- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- II-357-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00188-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pažeidėjas
- J. J.
- Advokatai
- Gediminas Valantiejus
- Kategorijos
- 9.43Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas (ANK 212 str.)
- 19.20Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojimų priemonių pažeidimas (ANK 515 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-913-2025 (toliau – Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus teritorinė muitinės 2025-07-04 nutarimu Nr. MD-VM00-ANR N-913-2025 nustatyta, kad 2024-10-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė J. J. IMDAS sistemoje pateikė eksporto deklaraciją MRN 24LTVR1000118571B2, prekė – „Medicininė sterilizacijos daugiasluoksnė pakavimo plėvelė fitform 100 422X 700M; 315MMX700M“, deklaruojamos prekės KN kodas 391990. Gavėjas - Baltarusijoje registruota įmonė LTD „(duomenys neskelbtini); siuntėjas – „(duomenys neskelbtini), Vokietija. Muitinio tikrinimo metu buvo paimtas prekės mėginys ir nustatyta (PKA 24V0786), kad prekės, klasifikuojamos KN kodu 3920920000, įtrauktos į 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) lbb straipsnio 1 dalyje Reglamento (EB) Nr. 765/2006 lbb straipsnio 3 dalies ,,a“ punkte nurodoma, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti paslaugas (deklaravimo-atstovavimo muitinei), susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Deklaravusi draudžiamas eksportuoti prekes UAB „Vingės terminalas“ muitinės tarpininko atstovė J. J. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, numatytas Reglamento lbb straipsnio 3 dalies ,,a“ punkto nuostatas, o tokia veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalyje. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnis reglamentuoja, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Neteisingai deklaravusi prekės KN kodą, kas turėjo įtakos sankcijų taikymui, J. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje. J. J. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje. Pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį jai skirta 700 Eur bauda, pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį – 700 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. J. nustatyta galutinė nuobauda – 700 Eur bauda. Plastiko gaminius 4 528 kg – nuspręsta nekonfiskuoti ir grąžinti.
Šalies argumentai
2. J. J. atstovas advokatas Gediminas Valantiejus skundu prašo panaikinti Institucijos Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-913-2025 (ROIK24258715978) ir administracinio nusižengimo bylą J. J. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinių nusižengimo subjektyviųjų požymių (nusižengimų sudėties). Tuo atveju, jei aukščiau nurodytas prašymas būtų atmestas, prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD- VM00-ANR_N-913-2025 (ROIK 24258715978) ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nutraukiant.
3. Skunde nurodoma, kad ginčijamame nutarime yra padaryta esminių teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, visų pirmą susijusių su Pareiškėjos, kaip muitinės tarpininko atstovo kaltės nustatymu bei įvertinimu, dėl ko Pareiškėja iš viso nepagrįstai ir neteisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn. Visų pirma, konstatuotina, jog Pareiškėjai Ginčijamu nutarimu buvo pareikštas kaltinimas, kad ji, kaip atstovė muitinėje, deklaruodama eksporto muitinės deklaracijoje ginčo prekes neteisingai nustatė jų tarifinio klasifikavimo kodą, dėl ko buvo pažeistas ir nustatytų tarptautinių sankcijų režimas (deklaruoti eksportui prekių tarifinio klasifikavimo kodai įtraukti į tarptautinių sankcijų sąrašus, patvirtintus ES reglamentais) ir tuo padarytas ANK 212 straipsnių 4 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas administracinis nusižengimas. Toks suformuluotas kaltinimas Ginčijamame nutarime remiasi, pirmiausiai, netinkamų Pareiškėjos kaip atstovo muitinėje /muitinės tarpininko atstovo kaltės (ANK 2 straipsnis) nustatymu, kadangi nagrinėjamu atveju dėl netikslaus ginčo prekių tarifinio klasifikavimo iš tiesų Pareiškėjos kaltės nėra. Pareiškėja negalėjo numatyti, jog deklaruodama ginčo prekes (plastikines (polietileno i poliamido, t. y. plastikų) plėveles, žr. prekių klasifikavimo aktą Nr. 24V0768, ką nustatė pati atsakomybę taikant institucija (pridedamas skundo 7 priede) ir nurodydama jų kodą ES Kombinuotosios nomenklatūros 3919 .... pozicijoje dar kokį nors muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimą, kadangi, visų pirma, ES Kombinuotosios nomenklatūros 3919 .... pozicijoje ir teritorinės muitinės priskirtoje bei identifikuotoje 3920 pozicijoje yra klasifikuojamos vizualiai visiškai vienodai apibrėžtos ir nesiskiriančios prekės (skaidrios plastikinės plėvelės), kurių papildomi požymiai (priemaišų, papildomų pridėtinių dalių ar elementų buvimas) gali būti nustatomas tik specialių laboratorinių tyrimų būdu, kas nėra Pareiškėjos kompetencijoje ir jis objektyviai pats tokio tyrimo atlikti nei galėjo, nei privalėjo.
