- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-413-360-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- I. P., J. K., M. K., A. M., J. M.
- Advokatai
- Robertas Skėrys, Grigorijus Saveljevas, Natalija Fočenkova
- Kategorijos
- 1.1.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-360/2014
Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01759-2008-5
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. P., M. K., J. K. atstovo advokato Grigorijaus Saveljevo ir nukentėjusiųjų A. M. bei J. M. (buvusi pavardė I.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties, kuria baudžiamosios bylos Nr. 1-68-549/2014, dalis dėl V. R., kurioje V. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį , 223 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. tuo, kad: jis pagal 2007-09-24 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-24 iki 2008-07-15 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) akcininke L. K., kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, 2007-12-17 su I. P. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte numatytu terminu bei vėliau, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 L. K. esant (duomenys neskelbtini) direktore, įsipareigojo tinkamai ir laiku sukomplektuoti ir pristatyti (duomenys neskelbtini) plokštes. I. P., vykdydama sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1 punktą, į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, 2007-12-17 mokėjimo pavedimu pervedė 36 000 Lt. Po to V. R., veikdama bendrai su L. K., žinodamas, kad pagal priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir 2, 2008-04-17, 2008-06-04, 2008-06-06 ir 2008-06-10 pristatė medžiagų už 12 175,41 Lt, likusios įsipareigojimo dalies neįvykdė, nors žinojo realią bendrovės finansinę būklę ir turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti I. P. 23 824,59 Lt pinigines lėšas 2007-12-17 sutartyje 2007-12-17 Nr. W 7006 nustatytu terminu, veikdamas tyčia, apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau, vis atidėdamas statybinių medžiagų pristatymo terminą, nepristatė likusios statybinių medžiagų dalies bei negrąžino avansu paimtų pinigų, vengė kontakto su I. P., tokiu būdu apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, padarydamas I. P. 23 824,59 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. R. pagal 2007-09-24 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-24 iki 2008-07-15 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su UAB (duomenys neskelbtini) akcininke L. K., kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, 2007-12-17 su M. K. sudarė sutartį Nr. W 7007 ir sutarties Nr. 7007 2.2 punkte numatytu terminu bei vėliau, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 L. K. esant (duomenys neskelbtini) direktore, įsipareigojo tinkamai ir laiku sukomplektuoti ir pristatyti (duomenys neskelbtini) plokštes. M. K., vykdydama sutarties Nr. W 7007 5.1 punktą, į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, pagal J. K. 2007-12-18 atliktą mokėjimo pavedimą pervedė 36 000 Lt. Po to V. R., veikdamas bendrai su L. K., žinodamas, kad pagal priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir 2 2008-04-17, 2008-06-04, 2008-06-06 ir 2008-06-10 pristatė medžiagų už 14 362,22 Lt, likusios įsipareigojimo dalies neįvykdė, nors žinojo realią bendrovės finansinę būklę ir turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti M. K. 21 637,78 Lt pinigines lėšas 2007-12-17 sutartyje Nr. W 7007 nustatytu terminu, veikdamas tyčia, apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau, vis atidėdamas statybinių medžiagų pristatymo terminą, nepristatė likusios statybinių medžiagų dalies bei negrąžino avansu paimtų pinigų, vengė kontakto su M. K., tokiu būdu apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, padarydamas M. K. 21 637,78 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. R. pagal 2007-09-24 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-24 iki 2008-07-15 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) akcininke L. K., kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, 2007-12-17 su J. K. sudarė sutartį Nr. W 7008 ir sutarties Nr. 7008 2.2 punkte numatytu