Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-06-11 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenė labui; 2) 2015-07-31 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. P. 2016 m. birželio 1 d. apie 11 val. 30 min, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pastūmė savo neįgalų brolį R. G., ko pasekoje, R. G., griūdamas ant žemės, trenkėsi galva į vamzdį, taip padarydamas nukentėjusiajam poūmę subdurinę hematomą virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jo neįgalus brolis R. G. gyvena su tėvu. 2016 m. vasarą, dienos jis neprisimena, jo brolis R. G. svečiavosi (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena su mama. Tarp jo ir neįgalaus brolio kilo konfliktas. Tą dieną Robertas buvęs neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi iš jo elgsenos. Pamatęs, kad jis geria alų, brolis ėmė prašyti, kad ir jam duotų alaus. Jis žinojo, kad alkoholis neigiamai veikia neįgalų brolį, todėl alaus jam nedavė. Robertas įkyriai prie jo lindo, prašė duoti išgerti, jis nesusivaldė ir pastūmė brolį nuo savęs. R. G. nugriuvo ant žemės. Jo sužaloti nenorėjo, žinojo, kad jis yra neįgalus, sunkiai vaikšto. Matė, kad brolis nesikelia, tačiau juo nepasirūpino, pasiėmė savo alų ir išėjo pas kaimyną, palikęs brolį gulėti kieme. Toje vietoje, kur nugriuvo R. G., buvo iš žemės išlindęs metalinio vamzdžio galas. Kad brolis gali susižaloti, nepagalvojo. Kai už dviejų valandų grįžo namo, brolis gulėjo lovoje. Kitos dienos ryte brolį buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, tačiau po to jis vaikščiojo. Jis neprisimena ir negali paaiškinti, dėl kokio susirgimo ar traumos, kada brolis R. G. buvo išvežtas į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė nesunkiai sužalojus R. G. įrodyta.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2016 metų vasarą jos sūnus R. G. gyveno sus savo tėvu A. G. (duomenys neskelbtini), nuomojamame name. Robertas svečiavosi jos namuose (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno su savo sūnumi G. P..

Dėl ko kilo konfliktas tarp Giedriaus ir Roberto, ji neprisimena. Matė, kad broliai kieme ginčijosi, stumdėsi. Kai Giedrius pastūmė Robertą, šis griuvo ir susitrenkė galvą. Robertas skundėsi galvos skausmu, viena galvos pusė buvo patinusi, kuri neprisimena. Ji Robertui ant galvos dėjo šaltą kompresą. Robertas į ligoninę buvo išvežtas praėjus savaitei po šio įvykio.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2016 metų vasarą jis gyveno kartu su savo sūnumi R. G.. Jis dažnai svečiuodavosi pas savo motiną V. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Buvo toks atvejis, kai jis arkliniu vežimu parsivežė sūnų Robertą iš (duomenys neskelbtini). Jam buvo sužalota galva, kuri pusė neprisimena. Tačiau dėl to į ligoninę nesikreipė. Po kurio laiko Robertui ėmė dažnai kartotis epilepsijos priepuoliai, krisdamas jis galėjo susitrenkti galvą, nes ne visada jis suspėdavo jį sugriebti. Po vieno tokio stipraus priepuolio jis iškvietė greitąją, Robertas buvo išvežtas į Šiaulių ligoninę ir operuotas. Šiuo metu jis gyvena Jurdaičių socialinės globos namuose.

Iš 2016 m. rugsėjo 16 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo (196-197 b. l. 1 t.) matyti, kad nukentėjusysis R. G. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, jam nustatyta demencija, įgimta silpnaprotystė, todėl jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teismas nevertina.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (19-21 b. l. 1 t.), foto nuotraukų (22-24 b. l. 1 t.) matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaltinamasis G. P., kieme matosi iš žemės kyšanti metalinio strypo dalis.