4. Pareiškėja ginčo prekę todėl ir deklaravo ES Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 3919 pozicijoje, kadangi ji ir pagal vizualinius, objektyvius požymius (plastiko plėvelė be jokių kitų specifinių apdorojimo, apdirbimo ar sumaišymo su kitomis medžiagomis požymių) ir pagal visus ginčo prekių tiekimo dokumentus (aprašymus, duomenis juose) turėjo tiesioginį teisinį pagrindą klasifikuoti šią prekę būtent 3919 KN pozicijoje esančiu kodu. Savo ruožtu, muitinės įstaigos ir Vilniaus teritorinė muitinė ginčo prekei pati ex officio priskyrė inter alia 3920 KN poziciją, kuri skiriasi tik vienu ketvirtu skaičiumi pozicijos numeracijoje ir tuo, kad pagal KN 3920 pozicijos aprašymą joje deklaruojamai prekei (plėvelei) yra netaikomi papildomi laminavimo, armavimo ar sukombinavimo su kitomis medžiagomis požymiai, tariant, joje klasifikuojamos tik nekombinuotos su kitomis medžiagomis plėvelės. Pažymėtina, jog pagal KN 3920 pozicijos aprašymą, iš tiesų jam priskiriamos „ plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų, neakyti ir nearmuoti, nelaminuoti, nesutvirtinti ir panašiai nekombinuoti su kitomis medžiagomis“. Tuo tarpu KN 3919 pozicijai priskiriamos „Lipnios plokštės, lakštai, plėvelės, folijos, juostelės, juostos ir kitos plokščios formos, iš plastikų, susuktos arba nesusuktos į ritinius“. Šių pozicijų teisiniai aprašymai ES teisės akto tekste kaip tik ir skiriasi tuo, kad KN 3920 pozicijoje klasifikuojamoms plėvelėms priskiriamas nekombinavimo su kitomis medžiagomis požymis, kiti šių prekių kodų bendri požymiai iš esmės yra identiški, ir vienoje ir kitoje pozicijoje minimos plėvelės iš plastikų“. Tokiu būdu, atsakomybėn traukiamam asmeniui identifikavus deklaruotą ginčo prekę kaip plastiko plėvelę, Pareiškėja turėjo teisinį pagrindą klasifikuoti š prekę KN 3919 pozicijoje. Kitų, ne laboratorinių būdų ar priemonių nustatyti ar ši prekė turi arba neturi kitų medžiagų priedų nėra ir vizualiai tą patvirtinti prekės deklaravimo metu neįmanoma. Vien tai, ar deklaruota plėvelė yra ar nėra sluoksniuota arba armuota taip pat nėra joks skiriamasis KN 3919 pozicijos ir KN 3920 pozicijos požymis, nes šių pozicijų aprašymų skirtumai dar yra paremi kombinavimo su kitomis medžiagomis („nesutvirtinti ir panašiai nekombinuoti su kitomis medžiagomis“), o ne tiesiog plastikinės plėvelės sluoksniavimo arba armavimo kelių plastikų sluoksniais požymiu. Tai, jog ginčo prekės atitiko papildomus, vizualiai nenustatomus fizinio apdorojimo bei cheminės sudėties požymius (sumaišymo ar nesumaišymo su kitomis medžiagomis požymį, armavimo požymį ir pan.). kurie yra kliūtis šią prekę klasifikuoti KN 3919 pozicijoje pati Vilniaus teritorinė muitinė nustatė tik atlikinėdama specialius laboratorinius tyrimus, bet ne iš akivaizdžių ar objektyviai vizualiai identifikuojamų ginčo prekės požymių. Dėl šios priežasties, kiek tai susiję su Ginčijamame nutarime minimu faktais apie vizualinius kodų skirtumus, jų palyginimą (pvz. kodai KN 3919 pozicijoje ir KN 3920 pozicijoje), Pareiškėjos vertinimu, vizualiai atskirti tas dvi pozicijas vien pagal prekės išvaizdos kažkokius papildomus elementus yra objektyviai neįmanoma ir tą patvirtinta ES KN tekste pateikiamų prekių kodų aprašymų formuluotės, pakomentuotos aukščiau.
