Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Asta Jakučiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-425-785-2014;

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01159-2010-8;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nuteistosios I. D. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios I. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. ir nuteista trumpalaikiu laisvės atėmimu – 24 paromis arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-23 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui (dešimčiai) 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. nuteista už tai, kad būdama priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir siekdama jų įsigyti, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gegužės 4 d., nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d., nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. birželio 10 d. nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. liepos 3 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš L. S. ir V. U. nuolatos pirko savo reikmėms skystį, kurio 1 ml yra ne mažiau kaip 0,003 g heroino, ir taip per nenustatytą kartų skaičių neteisėtai įgijo daugiau kaip 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu Nr. 1, draudžiamas vartoti medicinos tikslams ir yra narkotinė medžiaga.

Skunde teigiama, kad teismo nuosprendis negali būti teisėtas ir pagrįstas, kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistosios veikos apimties (ilgumo, tęstinumo) sudėties yra nepagrįstos. Pažymima, kad teismas kritiškai vertino nuteistosios I. D. parodymus, remdamasis L. S. ir V. U. parodymais, tačiau šie parodymai nenurodo, kad nuteistoji nuo 2008-05-13 iki 2008-08-30 pirkdavo ir vartodavo heroiną. Skunde pabrėžiama, kad nuteistosios I. D. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, ji savo kaltę iš esmės pripažįsta. Teigiama, kad neaišku, kokiais tiesioginiais įrodymais teismas rėmėsi vertindamas nuteistosios parodymus kritiškai ir dėl to netaikydamas BK 64¹ str. Taip pat nurodoma, kad sekimo protokolas neginčijamai patvirtina nuteistosios prisipažinimą ir duotus parodymus, kad ši heroiną pradėjo vartoti 2010 m.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime yra išaiškinta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju teismo išvada dėl nuteistosios parodymų yra nepagrįsta. I. D. skunde taip pat teigia, kad teismas neteisėtai ir neteisingai subendrino paskirtas bausmes.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su I. D. nuteisimu pagal BK 259 str. 1 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Nuteistoji I. D. skunde prašo jai taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo. BK 64¹ str. 1 d. nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šių BK 64¹ str. nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Tam, kad taikyti BK 64¹ str., turi būti nustatyta bent viena iš minėto straipsnio 1 d. nurodytų aplinkybių – bylą išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat kai baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, ir – šio straipsnio 2 d. nurodyta būtina sąlyga – kaltinamojo asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltinamoji apie galimybę užbaigti procesą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka informuota nebuvo, dėl tokios galimybės savo nuomonės neišsakė, procesas vyko įprasta tvarka, buvo apklausti kaltinamieji, liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms, kai nenustatytos BK 64¹ str. 1 d. numatytos būtinosios sąlygos, kurių buvimas yra būtina sąlyga taikyti minėtą straipsnį, aukštesnysis teismas neturi galimybės nuteistosios prašymą tenkinti ir nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti.

Skunde taip pat teigiamai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai I. D. prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką paprastai laikomos situacijos, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Konstatavus tokią aplinkybę, ji laikoma atsakomybę švelninančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir iš esmės yra įpareigojimas teismams švelninti tokiam kaltininkui skiriamą bausmę (BK 54 str. 2 d. 7 p., 61 str., 62 str.). Jei byloje nepagrįstai nekonstatuojama minėta aplinkybė arba ją konstatavus neatsižvelgiama į tai skiriant bausmę, nuteistieji turi teisę tokį teismo sprendimą skųsti apeliacine, kasacine tvarka. Taigi minėtos BK nuostatos sudaro garantijų sistemą, suponuojančią išvadą, kad, baudžiant kaltininką, atsižvelgiama į jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir bausmė jam švelninama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014).

Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas paminėtų reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai, atsižvelgęs į faktines byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad I. D. prisipažinimas nepripažįstant dalį byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, I. D. nurodyta aplinkybė, kad heroino nuo 2008 m. iki 2010 m. ji nevartojo, kadangi narkotikus jai parduodavusi L. S. tuo metu atliko bausmę pataisos namuose, o narkotikų iš V. U. ji niekada nepirko, yra paneigta liudytojų L. S., V. U. parodymais, kuriais netikėti teismas neturėjo objektyvaus pagrindo. Esant tik daliniam prisipažinimui, t. y. nuteistajai neigiant aplinkybes, kurios nustatytos byloje esančiais įrodymais, negalima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas I. D. prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažeidė įstatymo reikalavimus.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas I. D. arešto bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėto nusikaltimo padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes (I. D. anksčiau teista devynis kartus, bausta administracine tvarka, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai) ir paskyrė bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas I. D. už BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskyręs teisingą bausmę, neteisingai ją subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Teismas teisingai nurodė, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrina su 2013-10-23 nuosprendžiais (du nuosprendžiai) paskirtomis bausmėmis. Tačiau nepagrįstai nenurodė 2013-09-05 nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė taip pat turi būti subendrinta su skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl I. D. priimtas ir 2013-09-05, tai savo skunde nurodo ir nuteistoji. Minėtu nuosprendžiu paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė su 2013-10-23 nuosprendžiais subendrinta nebuvo, 2013-09-05 nuosprendis įsiteisėjo 2013-11-26, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su 2014-03-03 nuosprendžiu, kaip to prašo nuteistoji. Kadangi Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-03-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su bausme, paskirta 2013-05-09 nuosprendžiu, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 d. 2 p.). Kadangi apeliacinį skundą padavė nuteistoji, todėl neišeinant iš apeliacinio skundo ribų ir nebloginant nuteistosios padėties, subendrinus bausmes, bausmės dydis nuteistajai paliekamas toks pat.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 6, b. l. 19), iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos I. D., išlaidas iki 2014 m. gegužės 14 d. sudaro 306,80 Lt dydžio advokato užmokestis.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš nuteistosios I. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-05, 2013-10-23, 2013-10-23 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 10 (dešimčiai) dienų.

Į bausmės laiką I. D. įskaičiuoti atliktą bausmės dalį pagal 2013-09-05, 2013-10-23, 2013-10-23 nuosprendžius.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.