Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-7437-119/2014 S. B. atžvilgiu nutraukta, neįrodžius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 207² str. 2 d., sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė 2014 m. birželio 13 d. S. B. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2 dėl to, kad 2014 m. gegužės 11 d., t.y, rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, TV3 televizijos laidoje „Žinios“ buvo skleidžiama rinkimų agitacija, o būtent 2014 m. gegužės 11 d. TV3 televizijos pavakario laidoje „Žinios“ buvo rodomas siužetas, kuriame rinkėjai agitavo už konkrečius kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus, t.y, buvo pateiktas interviu tik su rinkėjais, palaikančiais du kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Minėtas TV3 televizijos laidos „Žinios“ siužetas nebuvo pažymėtas kaip politinė reklama. Šioje laidoje buvo parodytas siužetas, kuriame rinkėjų buvo klausiama, už kokį kandidatą jie balsavo, ir kodėl. Rinkėjai buvo kalbinami atsitiktine tvarka. Siužetą filmavo TV3 televizijos žinių komanda. Siužetas nebuvo užsakytas, nebuvo apmokėtas. Peržiūrėjus www.tv3play.lt skelbiamą TV3 televizijos gegužės 11 d. laidos „Žinios“ vaizdo įrašą, transliuotą 2014 m. gegužės 11 d., t.y. dar nepasibaigus rinkimų agitacijos draudimui (iki gegužės 11 d. 20 val.) buvo nustatyta, kad laidoje yra siužetų, kuriuose kalbinami Klaipėdos, Kauno rinkėjai. Rinkėjos D. laidos siužete klausiama: „Ko tikitės iš šių rinkimų?“ Pašnekovė į šį klausimą atsako: „Nu kažko tai geresnio [...] Jeigu pakeisim, žinoma, Grybauskaitę į ką nors kita. Į ką tai nesakysiu“. Vienas Kauno miesto rinkėjas kalbinamas žurnalistės nurodė, kad „Balčytis. Aš visąlaik už Socialdemokratus balsavau. Todėl ir palaikau juos visą laiką“. Kita rinkėja teigė, kad „Socialdemokratai, valdančioji partija. Bendradarbiavimas tarp Prezidento“. Kita rinkėja teigė, kad „man jo pažadai neatrodo tušti, o Grybauskaitei jaučiu simpatiją“. Dar viena kalbinta rinkėja nurodė, kad „čia Dalia Grybauskaitė - vienintelis teisingas ir konkretus žmogus, kuris nesimaivo, nežada nieko, o daro tas, kas reikia“. Tokiais savo veiksmais UAB „Tele-3“ žinių vyriausiasis redaktorius S. B. pažeidė rinkimų agitacijos draudimo reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 49 str. 1 d., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 207² str. 2 d.

Skunde pažymima, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertino Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 str. 8 d. nuostatas. Politinės kampanijos laikotarpiu reklama nelaikomi tik neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų veiklą. TV3 televizijos pavakario „Žiniose“ rodyti siužetai buvo matomi didelei auditorijai, dar nepasibaigus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiui ir neužsidarius rinkimų apylinkėms. Todėl rinkėjai, stebėdami kitų rinkėjų pasisakymus laidos siužeto metu, galėjo susidaryti įspūdį, kuris kandidatas yra labiau palaikomas ir turi daugiau šansų vykstančių rinkimų metu. Laidos metu kalbinti rinkėjai pateikė nuomonę apie kandidatus, jų savybes, pritarė arba išsakė nepritarimą konkretiems ankstesnės kadencijos darbams ir laikysenai politinės kampanijos metu. Be to tai, kad laidoje nėra akivaizdaus ir tiesioginio raginimo balsuoti už konkretų politiką ar jo atstovaujamą partiją, nekeičia televizijos laidos esmės. Tokių agitacinių siužetų rodymas rinkimų dieną, dar neužsidarius balsavimo apylinkėms, iškreipia tikrąją rinkėjų valią, sudaro prielaidas nesąžiningai konkuruoti rinkimuose ir taip mažina rinkėjų pasitikėjimą išrinktais asmenimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija skunde atkreipia dėmesį į tai, jog Prezidento rinkimų įstatymo 49 str. 2 d. numatyta, jog rinkimų dieną nėra draudžiama informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant ar kita informacija, kuria neraginama dalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą į Respublikos Prezidentus. Bet koks nuomonių pareiškimas, minint konkrečias kandidatų pavardes, laikomas pažeidimu. Todėl, kai nepasibaigus rinkimams ir neužsidarius rinkimų apylinkėms kalbama apie tai, už kuriuos konkrečius kandidatus reikia balsuoti, negali būti toleruotina.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, siužetai, kurių metu rinkėjai nurodo konkrečius kandidatus, neabejotinai negali būti laikomi tik informacinio pobūdžio. Rinkėjų pasisakymai apie kandidatus vertintini kaip kvietimas rinkėjams susidomėti konkrečiais kandidatais ir už juos balsuoti, t.y. kaip politinė reklama, kurios pagrindinis tikslas – paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose už konkrečią politinę partiją, jos narį ar kandidatą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 207² str. 2 d. numatyta, kad rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas likus 30 valandų iki Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną per visuomenės informavimo priemonės, užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui arba kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui nuo dešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo 49 str. 1 d. numatyta, kad rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama paštu specialiai balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka. Įstatymo 2 d. numatyta, kad rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą.