Šalies argumentai
5. Skunde prašoma atkreipti dėmesį, jog remiantis būtent šiuo metu formuojama aktualia teismų praktika tais atvejais, kai deklarantas muitinės deklaracijoje įrašo atitinkamus prekės požymius, tokius kaip inter alia jo klasifikavimo kodas, remdamasis tik kompetentingų trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma, nesant kaltės (privalomo subjektyviojo nusižengimo požymio). Taigi, nagrinėjamu atveju Pareiškėjai įvertinus ir objektyvius ginčo prekės požymius bei išvaizdą (ginčo prekės tebuvo plastiko plėvelės ir jokių tai paneigiančių požymių nebuvo, jie nėra minimi Ginčijamame nutarime, pavyzdžiui, nurodant, kad realiai ginčo prekėse nebuvo plastiko, ar, kad vietoje deklaruotų prekių su plastiku buvo rastos kitos, nenaudojant plastiko gamintos prekės), naudojimo paskirtį (kurią patvirtino prekių tiekimo dokumentai) bei teisinį reglamentavimą, administracinei atsakomybėn traukiamas asmuo kitaip suklasifikuoti deklaracijoje ginčo prekių nei kaip 3919 .... KN pozicijoje negalėjo, jokių objektyvių abejonių (įtarimu) dėl to nekilo. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykdė savo pareigas išsiaiškinti objektyvų ginčo prekių statusą, su juo susijusį teisinį reglamentavimą, kuris pats savaime yra aiškus, konkretus ir be jokių papildomų išlygų nurodantis, kad plėvelių pavidalo plastiko produktai yra klasifikuojami KN 3919 pozicijoje, kas ir buvo padaryta, o toks ginčo prekių klasifikavimo būdas jokiems teisės norminiams aktams, įskaitant KN neprieštaravo. Be to, KN 3919 pozicijoje, kurią panaudojo Pareiškėja ginčo prekei deklaruoti, minimas prekės požymis „lipnios [...] plėvelės“ irgi visiškai nereiškia jokio išoriškai ar vizualiai patikrinamo „lipnumo“. Dar kartą akcentuotina, kad ES Kombinuotosios nomenklatūros kodas 39199080, kurį panaudojo Pareiškėja ginčo prekėms klasifikuoti, yra apibrėžiamas kaip ....lipnios plokštės, lakštai, plėvelės, folijos, juostelės, juostos ir kitos plokščios formos, iš plastikų, susuktos arba nesusuktos į ritinius“. Tačiau prekių tarifinio klasifikavimo išaiškinimuose bei mokslinėje literatūroje (rekomendacijose) tarifinio klasifikavimo kodas 39199080 ir konkrečiai ES Kombinuotosios nomenklatūros 3919 pozicija (keturi pirmi skaitmenys), kurioje šis kodas aprašytas, nėra suprantamas tik kaip plėvelės, kurios turi objektyvų tiesioginį lipnumo požymį, t. y. kurios tiesiog savaime yra limpančios ar sulipusios. Visa tai reiškia, kad pagal jos turimą objektyvią informaciją Pareiškėja tinkamai suklasifikavo prekes, o jos papildomi ir išoriškai nematomi požymiai buvo detalizuoti tik specialių laboratorinį tyrimų, kurie nėra Pareiškėjo kompetencijoje, keliu. Tai dar kartą patvirtina, kad jokios Pareiškėjos kaltės dėl netinkamo ginčo prekės klasifikavimo nėra, klasifikuodamas šias prekes Pareiškėja neturėjo jokių galimybių suprasti ar vertinti, kad daro kokį nors teisės pažeidimą; joks išankstinis išorinis klasifikuojamos prekės „lipnumas“ ir neturėjo egzistuoti.
6. Skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju kyla ir teisinis klausimas ar Pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai yra laikoma administracinės atsakomybės pagal ANK 515 straipsnį subjektu, t. y. net jei ir būtų manoma, kad yra jos kaltė dėl ginčo prekių netinkamo tarifinio suklasifikavimo, Pareiškėja gali būti baudžiama pagal ANK 515 straipsnyje įtvirtintą specialiąją normą („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“), o ne tik pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį dėl netinkamo muitinės deklaracijos užpildymo (įrašant į ją ne tą prekės kodą), kai tai turėjo įtakos draudimų ar ribojimų taikymui. Analizuojant Ginčijamą nutarimą matyti, kad atsakomybę taikanti institucija Pareiškėją, kaip atstovę muitinėje (muitinės tarpininko atstovę), laikė atsakingu ir pagal ANK 515 straipsni nuostatas remdamasis, visų pirma, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatomis, kurio apibrėžia atstovo muitinėje statusą (plačiau nedetalizuojant kaip jos susijusios su nagrinėjami byla). Pareiškėja su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka, kadangi Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje savaime niekaip nėra reglamentuota pagal kokį konkretų ANK straipsnį jai gali kilti teisinė atsakomybė už tarptautinių sankcijų laikymąsi ar nesilaikymą ar kokių konkrečiai atstovavimo muitinėje paslaugų suteikimas laikomas ar nelaikomas tarptautinių sankcijų pažeidimu. Visa tai yra nustatyta bei reglamentuota ne Sąjungos muitinės kodekse, o specialiosiose teisės normose, visų pirma, pačiame ANK, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme bei ES reglamentuose, kuriais apibrėžtas tarptautinių sankcijų taikymas (nagrinėjamu atveju aktualus ES reglamentas (EB) 765/2006 dėl tarptautinių sankcijų Baltarusijos Respublikai). Nagrinėjamu atveju atsakomybėn traukiamas asmuo (Pareiškėja) nėra ir nebuvo subjektas, kuris sudarinėjo ar vykdė kokius nors sandorius su ginčo prekėmis, kurioms nustatytos tarptautinės sankcijos, jokių tai papildomai patvirtinančių duomenų Ginčijamame nutarime nenustatyta.
7. Skunde nurodoma, kad byloje nagrinėjamu atveju, į ką visiškai neatsižvelgė atsakomybę taikiusi institucija administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jokių neteisėtų sandorių, susijusių ir protokole nurodytų ginčo prekių gabenimu į Baltarusijos Respubliką, nesudarinėjo nevykdė, t. y. neužsakė, nevežė, nepirko ir nepardavė (savo ar kitų asmenų vardu) šių prekių tokiu būdu niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo bei jo 7 straipsnio reikalavimų. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo ginčo prekių tiekimo į Baltarusijos Respubliką sandori nesudarė, ir nėra įgijęs į jas kokių nors teisių šiomis prekėmis savarankiškai valdyt naudoti ar disponuoti. Į šią aplinkybę Ginčijamame nutarime yra visiškai neatsižvelgta, ji yra tiesiog nutylima/ignoruojama nors yra esminė atliktos veikos kvalifikavimui. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip „tarpininkė‘ (muitinės tarpininko atstovė) niekada neturėjo jokių įgalinimų ginčo prekių tiekimo į Baltarusijos Respubliką sandorio šalių vardu sudarinėti šių prekių tiekimo sandorius, derėtis dėl jų sąlygų, komunikuoti (kaip „tarpininkas“ - muitinės tarpininko atstovas) su šių prekių tiekėjais ir gavėjais, derinti prekių pristatymo sąlygas ir niekada tokių veiksmų neatliko bei neveikė kaip ginčo prekių tiekėjo prekybos agentas - byloje nėra bei neegzistuoja jokių tai patvirtinančių įrodymų (šiame bylos nagrinėjimo etape Pareiškėjos atstovui jie nežinomi, nes apie tai jokių nuorodų Ginčijamame nutarime nėra). Byloje nėra surinkta ir atsakomybėn traukiamam asmeniu bei jo atstovui nėra žinoma ir Ginčijamo nutarimo nėra matoma jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad Pareiškėjai buvo pavestos ar jos prisiimtos kokios nors kitos, papildomos funkcijos ar suteikti įgalinimai vykdyti ginčo prekių pardavėjo atstovo teises ir rūpintis ginčo prekių pardavimo sandorio sudarymu, atsiskaitymu už šias prekes, ginčo prekių tiekimo ir pristatymo į Baltarusijos Respubliką sąlygomis, jų transportavimu, pervežimu, pakrovimu pervežimui į Baltarusijos Respubliką, ji niekaip nederino jokių fizinių ginčo prekių gabenimo ar pristatymo klausimų, o atliko išimtina ginčo prekių deklaravimo muitinėje funkciją/veiksmą – eksporto deklaracijos EK MRN 24LTVR1000118571B2 (2024-10-08) užpildymą ir pateikimą, kas matyti ir iš AN protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių. Tą pačią aplinkybę patvirtina ir faktas, nurodytas teritorinės muitinės priimtame Ginčijamame nutarime, jog būtent Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. visai kiti subjektai) pačios rūpinosi ginčo prekių statusu, likimu, pačios išsiiminėjo su jomis susijusius eksporto leidimus, pačios dėl to teikė duomenis net ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Jokių kitų papildomų faktinių aplinkybių, kad Pareiškėja būtų vykdžiusi ar teikusi kokias nors kitas, papildomas paslaugas Ginčijamame nutarime nebuvo nei nustatyta, nei įvardinta. Dėl to Pareiškėjos suteiktų paslaugų (eksporto deklaracijos užpildymas ir pateikimas) niekaip nėra i nebuvo teisinio pagrindo laikyti ES Reglamento Nr. 765/2006 draudžiamomis tarpininkavimo (muitinėje) paslaugomis. Esant skunde nurodytoms aplinkybėms, Pareiškėja prašo, net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jos kaltė dėl ginčo prekių tarifinio klasifikavimo kodo priskyrimo egzistuoja, šį epizodą vertinti kaip ANK 212 straipsnio 4 dalies pažeidimą ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka Ginčijamą nutarimą pakeisti, paskiriant jai administracinę nuobaudą pagal ANK 212 straipsnio 4 dalies nuostatas, o administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį nutraukiant.
