- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2-978-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00785-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo D. A. pareiškimas dėl mažamečio vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį, suinteresuotas asmuo E. K. (S.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) prašė teismo išduoti leidimą grąžinti vaiką E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) (duomenys neskelbtini). Pareiškimą grindė šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu E. K. (S.) (toliau – ir suinteresuotas asmuo, motina), nebūdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Pareiškėjas motinos sprendimu iki vaiko grobimo nebuvo įregistruotas jo tėvu, nors siekė tai atlikti. Siekiant išvengti konfliktų su motina, šio klausimo sprendimą pareiškėjas atidėjo.
1.2. 2023 m. balandžio 6 d. JAV (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, nepranešęs ir nedalyvaujant motinai, priėmė nutartį, kuria patenkino pareiškėjo prašymą dėl skubios vaiko globos ir paskyrė pareiškėjui nepilnamečio vaiko skubią laikiną globą.
1.3. Motina pranešė, kad su sūnumi išvyksta į Lietuvą dviem mėnesiams. Kaip ir praėjusiais metais, buvo susitarta, kad jie išvyks 2022 m. birželio 23 d. ir grįš 2022 m. rugpjūčio 20 d., tačiau taip neįvyko, motina ir sūnus negrįžo.
1.4. Pareiškėjas keletą kartų pervedė lėšas vaiko poreikiams tenkinti. Pareiškėjui beveik niekada neleista pasimatyti ir pakalbėti su sūnumi nuo jo atvežimo į Lietuvą pradžios, nes vaiką prižiūrėjo močiutė, kuri retai atsiliepdavo telefonu, o motina esą dirbdavo ne namuose. Pareiškėjas pradėjo suvokti, kad motina su sūnumi negrįš, nes ji pradėjo kalbėti apie buto nuomą ir darželį sūnui Lietuvoje. Į pareiškėjo nepritarimą dėmesio motina nekreipė, ėmė teigti, kad vaikas yra jos vienos, o ne pareiškėjo, todėl ji priima sprendimus vaiko klausimu. Todėl pareiškėjas ėmėsi teisinių priemonių dėl vaiko grąžinimo.
1.5. Teismas privalo atsižvelgti ir laikytis JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuri priimta vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, rezoliucijos. Šia nutartimi nuspręsta vaiko globą nustatyti pareiškėjui. Pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 14 straipsnį, šioje byloje netaikomos specialios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) procedūros dėl susitariančios valstybės (Hagos konvencijos prasme) teisės taikymo pagrindimo, t. y. materialinio teisinio pagrindo buvimo, teisės normų turinio nustatymo, o taip pat ir užsienio valstybių institucijų ir teismų sprendimų pripažinimo procedūros pagal CPK (Hagos konvencijos 23 straipsnis). Pagrindai dėl Hagos konvencijos 17–20 straipsniuose numatytų priežasčių, kurie apribotų vaiko grąžinimą pareiškėjui, kuriam suteiktos visos sūnaus globos teisės teismo sprendimu, neegzistuoja.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. K. (S.) atsiliepime prašė pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas nėra teisiškai įregistruotas vaiko tėvu, iki šiol nėra žinoma, ar jis yra vaiko biologinis tėvas, taigi jis vaiko išvežimo momentu neturėjo ir iki šiol neturi globos teisių į vaiką. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15020-722/2023 pagal pareiškėjo ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Motinai nėra žinoma, ar pareiškėjas yra biologinis vaiko tėvas. Ji neprieštaraus, kad minėtoje civilinėje byloje būtų atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas yra jos sūnaus tėvas.
2.2. JAV (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis nėra pripažinta ir vykdytina Lietuvos Respublikoje, nėra žinoma, kokiais įrodymais vadovaujantis teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra biologinis vaiko tėvas.
2.3. Nėra pagrindo grąžinti vaiką į JAV. Šiuo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini). Vaiką ir motiną sieja itin stiprus emocinis ryšys. Vaikas (duomenys neskelbtini) jau beveik metus lanko darželį, lauko teniso treniruotes, psichologės, logopedės užsiėmimus, jam gyventi sudarytos puikios sąlygos, prie gyvenamosios aplinkos vaikas yra pripratęs, jis Lietuvoje jaučiasi gerai. Motina savo sūnaus negrobė, o pareiškėjas dėl vaiko išvežimo neprieštaravo.
