- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-274-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- UAB „Aukštaitijos traktas“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-274-212/2009
teisėjas Eduardas Meidus Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-82/2009 pagal ieškovo K. Š. atsakovui UAB „Aukštaitijos traktas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir panaikinti atsakovo UAB „Aukštaitijos traktas“ direktoriaus 2007-08-22 įsakymą Nr. 120K, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda — pastaba pagal DK 235 str. 8 p.; panaikinti atsakovo UAB „Aukštaitijos traktas“ direktoriaus 2007-08-22 įsakymą Nr. 123K, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, pagal DK 235 str. 9 p.; pripažinti atleidimą iš UAB „Aukštaitijos traktas“, darbų vykdytojo pareigų nuo 2007-08-29 neteisėtu ir 2007-03-08 sudarytą darbo sutartį su atsakovu laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 2 500 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos, 2007-08-29, iki sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už faktiškai dirbtas 2007 m. rugpjūčio mėnesį 30, 31 darbo dienas, rugsėjo 1, 2, 3 dienas, skaičiuojant po 119 Lt už darbo dieną, o iš viso 595 Lt; priteisti iš atsakovo UAB „Aukštaitijos traktas“ ieškovo naudai 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Į darbą grąžinti neprašo, nes jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Nurodo, kad 2007-03-08 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 558 ir buvo priimtas į darbą darbų vykdytojo pareigoms, dirbti pradėjo 2007-03-13. Sutartyje darbo vieta nebuvo konkretizuota — UAB „Aukštaitijos traktas“ objektai. Tik 2007-09-03 jis buvo iškviestas iš darbo vietos pas atsakovo technikos direktorių, kur jam paaiškino, kad kviečiamas dėl atleidimo iš darbo, bet priežasties nenurodė. Bendrovės direktorius 2007-09-07 pranešė, kad nuo 2007-08-29 yra atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva už padarytus darbo drausmės pažeidimus. Tik susipžinęs su atleidimo iš darbo priežastimis sužinojo, kad prieš tai, atsakovui negavus jo pasiaiškinimų, jis buvo atleistas iš darbo už padarytus darbo drausmės pažeidimus: 2007 m rugpjūčio 20–21dienomis už pasirodymą darbo vietoje apsvaigus nuo alkoholio ir už pasišalinimą iš darbo, 2007 rugpjūčio 27–28 dienomis už nebuvimą darbo vietoje, o 2007-08-29 už pasišalinimą iš darbo vietos atleistas iš darbo. Jam paskirtos drausminės nuobaudos, nesilaikius jų skyrimo tvarkos ir nepagrįstai. Neteisėtais atsakovo veiksmais jam buvo padaryta didelė neturtinė žala. Nukentėjo autoritetas buvusių bendradarbių ir kitų aplinkinių žmonių akyse, jis patyrė didžiulius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata. Jis nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o atsakovas be pagrindo skyrė drausmines nuobaudas. Terminą ieškiniui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmą kartą jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, kai jam tapo žinoma apie priimtus įsakymus ir jis buvo supažindintas su atsakovo priimtais įsakymais 2007-09-07, bet teismas, jam neatvykus į posėdį, 2007-12-22 nutatimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Panevėžio apygardos teismas nepatenkino jo atskirojo sundo dėl šios nutarties panaikinimo, todėl į teismą krepiasi antrą kartą ir, manydamas, kad atsakovas gali prašyti taikyti ieškinio sentį, prašo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti (CPK 78 str.) ir jo ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. sprendimu prašymo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti netenkino ir ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Priteisė iš ieškovo 35,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 5 093,66 Lt atsakovui už advokato pagalbą. Atsakovo UAB „Aukštaitijos traktas“ prašymo skirti ieškovui 10 000 litų baudą netenkino. Teismas, remdamasis šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais, nustatė, kad 2007-03-08 ieškovas buvo priimtas pas atsakovą darbų vykdytojo pareigoms ir padarė darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos pagrįtai nubaustas. Atsakovas 2007-08-22 įsakymu Nr. 120K ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą — pastabą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 str. 8 p., kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. Konstatavo, kad ieškovas 2007-08-20 ir 2007-08-21 darbe buvo neblaivus. Atsakovas 2007-08-28 įsakymu Nr. 123K ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą — papeikimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 str. 9 p., kai darbuotojas į darbą neatvyksta be svarbių priežasčių, oieškovas 2007-08-27-28 dienomis nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Abi nurodytas drausmines nuobaudas atsakovas paskyrė teisėtai ir pagristai, todėl jas naikinti nėra pagrindo. Nurodė, kad 2007-04-06 ieškovui K. Š. Švenčionių rajono policijos komisariate paskirta 2 000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 24 mėnesiams už 2007-04-03 padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 2 d., 124-1str. 6 d., ir už 2007-04-02 padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. l d. Ieškovas 2007-08-29 be pateisinamos priežasties paliko darbo vietą ir atsakovas 2007-08-29 įsakymu Nr. l24K teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę. Ieškovo atleidimą iš darbo pagrindė ir tuo, kad jam jau pirmiau buvo skirtos net dvi drausminės nuobaudos, kad ieškovas neblaivus vairavo transporto priemonę, dažnai darbe būdavo neblaivus. Laikė ieškovo ir jo atstovės aiškinimus, kad jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, neįtikinamais ir atmestinais, nes jie prieštaravo byloje surinktiems įrodymams, o jais abejoti pagrindo nėra. Ieškovas nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą pateikti ieškiniui įstatymo nustatytu terminu. Nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo 2007-08-30, apie atleidimą iš darbo jam buvo žinoma 2007-08-30, o ieškinį teismui pirmą kartą pateikė 2007-10-03. Utenos rajono apylinkės teismo 2007-12-21 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, o Panevėžio apygardos teismo 2008-01-24 nutartimi šią Utenos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pakartotinai ieškovas ieškinį pateikė teismui tik 2008-02-25. Iš nurodytų faktų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių teismas pripažino, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą su ieškiniu, pagrindo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti nėra ir ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti netenkino. Sprendė, jog ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido ieškininės senaties terminą. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, konstatavo, jog nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovo prašomų išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis šioje byloje ir todėl pagrindo tenkinti atsakovo prašymą skirti ieškovui skirti 10 000 litų baudą, nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas. Utenos rajono apylinkės teismas neteisingai taikė ieškinio senaties terminą visiems pareikštiems reikalavimams ir ieškinį atmetė. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti reikšmingas jos taikymui aplinkybes dėl kiekvieno reikalavimo, kuriam prašoma taikyti ieškinio senatį. Ieškovas pirmą kartą dėl neteisėto atleidimo iš darbo į teismą kreipėsi laiku, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas 2007-12-21 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį. Nors šią nutartį apskundė, tačiau Panevėžio apygardos teismas skundo nepatenkino ir 2008-01-24 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2007-12-21 nutartį paliko nepakeistą. Aplinkybės, kad jis anksčiau kreipėsi į teismą su analogiškais reikalavimais, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, neturi reikšmės ieškinio senaties termino praleidimo faktui nustatyti turėjo būti vertintinamos sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Todėl 2008-01-28 gavęs Panevėžio apygardos teismo nutartį apie atskirojo skundo išnagrinėjimą, per trumpiausią laiką pateikė ieškinį su papildomais reikalavimais dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, apie kurias sužinojo tik gavęs atsakovo atsiliepimą su priedais į pirmą ieškinį. Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismo argumentas, kad jis su tuo pačiu ieškiniu į teismą vėl kreipėsi tik 2008-02-25 ir be svarbių priežasčių praleido 1 mėnesio terminą, nepagrįstas. Panevėžio apygardos teismo 2008-01-24 nutartį gavo tik 2008-01-28 ir per mėnesį laiko vėl kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu. Mano, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį. Šiuo konkrečiu atveju praleista senatis buvo tik dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, todėl buvo prašoma atnaujinti ieškinio terminą šiems reikalavimams ginčyti, nurodant jo praleidimo pagrindą. Teismo argumentas, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atleistas iš darbo 2007-08-30, apie atleidimą jam buvo žinoma 2007-08-30 prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, jo paaiškinimams. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus, tačiau šiuo atveju teismas toks nebuvo ir įrodymus vertino vienašališkai bei darbdavio naudai. Tai įrodo ta aplinkybė, kad teismas sprendime vertino tik atsakovo liudytojų duotus prieštaringus parodymus, nors ieškovo liudytojai teigė, kad girtaujančio darbe jo nėra matę. Liudytojas P. P. paaiškino, kad jo ranka parašytas raštas buvo tik po to, kai darbdavys pradėjo ruošti teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, bet teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir neargumentavo. Jis nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. iš savo darbo vietos buvo kviečiamas pokalbiui pas technikos direktorių dėl atleidimo iš darbo, bet atleidimo priežasties nepaaiškino. 2007 m. rugsėjo 7 d. jis atvyko pas įmonės vadovą, kur jam buvo pranešta, jog jis nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva už padarytus darbo drausmės pažeidimus. Kai susipažino su atleidimo iš darbo priežastimis buvo labai nustebintas, nes iš jo, jau formaliai atleisto iš darbo, buvo paimti raštiški paaiškinimai už kiekvieną nurodytą pažeidimą. Kadangi visi tarnybiniai pranešimai ir įsakymai buvo išgalvoti ir neatitiko tikrovės, o su jais buvo supažindintas pirmą kartą tik 2007-09-07, todėl iš karto parašė paaiškinimus direktoriui, kuriuose nurodė tikrovę neatitinkančias aplinkybes ir juos visus paneigė. Teismas, atmesdamas jo ieškinį, visiškai netyrė ir neįvertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo padarytų darbo drausmės pažeidimų, kurie kvalifikuotini kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl paskirtos ginčijamos drausminės nuobaudos turėjo būti panaikintos, kaip skirtos pažeidžiant įstatymus. Teismas vienašališkai vertino visus pateiktus įrodymus atsakovo naudai, o jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, netyrė, kodėl, skirdamas drausmines nuobaudas, atsakovas raštu nepareikalavo, kad jis pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų, nustatant protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Atsakovas pažeidė DK 35, 238 ir 240 straipsnių reikalavimus, kas lėmė neteisėtą ir nepagrįstą griežčiausios drausminės nuobaudos jam paskyrimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 45, 15 punkte suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje teisės normoje nustatyto reikalavimo nesilaikymas vertintinas kaip neesminis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti, pažeidimas, ir jis nėra besąlyginis pagrindas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Jis ginčija tokių pažeidimų padarymą ir teigia, jog buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo, o kartu ir atleidimo iš darbo tvarka. DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas darbdaviui, prieš skiriant drausminę nuobaudą, pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas to netyrė. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas tik 2007-09-04 buvo nuvykęs pas ieškovą į namus įteikti direktoriaus įsakymų dėl drausminių nuobaudų paskyrimo. Akivaizdu, kad atsakovas drausminės nuobaudos skyrimo dieną neturėjo ieškovo parašytų paaiškinimų, tuo pačiu atsakovas raštu nebuvo pateikęs ieškovui nurodymo dėl pasiaiškinimo pateikimo, kuriame būtų išdėstytos visos esminės faktinės pažeidimų aplinkybės, įrodymai, galintys patvirtinti ieškovo aiškinimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog jis, ieškovas, padarė nurodomus darbo drausmės pažeidimus, o aplinkybė, kad iš anksto iš jo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti, nedaro ieškovo drausminės nuobaudos neteisėtos ir nėra pagrindas panaikinti paskirtas drausmines nuobaudas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 136 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino teisėtu. Ši teisės norma nenumato reikalavimo, kad darbo drausmės pažeidimai, esantys šioje teisės normoje nustatyto atleidimo iš darbo pagrindu, būtų įvertinti kaip šiurkštūs (DK 235 straipsnis). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimų, nes apie įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo jis sužinojo tik 2009-09-07. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, vienašališkai vertino atsakovo naudai pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-19 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į įstatymų taikymo ir teismų praktiką šio pobūdžio bylose, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas. Priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo argumentai dėl neteisingai taikyto ieškinio senaties terminą yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir atsakovo prašymu pagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2007-08-30, nes nuo šios dienos ieškovui tapo žinoma apie atleidimą iš darbo. Ieškovui pirmą kartą pareiškus ieškinį teisme 2007-10-03, ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas, tačiau 2007-12-21 nutartimi ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtą ir 2008-01-24 įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo nutarčiai, pagal CK 1.130 str. 4 d. ieškinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti toliau. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šį ieškinį pateikė tik 2008-02-25, tai ieškinio senatį žymiai praleido, nes darbo bylose ieškinio senatis yra vienas mėnuo. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pažeista teisė neturi būti ginama ir praleistas terminas neatnaujinamas, jei ieškinio senaties terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Ieškinyje nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių 2008 m. vasario mėnesį paduotas ieškinys turėtų būti priimtas atnaujinus jo padavimo terminus. Ieškovo tiek civilinėje byloje Nr. 2-1519-356/2007 (pagal pirmąjį ieškovo ieškinį), tiek civilinėje byloje Nr. 2-25-82/2009 (pagal antrą ieškovo ieškinį) visi reikalavimai buvo tiesiogiai priklausomi nuo pagrindinio reikalavimo – 2007-08-29 jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Dėl ieškinio senaties praleidimo, teismui atmetus šį ieškovo reikalavimą, lygiagrečiai buvo atmesti ir nuo šio reikalavimo patenkinimo tiesiogiai priklausantys kiti ieškovo reikalavimai, priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tiek ieškinyje, tiek šiame apeliaciniame skunde ginčija 2007-08-29 atleidimo iš užimamų pareigų teisėtumą, vadovaudamasis prielaida, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo paskirta nesilaikant DK nustatytų teisinių procedūrų. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pats ieškovas elgėsi nesąžiningai: 2007-08-29 atsisakė pasirašyti, jog susipažino su atsakovo kreipimusi dėl rašytinio pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, atsisakė vykti į atsakovo bendrovės buveinę ir ten pateikti rašytinį pasiaiškinimą, vėliau taip pat atsisakė susipažinti su atleidimo iš darbo dokumentais. Vadovaujantis LAT 2004-06-18 nutarime Nr. 45 Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje, yra išaiškinta, kad „Darbuotojo atsisakymas, vengimas būti supažindintam su įsakymu (nurodymu) dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir (arba) pasirašyti apie supažindinimą (DK 240 straipsnio 3 dalis) prilyginami tinkamam jo supažindinimui su paskirta drausmine nuobauda.“
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovas K. Š. Utenos rajono apylinkės teismui 2007-10-03 pateikė ieškinį atsakovui UAB „Aukštaitijos traktas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir prašė pripažinti atleidimą iš darbo nuo 2007-08-29 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, pažeidus nuobaudų skyrimo ir apskundimo tvarką. Šį ieškinį Utenos rajono apylinkės teismui 2007-12-21 nutartimi paliko nenagrinėtą, į teismo posėdį neatvykus ieškovui be svarbių priežasčių. Panevėžio apygardos teismas 2008-01-24 nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2007-12-21 nutartį paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2-1519-356/2007, b. l. 2-4, 144-145, 163-164). Ieškovas Utenos rajono apylinkės teismui 2008-02-25 pateikė ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo (t. 1, b. l. 3–6). Ieškovas prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių: advokatė informavo, kad jo dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje 2007-12-21 nebūtinas, nes ji tikslins ieškinį; pati advokatė dėl staigaus sveikatos pablogėjimo į 2007-12-21 teismo posėdį neatvyko ir neturėjo galimybės teismui apie tai pranešti.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1. 124 str., DK 27 str.). Įstatymas nustato 1 mėnesio ieškinio senaties terminą darbuotojo reikalavimams dėl grąžinimo į darbą pareikšti. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo (šalis ginčo materialiniame teisiniame santykyje) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šio termino nustatymas skatina asmenį, kurio teisės pažeistos, imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti pažeistas teises. Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu.
Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).
Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas ir ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, galima tik nustačius, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir kada šis terminas pasibaigė, todėl asmuo, prašantis teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, turi tiksliai nurodyti, kada jis sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. momentą, su kuriuo įstatymas sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią. Pagal CK 1.130 str. 4 d. ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ar yra ieškovo kaltė, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39, 14.10, 15.2, 15.4 punktai).
Byloje nustatyta ir pats ieškovas patvirtino, kad apie atleidimą iš darbo jis sužinojo 2007-09-03, o apie atleidimo priežastis – 2007-09-06 (civ. byla Nr. 2-1519-356/2007, b. l. 70). Pateikdamas ieškinį 2007-10-03, ieškovas ieškinio senaties nepraleido ir ją nutraukė (CK 1. 130 str. 1 d.). Tačiau Utenos rajono apylinkės teismas 2007-12-21 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ir šią nutartį Panevėžio apygardos teismas paliko galioti. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės (CK 1. 130 str. 4 d.). Nustatyta, kad ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, nes asmeniškai žinodamas apie paskirtą teismo posėdį, be pateisinamų priežasčių į posėdį neatvyko. Ieškovas 2008-01-28, kaip teigia jis pats, gavęs Panevėžio apygardos teismo 2008-01-24 nutartį, palikusią Utenos rajono apylinkės teismo 2007-12-21 nutartį galioti, ieškinį pateikė tik 2008-02-25. Iš byloje esamo ieškinio matyti, kad jis surašytas 2008-02-11, taip teigė ir ieškovo advokatė 2009-03-10 vykusiame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 3–6, t. 2, b. l. 54). Kodėl ieškovas nepateikė ieškinio teismui nedelsdamas, kokios to buvo priežastys, ieškovas nenurodė ir nepaaiškino. Prašydamas atnaujinti praleistą terminą, ieškovas nurodo priežastis, dėl kurių jis neatvyko į 2007-12-21 vykusį teismo posėdį, tačiau jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senatį nuo 2008-01-28 iki 2008-02-25, nenurodo. Teisėjų kolegija tai vertina kaip ieškovo nerupestingumą, nerangumą ir abejingumą dėl pradėto ginčo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, kad senatis praleista tik dėl drausminių nuobaudų panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, tikrina ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Jeigu ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas (ieškovas) nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (Nutarimo 22 punktas). Ieškovui pareiškiant reikalavimą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, ieškinio senaties termino atnaujinti nereikėjo, nes ir nesant šių reikalavimų, teismas tikrino nuobaudų pagrįstumą ir teisėtumą. Nors ieškovas ir teigia apie drausmines nuobaudas sužinojęs tik iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, byloje yra duomenų, kad 2007-10-09 Valstybinė darbo inspekcija ieškovui nurodė, kad dėl jam skirtų drausminių nuobaudų jis gali kreiptis į teismą (civ. byla Nr. 2-1519-356/2007, b. l. 16). Visos nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovas pats abejingai ir nerupestingai gina savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-19 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, nurodė konkrečius įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį atmesti. Apelianto skunde nurodomos aplinkybes ir priešingi teisiniai argumentai, kad jis nepraleido ieškinio senaies termino arba jei praleido ieškino senaties terminą, tai tik dėl svarbių priežasčių ir šis terminas turi būti atnaujintinas, nepatvirtinti įrodymais ir nustatytomis nurodytomis byloje aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2002-12-20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ išaiškino (nutarimo 21 p.), kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1d). Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisnio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 98 str.). Atsakovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 125,74 Lt (t. 2, b. l. 78), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, atsiliepimas į apeliacinį skundą pakartoja atsakovo jau išdėstytus argumentus, ir į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos mažinamos iki 500 Lt. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 500 Lt atsakovui už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme bei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) UAB „Aukštaitijos traktas“, įm. k. 183865353, išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.