Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. P. nužudė žmogų: 2018-09-14, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 20.30 val., E. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė kietu buku daiktu nukentėjusiajam E. B. į veidą bei ranką ir padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje bei keturis kartus dūrė nukentėjusiajam ūkinės-buitinės paskirties peiliu į įvairias kūno vietas ir padarė dvi pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, durtinę-pjautinę aklą žaizdą krūtinės kairėje pusėje su dešinės išorinės Jungo venos sužalojimu bei durtinę-pjautinę aklą kairio dilbio žaizdą su kiauriniu galvinės venos sužalojimu. Nuo durtinio pjautinio krūtinės sužalojimo su išorinės Jungo venos sužalojimu ir durtinio-pjautinio kairio dilbio sužalojimo su galvinės venos sužalojimu, kurie sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir sunkų hemoraginį šoką, E. B. įvykio vietoje mirė, tai yra tokiu būdu Z. P. nužudė E. B..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. P. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir pasinaudojo įstatymo numatyta kaltinamojo teise tylėti ir atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu perskaitytų Z. P. parodymų, kuriuos jis davė 2018-09-16 apklausiamas kaip įtariamasis, matyti, kad kaltu jis prisipažino visiškai. Įtariamasis parodė, kad 2018-09-14 po pietų jis dviračiu nuvažiavo į E. B. namus, pasikalbėjo ir išėjo į mišką grybauti. Vakarop grįžo į E. B. sodybą, E. pakvietė užeiti, pasakė, kad turi 0,5 l degtinės butelį ir pasiūlė kartu išgerti. Jis sutiko, abu įėjo į kambarį ir išgėrė vieną butelį degtinės, po to E. B. paėmė antrą 0,5 l talpos degtinės butelį. E. B. sėdėjo ant vieno fotelio, o jis ant kito fotelio. Gerdami kalbėjosi apie įvairius dalykus, apie senus laikus ir dėl kažko susiginčijo. E. sėdėdamas ant fotelio mojavo rankomis, o jis ėjo pro šalį ir rankoje nešėsi peilį. E. B. jį patraukė už liemenės, o jis atsisukęs į E. patraukė kairę ranką, bet E. vis tiek mojavo rankomis ir persirėžė ranką į tą peilį, su kuriuo jis grybavo. Pamena, kad E. B. stipriai bėgo kraujas, jis su kažkokiu skuduru apsuko jam ranką. Tada ėjo į šulinį vandens, nes E. norėjo gerti, parnešė vandenį į virtuvę. E. paliko ant fotelio, kaimynų ir greitosios nekvietė, nes jis neprašė. Peilį rankoje turėjo todėl, kad juo pjaustė užkandą, o eidamas namo pasiėmė, todėl peilis ir buvo rankose. Grįžęs namo nusiplovė peilį, nuvalė grybus, jam nekilo jokių minčių, kad E. gali nukraujuoti (t. 1 b. l. 137–138).

Apklausiamas papildomai 2018-11-13 Z. P. patvirtino, kad anksčiau duotų parodymų nekeičia. Visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl suvartoto alkoholio. E. žudyti nenorėjo. Kodėl taip įvyko, paaiškinti negali. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi (t. 1 b. l. 148).

Duotus parodymus įtariamasis Z. P. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 1 b. l. 156–157).

Iš 2018-11-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamojo Z. P. pateikti guminiai batai, peilis, liemenė, raktas su pakabuku ir mobiliojo ryšio telefonas „Alkatel“ (t. 1, b. l. 39–41).

Iš policijos pateiktų duomenų matyti, kad 2018-09-15 09 val. 21 min. A. N. pranešė apie E. B.(t. 1, b. l. 114–115).

