- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2-237-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00034-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“ restruktūrizavimo byloje Nr. e2-1539-826/2018.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Limeta“ 17 549,40 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi UAB „Klaista“ (toliau – ir bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“.
3. Pareiškėja UAB „Limeta“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti jos 21 721,47 Eur finansinį reikalavimą bendrovės restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad bendrovė pareiškėjai yra skolinga 21 721,47 Eur: 15 412,11 Eur (53 214,93 Lt) pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. rangos sutartį už pateiktą medicininę įrangą ir baldus; 3 048,81 Eur (10 526,93 Lt) už parduotas prekes pagal 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą; 1 387,75 Eur (4 791,60 Lt) pagal 2012 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą; 157,70 Eur (544,50 Lt) pagal 2012 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą; 762,74 Eur (2 633,72 Lt) pagal 2012 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą; 899,80 Eur (3 106,81 Lt) pagal 2012 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 52,56 Eur (181,50 Lt) pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą.
4. Atsakovė RUAB „Klaista“ su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Limeta“ užsakymu pagal 2013 m. gegužės 28 d. sudarytą rangos sutartį atliko statybos rangos darbus, kurių vertė pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras yra 17 549,48 Eur. Kadangi RUAB „Klaista“ skola UAB „Limeta“ buvo 21 721,55 Eur, o UAB „Limeta“ skola UAB „Klaista“ – 17 549,48 Eur, UAB „Klaista“ 2015 m. rugsėjo 15 d. skolos įskaitymo pranešimu atliko įskaitymą, todėl jos skolos likutis UAB „Limeta“ sudaro 4 172,07 Eur. Atsakovės nuomone, nors UAB „Limeta“ su įskaitymu nesutiko, pateikdama 2015 m. spalio 2 d. raštą, tačiau įskaitymas nenuginčytas ir yra galiojantis.
5. Pareiškėja UAB „Limeta“ papildomai nurodė, kad jai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog UAB „Klaista“ pagal 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartį tinkamai atliko ir užbaigė statybos darbus. UAB „Klaista“ nepateikė nei abiejų šalių pasirašyto atliktų darbų akto, nei vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto, todėl bendrovė neteisėtai išrašė 2015 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą 15 886,90 Eur sumai ir be pagrindo atliko įskaitymą. UAB „Klaista“ 2015 m. birželio 8 d. buvo pranešta dėl trūkumų ištaisymo, tačiau bendrovė jų nepašalino. 2015 m. birželio 10 d. PVM sąskaita – faktūra serija KLA Nr. 122 nepasirašyta ne tik UAB „Limeta“, bet ir pačios UAB „Klaista“. UAB „Limeta“ už statybos darbų defektų ištaisymą 12 931,78 Eur sumą sumokėjo UAB „Baltijos statybos verslo grupė“. Be to, nesant tarp šalių sudarytos sutarties dėl statybinių medžiagų pirkimo, UAB „Klaista“ pateiktas dokumentas nepatvirtina statybinių medžiagų pirkimo – pardavimo fakto. Todėl UAB „Klaista“ negalėjo atlikti ir 1 662,58 Eur skolos įskaitymo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujino terminą UAB „Limeta“ finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtino UAB „Limeta“ antros eilės 4 172 Eur dydžio neginčijamą finansinį reikalavimą RUAB „Klaista“ restruktūrizavimo byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtino UAB „Limeta“ papildomą 17 549,40 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Klaista“ restruktūrizavimo byloje.
8. Teismas nurodė, jog UAB „Klaista“ 2015 m. rugsėjo 15 d. skolos įskaitymo pranešimu pripažino, kad yra skolinga UAB „Limeta“ 21 721,55 Eur sumą, ir nurodė, jog įskaito priešpriešinį UAB „Limeta“ įsiskolinimą jai – 17 549,48 Eur. Teismas nustatė, kad UAB „Limeta“ turėjo šiai bendrovei galiojantį, vykdytiną, apibrėžtą 21 721,47 Eur sumos finansinį reikalavimą. Taip pat nustatė, kad UAB „Limeta“ (užsakovė) ir RUAB „Klaista“ (rangovė) 2013 m. gegužės 28 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią restruktūrizuojama bendrovė įrodinėjo UAB „Limeta“ skolą 17 549,48 Eur sumai. UAB „Klaista“ 2015 m. birželio 10 d. išrašė UAB „Limeta“ dvi sąskaitas faktūras: 1 662,58 Eur už statybines medžiagas ir 15 886,90 Eur už poilsio namelio rekonstrukciją, bendra suma – 17 549,48 Eur.
9. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad UAB „Limeta“ iš UAB „Klaista“ atliktų darbų nepriėmė, ši bendrovė teismui nepateikė darbų priėmimo akto, kuriuo be išlygų ar su išlygomis darbai būtų priimti. UAB „Limeta“ 2015 m. birželio 8 d. su raštu dėl atliktų darbų trūkumų kreipėsi į UAB „Klaista“, kartu pateikdama statinio apžiūros defektų aktą, bendrovė trūkumų neištaisė. UAB „Limeta“ 2015 m. birželio 12 d. pateikė UAB „Klaista“ raštą dėl 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad vien tik bendrovės išrašyta 17 549,48 Eur sąskaita – faktūra, UAB „Limeta“ ginčijant prievolę ją apmokėti, nepateikus kitų šios prievolės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nesukėlė UAB „Limeta“ teisinių padarinių, t. y. pareigos atsiskaityti už atliktus darbus pagal 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartį. Teismas sprendė, kad UAB „Klaista“ neturėjo galiojančio, vykdytino, apibrėžto reikalavimo UAB „Limeta“, todėl 2015 m. rugsėjo 15 d. atliktą skolos įskaitymą teismas laikė neatitinkančiu CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir negaliojančiu. RUAB „Klaista“ neginčijant skolos UAB „Limeta“ pagal jos pateiktus dokumentus fakto ir dydžio, teismas patvirtino UAB „Limeta“ 17 549,40 Eur reikalavimą šios bendrovės restruktūrizavimo byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. RUAB „Klaista“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Limeta“ 17 549,40 Eur kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir šalių elgesį. Tarp šalių kilus ginčui dėl darbų kokybės, teismas nenagrinėjo ir nevertino UAB „Limeta“ pateiktų dokumentų dėl statybos darbų trūkumų pagrįstumo.
10.2. UAB „Limeta“ 2015 m. gegužės 27 d. vienašalis statinio apžiūros aktas negali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis darbų trūkumus. UAB „Limeta“ privalėjo informuoti apeliantę, kada bus apžiūrimas darbų rezultatas bei sudaryti sąlygas apeliantei dalyvauti darbų defektų nustatymo procese. Minėtame akte nenurodyta, kokios kvalifikacijos specialistai įvertino darbus ir aktą surašė, nenurodyta, ar jie turi statybos darbų atlikimo atestatą. Aktas pasirašytas UAB „Baltijos statybos verslo grupė“ ir jos direktoriaus. Tai, kad tas pats juridinis asmuo nustato darbų defektus ir juos šalina, leidžia abejoti akto objektyvumu ir apžiūrą atlikusio asmens nešališkumu. Prie akto nepridėta nuotraukų ar kitos vaizdines medžiagos, kuri patvirtintų apeliantės darbų defektus.
10.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrovei išsiuntus 2015 m. birželio 10 d. pranešimą bei darbų perdavimo aktą, kas pagrįstai laikyta pasirengimu perduoti darbus, UAB „Limeta“ darbų priėmimo neorganizavo.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Ne visi UAB „Baltijos statybos verslo grupė“ atlikti darbai buvo susiję su statinio apžiūros akte nurodytais defektais. Kaip darbų defektų šalinimo darbai buvo atlikti žymiai didesniame plote, nei apeliantė apskritai atlikinėjo darbus pagal rangos sutartį. Šios aplinkybės patvirtina UAB „Limeta“ nesąžiningumą.
10.5. Apie tai, kad darbų defektų šalinimui buvo samdyta UAB „Baltijos statybos verslo grupė“, apeliantė sužinojo tik teismo posėdžio metu. UAB „Limeta“ iki tol nereiškė pretenzijų atlyginti šias išlaidas.
