- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-203-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00558-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinių įstaigų Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-753-260/2021 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai biudžetinių įstaigų Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno tardymo izoliatoriaus ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, Kauno tardymo izoliatoriuje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jis patyrė neturtinę žalą. Ieškovo teigimu, negaudamas reikiamų medicininių paslaugų, jis kentė nepatogumus, dvasinį diskomfortą, jį kankino depresinės nuotaikos, o dėl nuolatinės blogos savijautos ieškovas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo jokių bendravimo galimybių, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamo medicininių paslaugų teikimo (neteisėtų veiksmų) ir jam atsiradusios neturtinės žalos. Be to, ieškovas pažymėjo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 56-135 „Dėl V. S. pareiškimo“ nepasisakė dėl medicinos paslaugų ieškovui teikimo kokybės Kauno tardymo izoliatoriuje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 56-135 „Dėl V. S. pareiškimo“ nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą, kadangi žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietos ligoninėje, nebuvo padaryta. Komisija sprendime nurodė, kad nėra nustatyta, jog ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė ir kad tai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pagal pateiktą medicininę dokumentaciją taip pat nenustatyta, kad dėl neįvykusios konsultacijos pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata, įrodymų patvirtinančių, jog dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta.
5. Teismas iš dalies sutiko su ieškovu, kad Komisija dėl medicinos paslaugų ieškovui teikimo kokybės Kauno tardymo izoliatoriuje ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje savo sprendime nepasisakė, tačiau pažymėjo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyba ir Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyba, kurios teikė sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, nuo 2019 m. spalio 9 d. buvo reorganizuotos į atskirą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžią biudžetinę įstaigą Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl tikėtina, kad Komisija, 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 56-135 nurodydama, jog pareiškėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žala nebuvo padaryta, sprendė ir dėl iki reorganizavimo veikusių Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos ir Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos medikų teiktų paslaugų. Tai, teismo vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad Komisijos sprendime nurodyta, jog ji nagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašo, kad 10 000 Eur neturtinę žalą atlygintų Šiaulių tardymo izoliatorius, 5 000 Eur neturtinę žalą atlygintų Kauno tardymo izoliatorius, o 5 000 Eur neturtinę žalą atlygintų Laisvės atėmimo vietų ligoninė.
6. Teismas pažymėjo, kad pacientas, reikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.
7. Nors ieškovas nurodė aplinkybes, patvirtinančias tai, kad jam laisvės atėmimo vietose nebuvo tinkamai suteikiamos medicininės priežiūros paslaugos, kurias grindė jo skundų, teiktų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionaliniam sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tyrimų metu nustatytais sveikatos priežiūros paslaugas teikusių įstaigų darbo trūkumais, tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad dėl laisvės atėmimo vietose teiktų medicininių paslaugų ieškovo sveikatai būtų padaryta žala.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog Komisija būtų netinkamai išnagrinėjusi ieškovo skundą ir padariusi nepagrįstas išvadas.
9. Ieškovui nedetalizavus ir neįrodžius, kokia žala buvo padaryta jo sveikatai, ir neprašant, kad konkrečios srities specialistai tai įvertintų, teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas būtų patyręs žalą, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas V. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo įrodyta Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno tardymo izoliatoriaus ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos darbuotojų kaltė dėl netinkamo medicininių paslaugų ieškovui suteikimo. Dėl laiku nesuteiktų būtinų medicininių paslaugų ieškovas kentė nepatogumus, nemigą, jautė pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakingi dėl jos atsiradimo asmenys.
10.2. Negaudamas reikiamų medicininių paslaugų ieškovas patyrė neturtinę žalą: jis kentė nepatogumus, dvasinį diskomfortą, jį kankino depresinės nuotaikos. Dėl nuolatinės blogos savijautos ieškovas kentė kitų suimtųjų pajuoką, patyčias, pažeminimą, neturėjo jokių bendravimo galimybių. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamo medicininių paslaugų teikimo (neteisėtų veiksmų) ir ieškovui atsiradusios neturtinės žalos.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Apeliaciniame skunde arba abstrakčiai yra kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tiesiog iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu, arba nurodomos tariamos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos, nors skundo padavimo dieną pareiškėjui turėjo būti žinomos.
11.2. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas. Jokio objektyvaus pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu šiuo atveju nėra.
12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas.
