- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-301/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas (pran.), Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“, "Kauno keliai" Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo
- Advokatai
- Nerijus Katilius, Vilija Viešūnaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2281-51/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešo konkurso sąlygų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kauno keliai“ 2007 m. liepos 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau tekste – Lietuvos automobilių kelių direkcija), prašydamas: 1) pripažinti, kad supaprastinto atvirojo konkurso „Dviračių tako įrengimo valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 196 Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis (35,98-36,69 km) darbų supaprastinto atvirojo konkurso“ (toliau tekste – Konkursas Nr. 1) sąlygų 35.2 punktas prieštarauja LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms; 2) pripažinti, kad supaprastinto atvirojo konkurso „Dviračių tako įrengimo valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 222 Kaunas-Vandžiogala (26,92 – 29,23 km) darbų supaprastinto atvirojo konkurso“ (toliau tekste – Konkursas Nr. 2) sąlygų 35.2 punktas prieštarauja LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms; 3) pripažinti, kad supaprastinto atvirojo konkurso „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės ruožo nuo 18,2 iki 20,5 km remonto ir asfaltbetonio dangos įrengimo darbų atlikimo supaprastinto atvirojo konkurso“ (toliau tekste – Konkursas Nr. 3) sąlygų 31.1 punktas prieštarauja LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms; 4) įpareigoti atsakovą pakeisti Konkurso Nr. 1 sąlygų 35.2 punktą, jį išdėstant taip: „Įvykdytų panašių sutarčių valstybinės reikšmės keliuose arba vietinės reikšmės keliuose, kurių kiekvienos vertė, įskaitant ir subrangovų atliktus darbus, yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 (vienetas)“; 5) įpareigoti atsakovą pakeisti Konkurso Nr. 2 sąlygų 35.2 punktą, jį išdėstant taip: „Įvykdytų panašių sutarčių valstybinės reikšmės keliuose arba vietinės reikšmės keliuose, kurių kiekvienos vertė, įskaitant ir subrangovų atliktus darbus, yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 (vienetas)“; 6) įpareigoti atsakovą pakeisti Konkurso Nr. 3 sąlygų 31.1 punktą, jį išdėstant taip: „Rangovo per paskutinius 3 metus įvykdytų sutarčių valstybinės reikšmės keliuose arba vietinės reikšmės keliuose, kurios yra panašios pirkimo objektui ir kurių kiekvienos vertė įskaitant ir subrangovų atliktus darbus yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 (viena)“. Ieškovo teigimu, Konkurso Nr. 1 ir Konkurso Nr. 2 pirkimo sąlygų 35.2 punktas bei Konkurso Nr. 3 pirkimo sąlygų 31.1 punktas prieštarauja LR viešųjų pirkimų įstatymui, taip pat pažeidžia ieškovo teisėtus interesus. Ieškovo nuomone, Konkurso Nr. 1 bei Konkurso Nr. 2 pirkimo sąlygų 35.2 kvalifikaciniu reikalavimu nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama, kad sutartys privalo būti įvykdytos valstybės reikšmės keliuose, o Konkurso Nr. 3 pirkimo sąlygų 31.1 punktu nepagrįstai reikalaujama, kad sutartys privalo būti įvykdytos valstybinės reikšmės keliuose bei sutarčių skaičius turi būti ne mažesnis kaip trys. Ieškovas nurodė, kad minėtuose punktuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintoms Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėms rekomendacijoms (toliau tekste – Rekomendacijos). Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu galiojančioje 2007 m. birželio 8 d. minėto įsakymo redakcijoje imperatyviai nurodyta, kad perkančioji organizacija negali kelti tiekėjams tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją. Ieškovo teigimu, ginčytini punktai įtvirtina faktinę situaciją, kai darbų atlikimui būtiną kvalifikaciją turinčios įmonės negali dalyvauti konkurse, nes konkursų pirkimo dokumentų sąlygos nepagrįstai reikalauja paslaugų tiekėjus būti įvykdžius sutartis valstybinės reikšmės keliuose. Ieškovas nurodė, kad pagal LR kelių įstatymo 3 straipsnio pirmąją dalį keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, todėl skirtumas tarp šių kelių yra grindžiamas bendra socialine svarba, bet ne technologiniais skirtumais, ir dėl to darbų atlikimas valstybinės reikšmės keliuose negali nei patvirtinti, nei paneigti rangovo techninio pajėgumo, o atitinkamo kelio svarba visiškai neturi reikšmės nustatant kvalifikacinius kelio įrengimo/remonto darbus atliksiančiam tiekėjui keliamus reikalavimus. Ieškovas pažymėjo, kad reikalavimai darbų atlikimui, naudojamoms medžiagoms, įrengimams atskirai išskiriami į techninę specifikaciją ir nėra jokio pagrindo tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų kriterijų nustatymą grįsti medžiagų/įrengimų kokybės reikalavimais. Ieškovo nuomone, atsakovas į Konkursų pirkimo sąlygas įtraukė punktus, kurie faktiškai skirti ne dalyvių techniniam pajėgumui nustatyti, o apriboti atitinkamų konkursų dalyvių konkurenciją. Ieškovas pažymėjo, kad Rekomendacijų 18.2 punkte yra numatyta, jog, vertinant techninį rangovo pajėgumą, perkančiajai organizacijai rekomenduojama reikalauti įvykdyti bent vieną panašią sutartį, todėl atsakovas nepagrįstai nutarė nustatyti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus, negu rekomenduoja Viešųjų pirkimų tarnyba, ir nepateikė argumentų, leidžiančių daryti išvadą apie reikalavimo įvykdyti net tris analogiškas pirkimo objektui sutartis per paskutinius trejus metus būtinybę. Ieškovo nuomone, darbai, dėl kurių skelbiamas Konkursas Nr. 3, nėra išskirtiniai, todėl nėra priežasčių, kurios sąlygotų būtinybę konkurso sąlygose numatyti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus nei tai numato Rekomendacijos, ir dėl to ginčijama Konkurso Nr. 3 sąlyga nustatyta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Kauno keliai“ atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai 2 065 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, valstybei 8,75 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu, atlyginimo.
Teismas nurodė, kad LR viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis minėto įstatymo 35-37 straipsnių nuostatomis. Teismas taip pat nurodė, kad Rekomendacijų 10 punktas nustato, jog perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisė verstis atitinkama veikla, finansinio ir ekonominio bei techninio ir profesinio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; perkančioji organizacija pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos sutarčiai įvykdyti. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, pažymėjo, kad įstatymas suteikia teisę ir pareigą perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos perkančioji organizacija privalo nustatyti tokiu būdu, kuris, jos nuomone, labiausiai tikėtinai leistų gauti kokybiškas paslaugas/prekes, tačiau šią įstatyminę nuostatą ji privalo realizuoti tik tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos kitos teisės aktų normos. Teismo teigimu, kvalifikacinių reikalavimų nustatymas tam tikra prasme riboja konkurenciją, tačiau viešųjų pirkimų prasme yra draudžiama nustatyti reikalavimus, kurie dirbtinai riboja konkurenciją, t. y. kai formuluojami kvalifikaciniai reikalavimai taikytini iš esmės tik vienam arba itin siauram paslaugų/prekių teikėjų ratui siekiant neleisti dalyvauti panašaus pajėgumo kandidatams. Teismas pažymėjo, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovas, siekdamas paneigti pirkimo sąlygų teisėtumą jo nurodomu aspektu, turėtų ne vien teikti savo argumentus, bet ir pateikti įrodymus, kad atsakovo suformuluoti kvalifikaciniai reikalavimai būtent dirbtinai riboja konkurenciją ar kitas imperatyvias teisės aktų nuostatas.
Teismas nurodė, kad ieškovui 2007 m. vasario mėnesį buvo išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestatas Nr. 2011, suteikiantis teisę atlikti statybos darbus inter alia valstybinės reikšmės keliuos, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi įvykdytų sutarčių valstybinės reikšmės keliuose nei kaip rangovas, nei kaip subrangovas.