10.6. Teismas nepagrįstai prioritetiškai vertino faktą, kad tarp šalių nebuvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, ir padarė išvadą, jog visi darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti netinkamai. Teismas nevertino atliktų darbų trūkumų pagrįstumo bei atliktų darbų ir darbų defektų šalinimo apimties santykio.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. UAB „Limeta“ RUAB „Klaista“ restruktūrizavimo byloje pareiškė 21 721,47 Eur finansinį reikalavimą, kurio neginčijama dalis – 4 172 Eur, yra patvirtinta įsiteisėjusia 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Bendrovės ginčijamą UAB „Limeta“ finansinio reikalavimo dalį – 17 549,40 Eur, Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas sudaro apeliacijos dalyką (CPK 320 straipsnis).
14. Kreditorių reikalavimų patvirtinimą restruktūrizavimo byloje reglamentuoja ĮRĮ 23 straipsnis. Teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kreditorius savo reiškiamą reikalavimą turi įrodyti, todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
15. UAB „Limeta“ 17 549,40 finansinį reikalavimą grindžia 2008 m. rugpjūčio 25 d. su UAB „Klaista“ sudaryta rangos sutartimi ir išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis. RUAB „Klaista“, nesutikdama su šiuo reikalavimu, teigia, kad UAB „Limeta“ bendrovei buvo skolinga 17 549,48 Eur pagal šalių 2013 m. gegužės 28 d. pasirašytą rangos sutartį, todėl 2015 m. rugsėjo 15 d. skolos įskaitymo pranešimu bendrovė atliko įskaitymą (CK 6.130 straipsnis). Po šio įskaitymo UAB „Klaista“ skola UAB „Limeta“ siekė 4 172,07 Eur, kurios bendrovė neginčijo (šios nutarties 13 punktas). Taigi, bendrovė pripažino, kad UAB „Limeta“ turėjo reikalavimo teisę 21 721,47 Eur sumai, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl bendrovės atlikto įskaitymo teisėtumo.
16. UAB „Limeta“ teigimu, UAB „Klaista“ neturėjo pagrindo įskaityti jai mokėtinos sumos, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad pagal 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartį bendrovė tinkamai atliko statybos darbus bei juos perdavė UAB „Limeta“, esą darbai atlikti su defektais, todėl bendrovės atliktas įskaitymas 17 549,48 Eur sumai yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su UAB „Limeta“ argumentais, sprendė, kad bendrovė neturėjo galiojančio, vykdytino, apibrėžto finansinio reikalavimo UAB „Limeta“, todėl 2015 m. rugsėjo 15 d. skolos įskaitymą laikė neatitinkančiu CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Bendrovės atliktą įskaitymą pripažinus negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas patvirtino UAB „Limeta“ 17 549,40 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Klaista“ restruktūrizavimo byloje.
17. Pažymima, kad šalių ginčas dėl 17 549,40 Eur UAB „Limeta“ finansinio reikalavimo pagrįstumo apeliacine tvarka nagrinėjamas antrą kartą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 2 d. nutartimi šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavusi svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių (bylos esmės) neatskleidimą. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad reikia papildomai tirti ir vertinti bylos aplinkybes, susijusias su 2015 m. rugsėjo 15 d. įskaitymu, patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos, nes tik nustačius, kad įskaitymo atlikimo metu UAB „Limeta“ prievolė sumokėti UAB „Klaista“ už pagal 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartį atliktus darbus buvo vykdytina, gali būti sprendžiama dėl įskaitymo apimties. Bendrovei įrodžius, kad įskaitymo atlikimo metu ji turėjo teisę reikalauti iš UAB „Limeta“ sumokėti už atliktus statybos darbus, UAB „Limeta“ tektų procesinė pareiga įrodyti, kad darbai buvo atlikti su defektais, ir tinkamai pagrįsti atitinkamas defektų šalinimo išlaidas bei teisę šia suma sumažinti bendrovei mokėtiną sumą.