terminu bei vėliau, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 L. K. esant (duomenys neskelbtini) direktore, įsipareigojo tinkamai ir laiku sukomplektuoti ir pristatyti (duomenys neskelbtini) plokštes. J. K., vykdydama 2007-12-17 sutarties Nr. W 7008 5.1 punktą, į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, 2007-12-18 mokėjimo pavedimu pervedė 36 000 Lt. Po to V. R., veikdamas bendrai su L. K., žinodamas, kad pagal priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1 ir 2 2008-04-17, 2008-06-04, 2008-06-06 ir 2008-06-10 pristatė medžiagų už 8872,75 Lt, likusios įsipareigojimo dalies neįvykdė, nors žinojo realią bendrovės finansinę būklę ir turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti J. K. 27 127,25 Lt pinigines lėšas 2007-12-17 sutartyje Nr. W 7008 nustatytu terminu, veikdamas tyčia, apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau, vis atidėdamas statybinių medžiagų pristatymo terminą, nepristatė likusios statybinių medžiagų dalies bei negrąžino avansu paimtų pinigų, vengė kontakto su J. K., tokiu būdu apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, padarydamas J. K. 27 127,25 Lt turtinę žalą. T. y. V. R. kaltinamas tokiais veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 186 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus: V. R. pagal 2007-09-24 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-24 iki 2008-07-15 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) akcininke L. K., kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, 2008-05-10 su J. I. sudarė sutartį Nr. W 8026 ir sutarties Nr. W 8026 2.2 punkte numatytu terminu ir vėliau, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 L. K. esant (duomenys neskelbtini) direktore, įsipareigojo tinkamai ir laiku sukomplektuoti ir pristatyti (duomenys neskelbtini) plokštes. J. I., vykdydama 2008-05-10 sutarties Nr. W 8026 5.1 punktą, į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, 2008-05-14 mokėjimo pavedimu pervedė 51 517,81 Lt. Po to V. R., veikdamas bendrai su L. K., žinojo realią bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinę būklę ir turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti J. I. 51 517,81 Lt pinigines lėšas 2008-05-10 sutartyje Nr. W 8026 nustatytu terminu, veikdamas tyčia, apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau, vis atidėdamas statybinių medžiagų pristatymo terminą, nepristatė statybinių medžiagų bei negrąžino avansu paimtų pinigų, vengė kontakto su J. I., tokiu būdu apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, padarydamas J. I. 51 517,81 Lt turtinę žalą. T. y. V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 186 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus: V. R. pagal 2007-09-24 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-24 iki 2008-07-15 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) akcininke L. K., kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, 2008-05-21 su A. P. sudarė sutartį Nr. F 8004, sutarties Nr. F 8004 2.2 punkte numatytu terminu ir vėliau, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 L. K. esant (duomenys neskelbtini) direktore, įsipareigojo tinkamai ir laiku sukomplektuoti ir pristatyti (duomenys neskelbtini) keramzitinius blokelius. A. P., vykdydamas sutarties Nr. F 8004 5.1 punktą, į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, 2008-05-22 mokėjimo pavedimu pervedė 26 031,39 Lt. Po to V. R., veikdamas bendrai su L. K., žinojo realią bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinę būklę ir turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti A. P. 26 031,39 Lt pinigines lėšas 2008-05-21 sutartyje Nr. F 8004 nustatytu terminu, veikdamas tyčia, apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau, vis atidėdamas statybinių medžiagų pristatymo terminą, nepristatė statybinių medžiagų bei negrąžino avansu paimtų pinigų, vengė kontakto su A. P., tokiu būdu apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, padarydamas A. P. 26 031,39 Lt turtinę žalą. V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 186 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus: V. R. pagal 2007-09-24 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-24 