Teismas pažymėjo, kad Konkurso Nr. 1 ir Konkurso Nr. 2 pirkimų sąlygų 35.2 punktas nereikalauja, jog konkurso kandidatai būtų atlikę darbus valstybinės reikšmės keliuose kaip rangovai, pakanka, kad būtų atlikę darbus bent pagal vieną sutartį kaip subrangovai, todėl šis reikalavimas negali būti laikomas itin griežtu kandidatų atžvilgiu, veikiau priešingai – laikytinas reikalavimu kandidatui, galinčiam patvirtinti bent jau minimalią darbų šiuose keliuose patirtį. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog toks reikalavimas riboja konkurenciją.
Teismas nepripažino pagrįstu ieškovo argumento, kad konkursuose konkurencijos ribojimas pasireiškia ne tik tuo aspektu, kad reikalaujama tam tikros patirties būtent valstybinės reikšmės keliuose, bet Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 ir tuo, kad šie konkursai paskelbti net ne keliams, o dviračių takams įrengti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Konkursuose Nr. 1 ir Nr. 2 reikalaujama tik minimalios patirties atliekant darbus valstybinės reikšmės keliuose, o šių konkursų objektas – dviračių takų įrengimas būtent valstybinės reikšmės krašto kelyje (pirkimų sąlygų 16 punktas). Teismas pažymėjo, kad lyginant šių konkursų pirkimo sąlygų 20 punktą, nustatantį atliekamų darbų atitikimą norminių aktų reikalavimams, su Konkurso Nr. 3, kuris skelbtas darbams valstybinės reikšmės kelyje, atitinkamu 19 punktu, matyti, kad įrengiant dviračių takus keliami iš esmės nė kiek ne mažesni reikalavimai negu darbams valstybinės reikšmės kelyje – Konkursų Nr. 1 ir Nr. 2 pirkimų sąlygų 20 punktas numato netgi daugiau norminių aktų, kuriuos turi tenkinti atliekami darbai, negu Konkurso Nr. 3 pirkimo sąlygų 19 punktas. Dėl to teismas konstatavo, kad dviračių takų įrengimui reikalavimas turėti minimalią patirtį – bent vieną įvykdytą sutartį valstybinės reikšmės kelyje yra suformuluotas dirbtiniam konkurencijos ribojimui, nėra pagrindo.
Teismas pažymėjo, kad ir be specialių žinių suprantama, jog valstybinės reikšmės kelių įrengimui keliami aukštesni negu vietinės reikšmės keliams standartai, o šiuo atveju tai patvirtina ir atsakovo pateiktos specialistų išvados apie tai, kad valstybinės reikšmėms keliams taikomi ypatingai aukšti reikalavimai medžiagoms ir technologijoms, šiems darbams įvairiais aspektais reikalinga patirtis ir aukšta personalo kvalifikacija. Dėl to Konkurso Nr. 3 pirkimo sąlygų 31.1 reikalavimas būti įvykdžius ne mažiau kaip tris sutartis valstybinės reikšmės keliuose, teismo nuomone, nelaikytinas pernelyg griežtu ir dirbtinai ribojančiu konkurenciją, tuo labiau, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog Lietuvoje tokius kvalifikacinius reikalavimus atitinka 19 įmonių. Teismas nurodė, kad vertinant ieškovo poziciją, išdėstytą ieškinio reikalavimų 7 punkte, matyti, kad, ieškovo nuomone, konkurse galėtų dalyvauti ir subjektas, įvykdęs tik vieną sutartį netgi ir vietinės reikšmės kelyje, kas iš esmės reikštų leidimą dalyvauti konkurse vos ne kiekvienam net ir pakankamos patirties neturinčiam kandidatui. Teismo nuomone, toks ieškovo liberalumas valstybinės reikšmės kelių įrengimui viešojo intereso požiūriu nebūtų nei protingas, nei kaip nors pateisinamas.
Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijų 7 punktas nurodo, jog kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo sąlygoms, tikslūs ir aiškūs. Teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju kvalifikacijos reikalavimai yra nepagrįsti ar neproporcingi arba riboja konkurenciją.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas visiems tiekėjams nurodė vienodus kvalifikacinius reikalavimus, ir nėra pateikta duomenų, jog ieškovas nustatytomis pirkimo sąlygomis būtų diskriminuojamas ar kitaip pažeidžiamas kandidatų lygiateisiškumo principas. Dėl to ieškovo argumentai apie nurodomus jo teisių pažeidimus yra nepagrįsti ir ieškinys atmestinas.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kauno keliai“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo išvada, kad ieškovas UAB „Kauno keliai“ neįrodė dirbtinio konkurencijos ribojimo fakto, nepagrįsta. Ieškinyje UAB „Kauno keliai“ pateikė išsamią teisės aktų analizę, kuri suponuoja išvadą, jog ginčijamų konkursų sąlygų reikalavimas būti įvykdžius sutartis valstybinės reikšmės keliuose laikytinas diskriminuojančiu bei dirbtinai ribojančiu konkurenciją, taigi ir prieštaraujančiu LR viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies imperatyvioms nuostatoms, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, į bylą pateikta VGTU Kelių katedros mokslininkų išvada iš esmės pagrindžia UAB „Kauno keliai“ argumentus, kad atestato, kuriame numatyta ir teisė atlikti valstybinės reikšmės kelių tiesimo ir remonto darbus, išdavimas patvirtina tinkamą įmonės kvalifikaciją, reikalingą darbams valstybinės reikšmės keliuose atlikti, todėl teismo argumentas, jog konkursuose neįtvirtinus ginčijamų reikalavimų konkursuose galėtų dalyvauti bet kas, net ir neturintis reikiamos kvalifikacijos, nepagrįstas. Apelianto nuomone, ginčijamų konkursų sąlygų reikalavimas būti įvykdžius sutartis valstybinės reikšmės keliuose laikytinas ribojančiu konkurenciją, kadangi iš 116 įmonių, kurioms įstatymų nustatyta tvarka yra išduotas atestatas vykdyti kelių statybos darbus valstybinės reikšmės keliuose, tik 12 įmonių gali tarpusavyje konkuruoti atliekant kelių statybos darbus valstybinės reikšmės keliuose ir tai laikytina nepagrįstu konkurencijos ribojimu. Teismo argumentas, kad Konkurso Nr. 1 ir Konkurso Nr. 2 dokumentų ginčijamos sąlygos nereikalauja, jog konkursų kandidatai būtų atlikę darbus valstybinės reikšmės keliuose kaip rangovai, ir šis reikalavimas nelaikytinas itin griežtu kandidatų atžvilgiu, nepagrįstas. Konkurso Nr. 1 bei Konkurso Nr. 2 sąlygų 35.2 punkto formuluotės lingvistinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo organizuojamuose konkursuose reikia turėti rangovo patirties, atliekant darbus valstybinės reikšmės keliuose, tačiau į įvykdytų sutarčių vertę įskaitytina ir darbų, kuriuos atliko konkursų dalyvių pasamdyti subrangovai, vertė, be to, šiuo aspektu visiškai analogiška yra ir ginčijamoji Konkurso Nr. 3 nuostata, todėl visiškai nėra pagrindo išskirti Konkursą Nr. 1 ir Konkursą Nr. 2 ir teigti, jog šių konkursų sąlygos leidžia dalyvauti juose įmonėms, kurios iki tol yra atlikusios darbus valstybinės reikšmės keliuose kaip subrangovai. Teismo argumentas, kad Konkurso Nr. 3 sąlygų reikalavimas būti įvykdžius ne mažiau kaip 3 sutartis valstybinės reikšmės keliuose, nelaikytinas per daug griežtu, nepagrįstas. Tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl atitinkamų konkursų nuostatų pripažinimo prieštaraujančiomis LR viešųjų pirkimų įstatymui, buvo būtina išsiaiškinti, ar UAB „Kauno keliai“ ginčijamos viešųjų pirkimų konkursų sąlygų nuostatos yra pagrįstos ir proporcingos atitinkamų pirkimų objektams, tačiau teismas to neanalizavo. Be to, tam, kad konstatuoti ieškovo ginčijamos Konkurso Nr. 3 sąlygos atitikimą LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, nagrinėjamuoju atveju būtina buvo nustatyti ir tai, ar buvo pagrindas