Iš VšĮ Kelmės ligoninės informacijos (40 b. l. 1 t.) matyti, kad R. G. į VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių 2016-06-02 nesikreipė, į šį skyrių jis kreipėsi 2016-02-06, 2016-05-19, 2016-05-20 ir 2016-06-08.

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės informacijos (29 b. l. 1 t.) matyti, kad R. G. 2016 m. birželio 8 d. buvo paguldytas į Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyrių, jam 2016 m. birželio 9 d. atlikta operacija dėl subdurinės hematomos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados tiriamojoje dalyje (36-37 b. l. 1 t.) nurodyta, kad remiantis VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos įrašais R. G. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę atvežtas 2016 m. birželio 8 d. 20 val. 40 min GMP su siuntimu iš VšĮ Kelmės ligoninės, gydytas neurochirurgijos skyriuje nuo 2016-06-08 21 val. 25 min iki 2016-06-21 12 val., galutinė diagnozė trauminė galvos smegenų liga (periodas lėtinis); kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio; galvos smegenų sumušimas kaktinės skilties srityje; stovis po galvos smegenų traumos, hematomos šalinimo ir dekompresijos; dauginiai kūno sužalojimai, epilepsija.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 896/2016(04) (36-37 b. l. 1 t.) matyti, kad R. G. nustatyta poūmė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio; ūminė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio su smegenų spaudimu; galvos smegenų sumušimas kaktinės skilties srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. R. G. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus ūminę subdurinę hematomą virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio su smegenų spaudimu, padaryti mažiausiai 1 trauminio poveikio metu; ūminė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio su smegenų spaudimu padaryta 1 trauminio poveikio metu. R. G. nustatyta poūmė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio atskirai kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. G. nustatyta ūminė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio su smegenų spaudimu atskirai kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. G. nustatytas galvos smegenų sumušimas kaktinės skilties srityje atskirai kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, R. G. nustatytas galvos smegenų sumušimas kaktinės skilties srityje padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Kelmės ligoninę 2016-06-08. Remiantis literatūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, ūminė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio su smegenų spaudimu padaryta 2 parų laikotarpyje iki kreipiantis medicinos pagalbos j VšĮ Kelmės ligoninę 2016-06-08. Remiantis literatūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, poūmė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio padaryta prieš apytikriai 1-2 savaites iki kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Kelmės ligoninę 2016-06-08. Neatmetama galimybė, kad R. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminių traumų metu.