2.4. Šalys kartu gyveno tik nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. balandžio 30 d. Kartais ji su sūnumi svečiuodavosi pas pareiškėją, tačiau vėl grįždavo gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 22 d. motina su sūnumi išskrido atostogauti į Lietuvą, planuodama grįžti 2022 m. rugpjūčio 20 d. ir toliau tęsti gyvenimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pats išlydėjo juos į oro uostą. Būnant Lietuvoje motina suprato, kad pati viena JAV negali išgyventi, todėl nusprendė pakeisti atgalinius bilietus į JAV iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. į 2023 m. birželio 5 d. Ji rado sūnui gerą darželį, išsinuomojo jai ir vaikui tinkamą būstą ir nusprendė laikinai pagyventi Lietuvoje, kadangi čia gyvena jos motina (vaiko močiutė), kuri jai padeda prižiūrėti vaiką. Lietuvoje motina gali dirbti iš namų toje pačioje darbovietėje JAV, pragyventi pati ir išlaikyti sūnų. Pareiškėjas apie tokį motinos sprendimą žinojo, jam pranešta žodžiu, prieštaravimų pareiškėjas nereiškė. Suinteresuotas asmuo net tarėsi dėl mokyklos sūnui JAV nuo 2023 m. rudens, kadangi planavo grįžti, nesudarė kliūčių pareiškėjui bendrauti su vaiku, nors ir nežinojo, ar jis yra vaiko tėvas.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistai apsilankė motinos ir vaiko gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad šeima gyvena iš fizinio asmens nuomojame dviejų kambarių bute. Butas įrengtas, su visais patogumais, vaikas turi atskirą kambarį, kur yra jo žaislai bei amžių atitinkantys baldai. Pokalbio su vaiko motina metu ji paaiškino, kad jos sprendimas išvykti iš JAV yra dėl šeimos Lietuvoje, kadangi čia jos gimtinė, čia gyvena jos motina ir du broliai su šeimomis. Pasak motinos, ji yra vieniša motina ir sulaukia iš šeimos daug paramos. Vaikas dažnai bendrauja su močiute, su dviem dėdėmis ir pussesere. Sūnus Lietuvoje eina į labai gerą darželį, kuris kainuoja tik 50 Eur/mėn. Lietuvoje turi nemokamą sveikatos draudimą. Motina nurodė, kad į JAV grįžti neketina. Sūnus turi dvi pilietybes – JAV ir Lietuvos. Vaiko dokumentuose tėvystė nėra nustatyta. Moteris teigė, kad ji yra vaiko motina, su vaiku gyvena ir šiuo atveju vaiko pagrobimo nėra. Tarnybos skyrius Kauno apskrityje nurodė, kad motinos šeima nebuvo žinoma. Tarnybos skyrius Kauno apskrityje 2023 m. liepos 20 d. pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame nurodoma, kad dėl per mažo vaiko amžiaus jo nuomonės išklausyti neįmanoma. Pažymima, kad vaikas buvo tinkamai aprengtas, švarus. Vaikas kalbinamas šypsojosi, bet nekalbėjo. Tarnybos atstovė papildė išvadą ir nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo globos teisių teisinį pagrindą vaiko išvežimo metu, todėl atsižvelgiant į Hagos konvencijos 3 straipsnio nuostatas vaiko išvežimas nelaikytinas neteisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad dėl pareiškėjo globos teisių turėtų būti sprendžiama pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką. Teismas nurodė, kad pagal Hagos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, globos teisės iki vaiko išvežimo turi būti pagrįstos pagal įstatymą arba teismo ar administracinės institucijos sprendimą, arba pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno iki išvežimo, įstatymus, todėl pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo globos teises pagal Hagos konvekcijos 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Teismas nustatė, kad pateikti JAV teismų procesiniai sprendimai dėl globos teisių priimti tik 2023 m. balandžio 6 d., taigi nėra susiję su globos teisių apimtimi vaiko išvežimo metu.
6. Teismas nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad globos teisių apimtis turėtų būti nustatyta remiantis Lietuvos Respublikos nacionaline teise. Pareiškėjo atstovės argumentai apie biologinės ir socialinės tėvystės nustatymo kriterijus Lietuvos teismų praktikoje neturi teisinio ryšio su nagrinėjamu klausimu ir nustatytu teisiniu reguliavimu, sprendžiant dėl vaiko grąžinimo.
7. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su vaiko priežiūra, išlaikymu, gyvenimu atitinkamais laikotarpiais ir kitos, nėra pakankamos konstatuoti globos teisių suteikimą pareiškėjui Hagos konvencijos 3 straipsnio prasme iki vaiko išvežimo. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad vaiko išvežimas laikytinas neteisėtu pagal Hagos konvenciją. Pareiškėjui neįrodžius globos teisių suteikimo ir įgyvendinimo iki vaiko išvežimo, kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas D. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo globos teises pagal Hagos konvencijos 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą – tėvystės įrašą vaiko gimimo liudijime iki vaiko neteisėto išvežimo. Toks siauras Hagos konvencijos 3 straipsnio aiškinimas neatitinka Hagos konvencijos tikslų ir rekomendacijų dėl jos taikymo. Pareiškėjas pateikė pakankamai faktinių duomenų, kad nuo 2020 m. spalio 9 d. iki neteisėto vaiko išvežimo jis faktiškai augino, išlaikė vaiką, juo rūpinosi ir naudojosi jo globos teisėmis kartu su motina. Šį faktą 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi retrospektyviai patvirtino JAV teismas. JAV (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis toje byloje konstatuoti, nustatyti ir patvirtinti vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje JAV egzistavę prejudiciniai faktai ir aplinkybės (pareiškėjo buvimas sūnaus tėvu, išimtinių globos teisių jam suteikimas, kt.), patvirtinta JAV teismo jurisdikcija spręsti šį reikalavimą ir su tuo susijusius klausimus. Byla turėjo būti nagrinėjama vadovaujantis CPK taisyklėmis su išimtimis, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 7 straipsnyje.