18. Šalių ginčas dėl 17 549,40 Eur UAB „Limeta“ finansinio reikalavimo patvirtinimo perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustačius poreikį papildomai tirti ir vertinti bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą iš naujo, 2018 m. spalio 8 d. pranešimu įpareigojo RUAB „Klaista“ pateikti visus įrodymus, patvirtinančius atlikto įskaitymo teisėtumą, o UAB „Limeta“ pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius defektų šalinimo išlaidas. Bylos duomenimis, RUAB „Klaista“ jokių papildomų įrodymų nepateikė, tik pranešė teismui, kad visi turimi dokumentai yra pateikti, kad papildomų dokumentų pateikti negali ir išdėstė anksčiau savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. UAB „Limeta“ taip pat jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė.
19. Pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka skundžiama nutartimi ginčo klausimą išnagrinėjo pakartotinai, vertindamas jau byloje esančius įrodymus, kurių, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartyje išdėstytų motyvų, nepakako bylos esmės atskleidimui ir ginčo klausimo išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl teismo pareiga būti aktyviu išlieka ir sprendžiant klausimus dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė, ginčo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, kurias teismas turėjo ištirti, nagrinėdamas bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme. Šalims papildomų rašytinių įrodymų nepateikus, pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir su ginčo šalimis aiškintis svarbias bylai aplinkybes bei spręsti klausimą dėl kitų asmenų, galinčių paaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, apklausos, o nagrinėjamam klausimui išsiaiškinti nustačius specialių žinių poreikį, kelti ir svarstyti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytų aplinkybių iš esmės netyrė, o apsiribojo tik formaliu byloje esančių įrodymų pakartotiniu vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Teismas turi patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).
21. Sprendžiant, ar UAB „Limeta“ prievolė (atitinkama jos dalis) yra pasibaigusi įskaitymu, visų pirma, turėjo būti įvertintas UAB „Klaista“ priešpriešinio reikalavimo atsiradimo pagrindas, t. y. 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymas. Būtent šių aplinkybių visapusiškas ištyrimas bei įvertinimas nagrinėjamu atveju buvo esminis klausimas, siekiant išspręsti kilusį šalių ginčą dėl UAB „Limeta“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes tik tokiu atveju galima įvertinti ir nuspręsti, ar ir kokią bendrovės prievolės dalį yra pagrindas laikyti pasibaigusia įskaitymu (CK 6.130 straipsnis).
22. 2013 m. gegužės 28 d. UAB „Limeta“ ir UAB „Klaista“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis atlikti statybos darbus pagal UAB „Limeta“ pateiktą techninį projektą ir sąmatą, o UAB „Limeta“ įsipareigojo sudaryti bendrovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (sutarties 1.1 punktas). Šios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad bendra darbų kaina su PVM yra nurodyta pridedamoje sąmatoje ir suderinta su bendrove, darbų kaina nustatyta pagal tarpusavyje suderintus įkainius (sutarties 2.3 punktas). Bendrovė įsipareigojo darbus atlikti nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2015 m. birželio 10 d. (sutarties 3 punktas).
23. Nors UAB „Limeta“ ir neigia savo prievolės UAB „Klaista“ egzistavimą, tačiau iš esmės neginčija fakto, kad ši bendrovė 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutarties pagrindu sutartame objekte vykdė statybos darbus. UAB „Limeta“ teigimu, jai prievolė atsiskaityti su bendrove už pastarosios atliktus darbus nekilo, nes jie atlikti su defektais. Tačiau vien tai, kad UAB „Limeta“ teigia nustačiusi bendrovės atliktų darbų trūkumus, suponuoja išvadą, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų atlikimo, t. y. dėl darbų apimčių bei kainų, nes priešingu atveju logiškai ir sąžiningai nepaaiškinama, kodėl UAB „Limeta“ leido statybos darbus atlikti, o UAB „Klaista“ tokius darbus atliko UAB „Limeta“ objekte.
