- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- eI-69-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00287-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos
- Pareiškėjas
- G. P., J. S.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P. ir J. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. P. ir J. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2018 m. rugsėjo 17 d. patikslino, prašydami:
1) priteisti J. S. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 1 481,12 eurų turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą;
2) priteisti J. S. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, už 2005–2018 m. laikotarpį 3 150 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą;
3) priteisti J. S. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Miškų tarnyba), už 2010–2015 m. laikotarpį 750 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą;
4) priteisti G. P. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 446, 30 eurų turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą;
5) priteisti G. P. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT už 2005–2018 m. laikotarpį 3 150 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą;
6) priteisti G. P. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Miškų tarnybos, už 2010–2015 m. laikotarpį 750 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų.
Nurodo, kad Z. L. Lietuvos Respublikos kompetentinga ir įgaliota institucija dar 2005 m. rugpjūčio 16 d. atkūrė nuosavybe natūra turėtoje vietoje į 1940 m. nacionalizuotą 1,5209 ha ploto žemės sklypą. Sklypas rentos mokėtojams J. S. ir G. P. perleistas 2005 m. rugpjūčio 26 d. notariškai patvirtinta atlygintine rentos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių teisinės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.440 straipsnio 2 dalis). Ginčo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre pagal prokuratūros ginčytus administracinius aktus V. Z. L. nuosavybės teise buvo įregistruotas 2005 m. rugpjūčio 23 d., o pareiškėjų nuosavybės teise pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 2005 m. rugpjūčio 29 d.
Pareiškėjai pripažinti sąžiningais įgijėjais žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), kuris suformuotas ankstesniame žemės sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą, bet J. S. lėšomis paruoštą, detalųjį planą, bei teisės aktų reglamentuota tvarka jį nuosavybės teise valdė 13 m., o taip pat kiekvienais metais mokėjo Lietuvos Respublikai ir nustatytus žemės mokesčius.
Panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir tuo pagrindu panaikinus J. S. ir G. P. nuosavybės teisę į 0,1719 žemės sklypą jiems padarytos turtinė ir neturtinė žalos dėl valstybės valdžios institucijos - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT priimtų neteisėtų aktų, ką konstatavo administraciniai teismai. Taip pat J. S. ir G. P. padaryta neturtinė žala kildintina ir dėl Miškų tarnybos valdininkų aplaidaus neveikimo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., t. y. net penkerius metus. Šiai valstybės institucijai ir jos valdininkui apie J. S. ir G. P. nuosavybę į žemę nurodytame valstybiniame miške buvo žinoma vėliausiai 2010 m., todėl pareiškėjams padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisant konkrečių valstybės tarnautojų ar kitų valstybės valdžios institucijų darbuotojų kaltės.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu J. S. ir G. P. priteista po 5 900 eurų kompensacija už 0.1719 ha ploto žemės sklypo praradimą, bet tuo neatlyginama dėl valstybės valdžios institucijų ir jų darbuotojų kaltės padaryta konkreti turtinė ir neturtinę žalos.
Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 1,5209 ha (J. S. 0,76045 ha dalis ir G. P. 0,76045 ha dalis). Iš šio ploto grąžintas valstybei 0,1719 ha plotas (J. S. dalis sudaro 0,08595 ha, G. P. dalis sudaro 0,08595 ha) ir tai yra 11,30% viso sklypo ploto. 2016 m. sausio 25 d. prašymu prie bylos prijungti faktiniai duomenys apie 2006–2015 m. J. S. ir G. P. turėtas išlaidas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise.
Per nurodytą laikotarpį J. S. turėjo 3 545,96 Lt (1 026,98 Eur) išlaidų dėl detalaus plano rengimo bei sklypo įregistravimo VĮ „Registrų centras“, taip pat turėjo 9 930,96 Lt (2 876,20 Eur) išlaidų kasmetiniams žemės mokesčiams sumokėti. Bendra šių J. S. išlaidų suma sudaro 13 476,92 Lt (3 903,19 Eur). Dėl 0,1719 ha žemės sklypo dalies, kuriam taikyta restitucija, J. S. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, darbuotojų kaltais veiksmais padaryta 1 522,89 Lt (13 476,92/100% x 11,3%), kas atitinka 441,06 Eur (3 903,19/100 x 11,3) turtinė žala.