Atsiliepimas
8. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, kad muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. J., pateikdama eksporto deklaraciją MRN 24LTVR1000118571B2, tuo pačiu prisiėmė atsakomybę dėl minėtoje deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumo. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingam prekės KN kodui nustatyti, rėmėsi siuntėjo pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodytas neteisingas prekės KN kodas. Pažymima, kad KN 3919 pozicijoje klasifikuojamos lipnios plokštės, lakštai, plėvelės, folijos, juostelės, juostos ir kitos plokščios formos, iš plastikų, susuktos arba nesusuktos į ritinius, o KN 3920 pozicijai priskiriamos kitos plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų, neakvti ir nearmuoti. nelaminuoti. nesutvirtinti ir panašiai nekombinuoti su kitomis medžiagomis. Iš pateikto aprašymo matyti, kad KN 3919 ir KN 3920 pozicijų aprašymuose surašyti požymiai (savybės), kurios yra reikšmingos atskiriant vieną prekių poziciją nuo kitos ir būtent šias savybes turėjo įvertinti Pareiškėja, kad nustatytų kokiai KN pozicijai turi būti priskiriama ginčo prekė. Jei Pareiškėja negalėjo vizualiai atskirti deklaruojamų plastikinių plėvelių, kas leistų tinkamai suklasifikuoti prekę, ši galėjo imtis visų kitų įmanomų priemonių tinkamai suklasifikuoti deklaruojamą prekę. Pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į siuntėją, prašydama pateikti gamintojo prekės aprašymą, technines specifikacijas ar kitus dokumentus, kurie padėtų nustatyti prekių savybes. Tuo tarpu nurodydama prekės kodą Pareiškėja rėmėsi tik siuntėjo dokumentuose nurodytu prekės kodu, tačiau jokių objektyvių dokumentų, patvirtinančių prekės savybes, kas šiuo atveju ir lemia prekės priskyrimą konkrečiai KN pozicijai, atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad siuntėjo nurodytas prekės kodas atitinka deklaruojamą prekę. VTM nuomone, eksportuojanti įmonė yra suinteresuota savo parduodamų prekių eksportu, todėl galėjo sąmoningai nurodyti neteisingą prekės KN kodą, tai siekdama apeiti sankcijas, kadangi prekės buvo eksportuojamos Baltarusijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Elgdamasi rūpestingai, Pareiškėja privalėjo imtis visų veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekės kodui nustatyti, o jį nustačius įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad Pareiškėja duomenis deklaracijoje nurodė pagal siuntėjo pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal teisinį reglamentavimą, būtent ji, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Pareiškėja, kaip muitinės tarpininko atstovė, nepriklausomai nuo to, kokį prekės kodą nurodė prekių siuntėjas, yra atsakinga už pateiktų deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą, t. y. privalo šiuos duomenis kontroliuoti ir patikrinti, ar dokumentuose nurodytas prekės KN kodas yra parinktas tinkamai. Pareiškėja savo pareigas atliko aplaidžiai, tai yra pasitikėjo siuntėjo pateiktais duomenimis apie prekės kodą ir jokių veiksmų, siekiant įsitikinti siuntėjo pateiktų duomenų teisingumu, nesiėmė. Nutarime VTM remiasi ir neturi pagrindo abejoti 2024-10-22 VTM prekės klasifikavimo akte Nr. 24V0786 ir 2024-10-21 Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 24MLT1403 nustatytu prekės kodu, kuris buvo nustatytas detaliai ištyrus prekės mėginį ir atsižvelgiant į visas prekės savybes. