Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2648-589/2016 pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui ūkininkui A. Č. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. Š. prašė pripažinti ūkininko A. Č. 2016-02-19 įsakymą Nr.4 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Š.“ neteisėtu; pripažinti ūkininko A. Č. 2016-02-19 įsakymą Nr. 5 „Dėl L. Š. atleidimo iš darbo ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju“ neteisėtu; pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę - vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu į atleidimą iš darbo pagal DK 129 str. 1 d.; priteisti iš atsakovo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nuo 2012-06-04 pas atsakovą dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį operatoriaus pareigose. Vėliau darbo sutartis buvo keičiama, nuo 2015-11-09 dirbo vairuotoju –ekspeditoriumi, mėsos išpjaustytoju, gyvulių prižiūrėtoju. 2016-02-19 įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. ir 235 str. 2 d. 9 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.2016-02-19 įsakyme Nr. 4 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Š.“ nurodyta, jog drausminė nuobauda darbuotojui skiriama už jo padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – darbuotojo neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną 2016-02-15, 2016-02-17 ir 2016-02-18.Teigia, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Atsakovas vėluodavo mokėti darbo užmokestį, todėl ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. ir prašymą nuo 2016-02-15 iki 2016-02-21 išleisti jį neapmokamų atostogų. Buvo įsitikinęs, kad jam suteiktos nemokamos atostogos, kadangi buvo išduota tai patvirtinanti pažyma, pasirašyta atsakovo buhalterio. Mano, kad į darbą pas atsakovą būti grąžintas negali, kadangi jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl prašo priteisti jam priklausančią išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo L. Š. priteisė 935,25 Eur advokato atstovavimo išlaidas atsakovui ūkininkui A. Č. ir 7,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.Konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo darbo pareigas, neatvyko į darbą, dėl ko atsakovas, pagrįstai ieškovui taikė drausminę nuobaudą. Ieškovui, neatvykus į darbą, atsakovas paprašė pateikti paaiškinimą. Ieškovui, pateikus paaiškinimą, atsakovas taikė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Kadangi darbuotojui ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodinėti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Šiuo konkrečiu atveju, laikytina, kad atsakovas įrodė konkrečius ieškovo darbo drausmės pažeidimus, t. y. ieškovo neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties.Nurodė, kad 2010-12-01 ūkininko A. Č. išduotame įgaliojime buhalteris J. M. buvo įgaliotas pasirašyti tik darbo sutartyse. Visus rašytinius prašymus (išleisti kasmetinių atostogų, tėvystės atostogų) ieškovas pateikdavo atsakovui. Atsakovas, remdamasis ieškovo pateiktas prašymais, priimdavo atitinkamus įsakymus išleisti ieškovą atostogų. Tokia nusistovėjusi tvarka buvo nuo pat ieškovo priėmimo į darbą.Nustatė, kad ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo yra registruotas 2016-02-15 ūkininko A. Č. gautų prašymų registracijos žurnale. Jokio prašymo apie išleidimą nemokamų atostogų, atsakovo registracijos žurnale nėra įregistruota. Duomenų apie tai, kad ieškovas šį prašymą siuntė paštu ar pateikė kitomis komunikacijos priemonėmis, civilinėje byloje nėra pateikta. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo, kad prašo jį atleisti iš darbo nuo 2016-02-19, o pasiaiškinime dėl neatvykimo į darbą, nurodo, jog yra išleistas nemokamų atostogų nuo 2016-02-15 iki 2016-02-21. Ieškovas buvo nurodęs prašyme atleisti jį iš darbo konkrečią datą. Darbuotojas iki šios nurodytos savo prašyme atleidimo dienos, turėjo dirbti darbo sutartyje nustatytą darbą, nebent šalys būtų sutarusios kitaip. Nurodė, kad iš ieškovui priskaičiuotų išmokų, atsakovas išskaičiavo 1116,83 Eur dydžio įsiskolinimą už žieminius kvietrugius. Nors ieškovas nesutiko su išskaičiavimu iš darbo užmokesčio, įrodymų, jog su atsakovu atsiskaitė nepateikė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas žieminius kvietrugius paėmė ir už juos neatsiskaitė. Todėl atsakovas turėjo pagrindą išskaityti iš jo darbo užmokesčio įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai.Teigia, kad teismas neišanalizavo visų faktinių aplinkybių, netinkamai vertino atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę ir jų visetą ir netinkamai taikė atitinkamus Darbo kodekso straipsnius. 2012-06-04 darbo sutartį atsakovo vardu pasirašė buhalteris J. M., kas suponavo prezumpciją, kad buhalteris atlieka įmonės administracijos darbą darbdavio vardu. Visa dokumentinė komunikacija vyko per buhalterį. 2016 m. vasarį jis paprašė darbdavio išleisti nemokamų atostogų, o darbdavys jį nusiuntė į buhalteriją, kuri turėjo įforminti jo prašymą. To pasekoje jam išduota pažyma, patvirtinanti, kad jis nuo 2016-02-15 iki 2016-02-21 išleistas neapmokamų atostogų, užantspauduota ūkininko A. Č. antspaudu.Pažymi, kad jo veikimas nelaikytinas neteisėtu ar suteikiančiu pagrindo atleisti pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. Darbo santykiai yra grindžiami pasitikėjimo, bendradarbiavimo bei dispozityvumo principais. Nėra suformuotos praktikos, jog darbuotojui prieš išeinant atostogų reikia išsiaiškinti jo atostogas sankcionavusio administracijos vardu veikiančio asmens įgaliojimus. Darbdavys gavęs darbuotojo rašytinį pasiaiškinimą privalėjo sąžiningai išsiaiškinti susidariusią situaciją ir išspręsti atsiradusią administracijos klaidą.Teigia, kad atsakovas neįrodė ieškovo kaltės, vienpusiai rėmėsi faktais, kad buhalteris neturi įgaliojimų išleisti darbuotojų atostogoms, gautų prašymų registracijos žurnale nėra užfiksuotas jo prašymas išeiti atostogų. Teismų praktikoje pažymima, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo taikytina tais atvejais, kai darbuotojas neturi svarbių priežasčių arba šias priežastis įrodančių dokumentų. Ieškovas rašytinę atostogų išleidimo pažymą turi.Nurodo, kad darbdavys pažeidė DK 240 straipsnio nuostatą, kad pasiaiškinimui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo pateikti turi būti nustatytas protingas terminas. Tokiu būdu darbdavys sistemingai ėjo link darbuotojo atleidimo, sąžiningai neįvertinęs visų aplinkybių.Nurodo, kad iš jam išmokėtos darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas išskaičiuotas 1116,38 Eur įsiskolinimas už grūdus, remiantis 2016-01-06 PVM sąskaita – faktūra serija ČIM Nr. 0317. Minėta sąskaita pasirašyta tik buhalterio, o ne abiejų šalių, todėl neturi juridinės galios. Krovinio vežimui reikalingas važtaraštis nebuvo pateiktas. Liudytojai, kurių parodymais atsakovas įrodinėjo grūdų paėmimo faktą, davė abstrakčius ir prieštaringus parodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ūkininkas A. Č. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliantas nebuvo išleistas nemokamų atostogų ir tą žinojo. Atsakovas niekada nėra gavęs apelianto prašymo išleisti jį nemokamų atostogų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tokį prašymą atsakovui būtų pateikęs. Atsakovas taip pat nėra priėmęs įsakymo dėl apelianto išleidimo nemokamų atostogų. Apeliantui buvo puikiai žinoma išleidimo atostogų tvarka. Įrodymai patvirtina, kad prašymai išleisti atostogų visada buvo pateikiami atsakovui, o ne ūkio buhalteriui, tokie prašymai būdavo registruojami gautų prašymų registravimo žurnale. Pagal nusistovėjusią tvarką ieškovas atostogų buvo išleidžiamas išimtinai atsakovo įsakymu. Vien faktas, kad jis pareikalavo buhalterio J. M. išduoti pažymą apie neegzistuojantį faktą, niekaip nepatvirtina, kad jis buvo išleistas nemokamų atostogų.Nurodo, kad aplinkybę, jog apeliantas nebuvo išleistas nemokamų atostogų patvirtina ir faktas, jog apeliantas neįrodė egzistuojant pagrindą tokių atostogų reikalauti (DK 184 str.). Nemokamos atostogos gali būti tik tikslinės. Nesant įstatyme numatytų pagrindų, darbuotojas negali būti išleistas nemokamų atostogų. Be to, ginčo atveju, apeliantui nebuvo ir tikslo reikalauti išleisti jį nemokamų atostogų, kadangi jam priklausė kasmetinės atostogos. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, neva jis buvo įsitikinęs, jog yra teisėtai išleistas nemokamų atostogų.Teigia, kad teismo posėdžio metu liudytojas buhalteris J. M. paaiškino, jog apeliantas jo paprašė atitinkamos pažymos, norėdamas ją pateikti kažkokiai institucijai. Buhalteris pažymą išdavė neįvertinęs, kad prašymas yra neteisėtas, tačiau abu suprato, kad tai nėra dokumentas, kurio pagrindu apeliantas būtų išleistas nemokamų atostogų. Pažymi, kad būtent apeliantas, o ne atsakovas nesilaikė DK 35 straipsnyje numatytų pamatinių darbo teisės principų, todėl apeliacinio skundo argumentai, neva teismas netinkamai taikė protingumo, rūpestingumo ir atidaus elgesio standartus, yra nepagrįsti.Nurodo, kad neatvykimo į darbą tris darbo dienas iš eilės faktą atsakovas įrodė, o apeliantas jo neneigė. Pareigos pagrįsti svarbias neatvykimo į darbą priežastis apeliantas neįvykdė. Pripažinęs, kad apelianto argumentai neva jis buvo išleistas nemokamų atostogų yra nepagrįsti, teismas teisingai konstatavo, jog apeliantas į darbą neatvyko nesant tam svarbios priežasties, t. y. abu DK 235 str. 2 d. 9 p. numatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymius: tiek neatvykimą į darbą visą darbo dieną, tiek svarbios priežasties tam nebuvimą. Pažyma apie atostogas teisinės reikšmės neturi ne tik dėl jos tikrumo (netikrumo), tačiau, dėl to, kad ji apskritai nėra tas dokumentas, kuris sukuria kažkokį juridinį faktą.Nurodo, kad apelianto argumentas, neva jam buvo suteiktas nepakankamas terminas pateikti pasiaiškinimui, ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi per nustatytą terminą apeliantas pasiaiškinimą pateikė. Jeigu jam terminas būtų buvęs per trumpas, jis galėjo paprašyti jį pratęsti, tačiau to nepadarė. Taigi, argumentas apie tariamai netinkamą drausminės nuobaudos taikymo procedūra yra visiškai deklaratyvus.Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312, 314 straipsnių nuostatas skundo argumentai, neva teismas nepagrįstai teisėta pripažino išskaitą iš atlyginimo, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, be to jie prieštarauja pirmosios instancijos teisme apelianto išdėstytai pozicijai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas išskaitos už žieminius kvietrugius neginčijo, išskaitytos sumos priteisti neprašė, priešingai, teismo posėdžio metu apelianto atstovas aiškiai patvirtino, kad dėl to jokių reikalavimų nereiškia.Akcentuoja, kad ginčo atveju darbdavys savo iniciatyva apelianto nesiekė atleisti iš darbo. Iniciatyvą nutraukti darbo santykius pirmasis parodė apeliantas. Ši aplinkybė paneigia galimybę net ir pripažinus atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą neteisėtu taikyti DK 300 straipsnyje numatytus atleidimo iš darbo padarinius. Pravaikštos ginčo atveju nebuvo, nes apeliantas iš darbo buvo atleistas tą dieną, kada jis to pareikalavo, t. y. 2016-02-19.