Iš 2018-11-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl pagalbos E. B. kvietimo (t. 1, b. l. 121–123).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1640/2018(03) konstatuota, kad Z. P. padaryti linijiniai odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, kaklo šone, virš kairio raktikaulio, besirezorbuojanti poodinė kraujosruva dešiniajame klube, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose, dešinėje blauzdoje priekyje. Sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą ant klubo, padaryti maždaug 3–4 paros iki objektyvios apžiūros (apžiūra 2018-09-18) (t. 1, b. l. 164).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku E. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Z. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per išgertuves, dėl nenustatytų priežasčių kilusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam E. B. į veidą bei ranką bei keturis kartus dūrė nukentėjusiajam peiliu į įvairias kūno vietas ir padarė dvi pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, durtinę-pjautinę aklą žaizdą krūtinės kairėje pusėje su dešinės išorinės Jungo venos sužalojimu bei durtinę-pjautinę aklą kairio dilbio žaizdą su kiauriniu galvinės venos sužalojimu. Patirti krūtinės ir dilbio sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę, sunkų hemoraginį šoką ir sukėlė E. B. mirtį. Tokiu būdu Z. P. tyčia nužudė žmogų.

Nustatytų aplinkybių kaltinamasis neneigia, tačiau aiškina, kad neprisimena, kaip tai įvyko, mano, kad rankomis mosikuodamas nukentėjusysis pats galėjo susižaloti į peilį, kurį jis nešėsi rankoje, eidamas pro nukentėjusįjį. Taip pat aiškina, kad tikslo nužudyti E. B. neturėjo. Z. P. prielaidas, kad nukentėjusysis galėjo pats susižaloti į jo rankoje laikomą peilį, kategoriškai paneigia Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 495/2018(03), kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti keturi smūgiai peiliu, vienas iš jų į gyvybiškai pavojingą vietą – krūtinę. Kaltinamojo veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Padarytos veikos objektyvieji požymiai rodo, kad Z. P. būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodamas nukentėjusiajam kelis smūgius peiliu, vieną iš jų į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę – gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Tai, kad Z. P. buvo abejingas savo veikos pasekmėms, patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo, nes kraujuojantį nukentėjusįjį paliko sėdintį ant fotelio, net nebandydamas jam suteikti kokios nors pagalbos. Visos šios neginčijamai nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Atsiradę padariniai šiuo atveju buvo tyčinių pakankamai stiprių smūgių, suduotų peiliu, pasekmė, šie padariniai yra dėsningi, tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos E. B. mirčiai. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija – suduoti smūgiai peiliu, vienas nukentėjusiajam į krūtinę – įrodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido atsirasti pasekmėms. Z. P. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Z. P. padarė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajam smūgį kietu buku daiktu į veidą, keturis smūgius peiliu nukentėjusiajam į krūtinę ir rankas. Smūgiai peiliu į krūtinę bei dilbį ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis ir teigia, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau esmines aplinkybes nurodo skirtingai, negu nustatyta, net posėdžio metu neatsiprašė nukentėjusiųjų. Kasacinis teismas yra suformavęs bendrą (vienodą) praktiką dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės pripažinimo lengvinančia ir ne vienoje byloje nurodęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-511/2018, 2K-334-699/2017, 2K-7-107/2013 ir kt.). Kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu nedavė parodymų, o tik pareiškė prisipažįstantis, jokiu būdu neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi, neatsiprašė nukentėjusiųjų, formalaus prisipažinimo nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, jog Z. P. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis pats prisipažįsta įvykio metu buvęs neblaivus, tai, kad jis buvo nugriuvęs prie šulinio bei svirduliavo išeidamas iš nukentėjusiojo kiemo, patvirtino liudytoja A. N.. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad prieš įvykį buvo išgėrinėjama, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu rasti tušti degtinės buteliai bei specialisto išvada nustatytas nukentėjusiojo vidutinis girtumo laipsnis.

Kaltinamasis Z. P. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, pragyveno iš atsitiktinių uždarbių.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tą aplinkybę, kad kaltinamojo veika buvo padaryta neapibrėžta tyčia, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Nukentėjusysis V. N. kaltinamajam pareiškė 3 676,50 Eur ieškinį turtinės žalos atlyginimui ir 20 000 Eur ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusioji A. S. pareiškė 20 000 Eur ieškinį neturtinės žalos atlyginimui.

V. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų mirė nukentėjusiojo V. N. brolis, o nukentėjusysis sumokėdamas už laidojimo paslaugas ir kapo sutvarkymą patyrė išlaidų. Nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos: kaltinamojo kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nukentėjusysis paaiškino, kad prašomą priteisti pinigų sumą išleido laidotuvėms ir kapo sutvarkymui, pateikė nurodytas išlaidas, patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus (t. 2, b. l. 51–53). Patirta turtinė 3 676,50 Eur eurų žala pagrįsta pateiktais rašytiniais įrodymais ir priteistina iš kaltinamojo (CK 6.291 straipsnis).

Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalimi bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai asmenys, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji ir nužudytas asmuo yra broliai ir sesuo. Visi suaugę žmonės, gyveno skirtinguose vietose, tačiau E. B. gyveno šeimos tėviškėje, iki 2017 m. rudens gyveno kartu su mama, po motinos mirties – vienas, visa šeima artimai bendravo, dažnai susitikdavo, santykiai tarp visų trijų buvo artimi, ryšiai glaudūs. A. S. parodė, kad E. dirbo, visada turėjo pinigų ir rėmė ją finansiškai. Kaip parodė nukentėjusieji, bendravimas su broliu ypač padažnėjo po 2017 m. rudenį įvykusio autoįvykio, kurio metu E. B. patyrė sunkią traumą. V. N. ir A. S. rūpinosi sužalotu broliu, vežiojo jį pas medikus, lankė gulintį ligoninėje, A. S. iš reabilitacinės ligoninės laikinai pasiėmė jį į savo namus. V. N. parodė, kad į brolio sodybą atvažiuodavo dažnai, o A. S. brolio aplankyti ir padėti susitvarkyti buityje atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį. Visi paminėti nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad ryšiai tarp šeimos narių buvo artimi, nukentėjusiesiems nužudytas brolis buvo svarbus ir artimas asmuo, juos siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai.

Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta aktyviais tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę. Nukentėjusieji parodė, kad dėl tragiškos ir beprasmės brolio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Šie dvasiniai išgyvenimai turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, tačiau vertinamos ir tos aplinkybės, kad kaltinamasis registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, o dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, net ir labai norėdamas, per ilgą laiką galėtų atlyginti tik dalį prašomos priteisti žalos. Taigi realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo kiekvienam nukentėjusiajam po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. N. bei nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. advokato, kuris parengė civilinius ieškinius ir dalyvavo byloje kaip jų atstovas nagrinėjant bylą teisme, paslaugoms apmokėti išleido po 500 Eur (t. 2, b. l. 54–56), todėl ši pinigų suma priteistina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kraujo pėdsakai, supakuoti į paketus Nr. 1, 2, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 17, liemenė, supakuota pakete Nr. 3, kibiras, supakuotas pakete Nr. 4, 6 vnt. degtinės butelių ir 1 skardinė nuo alaus, supakuoti pakete Nr. 5, 3 daktiloplokštelės, supakuotos pakete Nr. 7, marškiniai, supakuoti pakete Nr. 8, dvi guminės šlepetės – paketas Nr. 9, stikliukas – paketas Nr. 15, peilis – paketas Nr. 16, degtinės butelis – paketas Nr. 18, 42 vnt. cigarečių nuorūkų – paketas Nr. 19, maišas su E. B. drabužiais (kelnės ir kelnaitės) saugomi Klaipėdos AVPK (t. 1, b. l. 42), guminiai batai, mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“, raktas su pakabuku, liemenė, peilis (t. 1, b. l. 168), saugomi Klaipėdos AVPK, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti vienuolikai metų laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 18 d.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.

Iki nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti, kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš Z. P. 3 676,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų V. N..

Priteisti iš Z. P. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų A. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kraujo pėdsakus, supakuotus į paketus Nr. 1, 2, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 17, liemenę, supakuotą pakete Nr. 3, kibirą, supakuotą pakete Nr. 4, 6 vnt. degtinės butelių ir 1 skardinę nuo alaus, kurie supakuoti pakete Nr. 5, 3 daktiloplokšteles, supakuotas pakete Nr. 7, marškinius, supakuotus pakete Nr. 8, dvi gumines šlepetes pakete Nr. 9, stikliuką pakete Nr. 15, peilį pakete Nr. 16, degtinės butelį, paketas Nr. 18, 42 vnt. cigarečių nuorūkų, paketas Nr. 19, maišą su E. B. drabužiais (kelnės ir kelnaitės) guminius batus, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel“, raktą su pakabuku, liemenę, peilį, saugomus Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.