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad prekės siuntėjo VTM pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pateikia daugiau informacijos apie ginčo prekę ir papildomus duomenis apie ginčo prekės kodą, taip pat kuriuose buvo nurodyta, jog jie sutinka su muitinės nustatytu prekės kodu, ir kuriuose jie pripažino, kad prekių siuntėjo darbuotojas, rengęs vežimo dokumentus ir muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus, nebuvo pakankamai atidus ir dėl „žmogiškojo faktoriaus“ įvyko techninė prekės klasifikavimo klaida, tik patvirtina faktą, kad prekės kodas buvo nustatytas tinkamai ir teisingai, todėl nebuvo jokio tikslo ir pagrindo inicijuoti/atlikti pakartotinį dokumentinį prekės mėginio ištyrimą (pagal pateiktus dokumentus). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad eksportui į Baltarusiją Pareiškėjos deklaruotos prekės KN kodas 3920920000 yra įtrauktas į Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XVIII priedą. Pareiškėja kaltinama pažeidusi Reglamento lbb straipsnio 3 dalies a) punktą, kadangi pateikdama eksporto deklaraciją į Baltarusiją eksportuoti draudžiamai prekei, teikė kitas paslaugas, šiuo atveju deklaravimo muitinėje paslaugas, susijusias su Reglamento 1 bb straipsnio 1 dalyje nurodytomis prekėmis, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos veiksmai vienareikšmiškai turėtų būti vertinami kaip ANK 515 straipsnio numatytas nusižengimas. Šiuo atveju Pareiškėja, būdama muitinės tarpininko atstovė ir pateikdama eksporto deklaraciją ginčo prekei, suteikė su ginčo preke susijusias Reglamento uždraustas „kitas paslaugas“ – dalyvavo tarptautinėje prekės, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, tiekimo grandinėje, nes nepateikiant prekės eksporto deklaracijos, negalimas legalus, teisėtas ir fiziškas prekių eksportas iš Sąjungos. Atsižvelgiant į tai, kad prekės siunčiamos Baltarusijos įmonei, žinant apie šiai šaliai taikomas tarptautines sankcijas, Pareiškėja, vertindama galimas rizikas, turėjo atidžiau tikrinti prekes ir su jomis susijusią dokumentaciją, siekiant nustatyti ar siuntėjo nurodytas prekės kodas yra teisingas ir ar prekė eksportuojama nepažeidžiant tarptautinių sankcijų. Įvertinus išdėstytą, VTM nuomone, administracinio nusižengimo byloje išsamiai ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatyti visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nustatytas teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta jo kaltė, todėl Nutarimas yra teisėtas ir jį panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
9. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė panaikinti nutarimą skunde nurodytais argumentais. Parodė, jog nutarimas netinkamai priimtas. Nebuvo išsiaiškinta, kas tai per prekė, nes buvo kitas kodas muitinės nurodytas. Ekspertizės akto turinys kelia abejonių, neaišku, kaip nustatytas prekės kodas. Pagal tokį kodą (3919) plėvelė turėtų būti lipni. Muitinė neišsiaiškino, ar turi tokį požymį plėvelė, tik kalba, kad nustatytas požymis, bet jis nenustatytas. Gamintojo aprašymuose buvo sluoksniuota plėvelė. Muitinė prieš priimdama nutarimą, išreikalavo ir prekių gamintojo aprašymus ir buvo iš Baltarusijos pirkėjo medžiaga apie prekę. Mes tos techninės informacijos nesuprantame ir, ar tikrai sutampa su prekės klasifikacija. Techninio vertinimo nebuvo, ir priimt nutarimą, o neatlikus papildomo ištyrimo negalėjo būti priimtas sprendimas dėl prekės kodą. Todėl mano, kad esant tokiai situacijai, J. J. negalėjo būti patraukta atsakomybėm. Pareiškėja yra muitinės tarpininko atstovė, į jos pareigas įeina pildyti muitinės deklaraciją, ji nėra ekspeditorius, nei prekių gamintojo ar pardavėjo teisinis atstovas, ji negauna iš jų atlygio. Ji dirba tik „Vingės“ terminale samdoma darbuotoja. Jo manymu, J. J. turi būti patraukta atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnį. Prašo arba grąžinti bylą Institucijai tirti iš naujo, arba perkvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnį.
