Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovo direktoriaus R. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 139 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais, G. P. įpareigotas vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 10 d. ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 22 d., viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui paliktas nenagrinėtu.

Priteista valstybei iš G. P. 91,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.G. P. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. birželio 1 d. apie 11 val. 30 min, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, pastūmė savo neįgalų brolį R. G., ko pasėkoje R. G. griūdamas ant žemės trenkėsi galva į vamzdį, taip padarydamas nukentėjusiajam poūmę subdurinę hematomą virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas

4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio nuostatų, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam teisingai paskyrė bausmę. Tačiau Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspęsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

5. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 3254,53 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dar iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, prašydama pripažinti Šiaulių teritorinę ligonių kasą civiliniu ieškovu, atsakovu nurodydama G. P., pateikė ieškinį patvirtinančius dokumentus (1 t. 200–201, 202 b. l.). Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys priimtas ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu (1 t. 204–205 b. l.). Tačiau priimdamas skundžiamą nuosprendį, Kelmės rajono apylinkės teismas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas tokį savo sprendimą argumentavo tuo, jog baudžiamojoje byloje toks regresinis ieškinys negali būti nagrinėjamas, jog Šiaulių teritorinė kasa negalėjo būti pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais nesutinka.

5.1. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamajame procese pareiškimo tvarka ir sąlygos reglamentuotos BPK X skyriuje. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

5.2. Pažymėtina, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje.

5.3. G. P. baudžiamojoje byloje nuteistas už tai, kad jis savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo R. G., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, sveikatą. Todėl akivaizdu, kad žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiojo asmens sužalojimu.

5.4. Įvertinus anksčiau aptartąjį teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal BPK 109 straipsnis ir toks ieškinys privalo būti nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

5.5. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nukentėjusysis R. G. patyrė galvos traumą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nusikalstamų G. P. veiksmų. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Šiaulių teritorinei ligonių kasai 3254,53 eurų turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (1 t. 202 b. l.) ir kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendis dalyje, kurioje Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui paliktas nenagrinėtu, keičiamas. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3254,53 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir ši suma priteistina iš G. P. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-05-26 Nr. (2.19) NTP-7-6415 pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. P., išlaidas sudaro 84,60 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti:

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš G. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 3254,53 eurų žalą už nukentėjusiojo R. G. gydymą Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.