8.2. Pažeistos įrodinėjimo taisykles dėl prejudicinių faktų vertinimo. Jeigu teismas nepripažino JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d., birželio 12 d. (ir vėlesnėse) nutartyse konstatuoto prejudicinio fakto, kad pareiškėjas ir motina yra biologiniai vaiko tėvai, jis privalėjo motyvuotai atmesti tokius prejudicinius faktus. Bylai išspręsti aktuali ne JAV teismo procesinio dokumento priėmimo data, bet jame konstatuoti faktai bei aplinkybės dėl iki vaiko neteisėto išvežimo datos buvusių faktų jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje. Byloje pateikta ir kitų įrodymų, kad pareiškėjas iki neteisėto vaiko išvežimo visą laiką augino (globojo) savo sūnų. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šiuos įrodymus. Hagos konvencijos 3 bei 5 straipsniuose „globos teisės“ nesusietos su vaiko tėvyste ir jos dokumentavimu (legitimacija), tačiau susietos su besikreipiančio asmens rūpinimosi vaiku teisėmis ir pareigų vykdymu jo neteisėto išvežimo momentu. Visi faktiniai duomenys, patvirtinantys pareiškėjo nuolat vykdytą vaiko globą, byloje pateikti tiek JAV Centrinės institucijos, tiek pareiškėjo. Teismas atsisakė įvertinti pagrindinius faktus apie asmens, kurį vaikas pažinojo kaip tėvą (globėją), teisių ir pareigų vykdymą.
8.3. Hagos konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje pasisakyta, kad joje saugomos globos teisės kildinamos iš įvairių šaltinių, jų sąrašas nėra baigtinis, pabrėžiama, kad gali egzistuoti ir teisės, neįtrauktos į patį tekstą, vartojamų terminų aiškinimas turi būti lankstus. Globa pagal įstatymą yra pirmasis šaltinis, ypač pabrėžiama Hagos konvencijos ypatybė, kad ji taikytina ir globos teisių, kuriomis naudotasi prieš priimant bet kokį sprendimą dėl jų, apsaugai, nes praktikoje atvejų, kai vaikas neteisėtai paimamas dar prieš priimant sprendimą dėl jo globos, pasitaiko gana dažnai, o teisinė galimybė susigrąžinti vaiką į valstybę, kurioje vaikas gyveno tokiomis aplinkybėmis, išskyrus Hagos konvenciją, praktiškai neegzistuoja. Peržiūrėtina, ar nutartyje teisingai aiškintos ir taikytos aptartos Hagos konvencijos 3 straipsnio antros dalies nuostatos dėl vaiko globos teisių kildinimo iš įstatymo, o ne iš įrašo gimimo liudijime. Nutartyje jos aiškintos priešingai nei nurodyta Hagos konvencijoje ir jos oficialiuose aiškinamuosiuose dokumentuose.
8.4. Antrasis Hagos konvencijos 3 straipsnyje nurodytas globos teisių šaltinis yra teismo arba administracinis sprendimas. Peržiūrėtina, ar sprendžiant bylą neturėjo būti vadovaujamasi JAV teismo jau priimtais prejudiciniais sprendimais ir juose padarytomis išvadomis.
8.5. Trečiasis globos teisių galimas atsiradimo pagrindas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį yra „pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus“. Hagos konvencijos 3 straipsnyje išdėstyta sąlyga, apibrėžianti Hagos konvencijos taikymo sritį, reikalauja, kad pareiškėjas pateiktų tik kai kuriuos preliminarius įrodymus, kad jis iš tikrųjų fiziškai rūpinosi vaiku. Pareiškėjas šį reikalavimą įvykdė. Hagos konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje teigiama, kad būtent „pagrobėjui“ tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad globėjas iš tikrųjų nepasinaudojo savo globos teisėmis. Motina nepaneigė pareiškėjo pateiktų ir kitų oficialių duomenų bei dokumentų dėl sūnaus faktinės ilgalaikės globos. Hagos konvencija grindžiama prielaida, kad asmuo, kuris globoja vaiką, iš tikrųjų vykdo jo globą. Šios prezumpcijos motina nepaneigė.
8.6. Teismas netiksliai interpretavo, kad pareiškėjo atstovė laikėsi pozicijos, jog dėl globos teisių turėtų būti sprendžiama pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, nes buvo tiesiog pateikti jurisprudencijos pavyzdžiai, susieti su nacionaline teise. Nutartyje nėra nurodyta ir pasisakyta, kokios valstybės materialinę teisę teismas taikė, atsisakydamas vadovautis prejudiciniais JAV teismo nustatytais reikšmingais faktais dėl pareiškėjo globos teisių įgyvendinimo bei tėvystės. Byloje taikytina vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė bei vadovaujamasi prejudiciniais JAV teismo procesiniais sprendimais.
8.7. Byloje pateikti įrodymai, kad motina piktnaudžiavo savo valdžia, pažeidė vaiko interesus. Tai pasireiškė vengimu įregistruoti JAV gimusio vaiko tėvystę. Motina pažeidė vaiko teisę ir toliau būti auklėjamam pareiškėjo, neteisėtai įvykdė vaiko pagrobimą išveždama iš nuolatinės gyvenamosios vietos, įgyvendina motinos valdžią priešingai vaiko interesams – atribojo sūnų nuo asmens, kurį vaikas pažįsta bei suvokia kaip savo tėvą, kuris jį augino, rūpinosi, išlaikė, dalyvavo vaiko gyvenime, perkėlė į vaikui nežinomos (lietuvių) kalbos privačią ir socialinę aplinką. Suinteresuotas asmuo vaiko raidos ir medicininių dokumentų pagal teismo įpareigojimą į bylą nepateikė, posėdžio metu į klausimus atsisakė atsakyti.