iki 2008-07-15 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) akcininke L. K., kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, 2008-06-02 su A. M. sudarė sutartį Nr. F 8005 ir sutarties Nr. F 8005 2.2 punkte numatytu terminu ir vėliau, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 L. K. esant (duomenys neskelbtini) direktore, įsipareigojo tinkamai ir laiku sukomplektuoti ir pristatyti „Fortis“ keramzitinius blokelius. A. M., vykdydama sutarties Nr. F 8005 5.1 punktą, į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, 2008-06-13 mokėjimo pavedimu pervedė 26 665 Lt. Po to V. R., veikdama bendrai su L. K., žinojo realią bendrovės finansinę būklę ir turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba A. M. grąžinti 26 665 Lt pinigines lėšas 2008-06-02 sutartyje Nr. F 8005 nustatytu terminu, veikdamas tyčia, apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau, vis atidėdamas statybinių medžiagų pristatymo terminą, nepristatė statybinių medžiagų bei negrąžino avansu paimtų pinigų, vengė kontakto su A. M., tokiu būdu apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, padarydamas A. M. 26 665 Lt turtinę žalą. V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 186 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. R. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus: V. R. pagal 2007-09-24 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-24 iki 2008-07-15 būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) akcininke L. K., kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, 2008-06-04 su J. B. sudarė sutartį Nr. W 8030 ir sutarties Nr. W 8030 2.2 punkte numatytu terminu ir vėliau, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-31 L. K. esant (duomenys neskelbtini) direktore, įsipareigojo tinkamai ir laiku sukomplektuoti ir pristatyti (duomenys neskelbtini) plokštes. J. B., vykdydamas sutarties Nr. W 8030 5.1 punktą, į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, per keturis kartus: 2008-06-04 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 45 000 Lt, 2008-07-15 mokėjimo pavedimu Nr. 1 pervedė 1864,46 Lt, 2008-07-15 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 Lt, 2008-07-15 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1700 Lt, iš viso pervedė 50 564,46 Lt. Po to V. R., veikdamas bendrai su L. K., žinodamas, kad pagal priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1, 2008-06-25, 2008-07-01 ir 2008-07-10 pristatė medžiagų už 23 924,58 Lt, likusios įsipareigojimo dalies neįvykdė, nors žinojo realią bendrovės finansinę būklę ir turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus – sukomplektuoti ir pristatyti statybines medžiagas arba grąžinti J. B. 26 639,88 Lt pinigines lėšas 2008-06-04 sutartyje Nr. W 8030 nustatytu terminu, veikdamas tyčia, apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nustatytu laiku ir vėliau, vis atidėdamas statybinių medžiagų pristatymo terminą, nepristatė likusios statybinių medžiagų dalies bei negrąžino avansu paimtų pinigų, vengė kontakto su J. B., tokiu būdu apgaule vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, padarydamas J. B. 26 639,88 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 186 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. R. buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: V. R., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos bei apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kuri numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, trim atvejais – 2008-06-25 priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1; 2008-07-01 priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1; 2008-07-10 priėmimo–perdavimo aktu, pagrindė užsakytų prekių perdavimą piliečiui J. B., iš viso už 19 129,40 Lt (iš jų: prekių vertė – 16 211,36 Lt, PVM – 2918,04 Lt), nepagrindė apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis ir šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2008-06-25 iki 2008-07-15 iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiais veiksmais V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-68-549/2014 dalį dėl V. R., kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų I. P., M. K., J. K. atstovas advokatas Grigorijus Saveljevas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį dėl baudžiamosios bylos V. R. nutraukimo. Skunde nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas L. K. ir V. R. yra nurodytas dėl lengvesnės nusikalstamos veikos, kuri pagal savo faktines veikos aplinkybes neatitinka padarytos nusikalstamos veikos tikrojo pobūdžio, veika netinkamai kvalifikuota. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013 m. sausio 18 d., 2014 m. vasario 4 d. ir raštu 2014 m. vasario 8 d. pateikė prašymus pakeisti kaltinimą V. R. ir L. K., jų veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), tačiau 2014 m. vasario 11 d. teismo nutartyje apie tai nėra nė žodžio. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad V. R. ir L. K., žinodami, kad L. K. firma (duomenys neskelbtini) bankrutuoja (ten V. R. dirbo vadybininku), įsteigė tuo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). V. R., (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, kartu su L. K. vienu metu dirbo ir vadybininku L. K. firmoje (duomenys neskelbtini), ir direktoriumi (duomenys neskelbtini), todėl žinojo realią bendrovių finansinę būklę. V. R. ir L. K., (duomenys neskelbtini) akcininkai, kartu su kitu akcininku – P. B., (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteisėtai pardavinėjo kitiems klientams iš (duomenys neskelbtini) sandėlio nukentėjusiųjų statybines medžiagas. 2007 m. gruodžio l7 d. nukentėjusieji su (duomenys neskelbtini), dalyvaujant L. K. ir V. R., pasirašė sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) per 30 dienų įsipareigojo sukomplektuoti ir parduoti „(duomenys neskelbtini) plokščių komplektą iš sandėlio (duomenys neskelbtini), o nukentėjusieji įsipareigojo už prekės avansu sumokėti kiekvienas po 36 000,00 Lt. 2007 m. gruodžio l7–18 d. nukentėjusieji mokėjimo pavedimais avansu sumokėjo 108 000,00 Lt (duomenys neskelbtini), t. y. kiekvienas po 36 000,00 Lt (3 x 36 000,00 Lt). 2008 m. birelio 16 d. statybos rangovas vienašališkai nutraukė statybos darbus objekte bei neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2008-04-17 iki 2008-06-16 panaudotas statybines medžiagas. 2008-06-20 nukentėjusieji kartu su teismo antstoliu atvyko į (duomenys neskelbtini) biurą ir pareikalavo grąžinti jiems priklausančias statybines medžiagas, tačiau nei (duomenys neskelbtini) direktorius V. R., nei L. K. taip ir nepateikė jų apmokėtų prekių, pinigų negrąžino. 2008-06-20 pranešimu (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. klaidingai nurodė, kad nukentėjusiųjų statybinės prekės yra sandėlyje nuo 2008-01-08 ir jų likutis sudaro: J. K. – už 27 127,25 Lt sumą, M. K. – už 21 637,78 Lt sumą ir I. P. – už 23 824,59 Lt sumą. 2008-08-20 tik M. K. iš (duomenys neskelbtini) sandėlio buvo grąžinta statybinių prekių už 13 085,00 Lt sumą (priėmimo–perdavimo aktas Nr. l). 2008-08-25 nukentėjusiesiems pavyko kartu su policijos darbuotoju ir teismo antstoliu patekti į (duomenys neskelbtini) sandėlį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad šiame (duomenys neskelbtini) sandėlyje nėra jiems priklausančių statybinių medžiagų. Pažymi, kad V. R. ir L. K., veikdami bendrai, žinojo realią bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinę būklę ir realiai turėjo galimybę įvykdyti priimtus įsipareigojimus, tačiau laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008-10-31 apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų turtą.
Nukentėjusioji A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-549/2014 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš kaltinamųjų visas jos patirtas proceso ir advokato darbo apmokėjimo išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, kadangi teismas neišsamiai išnagrinėjo baudžiamosios bylos aplinkybes ir kaltinamajam V. R. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl bylą nutraukė remdamasis šioje byloje netaikytinu senaties terminu, iš esmės neteisingai kvalifikavęs V. R. atliktas nusikalstamas veikas. 