikacijos reikalavimą, bet tai, kad jis buvo taikomas ne tik tiekėjui, bet ir jo subrangovams, nes būtent tiekėjas yra atsakingas užsakovui dėl tinkamo sutarties įvykdymo (1 t., b. l. 9–15, 57–64). Pareiškėjos teigimu, šis kriterijus nėra ginčo dalykas, tačiau siekia pagrįsti šio kriterijaus taikymą subrangovams, nes subrangovų kvalifikacija – pajėgumas vykdyti sutartį – yra tiek pat svarbi, kaip ir paties tiekėjo. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, motyvuoja, kad subrangovas negali būti laikomas jungtinės veiklos sutarties dalyviu, nes jam nesuteiktos tokios pat teisės ir pareigos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.972 straipsnyje, be to, kiekvienas jungtinės veiklos narys yra solidariai atsakingas perkančiajai organizacijai už viešojo pirkimo sutarties įvykdymą (CK 975 straipsnio 3 dalis), o subrangovas tokių įsipareigojimų neprisiima.

Pirkimo dokumentų 3.2 lentelės 11 punkte nustatytas pirkime dalyvaujančio subjekto kritinio likvidumo koeficientas (2 t., b. l. 32). Pagal Pirkimo dokumentų 3.5 ir 3.6 punktų nuostatas, kiekvieno ūkio subjekto narys atskirais ir kiekvienas subrangovas turi atitikti Pirkimo dokumentų 3.2 lentelės 11 punkto nustatytą kritinio likvidumo koeficiento reikalavimą bei pateikti reikiamus dokumentus (2 t., b. l. 32).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (2012 m. sausio 8 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 19.5 punktą, kritinio likvidumo koeficientas – tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis. Kriterijus išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais. Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – kritinio likvidumo koeficientas ne mažesnis už 0,5. Jeigu trumpalaikiai įsipareigojimai lygūs 0, laikoma, kad tiekėjai atitinka nustatytą kritinio likvidumo reikalavimą. Kriterijus naudotinas didelės vertės pirkimuose, perkant prekes, paslaugas ir darbus, tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo ir kvalifikacinės atrankos procedūrose. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, jog kritinio likvidumo koeficientas išreiškia asmens finansinį pajėgumą ir stabilumą trumpalaikėje perspektyvoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2194/2013). Tai yra tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, rodantis atsargų likvidumą.

Nors bendrąja prasme Rekomendacijos nėra privalomos ir perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms (Rekomendacijų 1, 4 punktai). Perkančioji organizacija pagal Rekomendacijas ir minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą VPĮ reguliavimo kontekste.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirkimo dokumentuose subrangovams buvo keliamas savarankiškas kvalifikacinis reikalavimas ir jis nebuvo naudojamas tiekėjo kvalifikacijai pagrįsti arba įsitikinti subrangos teisėtumu.

Pagal CK 6.650 straipsnio nuostatas, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Atvirojo konkurso dokumentuose pateiktoje Statybos darbų rangos sutarties esminėse sąlygose yra nurodyta, jog rangovas gali dalį darbų perduoti subrangovams, tačiau rangovas yra atsakingas už subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą, kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimą (sutarties 5.5 p.) (2 t., b. l. 47–63). Vadinasi, pagal sutarties sąlygas rangovas yra atsakingas už tinkamą sutarties vykdymą ir projekto įgyvendinimą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nustatė tiek tiekėjams, tiek subtiekėjams kritinio likvidumo koeficientą, apibrėžtą kaip 1 (rekomenduojamas minimalus yra 0,5), kurį rekomenduojama nustatyti tik didelės vertės pirkimuose (Rekomendacijų 19.5 p.). Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo teikėjui (rangovui) tikslas – išsiaiškinti potencialaus tiekėjo visapusišką patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkėjo sąlygas, o nustatytas koeficiento dydis (1) iki minimumo mažina riziką, kad tokį kvalifikacinį reikalavimą turintis tiekėjas neįvykdys pirkimo sutarties dėl savo mokumo problemų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl šiuo atveju toks kritinio likvidumo koeficientas pagrįstai buvo nustatytas ir subrangovui, ir vien didesnio kritinio likvidumo koeficiento, nei numato Rekomendacijos, numatymas rangovui nebuvo pakankamas pasiekti pirkimo tikslui. Tokia išvada darytina atsižvelgus į pirkimo dokumentuose numatytą pirkimo objektą, kuris nepasižymi specifika, tai, kad darbai turėjo būti baigti per 13 mėnesių (pirkimo sąlygų 2.3 p.) (2 t., b. l. 27). Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Šiuo atveju nenustatyta, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti paslaugas – nebuvo galima pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis ir kad kitų nustatytų reikalavimų nepakako. Todėl darytina išvada, kad šis reikalavimas buvo neproporcingas pirkimo objektui, kaip tai nustatyta VPĮ 32 straipsnyje.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Centrinės projektų valdymo agentūros 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 2014/2-3465 ir 2015 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 2015/2-1715, kuriais tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 20 proc. sutarties vertės, yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-1507190-5K-1505707)-6K-1702229 netenkino pareiškėjos skundo, laikytina, kad ji priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, nėra pagrindo patenkinti išvestinį jos reikalavimą įpareigoti CPVA išmokėti jai 345 718,58 Lt (100 127,02 Eur).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.