Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. J. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2017, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta laisvė laisvės atėmimas dvylikai metų.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendis: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad D. P. surado narkotinių medžiagų pardavėją ir apie tai informavo E. J., ir nurodyta, kad šiuos veiksmus atliko asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 17 d. Nuteistasis E. J. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. rugsėjo 17 d.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atmetė nuteistojo E. J. skundą. Teismas teigiamai vertino tai, kad UAB „A“ priimtų nuteistąjį dirbti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, padėtų integruotis visuomenėje, tačiau sutiko su Komisijos išvada, kad nors E. J. yra įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, tačiau laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje didelės motyvacijos neišreiškė. Nurodė, kad pritaria Komisijos išvadai, jog nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai, kurie praeityje pasižymėjo nenuosekliu, tačiau pasikartojančiu įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktūros stoka, lengvabūdiškumu, nenuosekliu savęs realizavimu socialiai priimtose srityse yra aktualūs dar ir šiandien. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiai dienai yra pastebima teigiama E. J. elgesio korekcija, t. y. nuteistasis nėra linkęs pasiduoti kriminalinių asmenų įtakai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, o struktūrizuotoje aplinkoje pasižymi disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei reikalavimų priėmimu, tačiau nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu, ką patvirtina ir du baustumai už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, iš kurių paskutinis 2023 m. vasario 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. skundas atmestinas.

9. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybe, atlikta bausmės dalimi. Be to, joje išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės E. J., įvertinant formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

11. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020).

12. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad E. J. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą (atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Visgi, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, 2023 m. gegužės 19 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertinta nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis E. J. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai buvo pristatomas pirmą kartą. Bausmę atlieka nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., iš pradžių Marijampolės pataisos namuose, o nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus pataisos namuose (pastaba – šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bausmės atlikimo metu būdamas Marijampolės pataisos namuose jis buvo skatintas aštuonis kartus, paskutinį kartą paskatinimas skirtas 2020 m. gegužės 25 d., baustas du kartus – vieną kartą Marijampolės pataisos namuose (2019 m. kovo 15 d.) ir vieną kartą Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko nutarimu (2023 m. vasario 8 d.). Be to, vieną kartą nuobauda neskirta – apsiribota prevenciniu pokalbiu ( 2022 m. birželio 15 d.). Šie duomenys leidžia spręsti, kad paskirtos bausmės atlikimo metu nuteistasis negalėjo išlaikyti teigiamos elgesio dinamikos – nuo bausmės pradžios buvo stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, vėliau – buvo baustas drausmine tvarka du kartus, o paskutinį kartą šiais metais. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 11 d. E. J. nesutiko atlikti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbų (asmens bylos 3 t., b. l. 2).

14. Iš 2023 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo E. J. požiūris darbo atžvilgiu nėra nuoseklus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, buvo labiau orientuotas į profesinį mokymąsi – 2019 m. birželio 5 d. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo tekintojo, 2021 m. gegužės 17 d. mūrininko, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Nuteistojo teigimu, dirbti valytoju ar virtuvės darbininku nesutiktų ir norėtų dirbti pagal turimas specialybes, tačiau vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad E. J. būtų kreipęsis dėl darbo pagal jo įgytas specialybes suteikimo. Nuteistojo asmens byloje užfiksuota, kad UAB „A“ direktorius A. U. yra pateikęs 2023 m. gegužės 15 d. pranešimą, jog UAB „A“ yra pasiruošusi įdarbinti E. J.. Taigi, nuteistasis formaliai yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti nėra pakankama spręsti dėl jo lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo darbinė veikla iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepasižymėjo nuoseklumu – nustatyta, kad E. J. oficialus darbinis stažas yra labai mažas, didžiąją laiko dalį jis dirbo neoficialiai, nemokėdamas visiems darbingo amžiaus šalies piliečiams privalomų mokesčių.

15. Sutiktina su skundo argumentu, kad per beveik devynerių metų bausmės atlikimo laikotarpį yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo E. J. elgesio pokyčiai: jis 2022 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją dėl leidimo vykdyti individualią veiklą ir toks leidimas jam 2022 m. balandžio 19 d. buvo suteiktas; vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo, emocinės gerovės stiprinimą, tam tikrų mąstymo ir elgesio nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą; nėra linkęs pasiduoti kriminogeninių asmenų įtakai; aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse. Vis tik nesutiktina, kad nuteistojo E. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

16. 2023 m. birželio 19 d. Komisijos nutarime konstatuota, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką. Iš esmės su tokiu vertinimu sutiko ir pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į dinaminius kriminogeninius veiksnius, konstatuotus socialinio tyrimo išvadoje: kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties E. J. oficialios darbinės patirties stokos, požiūrio į darbą, motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje ne tik laisvėje, bet ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nusikalstamo elgesio, kuris yra susijęs su finansinės naudos gavimų neteisėtais būdais ir priemonėmis, savęs pažinimo įgūdžių stoka, tam tikrų agresyvaus elgesio apraiškų, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nepakankamų problemų identifikavimo, sprendimo ir pasekmių įvertinimo įgūdžių, visuotinai priimtinų taisyklių ignoravimu.

17. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Nors nuteistasis skunde ir nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau devynerius metus, o jo vertinimu dalis probleminių sričių yra visiškai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

18. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir šeši statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės (ankstesnis teistumas, didelis teistumų skaičius, ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo patirtys, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika), bei trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. palaikomi santykiai su artimaisiais, išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija bei galimybė dirbti laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria šešių statinių ir dvylikos dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip savęs pažinimo įgūdžių bei objektyvaus elgesio bei asmenybės ypatumų analizavimo ir vertinimo stoka; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, visuotinai priimtinų taisyklių bei reikalavimų ignoravimas siekiant savo tikslų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo E. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų.

19. Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, o nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą. Nors tokie skundo argumentai iš esmės yra teisingi, lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis, tačiau tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Šiuo atveju, Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nebuvo pareikšta. Ši aplinkybė rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju E. J. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

20. Nuteistasis skunde tvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą, pažeidė teisėtų lūkesčių principą; nurodo, kad apylinkės teismas de facto neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą. Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad minima rekomendacija, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, nėra privaloma, ji tik rekomendacinio pobūdžio, todėl imperatyviai nevykdoma. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Tad tokie skundo argumentai, apygardos teismo vertinimu, skundžiamo apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nešalina.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.