aukštesnių kriterijų, nei nurodyta Rekomendacijose, nustatymui, t. y. ar atsakovo nustatyti kriterijai buvo proporcingi siekiamiems tikslams. Teismo išvada, kad ir be specialių žinių suprantama, jog valstybinės reikšmės kelių įrengimui keliami aukštesni negu vietinės reikšmės keliams standartai, ir tai patvirtina atsakovo pateikta teismui specialistų išvada, nepagrįsta, kadangi teismas, darydamas šią išvadą, nukrypo nuo įrodinėjimo procesą reglamentuojančių CPK normų, tinkamai ir visapusiškai neišanalizuodamas į bylą pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodo, kad su ieškovo UAB „Kauno keliai“ apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo 2007 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 6-316 patvirtintos Konkurso Nr. 1 sąlygos (pirkimo dokumentai), 2007 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 6-315 patvirtintos Konkurso Nr. 2 sąlygos (pirkimo dokumentai), 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. KS-24 patvirtintos Konkurso Nr. 3 sąlygos (pirkimo dokumentai) ir nurodyti konkursai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas UAB „Kauno keliai“ 2007 m. birželio 30 d. gavo minėtų konkursų pirkimo dokumentus. Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad Konkursų Nr. 1 bei Nr. 2 sąlygų 35.2 punktai ir Konkurso Nr. 3 sąlygų 3.1 punktas neprieštarauja bei atitinka įstatymo reikalavimams ir nėra pagrindo šiuos punktus pakeisti.
Pagrindiniai viešųjų pirkimų principai ir tikslai įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPĮ) 3 straipsnyje. Šio įstatymo pirmoji dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Minėto straipsnio antroji dalis nustato, jog pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Vienas esminių kriterijų, nustatant pirkimo sąlygas, – tiekėjų kvalifikacija. Minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus reglamentuoja VPĮ 35-37 straipsniai (VPĮ 32 str. 1 d.). Tai ekonominė ir finansinė būklė (VPĮ 35 str.), techninis ir profesinis pajėgumas (VPĮ 36 str.), kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai (VPĮ 37 str.).
Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Rekomendacijos skirtos padėti perkančiosioms organizacijoms įvertinti tiekėjų kvalifikaciją. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomendacijos nėra privalomos ir perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Tai reiškia, kad tiekėjų kvalifikacijai patikrinti gali būti pasirenkami tie tiekėjo kvalifikaciją apibūdinantys kriterijai ir nustatomos tokios jų reikalaujamos reikšmės, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad ieškiniu ginčijamos konkursų sąlygos nepagrįstai reikalauja, jog konkurso kandidatai būtų atlikę darbus valstybinės reikšmės keliuose. Apeliantas netinkamai aiškina Kelių įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmėms kelius, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę. Aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad socialinė kelio reikšmė, kurią akcentuoja apeliantas, tėra tik vienas iš kriterijų, kurių pagrindu galima spręsti dėl kelio reikšmės. Visi šie kriterijai, o labiausiai transporto priemonių eismo pralaidumas, yra tiesiogiai susiję su kelio priežiūra ir sąlygoja technines kelio charakteristikas, ko pasėkoje valstybinės reikšmės keliuose turi būti atliekami technologine prasme sudėtingesni darbai, reikalaujantys didesnės patirties nei vietinės reikšmės keliuose. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad valstybinės reikšmės keliai priskiriami prie ypatingų statinių, tik patvirtina, kad valstybinės reikšmės keliai juose atliekamų darbų prasme yra sudėtingesni bei svarbesni ir jiems taikomi aukštesni reikalavimai. Aplinkybes, sąlygojančias didesnius kvalifikacinius reikalavimus darbams valstybinės reikšmės keliuose atlikti, patvirtina ir pateikta į bylą VGTU Kelių katedros 2007 m. liepos 23 d. išvada. Apeliaciniame skunde netinkamai aiškinama minėta išvada, kadangi išvadoje skirtumas tarp valstybinės ir vietinės reikšmės kelių aiškinamas ne tik bendra socialine svarba, aukštesniais reikalavimais naudojamoms medžiagoms, kaip nurodo apeliantas, bet ir aukšta dirbančių specialistų kvalifikacija, atitinkama įmonės patirtimi bei kitais kriterijais. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad esminis skirtumas tarp valstybinės ir vietinės reikšmės kelių – svarba (ypatingumas), atsižvelgiant į statybos aspektą, kas ir sąlygoja didesnius reikalavimus įmonėms, atliekančioms darbus valstybinės reikšmės keliuose. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad konkursų sąlygų reikalavimo dėl darbų atlikimo valstybinės reikšmės keliuose negalima sieti su reikalavimais, taikomais naudojamoms medžiagoms, kadangi reikalavimai medžiagoms yra nurodomi konkursų techninėse specifikacijose. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad tiesiant ir rekonstruojant valstybinės reikšmės kelius taikomi ypatingai aukšti reikalavimai naudojamoms medžiagoms, reikalinga aukšta dirbančių specialistų kvalifikacija. Todėl darbui su aukštesnės kokybės medžiagomis taikomi aukštesni reikalavimai rangovo patirčiai ir kvalifikacijai. Dėl to, skirtingai nei nurodo apeliantas, vien tik Aplinkos ministerijos išduotas atestatas negali būti vertinamas kaip besąlyginis dokumentas, patvirtinantis rangovo kvalifikaciją ir suteikiantis teisę jam dalyvauti konkursuose, kadangi, kaip nurodyta Rekomendacijose, atestatas tėra vienas iš tiekėjo kvalifikaciją atspindinčių dokumentų ir kartu su juo turi būti vertinami kiti kriterijai. Į bylą pateikta atsakovo 2007 m. liepos 16 d. pažyma Nr. (6.12)-2-2773 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 16 d., t. y. per pusę metų, net 19 įmonių pripažintos atitinkančiomis apelianto ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 19 įmonių nėra pakankamas skaičius, įrodantis pagrįstą konkurenciją, kadangi Aplinkos ministerijos išduotą atestatą vykdyti darbus turi 116 įmonių. Pagal minėtas Rekomendacijas atestatas tėra vienas iš tiekėjo kvalifikaciją rodančių dokumentų ir kartu su juo turi būti vertinami kiti nurodyti kriterijai. Apeliantas minėtam argumentui pagrįsti nepateikė įrodymų, patvirtinančių kiek iš apelianto nurodytų 116 įmonių dalyvavo atsakovo viešuosiuose pirkimuose. Pateikta į bylą atsakovo 2007 m. spalio 17 d. pažyma Nr. (11.7)-2-4071 patvirtina, kad kasmet panašiuose konkursuose dalyvauja bei juos laimi vis naujos įmonės, ir paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl minėtų konkurso sąlygų ribojimo konkurencijos. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškiniu ginčijamos konkursų sąlygos, kuriose nustatyti reikalavimai dėl įvykdytų panašių sutarčių valstybinės reikšmės keliuose, įskaitant ir subrangovų atliktus darbus, atitinka minėtose Rekomendacijose nurodyto tiekėjo kvalifikaciją apibūdinantį kriterijų – tiekėjo per pastaruosius 3 finansinius metus įvykdytas panašias sutartis. Pažymėtina, kad sutartys yra panašios, kai panašūs sutarties dalykai ir įvykdymo sąlygos. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl teisės aktų nustatytų didesnių reikalavimų valstybinės reikšmės keliams pagal Rekomendacijas valstybinės reikšmės kelių darbų sutartys ir vietinės reikšmės kelių darbų sutartys nelaikytinos panašiomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniu ginčijamos minėtos konkursų sąlygos atitinka VPĮ reikalavimus ir nediskriminuoja įmonių, neturinčių įvykdytų panašių sutarčių valstybinės reikšmės keliuose, kadangi pagal minėtas sąlygas į nurodytas sutartis įtrauktos ir subrangovų atliktų darbų sutartys ir tokios įmonės turi galimybę įgyti reikiamą patirtį atlikti valstybinės reikšmės kelių darbus subrangos sutartimis. Apeliantas (ieškovas) nepateikė į bylą įrodymų, kad jo galimybė sudaryti tokias subrangos sutartis nepagrįstai ribojama. Ieškovo galimybę sudaryti tokias subrangos sutartis patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-709-41/2007 pagal ieškovo UAB „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešo konkurso teisinių santykių 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad atestatas Nr. 2011 išduotas ieškovui Aplinkos ministerijos atestavimo komisijos 2007 m. vasario 23 d. protokolo Nr. 1A-092 pagrindu ir ieškovas turi galimybę minėtais tvarka bei būdu įgyti patirtį darbams valstybinės reikšmės keliuose.