10. J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra muitinės tarpininkė, jos funkcijos yra paruošti ir pateikti dokumentus muitinės procedūroms. Šiuo atveju vežėjas pateikė dokumentus, kad pateiktų tranzito deklaraciją muitinei. Gavusi dokumentus, juos įvertinusi ir pasižiūrėjusi, kas juose parašyta, surašė ir pateikė muitinei tranzito deklaraciją per muitinės sistemą. Deklaracijoje prekės kodą nurodė tokį, koks buvo gautuose dokumentuose, jis nesukėlė įtarimų, nes visuose dokumentuose buvo tas pats kodas. Į muitinę dėl kodo tikslinimo nesikreipė.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdyje Vilniaus teritorinės muitinės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti. Papildomai nurodė, kad J. J. pripažino, kad pasitikėjo siuntėjo pateikta informacija, dokumentuose pateiktu prekės kodu. Pareiškėja pripažįsta, kad nepasitikrino, ar prekės kodas nurodytas tinkamai ir papildomai neprašė papildomų dokumentų, Ji pateikė neteisingus duomenis apie prekę ir tai lėmė nusižengimo padarymą. Ji nebuvo pakankamai rūpestinga išsiaiškinti prekės kodą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
12. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
13. J. J. Institucijos Nutarimu yra patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje. J. J. ir jos atstovas nesutinka su skundžiamu nutarimu, mano, kad J. J. administracinių nusižengimų nepadarė arba jos veiksmai atitinka tik ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.
14. ANK 212 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
15. ANK 515 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 515 straipsnyje, gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma.
16. Administracinėn atsakomybė traukiamos J. J. tvirtinimu, pildydama muitinės deklaraciją ir joje nurodydama prekės kodą rėmėsi siuntėjo dokumentuose nurodytu prekės kodu, prekės ir jų kodas jai jokių abejonių nesukėlė.
17. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK), 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
18. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad būdama muitinės tarpininko atstove Pareiškėja turėjo pareigą būti itin atidi ir rūpestinga deklaruodama į valstybę, kuriai yra taikomos tarptautinės sankcijos – Baltarusijos Respubliką vežamas prekes, ypač, žinodama, kad daliai tokio pobūdžio prekių (medicininių plėvelių) yra taikomos sankcijos, todėl turėjo imtis visų reikiamų priemonių teisingam prekės KN kodui nustatyti, o ne remtis vien tik siuntėjo pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodytas, kaip vėliau paaiškėjo, neteisingas prekės KN kodas. Neabejotina, kad Pareiškėjai deklaruojant prekes, leistinas eksportuoti prekes nuo sankcionuotų prekių vizualiai nebuvo galimybės atskirti, juolab, kad prekės vizualiai prekės atitiko aprašymą ir prekių siuntėjo pateikta informacija nesukėlė abejonių. Vis tik tokiu atveju J. J. kilo ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į muitinę dėl KN kodo nustatymo specialių laboratorinių tyrimų būdu. Juo labiau, kad sąskaitoje-faktūroje Nr. 38 ir analizės sertifikate, kuriuos, pasak Pareiškėjos, ji vertino, nėra informacijos, kuria remiantis būtų galima vienareikšmiškai nustatyti deklaruotų prekių savybes, medžiagas, iš kurių pagaminta prekė, ar sudėtį, bei kitos reikšmingos informacijos, reikalingos klasifikuojant prekę. KN 3919 ir KN 3920 pozicijų aprašymuose surašyti požymiai (savybės), kurios yra reikšmingos atskiriant vieną prekių poziciją nuo kitos, tačiau tik juos nustačius galima teisingai priskirti prekę vienam iš kodų. Taip pat Pareiškėja galėjo kreiptis į siuntėją su prašymu pateikti papildomus prekių aprašymus, specifikacijas ar kitus dokumentus, kurie leistų nustatyti prekės savybes, tačiau neapdairiai pasitikėjo siuntėjo pateikta informacija su prekės kodu ir nesiėmė papildomų veiksmų, siekiant įsitikinti, ar turimi duomenys yra teisingi, kadangi deklaracijos pateikimas yra neatsiejama eksporto procedūros dalis. Teismų praktikoje pažymima, kad muitinės tarpininko atstovas, vykdydamas savo darbines funkcijas, rengiant eksporto deklaracijas yra atsakingas už teisingą, tikslų bei išsamų teikiamų muitinės dokumentų užpildymą. Muitinės tarpininko atstovas privalo išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, teisės aktus, reglamentuojančius šią tvarką, taip pat jis privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai, nes jam, kaip muitinės tarpininko atstovui, priešingai nei prekių siuntėjui ir eksportuotojui, kuriam aktualu kuo greičiau parduoti savo prekes ir įvykdyti sutartį, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-330-935/2025).