8.8. Jeigu vaiko tėvai būtų buvę sutuoktiniai, nepriklausomai nuo biologinės tėvystės, jie abu būtų įregistruoti vaiko gimimo liudijime nepaisant faktinio naudojimosi „globos teisėmis“ ar galėjimo jomis naudotis. Vaiko kilmė turi būti nustatoma pagal JAV teisę. Sprendžiant bylą turėjo būti vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.31 straipsniu, jį aiškinant kartu su Hagos konvencijos normomis.
8.9. Suinteresuoto asmens patirtų išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo byloje nėra, pateikti tik jų apmokėjimo dokumentas ir sąskaita. Įkainiai, konkretūs atlikti darbai teikiant teisines paslaugas, darbų trukmė, sudėtis ir jų pobūdis nebuvo nurodyti. Suinteresuoto asmens atstovė nedalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės, parengė vieną procesinį dokumentą dėl bylos dalyko esmės (atsiliepimą) ir kelis nesudėtingus procesinius prašymus (dėl įrodymų, dėl bylos atidėjimo). Pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, iš kokių darbų teikiant teisines paslaugas susideda 3 025 Eur nutartimi priteista suma, ji peržiūrėtina.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo E. K. (S.) atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 484,80 Eur). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas neįrodė, kad yra vaiko tėvas. Motina pateikė vaiko gimimo įrašą, kuris išduotas JAV gimimo liudijimo pagrindu. Šiame gimimo liudijime grafoje „tėvas“ duomenys nenurodyti. Pareiškėjo versija, jog jis neturėjo laiko įsirašyti save vaiko tėvu oficialiame dokumente ar registre, yra neįtikinama, nes apdairus, rūpestingas asmuo, laikantis save vaiko biologiniu tėvu ir siekiantis rūpintis vaiku bei būti teisėtu jo atstovu, atliktų visus reikalingus veiksmus, kad būtų įrašytas vaiko tėvu oficialiame dokumente ar registre. Pareiškėjo veiksmai parodo, kad pareiškėjas nesiekė būti registruotas kaip vaiko tėvas, t. y. nesiekė sukurti teisinių pasekmių dėl buvimo vaiko tėvu.
9.2. Pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra inicijavęs civilinę bylą Nr. e2-15020-722/2023 dėl tėvystės nustatymo. Motina 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašė teismo sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėta byla dėl tėvystės nustatymo. Pareiškėjas prieštaravo vaiko grobimo bylos sustabdymui. Tai rodo, kad pareiškėjas supranta, jog tėvystės nustatymo byloje bus nustatyta, kad jis nėra vaiko tėvas ir jo pozicija vaiko grobimo byloje bus paneigta.
9.3. Pareiškėjas savo biologinę tėvystę siekia įrodinėti JAV teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra vaiko biologinis tėvas. JAV teismo nutartis priimta nedalyvaujant motinai ir tik remiantis pareiškėjo paaiškinimais. JAV teismo nutartyje nurodant pareiškėjo biologinę tėvystę, nėra referuojama į oficialius dokumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo tėvystę. Teiginys, kad pareiškėjas neva yra vaiko biologinis tėvas, pateiktas JAV teismui paties pareiškėjo. JAV teismo byloje motina nedalyvavo, nes apie ją nežinojo, negalėjo pateikti pareiškėjo teiginius paneigiančių įrodymų. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo remtis JAV teismo nutartimi sprendžiant vaiko tėvystę. Pareiškėjas nėra vaiko tėvas ir jo teisiniai veiksmai implikuoja, kad jis nesiekia šioje byloje įrodinėti vaiko tėvystę.
9.4. Pareiškėjas neįrodė globos teisių į vaiką. Pareiškėjas savo globos teises į vaiką turi pagrįsti rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas savo globos teises į vaiką turėjo pagrįsti pagal JAV teisę. JAV teismo procesinis sprendimas priimtas 2023 m. balandžio 6 d., o motina iš JAV į Lietuvą išvyko 2022 m. birželio 22 d. JAV teismo nutartis negali būti laikoma patvirtinančia pareiškėjo globos teises į vaiką, nes ji priimta gerokai vėliau po vaiko išvykimo iš JAV. Pareiškėjas suklaidino JAV teismą. Vaiko išvykimo metu pareiškėjas neturėjo vaiko globos teisių. JAV teismas suteikė globą pareiškėjui, siekiant, kad vaikas nebūtų išvežtas iš (duomenys neskelbtini).
9.5. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nuo vaiko gimimo iki vaiko išvykimo į Lietuvą, jis rūpinosi vaiku ir jį išlaikė. Motina pateikė įrodymus, kurie paneigia, kad motina su pareiškėju kartu gyveno ir augino vaiką: motina su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo jos ir vaiko interesų vieta, o pareiškėjas – (duomenys neskelbtini).
9.6. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie JAV (duomenys neskelbtini) valstijos teisės aktus vaiko globos teisių srityje, taigi pareiškėjas priėmė sprendimą nesiremti vaiko globos kildinimu iš įstatymo.
9.7. Pareiškėjo pateikiamas Hagos konvencijos aiškinimas galimas tais atvejais, kai vaiko buvusios gyvenamosios vietos teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl globos teisių. Šiuo atveju JAV teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti vaiko globos teisių bylos, nes bylos iškėlimo metu vaikas su motina nuolat gyveno Lietuvoje. Pareiškėjas suklaidino JAV teismą, teigdamas, kad motiną kažkas neva matė prie jos namų (duomenys neskelbtini) valstijoje ir tuo pagrindu buvo nepagrįstai, byloje nedalyvaujant motinai, nutarta dėl pareiškėjo globos teisių į vaiką.