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovas atsakovo ūkininko A. Č. ūkyje pradėjo dirbti 2012-06-04. Darbo santykiai baigėsi 2016-02-19 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Darbo sutartis nutraukta remiantis 2016-02-19 ūkininko A. Č. įsakymo Nr. 4 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. Š. pagrindu. Ieškovas neneigė, kad nebuvo atvykęs į darbą 2016 m. vasario 15, 17, 18 dienomis, įrodinėjo, kad nepadarė darbo drausmės pažeidimo, kadangi buvo įsitikinęs, kad yra išleistas nemokamų atostogų. Ieškovas savo įsitikimą, kad nuo 2016-02-15 iki 2016-02-21 yra išleistas nemokamų atostogų, grindė 2016-02-12 atsakovo buhalterio J. M. išduota pažyma (b. l. 11), paaiškinimais bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismo posėdžio metu.CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjant bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pareiga įrodyti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis, jų svarbą – darbuotojui (ieškovui). Pažymėtina, kad tokiu įrodinėjimo naštos paskirstymo principu pirmos instancijos teismas ir vadovavosi. Atsakovo darbuotojai atostogų išleidžiami atsakovo įsakymais dėl atostogų suteikimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovui buvo žinoma išėjimo atostogų tvarka, o ieškovo teiginiai, kad jo nuomone atostogų galėjo išleisti ir atsakovo buhalteris, nepagrįsti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad visus prašymus išleisti atostogų (kasmetinių, tėvystės) ieškovas atsakovui pateikdavo raštu, atsakovas atitinkamai priimdavo įsakymą (b. l. 29-40). Bylos rašytiniai įrodymai, atsakovo, liudytojo J. M. paaiškinimai patvirtina, kad tokia nusistovėjusi tvarka buvo nuo pat ieškovo priėmimo į darbą pradžios 2012 metais ir nėra pagrindo sutikti, kad ieškovui ji nebuvo žinoma. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovo pažyma, kuria jis grindžia neatvykimą į darbą, nėra atostogų išleidimo faktą sukuriantis dokumentas. Ieškovo pateiktos pažymos šiuo atveju negalima laikyti pateisinančia jo neatvykimą į darbą, nes aplinkybės, kad ieškovas pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų, atsakovas patvirtino, kad išleidžia jį atostogų, byloje nenustatytos (CPK 178 str.). Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados nuosekliai padarytos įvertinus byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, patvirtinančius teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Ieškovo pateiktas kitoks nei teismo atskiro įrodymo (pažymos dėl nemokamų atostogų suteikimo), jo įrodomosios galios interpretavimas savaime nereiškia skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Byloje nėra ieškovo prašymo išleisti jį nemokamų atostogų, atsakovo gautų prašymų registracijos žurnale ieškovo prašymas dėl atostogų suteikimo neregistruotas, 2016 m. vasario mėnesio darbo grafike ieškovo nemokamų atostogų laikotarpis nenurodytas (b. l. 98-103). Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančius duomenis darbdavio (atsakovo) pranešimo apie darbuotojui L. Š. suteiktas nemokamas atostogas 2016 m. vasario mėnesį nėra (CPK 179 str. 3 d.). Buhalteris J. M. pažymą, kad ieškovas nuo 2016-02-15 iki 2016-02-21 yra išleistas neapmokamų atostogų išrašė 2016-02-12, t. y. dar iki 2016-02-15 ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo dėl darbo sutarties nesilaikymo ir darbo užmokesčio nemokėjimo (DK 127 str. 2 d.) ir konflikto tarp šalių kilimo. Iš byloje esančio 2010-12-01 atsakovo išduoto įgaliojimo matyti, kad buhalteris J. M. įgaliotas pasirašyti tik darbo sutartyse (b. l. 26). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad pažymą L. Š. išrašė pastarojo prašymu, ji buvo reikalinga advokatui byloje pateikti. Už šį jo įgaliojimų neatitinkantį poelgį buhalteriui J. M. atsakovo 2016-04-06 įsakymu skirta drausminė nuobauda (b. l. 67, 68). J. M. pasirašė ir ieškovo L. Š. 2016-02-17, 2016-02-18 neatvykimo į darbą aktus (b. l. 12, 13). Be to, ieškovas nenurodė jokių priežasčių dėl nemokamų atostogų poreikio. 