Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:

LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, M. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir M. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė – 2 metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė M. Ž. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktoji dalis.

Iš M. Ž. priteista 795 Eur turtinei žalai atlyginti V. B. naudai.

M. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. liepos 12 d., 22.30 val. iki 2014 m. liepos 13 d., 07.00 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti automobilį, AUDI B4, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1448,10 Eur, priklausantį V. B., prasukus minėto automobilio užrakintą kairės pusės priekinių durelių spynelę, pateko į salono vidų, rankomis išlaužė automobilio apsauginę plastmasę, bandė prasukti vairą, to padaryti nepavykus, įkišo laužtuvą į automobilio užvedimo spynelę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilio užvesti nepavyko.

Taip pat M. Ž. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. liepos 12 d., 22.30 val. iki 2014 m. liepos 13 d., 07.00 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą materialinę vertę turintį turtą, prasukus užrakinto automobilio AUDI B4, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., kairės pusės priekinių durelių spynelę, įsibrovė į saugyklą, t. y. pateko į automobilio salono vidų, iš kur pagrobė V. B. priklausančius daiktus: automobilio magnetolą „Sony“, kurios vertė 44 Eur, dėklą su šešiakampių galvučių raktų rinkiniu, kurio vertė 58 Eur, dėklą su žvaigždės formos raktų rinkiniu, kurio vertė 58 Eur, dėklą su paprastu galvučių raktų rinkiniu, kurio vertė 15 Eur, „Bosh“ elektrinį obliavimo įrenginį, kurio vertė 200 Eur, „Bosh“ akumuliatorinį suktuką, kurio vertė 150 Eur, „Hitachi“ perforatorių, kurio vertė 200 Eur, automobilio akumuliatorių, kurio vertė 70 Eur, viso pagrobė V. B. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 795 Eur.

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu prašo peržvelgti bylą iš naujo ir panaikinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurių jis nepadarė, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo pilnai prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., automobilio Audi-B4 vogti nenorėjęs, o tik paimti iš jo vertingus daiktus. Teigia, pirmuosiuose parodymuose nurodęs visas aplinkybes, kaip padarė šią nusikalstamą veiką, tačiau tyrėja pareiškė kaltinimus dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį ir apeliantui buvo liepta pasirašyti, priešingu atveju, nebus pritaikytas LR BK 64 str. Vėliau gi buvo pareikšti kaltinimai pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) ir pagal LR BK 22 str. 1 d.

Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į šias aplinkybes, kad įsibrovęs į automobilį ir pamatęs vertingus daiktus, persigalvojo jį vogti ir pavogęs tik daiktus, pasišalino. Todėl nurodo nesutinkantis su jam inkriminuotu nusikaltimu, numatytu LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., teigia, kad kaltas tik dėl LR BK 178 str. 2 d., dėl ko ir yra prisipažinęs.

Teismo posėdyje nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. Ž. skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl apelianto nuteisimo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl M. Ž. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti nepadarius šios nusikalstamos veikos, teigia automobilio vogti nenorėjęs, pamatęs salone daiktus, sumanymo vogti automobilį atsisakęs.

Tokią apelianto versiją nuneigia byloje surinkti įrodymai, paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, automobilio apžiūros protokolas, apelianto parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada Nr. 140-(5999)-IS1-803 bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-02-10 rašte Nr. 140-S2-147 užfiksuoti duomenys.

Apeliantas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog eidamas gatve pastebėjęs automobilį, kuriuo sugalvojo pasivažinėti, tačiau jam nepavyko užvesti automobilio, nes nepavyko išlaužti vairo užrakto. Būtų pasivažinėjęs automobiliu ir kur nors jį palikęs (b.t. 1, b.l. 128-131).

Tokie patys apelianto parodymai užfiksuoti ir apklausiant jį įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu bei pastarojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.t. 1, 52-53, 65-66, 55-60).

Iš byloje esančio 2014-07-13 automobilio AUDI B4, v. n. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad automobilis stovi namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Ant automobilio kairės pusės priekinių durelių spynelės matomi galimi prasukimo apgadinimai, automobilis atrakintas, nuimta automobilio vairo apdaila ir padėta ant galinės automobilio sėdynės. Iš vairo kolonėlės kyšo laidai, tarp vairuotojo ir priekinio keleivio esančioje priekinėje apdailoje matoma anga, iš kurios kyšo jungiamieji laidai. Į automobilio užvedimo spynelės apdailą įkišta metalinis strypas. Ant galinės automobilio sėdynės guli dvi vienų žirklių geležtės, kurios atlikus apžiūrą paimtos tyrimui (b.t. 1, b.l. 13-19).

Iš byloje esančios 2015-02-09 specialisto išvados Nr. 140-(5999)-IS1-803 matyti, kad ant pateiktų tirti žirklių, paimtų 2014 m. liepos 13 d. automobilio AUDI B4, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rastas vieno vyro kraujas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b.t. 1, b.l. 40-41).

Iš byloje esančio Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015-02-10 rašto Nr. 140-S2-147 matyti, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(5999)-IS1-803 nurodytas genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 42).

Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu apelianto M. Ž. duoti parodymai buvo gana detalūs, išsamūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl minėtų įrodymų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo.

Turto pagrobimas LR BK 178 str. prasme – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Pagrobus turtą nukentėjusiajam yra padaroma žala, kadangi jis netenka turto, o kaltininkas šį turtą perkelią į savo valdymą. Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori.