Teismo medicinos ekspertas T. Š., atlikęs R. G. kūno tyrimą iš medicininių dokumentų, ikiteisminio tyrimo metu (109-111 b. l. 1 t.) paaiškino, kad remiantis literatūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, pagal padidėjusio vidutinio kaukolės slėgio simtomų atsiradimo laiką subdurinės hematomos skirstomos į ūmines iki 2 parų, poūmes iki 14 parų ir vėlyvąsias arba lėtines, kurių simptomai pasireiškia vėliau kaip po 2 savaičių. R. G. nustatyta poūmė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, aprašyta specialisto išvadoje Nr. 896/2016(04) padaryta apytikriai 1-2 savaites prieš kreipiantis į Kelmės ligoninę 2016-06-08, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-06-01. Neatmetama galimybė, kad R. G. nustatytas pastarasis sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo metu. Ūminė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio su smegenų suspaudimu padaryta 2 parų laikotarpyje iki kreipiantis į Kelmės ligoninę 2016-06-08 ir neatitinka užduotyje nurodytam laikui, į tai nurodo literatūros ir turimų medicininių dokumentų duomenys. R. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas sužalojimas, surašytas specialisto išvadoje 896/2016(04) padarytas atskiru trauminiu poveikiu.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamajam G. P. 2016 m. birželio 1 d. rankomis pastūmus neįgalų R. G., pastarasis griuvo ant žemės ir galva trenkėsi į metalinį vamzdį, kyšojusį iš žemės, ko pasekoje jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – poūmė subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Kaltinamasis pripažino, kad jis stūmė R. G., būtent nuo jo pastūmimo R. G. griuvo ant žemės ir susitrenkė galvą į vamzdžio galą. Konfliktą kieme tarp R. G. ir G. P. matė ir jų motina V. G., kuri patvirtino, kad R. G. nugriuvęs nuo G. P. pastūmimo, po nukritimo R. G. buvusi sutinusi ir skausminga viena galvos pusė. Teismas neturi pagrindo abejoti išsamia teismo medicinos specialisto išvada, tyrimą atlikusio teismo medicinos eksperto paaiškinimu, kurių pagrindu darytina išvada, kad dėl kaltinamojo panaudotų veiksmų prieš R. G. 2016 m. birželio 1 d. R. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas R. G. atsirado griuviminės traumos metu, t. y. jam nugriuvus ir atsitrenkus į kietą daiktą. Duomenų, kad kaltimasis G. P. būtų sudavęs smūgius R. G., nėra, jo neteisėta veika nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu pasireiškė nukentėjusiojo pastūmimu. Nukentėjusiojo R. G. galvos trauma yra nugriuvimo pasekmė, todėl akivaizdu, kad hematoma nukentėjusiojo galvoje atsirado ne dėl tiesioginio kaltinamojo poveikio jam. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad G. P. įvykio metu, galimai siekdamas atsikratyti alaus prašančio brolio, ne tik kad neturėjo tikslo pastarąjį sužaloti, tačiau ir nenumatė nukentėjusiajam galinčių kilti pasekmių, nors, taip veikdamas – pastumdamas fizinę negalią turintį brolį, kurio sveikatos sutrikimai jam buvo gerai žinomi, turėjo ir galėjo jas numatyti (kad nukentėjusysis nuo jo pastūmimo gali griūti ir griūdamas kieme susižaloti), tai yra nusikalstamą veiką jis padarė neatsargiai, jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Tokie kaltinamojo G. P. veiksmai, teismo vertinimu, atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tokiu būdu, kaltinamojo veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuojama į BK 139 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl Šiaulių teritorinė ligonių kasa negalėjo būti pripažinta civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje, jos ieškinys dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas gydymo paslaugas nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje nenagrinėtinas. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini tik civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusiais dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). 2016 m. vasario 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi (234-233 b. l. 1 t.) kaltinamajam G. P. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į suėmimą, todėl BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu jam privalomai buvo paskirtas gynėjas advokatas, kurį parinko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (1, 2 b. l. 2 t.). Kaip matyti iš pažymos (31 b. l. 2 t.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 91,71 Eur. Kadangi kaltinamajam suėmimas paskirtas dėl jo kaltų veiksmų – pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir piktybiškai vengiant atvykti į teismo posėdį, gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl iš kaltinamojo valstybei priteistinos išlaidos, susidariusios už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamais ir pripažino, kad konflikto su broliu metu buvo išgėręs alaus, tačiau apsvaigimo nuo alkoholio būseną patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl girtumas nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis G. P. nusikalto turėdamas du neišnykusius teistumus už analogiškas veikas – smurtavimą prieš šeimos narius, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, o itin švelniomis bausmėmis jos tikslai nepasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltu prisipažino, padarė neatsargų nusikaltimą, jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi jis turi neišnykusius teistumus, jam skirtina ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje. G. P. niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Kaip matyti iš jo paaiškinimų, konfliktas tarp jo ir brolio įvyko dėl alaus, konflikto metu jis gėrė alkoholinį gėrimą, be to, ne kartą yra baustas už administracinius pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (163-167 b. l. 1 t.), kas suteikia pagrindo manyti, kad G. P. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Siekiant paveikti G. P., kad jis ateityje nenusikalstų, laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalyje – tam tikru laiku būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kadangi nusikalto prieš neįgalų asmenį – ir neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, įpareigoti G. P. vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 10 d. ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 22 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – suėmimą - G. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui palikti nenagrinėtu.

Priteisti valstybei iš G. P. 91,71 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 71 euro centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.