Per nurodytą laikotarpį G. P. turėjo 2 357,76 Lt (682,85 Eur) išlaidų dėl topo nuotraukos rengimo ir sklypo įregistravimo VĮ „Registrų centras“, taip pat turėjo 9 930,96 Lt (2 876,20 Eur) išlaidų kasmetiniams žemės mokesčiams sumokėti. Bendra šių G. P. išlaidų suma sudaro 12 288,72 Lt (3 595,06 Eur). Dėl 0,1719 ha žemės sklypo dalies, kuriai taikyta restitucija, G. P. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, darbuotojų kaltais veiksmais padaryta 1 388,63 Lt (12 288,72/100 x 11,3), kas atitinka 406,24 Eur (3 595,06/100 x 11,3) turtinė žala.
2005 m. rugpjūčio 26 d. rentos sutartimi J. S. ir G. P. įsipareigojo V. Z. L. į mėnesį mokėti 600 Lt (kiekvienas po 300 Lt) už perleistą nekilnojamąjį turtą, kurių visų bendra vertė 490 661 Lt, o 1,5209 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 322 988 Lt. Taigi laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 priėmimo) J. S. ir G. P. atliko V. Z. L. po 161 mėnesinį mokėjimą (13x12+4+1). 1-o lito įmoka atitinka 817,77 Lt (490661/600) nekilnojamojo turto vertės dydį. Todėl bendra mėnesinė įmoka už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rentos gavėjams buvo 394,96 Lt (322 988/817,77), taigi po 197,48 Lt atskirai J. S. bei G. P. (394,96/2). Kadangi 0,1719 ha žemės sklypo, kuriam taikyta restitucija, dalis 1,5209 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro 11,3% dalį, J. S. ir G. P., kiekvienas už jiems tekusias restitucija paimto žemės sklypo dalis į mėnesį mokėjo V. Z. L. po 22,32 Lt (197,48x11,3/100) arba po 6,46 Eur. Tokiu būdu dėl 0,1719 ha žemės sklypo dalies, kuriai taikyta restitucija, J. S. ir G. P. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT, darbuotojų veiksmais kiekvienam padaryta po 3 593,52 Lt (22,32x161) arba po 1 040,06 Eur (6,46x161) turtinė žala.
Taigi neteisėtais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė NŽT darbuotojų veiksmais ir ką iš karto įsiteisėjusia nutartimi administracinėje bylose Nr.eA-55-492/2018 konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ką įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. el-2645-739/2018 konstatavo Regionų apygardos administracinis teismas, J. S. padaryta 1 481,12 Eur, G. P. padaryta 1 446,30 Eur turtinės žalos.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 konstatuotas aplinkybes, ilgą beveik 10 m. užtrukusį parengiamąjį procesą dėl restitucijos į 0,1719 ha žemės sklypą taikymo, pagrįstų J. S. ir G. P. lūkesčių, pasireiškusių ir aktyviais jų veiksmais dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo ir formavimo, žemės mokesčių ir rentos mokėjimų be kaltės paneigimo, J. S. ir G. P. per trylikos metų laikotarpį už kiekvienus metus padaryta po 300 eurų (apytiksliai už vieną darbo dieną po vieną eurą), t. y. viso kiekvienam po 3 900 eurų neturtinė žala, kurią turėtų atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT ir Miškų tarnybos. Miškų tarnybos padaryta neturtinė žala apima penkerių metų laikotarpį (nuo 2010 m. iki 2015 m.) ir yra tolygu už šį laikotarpį padarytai NŽT padarytai neturtinei žalai (300/2x5=750 Eurų).
Tuo J. S. valstybė, kurią atstovauja Miškų tarnyba, už 2010–2015 m. laikotarpį, padarė 750 eurų neturtinę žalą ir J. S. valstybė, kurią atstovauja NŽT už 2005–2018 m. laikotarpį padarė 3 150 eurų neturtinę žalą.
Tuo G. P. valstybė, kurią atstovauja Miškų tarnyba, už 2010–2015 m. laikotarpį, padarė 750 eurų neturtinę žalą ir G. P. valstybė, kurią atstovauja NŽT, už 2005–2018 m. laikotarpį padarė 3 150 eurų neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjų atstovų advokato A. J. prašymas dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
NŽT nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-2645-739/2018, išsprendė klausimą dėl kompensacijos iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą priteisimo, kartu išsprendė ir žalos, kurią pareiškėjai prašo teismo priteisti, klausimą, todėl teigia, kad pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 15 d. patikslinto skundo reikalavimai yra nepagrįsti.
Nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, NŽT įvykdė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą ir sumokėjo J. S. ir G. P., kiekvienam po 5 900 Eur dydžio kompensaciją, 2018 m. liepos 20 d. atlikdama mokėjimo pavedimą ir pervesdama priteistas pinigų sumas į nurodytas sąskaitas.
Pažymi, kad pagal nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m, rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka) 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvų (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas.
