Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Greitutis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 4-297 „Dėl pareiškėjai UAB ,,Greitutis“ išmokėtos subsidijos sumos dalies susigrąžinimo ir ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 4-755 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota grąžinti išmokėtos subsidijos dalį - 8 687,70 Eur, bei Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (21R-253 (AG-213/02-2022), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Įsakymo panaikinimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių atstovų paaiškinimais, administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. AG-213/02-2022 surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja, vadovaudamasi Aprašu, 2021 m. birželio 29 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė Paraišką subsidijai gauti.

Ministerija 2021 m. liepos 8 d. priėmė įsakymą Nr. 4-755, kurio priedo 153 punktu pareiškėjai skyrė 12 144,30 Eur subsidiją. Apie tai pareiškėja 2021 m. liepos 9 d. informuota per VMI portalo e. VMI autorizuotą elektroninių paslaugų sritį Mano VMI (toliau – ir Mano VMI).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-253 (AG-213/02-2022), kuriame nustatė, jog Įsakymas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, pagal Ministerijai suteiktus įgaliojimus, remiantis VMI pateikta medžiaga, kompetentingo asmens, todėl nusprendė pareiškėjos skundą atmesti.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įsakymą ir Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja Paraiškos pateikimo metu nuomos sutartis buvo realiai sudariusi ir jas deklaravusi VMI teiktose deklaracijose, nėra.

Teismui pateiktame skunde pareiškėja sutinka, kad nuomos sutartys teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotos NTR, tačiau pažymi, jog duomenys, susiję su nuomos teisiniais santykiais atsispindi VMI teiktose deklaracijose, pareiškėja moka mokesčius, taigi VMI atliekant patikrinimą, ar subsidija pareiškėjai buvo suteikta pagrįstai, ji savo informacinėse sistemose galėjo matyti ir duomenis, susijusius su pareiškėjos sudarytomis nuomos sutartimis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 12 144,30 Eur subsidija buvo išmokėta vadovaujantis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Aprašas nustato sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos pagal Priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas (Aprašo 1 punktas). Reikalavimai gauti subsidiją yra numatyti Aprašo II skyriuje.

Aprašo 6 punkte nurodytos institucijos, kurios dalyvauja įgyvendinant Priemonę ir atlieka atskiras Aprašo V, VI ir VII skyriuose nustatytas funkcijas – Ministerija, VMI, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA), Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“. Aprašo V skyriuje reglamentuojama kvietimo teikti subsidijų paraiškas procedūra, Aprašo VI skyriuje – subsidijų paraiškų vertinimas, o VII skyriuje – baigiamosios nuostatos, susijusios su atsakomybe už subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų) teisingumą, subsidijų susigrąžinimu, reikalavimais Ekonomikos ir inovacijų ministro sprendimui dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo ir kt.

Pažymėtina, kad pagal Aprašą kiekviena institucija vykdo tam tikras funkcijas subsidijų paraiškų vertinimo procese bei pagal kompetenciją priima sprendimus. Pagal Aprašo 40 punktą, VMI, gavus subsidijų paraišką, yra pavesta įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1 ir 14.1 arba 14.2 arba 14.3 arba 14.4 papunkčiuose, taip pat Aprašo 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus ir apskaičiuoti galimos skirti subsidijos dydį, vadovaujantis Aprašo 24, 27–30 punktuose nustatytais reikalavimais. Aprašo 44 punkte įtvirtinta, kad jei VMI Aprašo 40 ir 41 punktuose nustatyta tvarka įvertina, kad pareiškėjai neatitinka Aprašo 14.1 arba 14.2 arba 14.3 arba 14.4 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytų reikalavimų, jų subsidijų paraiškos netenkinamos, VMI ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiame punkte nustatytų reikalavimų įvertinimo dienos per „Mano VMI“ išsiunčia pareiškėjui informacinį pranešimą, kuriame nurodo subsidijų paraiškos netenkinimo priežastį, teisinį pagrindą ir atlikto subsidijų paraiškos vertinimo apskundimo tvarką.