2008 m. birželio 2 d. dalyvaujant kaltinamiesiems V. R. ir L. K., kurie prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) atstovai, ji sudarė keramzitinių blokelių pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo parduoti keramzitinius blokelius FORTIS už bendrą 33 832,79 Lt sumą, sutartas pristatymo terminas – 30 darbo dienų. 2008 m. birželio 13 d. pervedė 26 665 Lt avansą už blokelių FORTIS pristatymą. Suėjus Sutartyje numatytam prekių pristatymo terminui, tačiau vis dar nesant pristatytiems blokeliams FORTIS, kreipėsi tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu dėl blokelių FORTIS pristatymo, tačiau prašymai liko neįgyvendinti ir blokeliai nebuvo pristatyti. Atsižvelgdama į tai, 2008 m. rugsėjo 8 d. nutraukė Sutartį, paprašė grąžinti pervestą avansą, tačiau jis taip pat nebuvo grąžintas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Sutarties sudarymo metu V. R. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o L. K. – akcininke, kuri faktiškai dalyvavo įmonės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje. Kaltinamieji su ja bendravo sudarydami Sutartį, teikė pasiūlymus, kontaktavo telefonu. Analogiškas savo turiniu ir tikslu veikas kaltinamieji laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. birželio 4 d. atliko dar dėl šešių nukentėjusiaisiais šio byloje pripažintų asmenų. V. R. ir L. K. veiksmuose nustačius nusikalstamų veikų požymius, jiems buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei vėliau jį atlikus surašyto kaltinamojo akto pagrindu baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui. V. R. pareikšti kaltinimai pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, o L. K. pareikšti kaltinimai pagal 182 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Vykstant baudžiamajam procesui teisme, baudžiamojoje byloje buvo gautas 2014 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės prašymas pakeisti L. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 186 straipsnio 1 dalį į BK 182 straipsnio 2 dalį. Kaltinimo dalį dėl BK 223 straipsnio 1 dalies prašoma palikti nepakeistą. Taip pat prašoma palikti nepakeistus V. R. pateiktus kaltinimus dėl nusikaltimų, numatytų BK 186 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad priimdamas nutartį nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam V. R. dėl suėjusio senaties termino, jo atliktas veikas kvalifikuodamas turtinės žalos padarymu apgaule pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir nutraukdamas bylą tik vienam iš kaltinamųjų iš esmės vienodoms nusikalstamoms veikoms skirtingai taikė baudžiamuosius bei baudžiamojo proceso įstatymus, dėl to sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo V. R. klausimas nepagrįstai ir neteisėtai nutrauktas 2014 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi. Apeliantė taip pat nesutinka su kaltinamojo V. R. neteisėtos veikos kvalifikavimu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad ši veika sietina su piniginiais atsiskaitymais už tam tikras suteiktas paslaugas, gautas prekes ar atliktus darbus ir taikoma, jeigu kaltinamųjų veikoje nėra sukčiavimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. AB-36-1). Šiuo atveju BK 186 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma kaltinamojo V. R. veikai kvalifikuoti, nes ji, kaip nukentėjusioji, jokių darbų, prekių, paslaugų nei kaltininkui, nei (duomenys neskelbtini) neteikė, už kurias jie neatsiskaitė, priešingai – kaltininkai V. R. ir L. K. panaudojo Sutartį kaip sukčiavimo priemonę tam, kad įgytų iš jos turtą – 26 665 Lt sumą avansu, kurio pagrindu būtent kaltinamieji turėjo pareigą perduoti jai prekes – blokelius FORTIS, kurių jie ne tik neperdavė, tačiau net neturėjo tikslo jų perduoti, o kartu neturėjo tikslo ir grąžinti jos sumokėtų pinigų. Be to, V. R. veika turėtų būti vertinama kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (analogiškai teismo patvirtintam prašymui, kurį patenkinus pakeistas nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaltinamajai L. K. pagrindas). Abiejų kaltininkų tyčia įgyti jos turtą (26 665 Lt pinigų sumą) apgaule susiformavo ir egzistavo nuo pat bendravimo su ja pradžios – tiek teikiant pasiūlymą dėl Sutarties sudarymo, tiek sudarant Sutartį. Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės patikimai patvirtina išvadą, kad kaltininkai panaudojo apgaulę sudarydami Sutartį su ja ir užvaldė jai priklausančius pinigus. Abiejų kaltininkų – V. R. ir L. K. – apgaulė pasireiškė vienodai tuo, jog jie, turėdami tikslą gauti jos turtą – 26 665 Lt, ir žinodami, kad (duomenys neskelbtini) yra nutraukusi bendradarbiavimą su blokelių FORTIS tiekėju, todėl neturi galimybės šių blokelių parduoti ir pristatyti Sutartyje nurodytais terminais, t. y. jokios realios blokelių FORTIS prekybos nevykdo, pateikė neteisingus, melagingus duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra oficiali blokelių FORTIS tiekėja, turi galimybę pristatyti blokelius FORTIS per 30 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo ir tam reikia sumokėti 26 665 Lt avansą, kurio tikslas – užsakyti blokelius. Sutartis buvo kaltinamųjų sukčiavimo priemonė, nes ją sudarant kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į jos apgaulę, o pati Sutartis panaudota kaip jos suklaidinimo priemonė, nurodant, kad savo turtą (26 665 Lt) perduoda blokelių FORTIS įsigijimui, nors iš tikro abu kaltinamieji neturėjo tikslo nei perduoti blokelių FORTIS, nei grąžinti avansu sumokėtų pinigų, nepristačius blokelių Sutartyje nustatytais terminais. Mano, kad apgaulės faktą kaltinamųjų veiksmuose ir subjektyvųjį sukčiavimo nusikaltimo požymį – kaltinamųjų tyčią bei tai, kad sudarydami Sutartį V. R. ir L. K. neketino šios Sutarties vykdyti, įrodo I. F. A., prekybos direktorės, apklausos protokolas, esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, bei tai, kad kaltinamieji, žinodami anksčiau nurodytą informaciją, nurodė, kad jos pastatui reikia blokelių iš viso už 32 046,74 Lt, persiuntė sąmatą, nurodė, kad ją sudaro FORTIS paprasti ir kampiniai blokeliai (2008 m. gegužės 30 d. elektroninis laiškas), persiuntė Sutartį, tačiau jos 2008 m. birželio 13 d. pervestas 26 665 Lt avansas už statybinius blokelius buvo panaudotas ne pagal paskirtį – blokeliams įsigyti, o kitiems įmonės poreikiams tenkinti, ką patvirtina 2009 m. balandžio 29 d. specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/38 ir 2011 m. vasario 24 d. specialisto apklausos protokolas bei tai, kad jokie blokeliai už šią kainą apskritai nebuvo įsigyti iš kitų tiekėjų. Apeliantei 2008 m. birželio 13 d. pervedus 26 665 Lt avansą, (duomenys neskelbtini) jokių užsakymų dėl blokelių FORTIS nei lenkų tiekėjams, nei kitiems Lietuvos tiekėjams neteikė ir sudarytos Sutarties vykdymu nesirūpino, jos nepradėjo vykdyti ir nevykdė, o 2008 m. rugsėjo 8 d. jai informavus apie sutarties nutraukimą su prašymu grąžinti sumokėtą avansą, kas pagal sutartį yra privaloma, avanso suma nebuvo grąžinta, nors įmonės kasoje, baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, buvo fiksuotas grynųjų pinigų likutis – iš viso net 261 956,71 Lt. Visi šie faktai įrodo, kad kaltinamieji V. R. ir L. K., veikdami kaip (duomenys neskelbtini) atstovai, dar prieš sudarydami Sutartį ne tik neturėjo tikslo pristatyti / parduoti blokelius FORTIS, bet ir nepristatę blokelių per Sutartyje nurodytą terminą grąžinti jos sumokėtą avansą. Taigi, kaltinamųjų veiksmuose buvo vienintelis tikslas apgaulės būdu (meluojant, pateikiant jai klaidingą informaciją, kad jos pinigai bus panaudoti pagal Sutartį blokelių FORTIS įsigijimui iš pagrindinio tiekėjo bei jų pristatymui) iš jos neteisėtai įgyti pinigus – 26 665 Lt sumą. Bylos duomenys neabejotinai ir neginčytinai įrodo, kad kaltininkai suvokė, jog apgaudinėja ją meluodami, pranešdami neteisingus duomenis, kad jos žinioje esantis 26 665 Lt turtas (pinigai) bus panaudotas blokelių FORTIS įsigijimui ir pristatymui, numatė, kad taip veikdami suklaidins ją, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą. Nurodytos aplinkybės, kad jau Sutarties su ja sudarymo metu kaltinamieji pateikė klaidinančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) ketinimus, rodo, jog nuo pat veiksmų, kuriais buvo siekiama nusikalstamu būdu išvilioti pinigus, vykdymo pradžios kaltinamieji turėjo tyčią įgyti jos turtą apgaule. Dėl to ne tik L. K. veikos, remiantis prokurorės pateiktu prašymu, bet ir V. R. veikos įgyjant jos turtą yra kvalifikuotinos kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o ne kaip turtinės žalos padarymas apgaule pagal BK 186 straipsnį.