12.2. Ieškovui nenurodžius, kokia žala padaryta jo sveikatai, ir neprašant, kad konkrečios srities specialistai tai įvertintų, teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas būtų patyręs neturtinę žalą.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų ir jam neva kilusios neturtinės žalos.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrindė nei vienos Kauno tardymo izoliatoriaus deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, t. y. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo patirtą žalą, taip pat nenurodė jokių konkrečių Kauno tardymo izoliatoriaus (ar jo darbuotojo) neteisėtų veiksmų. Vien ieškovo abstraktus nurodymas, kad jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, nepatvirtina to, jog Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 11–17 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ieškovui buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ieškovo teigimu, jis minėtu laikotarpiu šioje ligoninėje buvo laikomas be pagrindo, dėl spausdinimo klaidos neteisingai nurodant gydytojo konsultacijos datą (vietoje 2017 m. rugpjūčio 31 d. nurodyta 2017 m. rugpjūčio 16 d.) jis negavo jokio gydymo, taip pat negavo paskirto dietinio maitinimo. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba) 2018 m. kovo 14 d. rašte Nr. D2-2483-(1.20.) konstatuota, kad V. S. 2017 m. rugpjūčio 11–17 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje medicininės paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
16. 2018 m. sausio 9 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. gruodžio 18 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir netinkamos kokybės, nurodydamas, kad 2017 m. spalio 5 d. šioje ligoninėje jam dėl skaudančio kelio nebuvo suteikta gydytojo chirurgo konsultacija, neatliktas kojos kelio ultragarsinis tyrimas, jis nebuvo aprūpintas geru kelio įtvaru, be to, bendrosios praktikos slaugytoja pacientams vaistus dalino be pirštinių, nešvariomis rankomis, buvo galimai neblaivi. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2018 m. balandžio 17 d. rašte Nr. D2-3762-(1.20.) konstatuota, kad 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. gruodžio 18 d. V. S. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – nebuvo užtikrintas planinis kairio kelio raiščių ultragarsinis tyrimas.
17. 2018 m. sausio 29 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl Kauno tardymo izoliatoriuje jam 2017 m. gruodžio 19 d. – 2017 m. gruodžio 22 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir netinkamos kokybės, nurodydamas, kad minėtomis datomis jis nebuvo konsultuotas šeimos gydytojo, nepaskirtas LSMUL VšĮ Kauno klinikų gydytojo oftalmologo rekomenduotas gydymas dirbtinėmis ašaromis, todėl jo sveikatai buvo padaryta žala. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2018 m. gegužės 7 d. rašte Nr. D2-4341-(1.20.) konstatuota, kad 2017 m. gruodžio 19 d. – 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno tardymo izoliatoriuje V. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto reikalavimus – bendrosios praktikos slaugytojos, skirdamos pacientui gydymą, viršijo savo kompetenciją.
18. 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundu ieškovas kreipėsi į Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą dėl netinkamo odontologo kabineto įrengimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tvarkos ir paslaugų teikimo. Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (6-12 4.80)2-43022 buvo pateiktas atsakymas dėl operatyvinės kontrolės metu nustatytų trūkumų bei priimtų sprendimų. Operatyvinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus odontologiniame kabinete nebuvo užtikrinta odontologinių įrenginių priežiūra, valymas, dezinfekcija, sterilizacija, pakartotinai naudojami vienkartiniai švirkštai ir kiti pažeidimai.
19. 2019 m. spalio 4 d. skundu Nr. D2-9570-(1.20) ieškovas kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento administraciją dėl galimų pažeidimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiame odontologijos kabinete. 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. (6-12 4.80)-49522 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento administracija nurodė, kad vykdyti operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl skunde pateiktų faktų nėra pagrindo, nes skunde nėra nurodyta naujų faktų ar konkrečių aplinkybių, pažeidžiančių pareiškėjo teises.
20. 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. D2-9393-(1.20.) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ieškovui pateikė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo išvados ir šios tarnybos direktoriaus įsakymo kopijas. Patikrinimo išvadoje nurodoma, kad 2019 m. gegužės 3 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje V. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau, remiantis pateiktu skundu, buvo numatytos priemonės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir kokybei gerinti.
21. 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. D2-13486-(1.20.) Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ieškovui pateikė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo išvados ir šios tarnybos direktoriaus įsakymo kopijas. Išvadoje konstatuota, kad 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. birželio 18 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos V. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – nebuvo suteikta pacientui būtinoji medicininė pagalba, prieš konvojavimą, turint informaciją apie sveikatos nusiskundimus, gydytojas neaprašė konvojuojamojo nusiskundimų pobūdžio ir dėl to netinkamai įvertino jo sveikatos būklę.