Aprašo 58 punkte nustatyta, jog VMI ir LVPA iki 2021 m. gruodžio 1 d. atlieka atrankines pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikras, siekdamos įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą, taip pat nustatyti, ar pareiškėjai nukentėjo nuo COVID-19 pagal valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius ar kitus subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumui nustatyti svarbius duomenis, įskaitant ir VMI ir (arba) LVPA prašymu pareiškėjų pateiktus papildomus duomenis (informaciją), dokumentus, nurodytus Aprašo 42 punkte.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą Ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo, kuris įforminamas Ministro įsakymu, atsižvelgdamas išimtinai į VMI, kaip institucijos, kompetentingos vertinti pareiškėjų atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjų tinkamumo vertinimą, pateikiant Ministerijai tinkamų pareiškėjų sąrašą. Jeigu VMI įvertina, kad pareiškėjai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, VMI Ministerijai teikia tik tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Kaip ir minėta, pagal Aprašo 60 punktą, Ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo informacijos iš VMI ir (ar) LVPA gavimo dienos priima sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per ,,Mano VMI“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Taigi, Ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas priimti ne tik sprendimus dėl subsidijos skyrimo, bet ir sprendimus dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo, atsižvelgiant į VMI ir (ar) LVPA pateiktą informaciją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI, vadovaudamasi Aprašo 58 punktu, atliko pareiškėjos, Ekonomikos ir inovacijų ministro Įsakymu skirtos 12 144,30 Eur subsidijos pagal pareiškėjos 2021 m. birželio 29 d. Paraišką skyrimo ir panaudojimo vertinimą. Vertinimo metu nustatė, kad pareiškėja pateikė Paraišką, kurioje pasirinkta pagalba „2“ - 2020 m. kovo 20 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 28 d. (toliau – ir Komunikatas), 3.1 skirsnis pastoviųjų išlaidų kompensavimui, įrašė Paraiškos KIT720I priede 17 349 Eur prašomų finansuoti išlaidų, KT720N priede - sudarytas penkias nuomos sutartis, iš kurių viena sutartis sudaryta su juridiniu asmeniu ir keturios su dviem fiziniais asmenimis, KIT720F priede - išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nurodydama išlaidų sumą be PVM, taip pat, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis pastoviąsias išlaidas sudaro patalpų nuomos mokestis, komunalinių paslaugų mokesčiai už elektros energiją, vandenį, dujas ir kt.

Pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas faktūras VMI nustatė, kad pareiškėja Paraiškoje laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. deklaravo prašomų finansuoti pastoviųjų išlaidų sumą be PVM, iš viso 17 349 Eur, taip pat, kad pareiškėja pagal UAB ,,MTLT valdymas“ už patalpų nuomą išrašytas PVM sąskaitas faktūras į prašomų finansuoti išlaidų sumą įtraukė nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimo 204,90 Eur ir žemės mokesčio kompensavimo 39,73 Eur išlaidas, iš viso 245 Eur, kurios neatitinka Aprašo 4.5 papunkčio nuostatų. Atsižvelgiant į Paraiškoje nurodytus duomenis, jog pareiškėja yra sudariusi penkias nuomos sutartis ir kad keturios nuomos sutartys, sudarytos su fiziniais asmenimis, Paraiškos pateikimo metu nebuvo registruotos NTR, nustatė, kad su šiomis nuomos sutartimis susijusios pastovios išlaidos 12 166 Eur, apimančios patalpų nuomos (10 828 Eur) ir komunalines, eksploatacines išlaidas (1 338 Eur) neatitiko Aprašo 37 punkto nuostatų ir yra netinkamos finansuoti. Pagal NTR duomenis nustatė, kad pareiškėjos 2021 m. birželio 29 d. pateiktoje Paraiškoje deklaruota 2011 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartis (jos priedai bei pakeitimai) NTR įregistruota 2021 m. lapkričio 17 d., 2016 m. kovo 8 d. nuomos sutartis (jos priedai bei pakeitimai) NTR įregistruota 2021 m. lapkričio 10 d., 2017 m. gegužės 5 d. nuomos sutartis (jos priedai bei pakeitimai) NTR įregistruota 2021 m. lapkričio 10 d., 2020 m. sausio 15 d. nuomos sutartis (jos priedai bei pakeitimai) NTR įregistruota 2021 m. spalio 26 d. Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėja pateiktoje Paraiškoje deklaravo pastoviųjų išlaidų sumą 17 349 Eur, iš jų 4 938 Eur išlaidos atitinka Aprašo 4.5 papunkčio ir 37 punkto nuostatas, o 12 411 Eur išlaidos neatitinka Aprašo 4.5 papunkčio ir 37 punkto nuostatų. Nustatyta, kad pateiktoje Paraiškoje turėjo būti deklaruota 4 938 Eur pastoviųjų išlaidų ir apskaičiuota subsidija 3 456,60 Eur (70 proc. pastoviųjų išlaidų), t. y. 12 411 Eur mažesnė išlaidų suma ir 8 687,70 Eur mažesnė subsidija. Įvertinus tai, kad pareiškėja 2021 m. liepos 8 d. Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-755 skirta 12 144,30 Eur subsidija, o pagal pateiktus dokumentus pareiškėjai apskaičiuota 3 456,60 Eur subsidija, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja turi grąžinti dalį gautos subsidijos, t. y. 8 687,70 Eur.