24. Šalių susitarimas dėl sutartų atlikti darbų apimties ir kainos paprastai yra įforminamas šalių sudarytoje sutartyje. Iš 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutarties matyti, kad statybos darbus bendrovė turėjo atlikti pagal UAB „Limeta“ pateiktą techninį projektą ir sąmatą, pastaroji turėjo būti suderinta su bendrove (nutarties 22 punktas). Tačiau byloje nėra nei techninio projekto, nei šalių suderintos sąmatos, taip pat nėra kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šalių suderintų darbų apimtį bei kainą. Pažymėtina, kad į bylą pateikta lokalinė sąmata nėra pakankama minėtų aplinkybių nustatymui, nes nėra jos sudarymo datos, ji nepasirašyta šalių atsakingų atstovų, todėl vien tik vadovaujantis tokiu rašytiniu įrodymu negalima įvertinti/nustatyti šalių sutartų darbų apimties ir kainos. Iš šios lokalinės sąmatos matyti, kad ją sudarė R. U., tačiau šio asmens parašo nėra, taip pat nėra aišku, kurios šalies atstovu jis buvo, todėl turi būti nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su minėtos lokalinės sąmatos sudarymu, jos pateikimu bei suderinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant išsiaiškinti šalių sutartų darbų apimtis ir kainas, turi būti papildomai tiriamos reikšmingos aplinkybės, be kita ko, tikslinga spręsti dėl šalių atstovų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu.
25. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą iš naujo, papildomai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su bendrovės pateiktu Atliktų darbų aktu už 2015 m. birželio mėnesį. Dėl šio atliktų darbų akto šalių pozicija yra prieštaringa: UAB „Limeta“ teigimu, ji šio akto nėra gavusi, o atliktų statybos rangos darbų kaina nustatyta vienašališkai, tačiau UAB „Klaista“ nurodo, kad atliktų darbų aktas UAB „Limeta“ buvo pateiktas 2015 m. birželio 10 d. kartu su PVM sąskaitomis – faktūromis ir UAB „Limeta“ jo nepasirašius, šį aktą UAB „Klaista“ pasirašė vienašališkai. Todėl, esant prieštaringai šalių pozicijai dėl statybos rangos darbų atlikimo ir priėmimo, turi būti aiškinamasi dėl šio atliktų darbų akto sudarymo aplinkybių – kada ir kokie atsakingi UAB „Klaista“ atstovai jį surašė, kas dalyvavo jo surašymo metu, kuo remiantis į minėtą aktą įrašyti duomenys apie atliktų darbų apimtis, panaudotas medžiagas bei kainą, kokiu būdu atliktų darbų aktas buvo perduotas UAB „Limeta“.
26. Statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Byloje neištirtos aplinkybės, susijusios su UAB „Klaista“ atliktų darbų perdavimu UAB „Limeta, ar buvo bendrovės pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. 2015 m. birželio 10 d. bendrovės raštas UAB „Limeta“, kuriuo bendrovė grindžia atliktų darbų perdavimą UAB „Limeta“, nėra pakankamas šioms aplinkybėms patvirtinti, nes, kaip minėta, byloje nenagrinėtos aplinkybės, susijusios su atliktų darbų akto surašymu bei jo įteikimu UAB „Limeta“. Be to, ir 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutarties 7.1 punkte numatyta, kad bendrovė apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą turi pranešti UAB „Limeta“.
27. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė jį pasirašyti pagrįstai. Nors iš UAB „Klaista“ pateikto Atliktų darbų akto matyti, kad jis bendrovės direktoriaus buvo pasirašytas vienašališkai, tačiau ir šios aplinkybės turi būti papildomai išsiaiškintos, nes, kaip minėta, nėra nustatytos aplinkybės, susijusios su šio akto įteikimu UAB „Limeta“, nenustatytas UAB „Limeta“ atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktą pagrindas, be to, vienašalis darbų perdavimo-priėmimo aktas galėjo būti surašytas tik UAB „Limeta“ atsisakius jį pasirašyti bei apie tai UAB „Limeta“ įspėjus raštu (CK 6.662 straipsnio 6 dalis).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
29. Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). UAB „Limeta“ teigimu, atliktų darbų trūkumus patvirtina 2015 m. gegužės 27 d. Statinio apžiūros defektinis aktas, surašytas ir pasirašytas A. B., kuris, kaip matyti iš 2015 m. birželio 12 d. statybos rangos sutarties tarp UAB „Limeta“ ir UAB „Baltijos statybos verslo grupė“, buvo pastarosios bendrovės direktorius. UAB „Limeta“ patvirtino, kad UAB „Baltijos statybos verslo grupė“ atliko UAB „Klaista“ atliktų statybos darbų trūkumų ištaisymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atitinkamo įrodymo patikimumu, nes jis sudarytas asmens, kuris vėliau savo paties nustatytus ir užfiksuotus trūkumus ir taisė. Be to, šio defektinio akto sudaryme nedalyvavo bendrovės, atlikusios statybos darbus, atstovas, nors darbų trūkumai turi būti šalių užfiksuoti darbų priėmimo – perdavimo akte arba kitame dokumente, kuriame būtų aiški šalių pozicija šiuo klausimu. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.