9.8. Pareiškėjas neįrodė susitarimo su motina dėl bendros vaiko globos, nes tokio susitarimo ir nebuvo. Pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, apie privalomos sąlygos pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį išpildymą, – kad susitarimas dėl vaiko globos turi teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus. Pareiškėjas turėjo pagrįsti, kokie konkrečiai susitarimai dėl vaiko globos yra galimi JAV (duomenys neskelbtini) valstijoje ir pateikti tokį susitarimą ar pagrįsti tokio susitarimo egzistavimą. Pareiškėjas neįrodinėjo nei, kokie susitarimai turi teisinę galią JAV (duomenys neskelbtini) valstijoje, nei susitarimo su motina dėl vaiko globos fakto. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neva rūpinosi vaiku visą jo gyvenimo JAV laiką, yra nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos nepagrindžia, kad jis rūpinosi vaiku visą laiką. Bendravimas su vaiku nesukuria globos teisių.
9.9. Pareiškėjo į bylą pateikti JAV teismo procesiniai sprendimai nėra pripažinti Lietuvoje, todėl nesukuria prejudicinių faktų. Be esminės aplinkybės, kad JAV teismo nutartis dėl globos priimta gerokai po vaiko išvykimo į Lietuvą, Lietuvos teismas negalėtų remtis šia JAV teismo nutartimi, nes: ji grįsta melagingais pareiškėjo teiginiais; ji priimta nedalyvaujant motinai, eliminuojant galimybę jai atsikirsti; ji prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai – Lietuvos Respublikos teisė nenumato galimybės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su asmeniu, kurio tėvystė nėra nustatyta; jos priėmimo metu motina su vaiku nuolat gyveno ne JAV, bet Lietuvoje, ir byla dėl globos teisių suteikimo ir kitų su vaiku susijusių teisių priskirtina išskirtinai Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti nepilnametį vaiką į jo kilmės šalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo nagrinėjimui taikytinos teisės
11. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nutartyje nėra nurodyta ir pasisakyta, kokios valstybės materialinę teisę teismas taikė, atsisakydamas vadovautis prejudiciniais JAV teismo nustatytais reikšmingais faktais dėl pareiškėjo globos teisių įgyvendinimo bei tėvystės. Pareiškėjo teigimu, byloje turi būti taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė bei vadovaujamasi prejudiciniais JAV teismo procesiniais sprendimais. Taip pat pareiškėjas teigia, kad vaiko kilmė turi būti nustatoma pagal JAV teisę, turėjo būti vadovautasi CK 1.31 straipsniu, jį aiškinant kartu su Hagos konvencijos normomis.
12. Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakeistas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.
13. Nors pareiškėjas teigia, kad vaiko kilmė turi būti nustatyta pagal JAV teisę, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas vaiko kilmės (tėvystės ar motinystės pripažinimas, nustatymas ar nuginčijimas, CK 1.31 straipsnio 1 dalis) klausimas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo pareiškėjui grąžinti vaiką į JAV, kuris sprendžiamas pagal Hagos konvencijos nuostatas (Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), o Hagos konvencijoje nėra nuostatų, kurios įpareigotų teismą, sprendžiantį dėl vaiko grąžinimo, atsižvelgti į vaiko kilmės valstybę, todėl teisės normos dėl vaiko kilmės šiai bylai yra neaktualios.
14. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios valstybės materialinę teisę taikė, atsisakydamas vadovautis prejudiciniais JAV teismo nustatytais reikšmingais faktais, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko globos teisių egzistavimo, vadovavosi Hagos konvencija, o bylą nagrinėjo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl nesivadovavo JAV teismo procesiniuose sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis (kad pareiškėjas yra vaiko biologinis tėvas ir globojo vaiką), kadangi JAV teismo procesinis sprendimas dėl vaiko globos priimtas tik 2023 m. balandžio 6 d., t. y. jau vaikui gyvenant Lietuvoje. Todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti JAV teismo sprendimai nepatvirtina vaiko globos teisių jo išvežimo metu, taigi teismas dėl vaiko globos teisių patvirtinimo pagal teismo sprendimą taikė Hagos konvencijos nuostatas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė taikydamas ginčui neaktualias teisės nuostatas.
Dėl atsisakymo grąžinti vaiką į JAV
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė nurodęs, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo globos teises pagal Hagos konvekcijos 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, o pateikti JAV teismų procesiniai sprendimai dėl globos teisių priimti tik 2023 m. balandžio 6 d., teismo vertinimu, nėra susiję su globos teisių apimtimi vaiko išvežimo metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su vaiko priežiūra, išlaikymu, gyvenimu atitinkamais laikotarpiais ir kt., nėra pakankamos konstatuoti globos teisių suteikimą Hagos konvencijos 3 straipsnio prasme iki vaiko išvežimo. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad vaiko išvežimas laikytinas neteisėtu pagal Hagos konvenciją. Pareiškėjas atskirajame skunde su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas siauriai aiškino Hagos konvencijos nuostatas.
16. Hagos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; ir b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Minėtame straipsnyje taip pat nurodyta, kad globos teisės, nurodytos a) punkte, gali būti suteiktos pagal įstatymą arba teismo ar administracinės institucijos sprendimu, arba pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus. Hagos konvencijos 5 straipsnio a) punkte nustatyta, kad šioje konvencijoje „globos teisės“ apima teisę rūpintis vaiku, visų pirma teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.
