Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Ž. (toliau – Pažeidėja) atstovo advokato A. Š. (toliau – atstovas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėja nubausta : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., Pažeidėjai skirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Ji nubausta už tai, kad 2015-12-01 apie 19⁴⁰ val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodama D. Ž. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodama atbuline eiga atsitrenkė į iš galo važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po to išvažiavo iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114, 219.1 punktų reikalavimus.

Cituodamas ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. atstovas nurodo, kad nutarime nėra detalizuota, kokie konkrečiai KET punktų reikalavimai buvo pažeisti, dėl ko Pažeidėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. pasekmės yra būtina sąlyga, jog įvykį būtų galima pavadinti eismo įvykiu, be to, tarp veikos ir pasekmių turi būti nustatytas priežastinis ryšis. Kai nutarime padaryta žala detalizuota nėra ir nurodyta tiksliai, negalima teigti, kad eismo įvykis įvyko, ir atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kilti negali.

Remdamasis teismų praktika dėl tyčios pagal ATPK 130 str. 1 d., atstovas skunde tvirtina, kad tokiose bylose būtina nustatyti, jog asmuo suvokė, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, pažeisdamas KET normas, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teigia, kad sprendžiant ar Pažeidėjo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos buvo tyčinis, būtina įvertinti padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. Cituodamas Pažeidėjos paaiškinimą bei parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodo, kad jie buvo ne visiškai tiksliai užfiksuoti nutarime, kadangi Pažeidėja nesuprato ir negalėjo suprasti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, nes nejuto kontakto, todėl natūralu, kad neturėjo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atstovas nesutinka su Pažeidėjos nubaudimu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius abu pažeidimus. Be to, anot atstovo, apylinkės teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą nutarimą. Šie atstovo argumentai iš dalies pagrįsti.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d. atsirasti užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidęs KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 114 p. nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; KET 219 p. nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo : 219.1 p. – nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 p. p. ir 92 p. nustatyta tvarka. Eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Nagrinėjamu atveju Pažeidėja nubausta už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta D. K. vairuota transporto priemonė, ir iš jo pasišalino. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pagrindiniai įrodymai joje yra Pažeidėjos ir nukentėjusiosios paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, dvi fotolentelės su automobilių apgadinimais. Be to, analizuojamas ir skundžiamas nutarimas, kuriame užfiksuoti Pažeidėjos bei nukentėjusiosios paaiškinimai šią bylą nagrinėjant teisme. Aptariant šiuos įrodymus visų pirma matyti, kad tiek nukentėjusiosios, tiek ypač Pažeidėjos paaiškinimai yra labai nekonkretūs, netikslūs ir neinformatyvūs. Atstovas skunde pagrįstai akcentuoja, kad iš tokių paaiškinimų net neaiškus pats įvykio (tiksliau – žalos nukentėjusiosios automobiliui) padarymo mechanizmas, t. y. kur ir kaip tiksliai judėjo transporto priemonės iki įvykio, kaip jos susidūrė, kokiomis tiksliai vietomis. Pagal šiuos paaiškinimus galima spėti, kad nukentėjusioji darydama kairįjį posūkį iš Kėdainių gatvės statė automobilį priekiu į stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastato, o Pažeidėja išvažinėjo atgal iš tos pačios aikštelės, ir atgal sukdama į dešinę atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį. Iš 2015-12-01 eismo įvykio vietos schemos (12 b. l.), matyti, kad nukentėjusiosios automobilis stovi tiesiai stovėjimo vietoje, nors pati nuketėjusioji savo paaiškinime nurodė, jog smūgį į automobilio galinį kampą pajutusi bebaigdama įvažiuoti į stovėjimo vietą, t. y. dar judėdama. Iš to lieka neaišku, kur tada – betarpiškai prieš susidūrimą, buvo Pažeidėjos automobilis ir kas dar svarbiau – kaip jis judėjo iš stovėjimo vietos aikštelėje. Iš paaiškinimų, eismo įvykio schemos to negalima suprasti – galima tik spėlioti ir daryti įvairias prielaidas.