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad ieškiniu ginčijamas Konkurso Nr. 3 sąlygų 3.1.1. punktas nepagrįstai reikalauja, jog konkurso kandidatas būtų įvykdęs ne mažiau kaip 3 sutartis. Minėtose Rekomendacijose nurodyta, kad vienas iš tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančių kriterijų yra tiekėjo įvykdytų panašių sutarčių skaičius ir kad rekomenduojama kriterijaus reikšmė – įvykdyta bent 1 panaši sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia rekomenduojamos kriterijaus reikšmės formuluotė Rekomendacijose leidžia perkančiajai organizacijai nustatyti didesnę kriterijaus reikšmę nei 1 panaši sutartis ir negali būti suprantama kaip draudimas reikalauti būti įvykdžius daugiau sutarčių (nagrinėjamu atveju – ne mažiau kaip 3 sutartis). Be to, Rekomendacijos yra tik patarimas, pagalba perkančiajai organizacijai, bet tai nėra imperatyvi teisės norma. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pirkimo specifiką, objekto svarbą, lėšų panaudojimo terminus, perkančioji organizacija gali nustatyti konkrečius reikalavimus tiekėjams. Diskriminacine ar dirbtinai ribojančia konkurenciją galėtų būti pripažinta sąlyga, kuri suteiktų nepagrįstus prioritetus vieniems konkurso kandidatams kitų kandidatų atžvilgiu. Pagrįsti aukštos kvalifikacijos, įskaitant patirtį, reikalavimai nėra diskriminacija ar dirbtinas konkurencijos ribojimas. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Konkurso Nr. 3 sąlygose nurodytų darbų atlikimui reikalinga aukšta kvalifikacija, įskaitant patirtį. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikta į bylą VGTU Kelių katedros 2007 m. liepos 23 d. išvada, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurioje nurodyta, kad, remiantis bendra praktika, taikoma norminiuose dokumentuose, atestuojant įmones, inžinierius, 3 metų stažas laikomas minimaliu, per šį laiką įmonė įgauna patirties dirbdama subrangove valstybinės reikšmės keliuose bei vadovaujama labiau patyrusio generalinio rangovo ir per šį laikotarpį turėtų būti vykdyti keli projektai (ne mažiau 3-5), kad sukaupti patirtį dirbti savarankiškai. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Konkurso Nr. 3 sąlygų reikalavimas būti įvykdžius ne mažiau 3 panašias sutartis dirbtinai riboja konkurenciją ir užkerta kelią ieškovui dalyvauti konkurse. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Konkurso Nr. 3 sąlygų 3.1 punkte nustatytus kriterijus atitinka 19 įmonių. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl dirbtinio konkurencijos ribojimo. Pažymėtina, kad VPĮ 36 straipsnis nurodo, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai, ir vienas jų – per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašas. Todėl Konkurso Nr. 3 sąlygų 3.1.1. punkto reikalavimas dėl ne mažiau 3 panašių sutarčių įvykdymo yra pagrįstas ir nėra diskriminacinis bei dirbtinai ribojantis konkurenciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi galimybę atitikti minėtą kriterijų (reikalavimą) atlikdamas darbus pagal subrangos sutartis.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 1 770 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo valstybei 6,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ (juridinio asmens kodas 135640993) atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 770 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir valstybei 6,70 Lt (šešis litus septyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.