Esant aukščiau aptartiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo M. Ž. parodymai leidžia konstatuoti, jog jis ketino užvaldyti svetimą automobilį, ketino jį valdyti kaip savo, numanė, kad dėl to nukentėjusiajam bus padaryta žala ir to siekė.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas turi būti išteisintas pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., nes sumanymo pagrobti automobilį atsisakė ir pagrobė tik daiktus iš jo. Byloje užfiksuota, jog apeliantas ne kartą paaiškino, kad automobilio užvesti nepavyko, nes nepavyko išlaužti vairo užrakto. Tuo pačiu pažymėtina, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką baudžiamojo įstatymo prasme reiškia, kad asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (LR BK 23 str.). Taigi nagrinėjamu atveju M. Ž., atlikus visus objektyviosios pusės veiksmus automobilio užvaldymui , automobilio pagrobti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl teismas pagrįstai to nevertino kaip savanoriško atsisakymo užbaigti pradėtą nusikalstamą veiką.

Apeliantas, prašydamas jį išteisinti dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį, nurodo ir tai, kad būtent tyrėja liepė jam pasirašyti po pareikštais kaltinimais tam, kad būtų pritaikytas jo atžvilgiu LR BK 64¹ str. ir paskirta švelnesnė bausmė. Kolegijos nuomone, byloje tokių duomenų nėra, dėl tyrėjos veiksmų apeliantas nesiskundė nei ikiteisminio tyrimo metu, nieko nesakė apklausiamas ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat laikytini nepagrįstais.

Kolegijos nuomone, nepagrįstai apeliantui inkriminuota, kad jis nukentėjusiojo V. B. priklausančius daiktus pagrobė, esant jo veiką kvalifikuojančiam požymiui- įsibrovimui į saugyklą (automobilį).

Ginčo dėl to, kad automobilis AUDI B4, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas ir apeliantas į jį pakliuvo prasukęs automobilio kairės pusės priekinių durelių spynelę, byloje nekyla. Tačiau iš nuteistojo M. Ž. paaiškinimų matyti, kad eidamas gatve ir pamatęs automobilį, nutarė juo pasivažinėti, įsibrovęs į jį, bandė užvesti, tačiau nepavyko. Jokių daiktų imti neplanavo, tikslo apvogti neturėjo. Tik nepavykus išlaužti vairo užrakto ir automobilio užvesti, apeliantas apsidairęs pamatė daiktus ir sugalvojo juos pavogti.

Taigi, šiais duomenimis nustatyta, kad apeliantas į automobilį įsibrovė tikslu juo pasivažinėti, tačiau neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą. Nusikalstamas sumanymas pagrobti automobilyje buvusius daiktus M. Ž. kilo jau būnant automobilio salone ir pastebėjus daiktus jame. Į automobilio vidų, įveikiant mechanines apsaugos priemones, M. Ž. įsibrovė realizuojant kitos nusikalstamos veikos sudėtį, t.y., pasikėsindamas pagrobti V. B. priklausantį automobilį, o ne tyčią , susiformavusią automobilio viduje , pagrobti jame buvusius daiktus.

Kolegijos nuomone, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, įvertinus teisminę praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistojo veiksmų subjektyvinę pusę, dėl ko, padaręs nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo M. Ž. padarytą nusikalstamą veiką – svetimo turto, priklausiusio V. B., pagrobimą neteisingai kvalifikavo kaip įsibrovus į saugyklą.

Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis dalyje dėl M. Ž. nuteisimo už V. B. priklausiusio turto pagrobimą keistinas jo veiką iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuojant į LR BK 178 str. 1 d., nustačius jog:

M. Ž. nuo 2014 m. liepos 12 d., 22.30 val. iki 2014 m. liepos 13 d., 07.00 val. aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą materialinę vertę turintį turtą, būdamas automobilio, priklausančio V. B., salone, iš jo pagrobė V. B. priklausančius daiktus: automobilio magnetolą „Sony“, kurios vertė 44 Eur, dėklą su šešiakampių galvučių raktų rinkiniu, kurio vertė 58 Eur, dėklą su žvaigždės formos raktų rinkiniu, kurio vertė 58 Eur, dėklą su paprastu galvučių raktų rinkiniu, kurio vertė 15 Eur, „Bosh“ elektrinį obliavimo įrenginį, kurio vertė 200 Eur, „Bosh“ akumuliatorinį suktuką, kurio vertė 150 Eur, „Hitachi“ perforatorių, kurio vertė 200 Eur, automobilio akumuliatorių, kurio vertė 70 Eur, viso pagrobė V. B. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 795 Eur.

Kolegija, skirdama apeliantui bausmę pagal LR BK 178 str. 1 d., atsižvelgia į nuteistojo M. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nuteistojo M. Ž. atžvilgiu nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas praeityje ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, yra baustas administracine tvarka, yra gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė tik išėjęs iš laisvės atėmimo vietos (iš Vilniaus pataisos namų jis buvo paleistas 2014-07-11).

Tokiu būdu M. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant įvertinus apelianto padaryto nusikaltimo pobūdį, pagrobto turto vertę, taip pat duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, kurie rodo, kad jis sistemingai nepaiso įstatymais nustatytų elgesio normų.

Paskirta bausmė ir bausmė, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 4 d.). Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, subendrinta bausmė M. Ž., vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., mažintina 1/3. Paskirtoji bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendžiu paskirta bausme (LR BK 63 str. 9 d.). Į bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktoji dalis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nuosprendį dalyje dėl M. Ž. nuteisimo pagal LR BK 178 str. 2 d. pakeisti:

M. Ž., pripažinto kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. veiką perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metus 6 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d. paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metus 6 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir M. Ž. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metus 8 mėnesius .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d.d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę M. Ž. paskirti laisvės atėmimą 3 metus , bausmę atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktąją dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.