2016-02-17 gavęs atsakovo prašymą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą vasario 15 d., 17 d. ir supratęs, kad atsakovas nepripažįsta jo išleidimo nemokamų atostogų fakto, vasario 18 d. ieškovas į darbą neatvyko, kas neatitinka sąžiningo ir atidaus darbuotojo elgesio standartų. Objektyvių duomenų, patvirtinančių darbuotojo valią išeiti nemokamų atostogų ir darbdavio valią išleisti jį nemokamų atostogų byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui 2016 m. vasario 15 – 21 dienomis nebuvo suteiktos nemokamos atostogos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai kitų įrodymų kontekste ieškovo pateiktos pažymos nelaikė pateisinančia jo neatvykimą į darbą 2016 m. vasario 15, 17, 18 dienomis, šalims nurodant skirtingas faktines aplinkybes pagrįstai rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2016-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4647-488/2016 iš ieškovo atsakovui priteistas 609 Eur nuostolių atlyginimas už laiku negrąžintą jam suteiktą darbo priemonę – mobilaus ryšio telefoną Samsung Core Prime AG G361 Gray 8GB ES (CPK 179 str. 2 d., 3 d.). Atsižvelgiant į tai, aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas atmeta apelianto argumentus, kad ginčo situacija turėjo būti įvertinta per protingumo, rūpestingumo ir atidaus elgesio standartų prizmę, nes akivaizdu paties ieškovo elgesys šių standartų neatitiko. Apeliantas klaidingai teigia, kad darbdavys neįrodė jo kaltės. Atsakovas įrodė ieškovo neatvykimo į darbą tris darbo dienas iš eilės faktą, ieškovas šio fakto neneigė. Ieškovas šiuo atveju turėjo pareigą įrodyti neatvykimo į darbą priežasčių svarbą ir jų pateisinimą (t. y. paneigti, kad į darbą neatvyko be svarbių priežasčių). Ieškovui minėtų aplinkybių neįrodžius, konstatuotina, kad ieškovas darbo drausmės pažeidimą padarė kaltais veiksmais, nesant jokio objektyvaus pagrindo neiti į darbą, todėl ieškovui, esant kitiems darbo drausmės pažeidimo elementams, pagrįstai skirta drausminė nuobauda. Abu DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymiai: neatvykimas į darbą visą darbo dieną, svarbios priežasties tam nebuvimas, nustatyti. Byloje drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų nenustatyta (DK 239-241 str.).Apeliantas nurodo, kad nesutinka su iš jam išmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išskaičiuotu 1116,38 Eur įsiskolinimu už grūdus pagal 2016-01-06 PVM sąskaitą – faktūrą serija ČIM Nr. 0317. Pažymėtina, kad ieškovas reikalavimo dėl minėtos sumos priteisimo iš atsakovo nereiškė. Pirmos instancijos teismas aplinkybes dėl 1116,38 Eur įsiskolinimo už grūdus iš ieškovo darbo užmokesčio išskaičiavimo detaliai aiškinosi teismo posėdžio metu, įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, kad jis žieminius kvietrugius, kaip teigė, pasiėmė 2015 m. rugsėjo mėnesį, tačiau ieškovas jokių įrodymų nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad už gautus žieminius kvietrugius būtų atsiskaitęs. Pirmos instancijos teismas išsamiai analizavo atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo skolą už grūdus atsakovui (PVM sąskaita – faktūra, detali materialiai atsakingo asmens ataskaita, liudytojų J. M., A. K. parodymai), ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nebuvo išrašytas krovinio gabenimo važtaraštis. Teisėjų kolegija su šia įrodymų analize ir išvadomis, kad vien ta aplinkybė, jog nebuvo išrašytas krovinio gabenimo važtaraštis nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų, kad ieškovas žieminius kvietrugius iš atsakovo paėmė ir už juos neatsiskaitė, sutinka ir jų nebekartoja. Be to, ieškovas tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde remiasi formaliais dokumentų trūkumais (parašo nebuvimu, važtaraščio neišrašymu), o ne neigia pati grūdų gavimo faktą. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas.Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas už pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 890 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaidos neatitinka bylos apimties, sudėtingumo, teisinių paslaugų teikimo pastovumo kriterijų, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, todėl mažintinos iki 500 Eur (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 p., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas – ūkininko A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.