Kaip ir minėta, remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja pagal UAB ,,MTLT valdymas“ už patalpų nuomą išrašytas PVM sąskaitas faktūras į prašomų finansuoti išlaidų sumą įtraukė nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimo 204,90 Eur ir žemės mokesčio kompensavimo 39,73 Eur išlaidas, iš viso 245 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos pagal Aprašo 4.5 papunktį nepriskiriamos prie pastoviųjų išlaidų, teismas daro išvadą, kad kaip ir nurodyta Sprendime, jos yra netinkamos finansuoti ir turi būti grąžintos, kaip ir buvo nurodyta skundžiamame Įsakyme. Šios aplinkybės pareiškėja skunde neginčija, todėl plačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakys ir jų neanalizuos.

Atkreiptinas dėmesys, jog VMI atliekant vertinimą, remiantis NTR duomenų bazės išrašo duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėjos Paraiškoje nurodytos patalpų nuomos sutartys NTR buvo įregistruotos 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. spalio 26 d., t. y. jau po Paraiškos pateikimo. Kaip ir minėta, pagal Aprašo 37 punktą patalpų nuomos mokesčiui kompensuoti pareiškėjas paraiškoje turi pateikti informaciją apie Patalpų nuomos sutartį, kuri turi būti pasirašyta ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 1 d., Paraiškos pateikimo metu ji turi būti galiojanti ir NTR turi būti įregistruotas juridinis faktas apie jos sudarymą. Atsižvelgiant į tai, kad juridinis faktas apie pareiškėjos pateiktoje Paraiškoje nurodytas keturias patalpų nuomos sutartis buvo įregistruotas jau po Paraiškos pateikimo, teismas pritaria tiek Ministerijos, tiek ir VMI atsiliepimuose išdėstytai pozicijai, kad pareiškėja teikdama Paraišką nesilaikė Aprašo 37 punkto reikalavimų, todėl Ministerija pagal jai suteiktą kompetenciją pagrįstai priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota grąžinti dalį subsidijos.