NŽT mano, kad atsakomybė šiuo atveju turėtų kilti ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, kadangi tuometė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų ir priimdama sprendimą atkurti V. Z. L. nuosavybės teises natūra į jai tenkantį buvusios savininkės M. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,5209 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovavosi būtent Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.
Atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą ir vadovaudamasi ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, NŽT prašo teismo atmesti pareiškėjų J. S. ir G. P. patikslintą skundą dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo iš NŽT bei iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje NŽT atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjams J. S. ir G. P. padaryta žala nepagrįstai kildinama dėl Miškų tarnybos valdininkų aplaidaus neveikimo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., t. y. net penkerius metus. Pareiškėjai klaidina teismą, teigdami, kad Miškų tarnybai ir jos valdininkui apie J. S. ir G. P. nuosavybę į žemę valstybiniame miške buvo žinoma vėliausiai jau 2010 m., todėl pareiškėjams padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisant konkrečių valstybės tarnautojų ir kitų valstybės valdžios institucijų darbuotojų kaltės. Atsakovės atstovės teigimu, toks pareiškėjų teiginys nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Šių pareiškėjų argumentų nepripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 (27 p.)).
Taigi, Miškų tarnybos kaltė, užtęsiant dar 2010 m. vasario 25 d. pradėtą procedūrą daugiau kaip 5 metus, kas siejama tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareiškėjams padaryta turtine ir neturtine žalomis, neįrodyta.
Pažymi, kad pareiškėjų skundas gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-857/2010) pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš NŽT ir Miškų tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, ir prokuroras), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2016 m. kovo 30 d. patikslintu prašymu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria V. Z. L. atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta nuosavybėn natūra 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo“, kuriuo buvo patikslinta 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žemės sklypo vertė (989 980,00 Lt), nurodant jog ji yra 322 988,00 Lt, dalį, kuri yra susijusi su 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško vertės nustatymu (36 463 Lt); 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 991 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. Z. L.“ dalį, kuria V. Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 26 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Palangos miesto 1-jo notaro biuro notarės A. B., dalį, kurios pagrindu rentos gavėja V. Z. L. perleido rentos mokėtojams J. S. ir G. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn, kiekvienam iš jų po 1/2 dalį, V. Z. L. priklausantį 1,5209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kuria rentos mokėtojams buvo perleistas 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 5) taikyti restituciją – natūra grąžinti valstybės nuosavybėn atsakovams J. S. ir G. P. nuosavybės teise priklausantį 0,1719 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas), kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10 573 Eur atsakovams J. S. ir G. P..
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-428-386/2016 pareiškėjo pareiškimą patenkino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteista atsakovams J. S. ir G. P. 10 573 Eur, ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad paėmus atsakovų turtą natūra ir grąžinus valstybei, jiems nustatytino atlyginimo dydis turi būti tokio turto, esančio rinkoje, vertės ekvivalentas, skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2645-739/2018 pareiškimą tenkino ir priteisė J. S. ir G. P. kiekvienam po 5 900 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio kompensaciją iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,1719 ha ploto žemės sklypą Palangos mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 5 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovių pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl Lietuvos valstybės institucijų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjai teismo prašo iš NŽT priteisti J. S. 1 481,12 eurų, o G. P. 1 446,30 turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimus.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjai patirtą turtinę žalą grindžia pagal Rentos sutarties pagrindu susijusiomis nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalies, kuriai Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu taikyta restitucija, valdymo ir naudojimo išlaidomis, t. y. pareiškėjų išlaidomis 2006–2015 m. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise. Pareiškėjai teigia, kad su sklypo, kuriam taikyta restitucija, jie turėjo papildomas išlaidas, o būtent dėl detalaus plano ir topo nuotraukos rengimo, kasmetinio žemės mokesčio mokėjimo laikotarpiu nuo 2006–2015 m. ir rentos mokėjimo.
Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2645-739/2018 priteisė J. S. ir G. P. kiekvienam po 5 900 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio kompensaciją iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,1719 ha ploto žemės sklypą Palangos mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 5 d. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad J. S. ir G. P. su kompensacijos dydžiu sutiko.
NŽT teigimu, vadovaudamasi ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, NŽT įvykdė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir sumokėjo J. S. ir G. P., kiekvienam po 5 900 Eur dydžio kompensaciją, atlikdama 2018 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedimą ir pervesdama priteistas pinigų sumas į nurodytas sąskaitas. Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.