30. Duomenų apie tai, kad UAB „Limeta“ nustatyta tvarka būtų nustačiusi UAB „Klaista“ atliktų darbų trūkumus, išskyrus 2015 m. gegužės 27 d. statinio apžiūros defektinį aktą, nėra. Pažymėtina ir tai, kad iš minėtame defektiniame akte nurodytų trūkumų, negalima daryti išvados, jog juo yra nustatyti būtent bendrovės atliktų darbų trūkumai. Be to, UAB „Limeta“ nurodytas 24 valandų terminas, per kurį bendrovei nepradėjus trūkumų šalinti, juos šalins UAB „Limeta“ pasirinktas trečiasis asmuo, laikytinas neprotingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad, esant šalių susitarimui darbus pagal 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartį atlikti iki 2015 m. birželio 10 d., UAB „Limeta“ 2015 m. gegužės 27 d. organizavo Statinio apžiūrą ir 2015 m. birželio 12 d. su UAB „Baltijos statybos verslo grupė“ sudarė kitą statybos rangos sutartį, suponuoja išvadą, kad UAB „Limeta“ neturėjo valios priimti UAB „Klaista“ atliktų darbų rezultato. Tai reiškia, kad UAB „Limeta“ dar nepasibaigus sutartam statybos rangos darbų atlikimo terminui aiškiai išreiškė valią nevykdyti įsipareigojimų pagal 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartį, t. y. priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Teisėjų kolegija vertina, kad atitinkamas UAB „Limeta“ elgesys nepanaikina jos prievolės atsiskaityti su UAB „Klaista“ už pastarosios atliktus statybos darbus, dėl kurių apimties ir kainos turi būti aiškinamasi papildomai, o, nustačius atliktų darbų trūkumus – sprendžiama dėl kainos mažinimo.
31. CPK 177 straipsnyje įtvirtinta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Taigi, šalis gali naudotis įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir prašyti apklausti byloje liudytoju asmenis, kuriems gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su nagrinėjamu ginču (CPK 189-190 straipsniai), taip pat specialių žinių reikalaujantiems klausimams išsiaiškinti gali būti skiriama ir ekspertizė (CPK 212 straipsnis).
32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tik nustačius įskaitymo atlikimo metu UAB „Limeta“ prievolės sumokėti bendrovei už 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartyje numatytų darbų atlikimą vykdytinumą, galima būtų spręsti, kokia bendrovės prievolės dalis yra pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 straipsnis). Todėl sprendžiant dėl UAB „Limeta“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, turi būti papildomai išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su šalių 2013 m. gegužės 28 d. rangos sutartimi sulygtų darbų apimtimi ir kaina, su bendrovės atliktų darbų apimtimi, o nustačius atliktų darbų defektus, ir į jų šalinimo išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad klausimas dėl UAB „Limeta“ finansinio reikalavimo BUAB „Klaista“ restruktūrizavimo byloje patvirtinimo, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas neatskleidus visų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, t. y. neatskleidus bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo klausimo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme beveik visa apimtimi naujais, pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime nevertintais, aspektais. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis naikinama ir UAB „Limeta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo bendrovės restruktūrizavimo byloje klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų nustatytos, ištirtos ir įvertintos aplinkybės, nurodytos šios nutarties 21, 24-27, 29-30 ir 32 punktuose, kurios yra būtinos prievolės pasibaigimo įskaitymu pagrįstumui įvertinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ 17 549,40 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“ restruktūrizavimo byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.