22. 2020 m. kovo 27 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimo Nr. T3-219/2019 ataskaitoje Nr. D17-46-(1.27.) konstatuota, kad 2019 m. gegužės 21 d. jam sveikatos priežiūros paslaugos Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – gydytojas nesuteikė pacientui, pateikusiam prašymą, pagalbos metant rūkyti, nes nekontroliavo, nediagnozavo ir negydė priklausomybės vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, nesiuntė paciento kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijai.
23. Komisija 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 56-135 „Dėl V. S. pareiškimo“ nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą, kadangi konstatavo, jog žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. S. Laisvės atėmimo vietos ligoninėje, nebuvo padaryta.
Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (ne)pagrįstumo
24. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, atlyginimo.
25. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje.
26. Pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 23 straipsnio 1 dalis).
27. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per trejus metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad, tik pasinaudojus išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, galima suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikti teismui jas pagrindžiančius įrodymus.
28. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, gali CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis).
29. Kaip matyti iš Komisijos 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 56-135 „Dėl V. S. pareiškimo“ turinio, ieškovas Komisijai buvo pateikęs skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 11–17 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teiktų netinkamų medicininių paslaugų ir 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. gruodžio 18 d. teiktų nekokybiškų paslaugų – nebuvo užtikrintas planinis kairiojo raiščio ultragarsinis tyrimas. Skundu prašė atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5 000 Eur – iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Minėtu sprendimu ieškovo skundas buvo atmestas. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, ieškovas pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią lėmė netinkamai jam suteiktos medicininės paslaugos, priteisimo.
30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Kaip matyti iš ieškovo teismui teiktų procesinių dokumentų turinio, ieškovas savo poziciją, kad jam laisvės atėmimo vietose nebuvo tinkamai suteiktos medicininės priežiūros paslaugos, iš esmės grindžia jo skundų, teiktų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai ir Nacionaliniam sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tyrimų metu nustatytais sveikatos priežiūros paslaugas teikusių įstaigų darbo trūkumais, tačiau nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai galėtų patvirtinti tai, jog dėl laisvės atėmimo vietose teiktų medicininių paslaugų trūkumų jo sveikatai būtų buvusi padaryta žala. Be to, siekdamas pagrįsti savo reikalavimus, kuriems įvertintini reikalingos specialios medicinos žinios, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nekėlė ir klausimo dėl poreikio atlikti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).
34. Pastebėtina, kad ir apeliaciniame skunde iš esmės yra pakartojamos tos pačios aplinkybės kaip ir ieškinyje bei vėl nurodomi pirmiau minėtų institucijų atliktų tyrimų metu nustatyti sveikatos priežiūros paslaugas teikusių įstaigų darbo trūkumai, jų niekaip nesusiejant su ieškovo nurodomais neigiamais padariniais jo sveikatai, neva lėmusiais neturtinės žalos kilimą, nors, kaip jau minėta, priežastinis ryšys kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodomas – jis nėra preziumuojamas.
35. Tam, jog pacientas įgytų teisę į žalos atlyginimą, jo sveikatai turi būti padaryta žala, kuri būtų kilusi dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų. Šiuo atveju nei iš ieškinio, nei iš apeliacinio skundo, kuriuose deklaratyviai nurodoma, kad ieškovas kentė nepatogumus, nemigą, jautė pažeminimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, nėra aišku, kaip sveikatos priežiūros paslaugas teikusių įstaigų darbo trūkumai galėjo sąlygoti minėtus neigiamus padarinius ieškovo sveikatai. Be to, ir minėti ieškovo sveikatai neva kilę neigiami padariniai nėra niekaip pagrįsti.
36. Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ir Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų tyrimų metų nustatyti tam tikri sveikatos priežiūros paslaugas teikusių įstaigų darbo trūkumai galėjo ieškovui lemti nemigą, bendravimo galimybių sumažėjimą ar kitus ieškovo nurodomus dvasinius nepatogumus.
37. Taigi ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą. Apeliantas skunde tik išvardina tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje, tačiau niekaip nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas skundu tiesiog siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
38. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl ginčo situacijos vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, tinkamai įvertino į bylą šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-1412-5470 patvirtina, kad ieškovas 100 proc. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl, atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo, kurio skundas šiuo procesiniu sprendimu yra atmetamas, į valstybės biudžetą nepriteisiamos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju turės būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
42. Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovei Lietuvos valstybei atstovavusios institucijos, teikusios atsiliepimus į apeliacinį skundą, tačiau pastarosios iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.