Teismas sutinka su NŽT nuomone, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-2645-739/2018, teismas, išsprendęs klausimą dėl kompensacijos iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą priteisimo, kartu išsprendė ir žalos, kurią pareiškėjai prašo teismo priteisti, klausimą, juolab, kad pareiškėjai su paskirto dydžio kompensacija sutiko. Teismo vertinimu, kompensacija siekiama atlyginti asmeniui turėtas išlaidas, susijusias su restitucijos instituto taikymu, šiuo atveju paimant iš pareiškėjų valstybės nuosavybėn žemės sklypo dalį, kurią jie valdė nuosavybės teisėmis įgytomis Rentos sutarties pagrindu, ir už tai kompensuojant. Teismo vertinimu, turto valdymo išlaidos (detalaus plano ir topo nuotraukos rengimas, nuosavybės teisių registravimas), susijusios su nuosavybės teisėmis valdomu žemės sklypu, nevertintinos kaip išlaidos, kurios turėtų būti vertinamos kaip patirta turtinė žala, todėl šioje dalyje skundas dėl turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai nurodo, kad turtinė žala atsirado dėl mokėto žemės sklypo dalies žemės mokesčio. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Šiuo atveju pareiškėjai 2006–2015 m. buvo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam taikyta restitucija, savininkai. Vadinasi, turėjo prievolę mokėti žemės mokestį, taip pat turėjo galimybę naudotis tuo sklypu, todėl pareiškėjų argumentai dėl patirtos turtinės žalos mokant žemės mokestį, atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjai nurodo, kad turtinę žalą patyrė dėl Rentos sutarties pagrindu kiekvieną mėnesį mokamo rentos mokesčio V.Z. L.. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad Rentos sutartis šiai dienai nėra panaikinta visiškoje apimtyje, o tik toje dalyje, kuria rentos mokėtojams buvo perleistas 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško plotas.
Rentos sutartis – tai tokia sutartis, kai viena šalis (rentos mokėtojas) įsipareigoja kitai šaliai (rentos gavėjui) neatlygintinai arba atlygintinai mokėti tam tikras išmokas arba teikti kitokio pobūdžio išlaikymą. Tokia rentos sutarties samprata yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Perduoto nekilnojamojo daikto dalies netekimo rizika tenka pačiam rentos mokėtojui. Tokiu atveju rentos mokėtojas nėra atleidžiamas nuo pareigos teikti išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Rentos sutarties pagrindu perleistas konkretus nekilnojamasis daiktas (Rentos sutarties II skyrius, 1 punktas), todėl net jei ir dalyje šiam nekilnojamajam daiktui taikyta restitucija, pareiškėjų prievolės rentos gavėjui neišnyksta. Teismo vertinimu, sumažėjus Rentos sutarties pagrindu nekilnojamojo turto dydžiui (apimčiai), rentos mokėtojams rentos dydis nesikeičia, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai dėl patirtos turtinės žalos, kuri kildinama iš Rentos sutarties pagrindu kiekvieną mėnesį mokamo rentos mokesčio V.Z. L., vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjai teismo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, už 2005–2018 m. laikotarpį kiekvienam po 3 150 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L. O. prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grąžinimą nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.
Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nagrinėjamų aplinkybių kontekste jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo dalyje dėl administracinių aktų teisėtumo administracinėje byloje Nr. eI-428-386/2016. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas neatsižvelgė į tai, kad 1,5209 ha ploto sklypo dalis pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus ir neteisėtai atkūrė nuosavybės teises V. Z. L. į 0,1717 ha ploto valstybinės reikšmės mišką. Klaipėdos apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises V. Z. L. į valstybinės reikšmės mišką, buvusį 1,5209 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio, nuostatas. Šiuo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2005-08-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Palangos mieste“, 2005-08-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. Z. L.“ bei 2005-09-26 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo“ dalys, kuriomis V. Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra neteisėtos iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi šioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neteisėti NŽT veiksmai neabejotinai yra įrodyti.
Dėl patirtos neturtinės žalos pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai pagrįsti, ne tik apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme, bet ir pagrįsti neturtinės žalos dydį bei priežastinį ryšį. Vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtini ar grindžiami kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio įrodymais.
Pareiškėjai skunde tik abstrakčiai nurodė, kad dėl neteisėtų tiek NŽT, tiek Miškų tarnybos veiksmų jiems atsirado neturtinė žala, visiškai nepagrįsdami patirtą neturtinę žalą ir priežastinį ryšį. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai nėra tinkamas pagrindas neturtinei žalai nustatyti. Vien tai, kad byloje buvo konstatuoti NŽT neteisėti veiksmai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjai jau vien dėl to patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjai nenurodė ir nepagrindė patirtą neturtinę žalą. Nenustačius neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjų emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, pareiškėjų skundas dalyje dėl žalos atlyginimo netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrindė, kad dėl institucijų neteisėtų veiksmų patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. nepagrindė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės atstovaujamos NŽT ir Miškų tarnybos, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų J. S. ir G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.