Apeliantė nurodo, kad teismas nesilaikė konstitucinių teisinės valstybės principų ir šioje byloje vadovavosi vien prokuroro teismui pateiktame kaltinamajame akte nurodyta V. R. atliktų nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau nenagrinėjo baudžiamojo įstatymo taikymo pagrįstumo atsižvelgiant į visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina V. R. veikose buvus ne turtinės žalos padarymo apgaule, bet sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju, be to, kad teismas savo iniciatyva nekėlė nusikalstamos veikos kvalifikavimo V. R. pagrįstumo klausimo, teismas taip pat tinkamai nereagavo baudžiamojoje byloje gavęs 2014 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Tilvikienės prašymą (nutartis nutraukti baudžiamąją bylą V. R. priimta šiam prokurorės prašymui jau esant byloje) pakeisti L. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimą pagal BK 186 straipsnio 1 dalį į BK 182 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje abiejų kaltininkų – V. R. ir L. K. – atliktos nusikalstamos veikos pasireiškė tapačiais veiksmais ir tapačia tyčia, t. y. V. R. ir L. K. objektyvieji ir subjektyvieji atliktų nusikalstamų veikų požymiai sutampa, V. R. pareikšti kaltinimai pagal BK 186 straipsnio 1 dalį dėl visų atskirų nusikalstamų veikų dėl kiekvieno iš nukentėjusiųjų turėjo būti pakeisti į kvalifikuojamus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėtas V. R. ir L. K. bendrininkavimo klausimas, nes šie asmenys, atlikdami nusikalstamas veikas, veikė toje pačioje įmonėje, jų nusikalstama veika buvo nukreipta į tuos pačius nukentėjusius asmenis ir sukelti tie patys padariniai – nusikalstamu būdu padaryta turtinė žala kitiems asmenims ir įgytas turtas savo ar kitų naudai. Nustačius V. R. ir L. K. bendrininkavimo požymį atitinkamai keistųsi nusikalstamų veikų kvalifikacija dėl kiekvieno iš kaltininkų ir bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad teismas privalo išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys būtų nubausti. Dėl to jis turi atitinkamai reaguoti, jei byloje egzistuoja galimybė kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-813/2007). Šioje byloje teismas, neišnagrinėjęs V. R. pareikšto kaltinimo aplinkybių ir kaltinimo kvalifikavimo pagrindo pagrįstumo, formaliai vadovavosi senaties terminą reglamentuojančiomis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso teisės normomis ir baudžiamąją bylą V. R. nutraukė suėjus nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK redakcijos įtvirtintam 5 metų senaties terminui neatsargiems arba nesunkiems tyčiniams nusikaltimams.
Šalies argumentai
Apeliantė J. M. (buvusi pavardė I.) skundu prašo panaikinti 2014 m. vasario mėn. 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties baudžiamoje byloje Nr. 1-68-549/201 dalį dėl baudžiamosios bylos V. R. nutraukimo. Apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusiųjų I. P., M. K., J. K. atstovo advokato Grigorijaus Saveljevo skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai teigia, kad 2008 m. gegužės 10 d. ji, dalyvaujant V. R. ir L. K., pasirašė sutartį Nr. W8026, pagal kurią (duomenys neskelbtini) per 30 dienų įsipareigojo sukomplektuoti ir parduoti (duomenys neskelbtini) plokščių komplektą, ir, vykdydama šios sutarties 5.1 punktą, į atsiskaitomąją (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimu pervedė 51 517,81 Lt sumą, apie tai telefonu pranešė asmeniškai V. R. kaip įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriui. Po to V. R., būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pradėjo vengti bendravimo, klaidingai nurodydavo, kad jos statybinės medžiagos yra sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bet jų atsiimti neįmanoma dėl įvairių priežasčių. Pavargusi nuo tuščių pažadų buvo priversta kreiptis dėl teisinės pagalbos. Tuo metu buvo sudariusi sutartį su statybos darbų rangovu, jis kėlė sankcijas, dėl to ji patyrė didelį stresą. 