Byloje yra Pažeidėjos vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) nuotraukos (16 – 17 b. l.). Iš jų matyti, kad apgadinimai fiksuoti šio automobilio galinio bamperio dešiniame kampe. Nuotraukose užfiksuoti galimai du bamperio sužalojimai, esantys pačiame bamperio kampe. Tačiau, dviejose nuotraukose jie nurodyti skirtingi, ypač bamperyje žemiau nurodytas įbrėžimas. Kita vertus, jau iš šių nuotraukų matosi, kad be šių dviejų bamperio įbrėžimų yra ir daugiau įbrėžimų Pažeidėjos vairuoto automobilio bamperyje, todėl buvo ypač svarbu kaip galima tiksliau ir kruopščiau užfiksuoti galimai įvykio metu padarytus (nesenus) apgadinimus. Nukentėjusioji parodė, kad buvo apgadinta jos vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) galinio bamperio kairė pusė. Kur, kas ir kaip konkrečiai – iš bylos visiškai neaišku. Byloje esančios jos automobilio nuotraukos (18 b. l.) yra neryškios, jose nieko nematyti ir jau tikrai iš jų visiškai neaišku, ar iš viso buvo padaryti kokie nors bamperio apgadinimai. Detalesnė šio automobilio apžiūra dienos metu atlikta nebuvo, pateiktos fotonuotraukos dėl prastos kokybės negali būti laikomos turinčiomis įrodomosios reikšmės. Be to, esant ginčui tarp galimo pažeidėjo ir nukentėjusiojo panašiais atvejais, būtinai turėtų būti ne tik kruopščiai nustatyti, tačiau ir palyginti sužalojimai dviejuose automobiliuose (jų aukštis, pobūdis, įvertintas galimas jų padarymo mechanizmas, ir pan.), reikalui esant pasitelkiant šios srities specialistus. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, lieka abejonė, ar iš tikrųjų nukentėjusiosios automobilis buvo sužalotas taip, kaip ji teigė iš karto po įvykio, ir ar šiuos sužalojimus iš tikro galėjo padaryti Pažeidėja, nes ji teigė smūgio nejutusi. Tik tiksliai nustačius ir išsamiai ištyrus abiejų automobilių apgadinimus, jų susidarymo mechanizmą, galima būtų teisingai atsakyti į klausimą apie Pažeidėjos kaltę, t. y. ar ji esamomis aplinkybėmis, tame tarpe – ir įvertinus automobilių sugadinimus, realiai galėjo jausti susidūrimą su kitu automobiliu, ar ne.

Administracinei atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. taikyti turi būti nustatyta žala kitiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms, kroviniui, keliui, kelio ir kitiems įrenginiams arba kitokiam turtui. Vien susidūrimo fakto, kuomet nepadaroma jokia žala aukščiau paminėtiems objektams, nepakanka atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. taikyti. Šiuo atveju, vien tik nukentėjusiosios jokiais kitais įrodymais nepatvirtintas teiginys, kad jos automobilis buvo sugadintas, tikrai nepakankamas pripažinti, kad nagrinėjamo susidūrimo metu jos automobilis buvo realiai apgadintas, t. y. kad jai iš tikro buvo padaryta žala. Į tai taip pat visiškai pagrįstai apeliuoja Pažeidėjos atstovas savo skunde. Žalos dydis administracinei atsakomybei kilti įtakos neturi, nebent ji būtų mažareikšmė. Šioje byloje nukentėjusioji jokių įrodymų apie jos automobilio apgadinimus nepateikė, žalos nepaskaičiavo, jos atlyginti neprašė. Tai vėl gi aplinkybė, kurios tam įgalioti kelių policijos pareigūnai visiškai netyrė ir išsamiau nesiaiškino.

Yra byloje ir kitų nepaaiškinamų dalykų, kurie rodo neatsakingą tyrėjų požiūrį į šį įvykį. Jau minėta eismo įvykio schema (12 b. l.) sudaryta 2015-12-04. Be to, kad ji visiškai neinformatyvi ir galimai netiksli, su ja nebuvo supažindinta Pažeidėja, nors paaiškinimą ji surašė dieną prieš, t. y. 2015-12-03, ir turėjo teisę susipažinti su šia schema. Schemoje nenurodytas mastelis, todėl neaišku, ką reiškia joje įrašyti skaičiai 8, 4, 11. Schemoje nenurodyti joje užfiksuoto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, nors tai buvo būtina padaryti. Byloje esantis nukentėjusiosios D. K. 2015-12-01 paaiškinimas (kaip galima suprasti) rašytas jos pačios, tačiau jame nurodytas įvykio laikas (20.18 val.) skiriasi nuo pažeidimo padarymo laiko administracinio teisės pažeidimo protokole (19.40 val.); paaiškinimas parašytas dviem skirtingomis rašymo priemonėmis, todėl neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pildomas. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra iš ties labai griežta, todėl tiriant panašius įvykius duomenys turėtų būti renkami ypač kruopščiai ir kvalifikuotai.

Šioje byloje dar įvykio tyrimo stadijoje jie buvo renkami labai atmestinai, tyrimo klaidų neištaisė ir šią bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas. Esant aukščiau paminėtiems trūkumams, galima konstatuoti, kad šio įvykio aplinkybės ištirtos neišsamiai ir netinkamai, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu – jis naikinamas ir byla grąžinama iš naujo tirti Panevėžio AVPK kelių policijos tarnybos pareigūnams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutarimą, kuriuo D. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Ši nutartis neskundžiama.