1. Neteisėtai išvežus ir negrąžinus vaiko, yra pažeidžiamos globos teisės – asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę įgyvendinti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Tokiu būdu dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo žalingų padarinių patiria tiek neteisėtai iš gyvenamosios vietos išvežtas arba negrąžinamas į ją vaikas, tiek ir asmuo, kurio globos teisės vaiko atžvilgiu yra apribojamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1925-381/2016). Apibrėžiant neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo (negrąžinimo) sąvoką išskirtini šie pagrindiniai šios veikos požymiai – globos teises vaiko atžvilgiu įgyvendinančio subjekto globos teisių pažeidimas ir šio subjekto faktinis naudojimasis globos teisėmis vaiko neteisėto išvežimo ar laikymo (negrąžinimo) metu arba galimas realus naudojimasis, jeigu vaikas nebūtų neteisėtai išvežtas ar laikomas (negrąžinamas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1021/2013; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1925-381/2016).
2. Iš Hagos konvencijos 3 straipsnio antros dalies formuluotės matyti, jog straipsnio pirmoje dalyje minimos globos teisės, kurios gali būti pažeidžiamos vaiko išvežimu, asmeniui, prašančiam vaiko grąžinimo, gali būti suteiktos pagal įstatymą arba teismo ar administracinės institucijos sprendimu, arba pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus. Taigi pareiškėjui, siekiančiam įrodyti neteisėtą vaiko išvežimą iš JAV, teko procesinė našta pagrįsti, jog jam suteikta vaiko globa bent vienu iš minėtų būdų.
3. Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad peržiūrėtina, ar nutartyje teisingai aiškintos ir taikytos Hagos konvencijos 3 straipsnio antros dalies nuostatos dėl vaiko globos teisių kildinimo iš įstatymo, tačiau tik deklaratyviai nurodo, jog Hagos konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje pasisakyta, kad joje saugomos globos teisės kildinamos iš įvairių šaltinių, jų sąrašas nėra baigtinis, gali egzistuoti ir teisės, neįtrauktos į patį tekstą, vartojamų terminų aiškinimas turi būti lankstus.
4. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde (taip pat ir atskirajame skunde pagal CPK 338 straipsnį), be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo (jos) dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas).
5. Taigi nors pareiškėjas prašo peržiūrėti skundžiamos nutarties dalį dėl pareiškėjo globos teisių pripažinimo pagal įstatymą, tačiau konkrečių argumentų ir aplinkybių, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo vertinimu, turėjo prieiti prie išvados, kad vaiko globa pareiškėjui suteikta pagal įstatymą, nenurodė. Kaip teisingai atsiliepime nurodė suinteresuotas asmuo, pareiškėjas neįrodinėjo, kad jam vaiko globa suteikta JAV įstatymais, todėl plačiau nepasisakytina dėl pareiškėjo globos teisių egzistavimo JAV įstatymų pagrindu, kadangi pareiškėjas tokiu pagrindu nesirėmė, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas (atskirasis skundas pagal CPK 338 straipsnį) negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
6. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad turi būti peržiūrėta, ar sprendžiant bylą neturėjo būti vadovaujamasi JAV teismo priimtais prejudiciniais sprendimais (2023 m. balandžio 6 d. bei vėlesnėmis nutartimis) ir jose padarytomis išvadomis. Pareiškėjo teigimu, JAV teismo procesiniais sprendimais patvirtinta pareiškėjo biologinė vaiko tėvystė, faktinė globa iki vaiko išvežimo iš JAV.
7. Byloje nėra ginčo, kad motina su vaiku iš JAV į Lietuvos Respubliką išvyko 2022 m. birželio 23 d. JAV teismo procesinis sprendimas dėl vaiko globos suteikimo pareiškėjui priimtas 2023 m. balandžio 6 d., taip pat pareiškėjo teisė globoti vaiką patvirtinta ir vėlesnėmis JAV teismo nutartimis. JAV teismo procesinių sprendimų ir jų siuntimo vaiko motinai pažymos patvirtina, kad JAV teismo procesiniai sprendimai priimti procese nedalyvaujant ir neišklausius vaiko motinos (ex parte). Iš JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. procesinio sprendimo turinio taip pat matyti, kad jis priimtas vadovaujantis prezumpcija, jog vaikas JAV teismo procesinio sprendimo priėmimo metu (2023 m. balandžio 6 d.) su motina buvo JAV. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo skundo ir JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. procesinio sprendimo turinys. Pareiškėjo skunde JAV teismui nurodyta, kad 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėjas gavo informacijos, jog motiną kažkas matė vaikštančią ryte vienoje savo rezidencijų (duomenys neskelbtini) valstijoje; remiantis turima informacija ir įsitikinimu, motina kartu su vaiku yra grįžusi į JAV ir šiuo metu gyvena vienoje iš savo rezidencijų (duomenys neskelbtini) valstijoje bei ketina nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) valstijoje su nepilnamečiu vaiku. JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. procesiniame sprendime taip pat nurodyta, kad 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėjas gavo informaciją, jog atsakovę kažkas matė vaikštančią ryte vienoje savo rezidencijų (duomenys neskelbtini) valstijoje.
8. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. procesinio sprendimo, JAV teismas savo jurisdikciją spręsti dėl vaiko globos grindė būtent vaiko buvimu JAV („Egzistuoja pagrįstas faktinis pagrindas daryti išvadą, jog kol nepilnametis vaikas bus atsakovės globoje, jis vėl gali būti išvežtas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, siekiant išvengti (duomenys neskelbtini) ir visų kitų Amerikos Valstijų teismų jurisdikcijos.“; „Orderis, kuriuo nurodoma teisėsaugos institucijoms iš atsakovės perimti E. S. globą ir ją perduoti ieškovui, yra tinkamas ir išduodamas bet kurioje valstijoje pagal (duomenys neskelbtini) Bendrojo statuto §§ 50A-102(15) ir 50A-105; kurioje randasi atsakovė su nepilnamečiu vaiku.“).
9. Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikas 2023 m. balandžio 5 d. buvo Lietuvos Respublikoje. Motina pateikė vaiko teniso trenerio liudijimą, kad vaikas 2023 m. balandžio 5 d. buvo teniso treniruotėje (duomenys neskelbtini), pridėta treniruotės nuotrauka. Treniruotės nuotraukos metaduomenys patvirtina, kad nuotrauka padaryta 2023 m. balandžio 5 d. Taip pat motina pateikė kineziterapeutės pasirašytą vaikų ankstyvosios reabilitacijos procedūrų lankomumo patvirtinimą, kad vaikas, be kitų dienų, 2023 m. balandžio 5 d. dalyvavo vaikų ankstyvosios reabilitacijos procedūrose. Taip pat pateiktas darželio (duomenys neskelbtini) lankymo patvirtinimas, iš kurio matyti, kad vaikas 2023 m. balandžio mėn. lankėsi darželyje, kurį lanko nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.
10. Atsižvelgdama į tai, kad JAV teismas savo jurisdikciją nustatė remdamasis pareiškėjo teismui nurodytais duomenimis, jog „kažkas“ matė motiną savo rezidencijoje (duomenys neskelbtini) valstijoje, o suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje pateikė konkrečius įrodymus, jog vaikas 2023 m. balandžio 5 d. buvo Lietuvos Respublikoje, o JAV teismo sprendimas priimtas 2023 m. balandžio 6 d., nors vaikas su motina išvyko iš JAV 2022 m. birželio 23 d., ir, nesant duomenų, kad būtų grįžę į JAV, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjo pateiktas JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. procesinis sprendimas dėl vaiko globos suteikimo pareiškėjui, nesudaro pagrindo šį teismo procesinį sprendimą laikyti įrodančiu pareiškėjo teisę globoti vaiką Hagos konvencijos 3 straipsnio prasme. Kadangi šis teismo sprendimas priimtas vaikui esant Lietuvos Respublikoje, o JAV teismui savo jurisdikciją pagrindus neva vaiko buvimu JAV, yra pagrindas pritarti suinteresuotam asmeniui, kad pareiškėjas JAV teismui nurodė neteisingus duomenis dėl vaiko faktinio buvimo valstybės. Dėl suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų apie JAV teismo procesinio sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, yra pagrindas pritarti suinteresuotam asmeniui, jog JAV teismo procesiniame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių negalima vertinti kaip prejudicinių faktų nagrinėjamos bylos atžvilgiu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
11. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad trečias globos teisių galimas atsiradimo pagrindas pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį yra „pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus“. Pareiškėjo teigimu, Hagos konvencijos 3 straipsnyje išdėstyta sąlyga, apibrėžianti Hagos konvencijos taikymo sritį, reikalauja, kad pareiškėjas pateiktų tik kai kuriuos preliminarius įrodymus, kad jis iš tikrųjų fiziškai rūpinosi vaiku. Pareiškėjo vertinimu, jis šį reikalavimą įvykdė. Taip pat nurodo, kad Hagos konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje teigiama, jog „pagrobėjui“ tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad globėjas iš tikrųjų nepasinaudojo savo globos teisėmis, o šiuo atveju motina nepaneigė pareiškėjo pateiktų dokumentų dėl sūnaus faktinės ilgalaikės globos.
12. Kaip jau minėta, Hagos konvencijos 3 straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad globos teisės gali būti suteiktos ir pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus. Pareiškėjo akcentuojamos Hagos konvencijos aiškinamosios ataskaitos (prieiga internete: https://www.hcch.net/en/publications-and-studies/details4/?pid=2779) 70 punkte nurodyta, kad „susitarimai gali būti paprasti privatūs šalių sandoriai dėl jų vaikų globos. <...> Kalbant apie susitarimo, turinčio „teisinę galią“ konkretaus įstatymo atžvilgiu, apibrėžimą, į jį turi būti įtrauktas bet koks susitarimas, kurio toks įstatymas nedraudžia ir kuris gali būti pagrindas pateikti teisinį pareiškimą kompetentingoms institucijoms.“ Ataskaitos 73 punkte nurodyta, kad „Ši sąlyga, apibrėžianti Konvencijos taikymo sritį, reikalauja, kad pareiškėjas pateiktų tik kai kuriuos preliminarius įrodymus, kad jis iš tikrųjų fiziškai rūpinosi vaiku, o tai paprastai būtų gana nesunku įrodyti.“
13. Teisėjų kolegija pažymi, ir pareiškėjas to iš esmės neginčija, kad šiuo metu nėra oficialių (išviešintų iki vaiko išvežimo) duomenų (vaiko gimimo įrašų, tėvystės nustatymo dokumentų), išskyrus pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybės, kurias, remdamasis pareiškėjo teigimu, pakartojo ir JAV teismas, kad vaiko tėvas yra pareiškėjas. Pačioje pareiškėjo akcentuojamoje aiškinamojoje ataskaitoje pažymėta, kad „susitarimai gali būti paprasti privatūs šalių sandoriai dėl jų vaikų globos“. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo argumentai ir pateikiami įrodymai dėl „fizinio rūpinimosi vaiku“ galėtų turėti reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo globos teisių turėjimo pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, tik nesant abejonių, jog pareiškėjas yra vaiko tėvas. Šiuo atveju, nors pareiškėjo pateiktame JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. procesiniame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas yra biologinis vaiko tėvas, tačiau iš pareiškėjo JAV teismui pateiktų duomenų matyti, kad biologinė vaiko tėvystė nebuvo nustatyta vaiko gimimo įrašais ar kitais biologinę tėvystę įrodančiais duomenimis, tik pareiškėjo teiginiais ir kitais dokumentais, kuriuose pareiškėjas pats nurodė save kaip vaiko tėvą (bilietai į renginius ir kt.).
14. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme išvadą teikusios institucijos – Tarnybos – atstovė nurodė, jog byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo globos teisių teisinį pagrindą vaiko išvežimo metu, todėl atsižvelgiant į Hagos konvencijos 3 straipsnio nuostatas vaiko išvežimas nelaikytinas neteisėtu.
15. Taigi nesant pagrindo teigti, jog vaiko grąžinimo į JAV reikalauja vaiko tėvas, globos teisėms pareiškėjui esant nustatytoms JAV teismo procesiniu sprendimu vaikui beveik 10 mėn. nesant JAV bei pareiškėjui nepagrindus turimų globos teisių kitais Hagos konvencijos 3 straipsnyje nustatytais būdais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nepagrindė savo globos teisių pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, atitinkamai, neįrodė ir globos teisių pažeidimo, kuris ginamas Hagos konvencijos nuostatomis. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl leidimo grąžinti vaiką į JAV.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
16. Pareiškėjas teigia, kad suinteresuoto asmens patirtų išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo byloje nėra, pateikti tik jų apmokėjimo dokumentas ir sąskaita, o įkainiai, konkretūs atlikti darbai, teikiant teisines paslaugas, darbų trukmė, sudėtis ir jų pobūdis, nebuvo nurodyti. Pareiškėjo teigimu, pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, iš kokių darbų teikiant teisines paslaugas susideda 3 025 Eur nutartimi priteista suma, ji peržiūrėtina.
17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
18. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-313/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
19. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. pirmosios instancijos teismui, kartu su atsiliepimu į pareiškimą, pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-15020-722/2023 suteiktos šios teisinės paslaugos: dokumentų analizė, konsultacijos, atsiliepimo parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose. Taip pat pateiktas suinteresuoto asmens atliktas apmokėjimas už paminėtas teisines paslaugas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuoto asmens pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad išvardytos teisinės paslaugos suteiktos civilinėje byloje Nr. e2-15020-722/2023. Nagrinėjamos civilinės bylos numeris, suteiktas pirmosios instancijos teisme, yra eN2-2507-866/2023, taigi sąskaitoje nurodytos civilinės bylos numeris skiriasi nuo civilinės bylos, kurioje išnagrinėtas šalių ginčas dėl vaiko grąžinimo, numerio. Sąskaitoje nurodytas civilinės bylos numeris (e2-15020-722/2023) atitinka bylos, kurioje nagrinėjamas šalių ginčas dėl tėvystės nustatymo, numerį. Tai reiškia, kad ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, kurias patyrė kitoje, dar nepasibaigusioje, civilinėje byloje. Tokių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui negalėjo, kadangi šios išlaidos nurodytos kaip patirtos kitoje civilinėje byloje.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
21. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė bylos aplinkybes, pritaikė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas bei priėmė teisėtą, pagrįstą procesinį sprendimą atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą leisti grąžinti vaiką į JAV, tačiau pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas, todėl nutartis keistina suinteresuotam asmeniui nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Suinteresuotas asmuo nurodė ir pagrindė, kad advokato pagalbai civilinėje byloje Nr. eN2-2507-866/2023 teikiant konsultacijas ir rengiant atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą patyrė 3 484,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 val. konsultacijoms žodžiu (435,60 Eur) ir 14 val. atskirojo skundo rengimui (3 049,20 Eur).
23. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
24. Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (pvz., atsiliepimas į atskirąjį skundą), maksimalus priteistinas užmokestis už advokato paslaugas – 783,96 Eur (0,4 x 1959,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų valandą maksimalus priteistinas užmokestis – 195,99 Eur (0,1 x 1 959,90 Eur). Taigi suinteresuotam asmeniui priteistinos maksimalios bylinėjimosi išlaidos už 2 val. teisines konsultacijas ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 1 175,94 Eur (783,96 Eur + 2 val. x 195,99 Eur). Kadangi suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (3 484,80 Eur) žymiai viršija maksimalų priteistiną užmokesčio dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas, suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio – 1 175,94 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjo atskirasis skundas iš dalies tenkintinas (pakeičiant nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), tačiau pareiškėjo pagrindinis materialinio pobūdžio teisines pasekmes galintis sukelti reikalavimas (dėl vaiko grąžinimo) lieka atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir suinteresuotam asmeniui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 175,94 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 94 centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.