2008 m. liepos mėn. viduryje ji kartu su statybų rangovo atstovu atvyko į (duomenys neskelbtini) biurą, įteikė jos interesų gynėjos (advokatės S. Baracevičienės) įspėjimą (kartotinį) ir griežtai pareikalavo grąžinti jai priklausančias statybines medžiagas arba sumokėtą avansą, tačiau nei tuometis (duomenys neskelbtini) direktorius V. R., nei L. K. taip ir nepateikė apmokėtų prekių, sumokėtų pinigų negrąžino, iš (duomenys neskelbtini)sandėlio jokių statybinių prekių grąžinta nebuvo, jokių priėmimo–perdavimo aktų nepasirašydavo, V. R. skambučių ar raginimų atsiimti prekių taip ir nesulaukė. Tuo metu nuosavo automobilio neturėjo, patekti į (duomenys neskelbtini) sandėlį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, ar yra šiame (duomenys neskelbtini) sandėlyje jai priklausančių statybinių medžiagų, buvo labai sudėtinga, su tokio masto sukčiavimu susidūrė pirmą kartą. Mano, kad V. R. ir L. K., veikdami bendrai, žinojo realią finansinę bendrovės (duomenys neskelbtini) būklę ir realiai turėjo galimybę įvykdyti priimtus įsipareigojimus, tačiau būdami (duomenys neskelbtini) vadovais apgaule įgijo didelės vertės jai priklausantį turtą įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardu.
Teismo posėdyje nukentėjusiųjų I. P., M. K., J. K. atstovas advokatas Grigorijus Saveljevas, nukentėjusioji J. M. (buvusi pavardė I.) ir kaltinamosios L. K. gynėja advokatė N. Fočenkova prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė ir asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, – V. R. – gynėjas advokatas R. Skėrys prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Visuose apeliaciniuose skunduose keliamas baudžiamojo proceso prieš V. R. nutraukimo pagrįstumo klausimas, todėl siekiant išvengti pasikartojimų, nukentėjusiųjų I. P., M. K., J. K. atstovo advokato Grigorijaus Saveljevo ir nukentėjusiųjų A. M. bei J. M. (buvusi pavardė I.) apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.
BK 95 str. 1 d. nustatyti baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 str. 1 d. 2 p., negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.
BK 95 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per baudžiamosios atsakomybės senaties terminus asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios.
Pažymėtina, kad bylos galutinis procesinis sprendimas, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Pagal Baudžiamuosius įstatymus tyčiniai nusikaltimai yra skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius (BK 11 str. 2, 3 d.). V. R. inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 186 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d., yra nesunkūs.
Esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 95 str. 1, 3 ir 4 d. nuostatomis, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir per šį laiką asmuo nepadaro naujos nusikalstamos veikos arba nesislėpė nuo tyrimo.
Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 str. 1 d.).
Nukentėjusiųjų skunduose nurodoma, jog 2013-01-18, 2014-02-04 ir 2014-02-08 buvo prašoma teismo keisti V. R. inkriminuojamų veikų kvalifikaciją. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013-01-18 buvo prašoma keisti tik L. K. nusikalstamų veikų kvalifikaciją, o ne V. R. (b. l. 89–90, t. XI). Dėl V. R. nusikalstamų veikų kvalifikacijos pakeitimo 2014-02-08 prašymas teismui pateiktas tik 2014-02-10 (b. l. 106–107, t. XII), tačiau visos V. R. nusikalstamos veikos įvykdytos ir pabaigtos iki 2008-07-15, todėl penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2013-07-15. Būtent nuo šios dienos V. R. nebegalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes baudžiamasis procesas negalimas, todėl ir prašymai keisti jo nusikalstamų veikų kvalifikaciją nebegali būti nagrinėjami.
Pažymėtina ir tai, jog prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė atmesti apeliacinius skundus ir pažymėjo, jog baudžiamasis procesas V. R. nutrauktas pagrįstai (b. l. 156–157, t. XII).
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas mano, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nukentėjusiųjų ir jų atstovų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiųjų I. P., M. K., J. K. atstovo advokato Grigorijaus Saveljevo ir nukentėjusiųjų A. M. bei J. M. (buvusi pavardė I.) apeliacinius skundus atmesti.