Nors pareiškėja skunde akcentuoja, kad Įsakymas priimtas nepagrįstai, nes nuomos teisiniai santykiai egzistavo jau nuo 2011 m. ir VMI apie tai buvo žinoma iš pareiškėjos teikiamų deklaracijų, pažymėtina, jog Aprašo 37 punkte yra nustatytos aiškios sąlygos, kurias turi atitikti pareiškėjas, siekdamas gauti subsidiją. Jokių išimčių, kurios leistų nagrinėjamoje situacijoje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nėra. Nors pareiškėja teigia, kad ji nebuvo išklausyta, nes nebuvo atsižvelgta į jos argumentus, susijusius su VMI galimybe matyti duomenis apie nuomos teisinius santykius savo informacinėse sistemose, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nuomos sutarčių įregistravimas NTR, o ne duomenys apie tai, ar nuomos teisiniai santykiai egzistavo iki Paraiškos pateikimo ir, kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame dėl šių aplinkybių buvo pasisakyta. Aprašo 57 punkte nustatyta, kad už subsidijų paraiškoje ir kartu su subsidijų paraiška pateiktos informacijos (duomenų) teisingumą atsako pareiškėjas. Teikdama Paraišką pareiškėja privalėjo susipažinti su KIT720 2 puslapyje pateikta informacija apie tai, jog pateikus netikslią informaciją (duomenis) pareiškėja privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją, kadangi už pateiktų duomenų teisingumą atsakomybę prisiima Paraiškos teikėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, patvirtino, kad visos jos sudarytos nuomos sutartys Aprašo reikalaujamu būdu yra įregistruotos NTR. Atitinkamai, pareiškėja, nesilaikydama Aprašo 37 punkto reikalavimų, turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip savo atsiliepime nurodo Ministerija, ji nėra nustačiusi, kad pareiškėja būtų padariusi pažeidimą, už kurį jai būtų skirta sankcija. Kaip matyti, remiantis Aprašo nuostatomis tokia kompetencija Ministerijai nėra suteikta. Nustačiusi, kad pareiškėjas neatitinka Apraše nustatyto reikalavimo, Ministerija pagal Aprašo nuostatas yra įpareigota susigrąžinti išmokėtą subsidiją ir Aprašas Ministerijai nesuteikia kitokios alternatyvos. Pažymėtina, jog mažareikšmiškumo institutas galėtų būti taikomas, jei būtų nustatytas pažeidimas, tačiau, kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju Ministerija nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo nuostatų, taigi teismas sutinka su Ministerijos pozicija, kad mažareikšmiškumo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodo, kad VMI galėjo taikyti turinio prieš formą principą, kai dėmesys skiriamas tikriesiems mokesčių mokėtojo tikslams, o ne formai, tačiau tiesiog formaliai nurodė, kad nuomos sutartys nėra registruotos registre, todėl reikia grąžinti suteiktą subsidiją. Pažymėjo, kad supranta, jog susiklosčiusi situacija nėra mokestinis ginčas, bet mano, kad konkrečiam atvejui gali būti taikyti bendrieji ir specialieji teisės principai, kurie taikytini ir administracinėje teisenoje.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, pareiškėjai buvo paaiškinta, jog turinio prieš formą principą VMI gali taikyti apmokestindama mokesčių mokėtoją (apskaičiuodama mokėtiną mokestį), tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjai skirtos subsidijos dalies sugrąžinimo, todėl šis principas negali būti taikomas. Šią aplinkybę patvirtina ir nurodytas teisinis reglamentavimas, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendime nurodytais argumentais, taigi pareiškėjos argumentai dėl turinio prieš formą principo taikymo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog Ministerija, priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus), taip pat turi laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos priimamuose sprendimuose turi būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A556-2134/2012, Nr. A-1150-502/2018, Nr. A556-1334/2013, Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

LVAT yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2016 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2455-662/2019).

Nagrinėjamu atveju įvertinus Įsakymo turinį galima daryti išvadą, kad Įsakyme ir visoje jo priėmimo procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie padarė reikšmingą įtaką Įsakymo turiniui. Be to, pareiškėja, įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo Įsakymo turinio ir kitų sudėtinių sprendimų turinyje (VMI raštai) nurodyto teisinio pagrindo turėjo suvokti faktines ir teisines priežastis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ nuostatų reikalavimų. Komisija teisingai, vadovaudamasi aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, išanalizavo pareiškėjos teiktas pastabas bei rašytinius įrodymus. Teismas nenustatė ginčijamo Ministerijos Įsakymo ar Komisijos Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Greitutis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.