Nepagrįstas Vyriausiosios rinkimų komisijos skundo argumentas, jog TV3 „Žinios“ laidos metu išsakyta kai kurių rinkėjų nuomonė apie kandidatus į prezidentus laikytina politine reklama.

Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 str. 8 d. numatyta, kad politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Vyriausioji rinkimų komisija savo skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog TV3 „Žinių“ laidoje buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuoti būtent už Dalią Grybauskaitę ar Zigmantą Balčytį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 d. įvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus laisvių reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją.

Kaip matyti iš TV3 pavakario „Žinių“ vaizdo įrašo (b. l. 20), 2014 m. gegužės 11 d. TV3 pavakario „Žinių“ laida buvo skirta tą dieną vykusiems prezidento rinkimams. Laidos metu žiūrovai buvo informuojami apie rinkiminėse apylinkėse užfiksuotus rinkimų pažeidimus, rinkėjų aktyvumą, kandidatų į prezidentus nuomonę apie galimą antrą rinkimų turą. Be kitų reportažų TV3 pavakario „Žinių“ metu taip pat buvo rodomi reportažai, kuriuose rinkėjams buvo užduodami klausimai, ko jie tikisi iš naujai išrinkto kandidato, už ką jie balsavo ir kodėl. Laidos siužete Rinkėjos D. klausiama: „Ko tikitės iš šių rinkimų?“ Pašnekovė į šį klausimą atsako: „Nu kažko tai geresnio. Jeigu pakeisim, žinoma, Grybauskaitę į ką nors kita“ (12.35 min.). Vienas Kauno miesto rinkėjas kalbinamas žurnalistės nurodė: „Balčytis. Aš visąlaik už Socialdemokratus balsavau. Todėl ir palaikau juos visą laiką“ (14.56 min.). Kitas rinkėjas teigė: „Socialdemokratai, valdančioji partija. Bendradarbiavimas tarp Prezidento be konfliktų, be intrigų, be apkalbų“ (15.06 min.). Kita rinkėja aiškino: „Man jo programa patinka, pažadai neatrodo tušti, o Grybauskaitei jaučiu simpatiją, esu jai dėkinga“ (15.20 min.). Dar viena kalbinta rinkėja nurodė: „Čia Dalia Grybauskaitė - vienintelis teisingas ir konkretus žmogus, kuris nesimaivo, nežada nieko, o daro tas, kas reikia“ (15.33 min). Viena iš kalbintų rinkėjų į užduotą klausimą atsakė, jog balsavo už moterį, nes vyrai daug žada, bet nieko neduoda“ (19.31 min.). Taigi, kaip matyti iš vaizdo įrašo, nors dauguma kalbintų rinkėjų įvardino, jog jie balsavo už Z. Balčytį ir D. Grybauskaitę, tačiau jie, motyvuodami pasirinkimą, išsakė savo subjektyvią nuomonę, pagrįstą vien vidiniu įsitikinimu ir asmeninėmis simpatijomis. Reportažų metu buvo kalbinami atsitiktiniai asmenys, kurie nėra žinomi ar autoritetingi visuomenėje. Teismo manymu, išsakyta rinkėjų nuomonė nebuvo tendencinga. Pavyzdžiui, vienam kandidatui nurodžius, kad jis balsavo už D. Grybauskaitę, kitas pašnekovas į užduotą klausimą atsako, jog balsavo už Z. Balčytį, tikėdamasis permainų. Taigi laidos metu kalbinti rinkėjai išsakė gana kritišką poziciją tiek Z. Balčyčio, tiek D. Grybauskaitės atžvilgiu. Nei vienas iš apklaustų balsavusių ir besiruošiančių balsuoti rinkėjų neragino ir nekvietė, t.y. neagitavo laidos žiūrovų balsuoti už jų pačių pasirinktą kandidatą. Iš tiesų į antrą rinkimų turą pateko būtent Z. Balčytis ir D. Grybauskaitė. Tai, kad būtent už šiuos kandidatus balsavo dauguma rinkėjų, patvirtina, jog atsitiktinai kalbinti asmenys išsakė nuomonę būtent apie didesnį palaikymą susilaukusius kandidatus. Be to TV3 laidos „Žinios“ metu buvo kalbinamas ir rinkėjas, kuris nurodė, jog balsavo už Artūrą Zuoką. Viena rinkėja permatomoje balsadėžėje matė, jog balsuojama ir už V. Tomaševski. Be to administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog rodomi reportažai buvo apmokėti ar užsakyti konkretaus kandidato ar politinės partijos. Taigi, įvertinus TV3 „Žinios“ laidos turinį, akivaizdu, jog parodytais reportažais laidos redaktorius siekė informuoti televizijos žiūrovus apie vykstančių rinkimų eigą, rinkėjų aktyvumą, pažeidimus, užfiksuotus rinkiminėse apylinkėse, balsuojančių asmenų nusiteikimą ir lūkesčius, tačiau neturėjo tikslo paveikti dar nebalsavusių rinkėjų valią, t.y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo tyčios agitacijos draudimo laikotarpiu agituoti laidos žiūrovus balsuoti konkrečiai už Z. Balčytį, D. Grybauskaitę ar kurį kitą kandidatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad S. B. veiksmuose nėra administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 207² str. 2 d., sudėties. Kandidatų į prezidentus pavardės skelbiamos viešai, jų sąrašai pateikiami kiekvienoje rinkiminėje apylinkėje, todėl jų paminėjimas laidoje negali būti laikomas agitacija balsuoti būtent už juos.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.