19. Teismo vertinimu, nors J. J. muitinės deklaracijoje nurodė siuntėjo dokumentuose įrašytą prekės kodą, atsakomybė už teisingo kodo įrašymą net ir tokiu atveju tenka būtent jai, kaip muitinei muitinės deklaraciją teikiančiam atsakingam asmeniui. Preziumuoti, kad prekės siuntėjas yra kompetentingas asmuo, galintis nustatyti teisingą prekės kodą, nėra jokio objektyvaus pagrindo, ypač neturint duomenų, patvirtinančių, siuntėjas turėtų specialių žinių, reikalingų klasifikuojant prekes, juolab, kai vyksta prekių eksportas į Baltarusijos Respubliką, kas reikalauja ypatingo atidumo dėl bandymų apeiti sankcijas tikimybės. KN kodu 3919 klasifikuojamos prekės esminių, ypač vizualių, skirtumų nuo prekių, klasifikuojamų KN kodu 3920 kodu neturi, todėl rūpestingam subjektui, atsakingam už teisingų, tikslų bei išsamų muitinės dokumentų užpildymą, turi kilti įtarimų dėl to, ar duomenys, kuriuos nurodo siuntėjas, yra teisingi ir, ar iš tikrųjų deklaruojamos prekės gali būti eksportuojamos, nepažeidžiant tarptautinių sankcijų bei draudimų. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju tokių įtarimų, kurie vėliau pasitvirtino, Institucijos atstovams susidariusioje situacijoje kilo.
20. Pareiškėjos atstovas akcentuoja, kad skundžiamame nutarime nieko nepasisakyta dėl iš siuntėjo gautų paaiškinimų, neatliktas papildomas tyrimas juos gavus. Visų pirma, pritartina Institucijos pozicijai, kad nėra pagrindo abejoti 2024-10-22 VTM prekės klasifikavimo akte Nr. 24V0786 ir 2024-10-21 Muitinės laboratorijos tyrimo protokole Nr. 24MLT1403 nustatytu prekės kodu, kuris buvo nustatytas detaliai ištyrus prekės mėginį ir atsižvelgiant į visas prekės savybes, net jei jos smulkiai neaprašytos. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti tyrimo protokole užfiksuotais duomenimis, šio tyrimo rezultatais, kurių nepaneigia jokie administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys. Juo labiau, kad vėliau Institucijos gauti prekės siuntėjo rašytiniuose paaiškinimuose, pateikiant daugiau informacijos apie ginčo prekę ir papildomus duomenis apie ginčo prekės kodą, nurodyta, jog sutinkama su muitinės nustatytu prekės kodu, ir pripažįstama, kad prekių siuntėjo darbuotojas, rengęs vežimo dokumentus ir muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus, nebuvo pakankamai atidus ir dėl „žmogiškojo faktoriaus“ įvyko techninė prekės klasifikavimo klaida. Taigi naujų duomenų, kurių pagrindu būtų reikalinga atlikti papildomą prekės mėginio ištyrimą – nepateikta, todėl tokio tyrimo būtinumo nekilo. Kaip ir nekilo pareigos Institucijos skundžiamame nutarime aprašyti duomenis, kurie neturėjo, šiuo atveju, lemiamos reikšmės KN kodo teisingam nustatymui.
21. Reglamento 1bb straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Reglamento 1bb straipsnio 1 straipsnio 3 dalies a punkte yra įtvirtintas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis bei su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Prekių deklaravimo funkcija, taip pat ir muitinės tarpininkavimo paslauga, yra vertintina kaip Reglamente numatytas draudžiamas veiksmas, kai ji yra susijusi su sankcionuotomis prekėmis. Šiuo atveju kaip muitinės tarpininko atstovas pakliūva į prekių, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, tiekimo į Baltarusijos Respubliką grandinę, t. y. be jo (kaip prekių tiekimo grandinės dalyvio) veiksmų negalėjo vykti kitos procedūros, siekiant išgabenti prekes į Baltarusijos Respubliką. Todėl muitinės tarpininkas yra vertintinas kaip subjektas trauktinas atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-330-935/2025).
22. Tokiu būdu, Pareiškėjai neišnaudojus visų priemonių, siekiant nustatyti teisingą prekės KN kodą, ir neteisingą kodą įrašius į muitinės eksporto deklaraciją, neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo buvo padaryti taikomų ribojimų pažeidimas, tinkamai skundžiame nutarime kvalifikuotas kaip atitinkantis ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
J. J. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą skundo netenkinti.
Vilniaus teritorinės muitinės 2025-07-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-913-2025 palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.