Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. spalio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" – vairuotoju/ekspeditoriumi, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas

1) 2013 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį (paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitas žmogus patyrė sužalojimus, sąlygojusius jo mirtį, o būtent, jis, 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18 val. 30 min., Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pagirių kaime, vairuojamu automobiliu „Vokswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienintele savo judėjimo krypties Durpių gatvės kelio eismo juosta nuo Šiltnamių gatvės pusės privažiavęs ties Durpių gatvės pastatu Nr. 40 įrengtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, tamsiuoju paros metu priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis nesiėmė būtinų atsargumo priemonių įsitikinant, kad perėjoje nėra pėsčiųjų ar į kelio važiuojamąją dalį jos ribose ketinančių įžengti pėsčiųjų, dėl ko nesulėtinęs greičio ir nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją jis tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į važiuojamąją dalį įžengusią ir pėsčiųjų perėja Durpių gatvės kelią kirtusią pėsčiąją T. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių 2024 m. gruodžio 27 d. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (Vilnius, Šiltnamių g. 29).

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Nurodė, jog 2024 m. gruodžio 23 d. vakare, važiuodamas iš garažo tamsiu paros metu, esant snygiui ir šlapiai kelio dangai, dėl neapdairumo nepastebėjo pėsčiosios. Kai ją pastebėjo, išsigandęs bandė apvažiuoti, tačiau to padaryti nepavyko ir transporto priemonės kampu kliudė pėsčiąją. Po įvykio nedelsdamas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus, o atvykus medikams buvo pasakyta laikyti nukentėjusiąją, kad ji nejudėtų. Kaltinamasis teigė, kad po įvykio stengėsi pats imtis veiksmų – skambino nukentėjusiosios vaikui, tačiau šis dėl patirto skausmo su juo bendrauti negalėjo. Vėliau, susitikęs su nukentėjusiojo globėja pasirašė taikos sutartį, atsiprašė už padarytą žalą, domėjosi, kaip sekasi globotiniui, bandė padėti finansiškai, ketino padengti laidotuvių išlaidas ir kitus patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad tiesiogiai su nukentėjusiuoju bendrauti nepavyko, bendravo tik per globėją, nes iš pradžių nukentėjusysis nenorėjo su juo susitikti. Atsakydamas į prokuroro ir teisėjos klausimus, kaltinamasis nurodė, kad tą kelio ruožą pažįsta, yra juo važiavęs ne kartą, tačiau toje vietoje nėra gatvės apšvietimo, o prieš pėsčiųjų perėją yra įvažiavimas į prekybos centro „IKI“ stovėjimo aikštelę, todėl tamsiu paros metu pėsčiųjų perėja blogai matoma. Patvirtino, kad žinojo apie pėsčiųjų perėją, tačiau dėl savo neatidumo jos nepastebėjo. Prieš perėją yra „gulintis policininkas“, todėl jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/h. Pėsčioji ėjo iš dešinės pusės, o kaltinamasis bandė apvažiuoti į kairę, nes priešpriešinio eismo juostoje nebuvo automobilių, tačiau kliudė pėsčiąją dešiniojo priekinio sparno kampu, kai ši buvo įveikusi maždaug žingsnį ar pusantro. Kaltinamasis dar kartą pabrėžė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir dėl įvykio, su kuriuo, kaip pats teigė, jam teks gyventi visą gyvenimą.

Nukentėjusysis M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą su kaltinamuoju D. K. susitiko advokato kabinete, kur šis nuoširdžiai atsiprašė ir paprašė atleidimo. Nukentėjusysis nurodė, kad iš pradžių nenorėjo su juo bendrauti ir jo matyti, tačiau vėliau jam atleido, nes suprato, jog avarija įvyko netyčia, o kaltinamasis buvo blaivus ir nesiekė sukelti nelaimės. Pasakojo, kad įvykio dieną, apie 18 valandą vakaro, jo motina T. P. išėjo į darbą pasveikinti kolegės su artėjančiomis šventėmis. Po kelių valandų, kai motina ilgai negrįžo, jis manė, jog ši tiesiog užsiėmusi, todėl liko namuose ir žaidė kompiuteriu. Apie 20–21 val. vakaro iš buvusios klasiokės gavo žinutę, klausiančią, ar žino, kad jo mamą partrenkė automobilis. Iš karto paskambino klasiokei, kuri paaiškino, kad jos motinos pažįstama, dirbanti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, matė įvykį ir pranešė, jog į parduotuvę buvo atvykusi policija, ieškanti jo kontaktų. Nukentėjusysis tuomet susirinko motinos dokumentus, o klasiokės mama atvyko jo pasiimti ir kartu nuvežė į ligoninę. Atvykus į vietą, jie pamatė policijos automobilį, o pareigūnai paaiškino, kad jam, kaip nepilnamečiui, reikalingas laikinas globėjas, todėl buvo iškviesta vaikų teisių apsaugos tarnyba. Kadangi tėvas gyvena Ukrainoje ir neturi galimybės atvykti į Lietuvą, klasiokės mama pasiūlė, kad globėja taptų D. V., dirbusi kartu su jo motina toje pačioje parduotuvėje. D. V. sutiko ir pasirašė dokumentus dėl laikinos globos, todėl nuo to laiko ji rūpinasi nukentėjusiuoju. Po įvykio nukentėjusysis pasakojo, kad jam buvo labai sunku – neteko artimiausio žmogaus, reikėjo spręsti gyvenamosios vietos ir buto nuomos klausimus. Vėliau kaltinamasis susisiekė su jo globėja ir pasiūlė susitikti. Iš pradžių nukentėjusysis nenorėjo matyti kaltinamojo, todėl į pirmą susitikimą vietoje jo nuvyko globėja, mokyklos darbuotoja ir klasiokės mama. Po kelių savaičių įvyko asmeninis susitikimas, kurio metu kaltinamasis dar kartą atsiprašė, ir nuo to laiko reguliariai teikia finansinę pagalbą, už ką nukentėjusysis jam dėkingas. Nukentėjusysis nurodė, kad supranta, jog įvykis buvo nelaimingas atsitiktinumas, sąlygotas blogo matomumo ir pūgos, todėl prašė teismo kaltinamojo nebausti griežtai ir skirti kuo švelnesnę bausmę. Atsakydamas į teisėjos klausimus, nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad žalą iš dalies atlygino draudimo bendrovė, o kaltinamasis toliau padeda finansiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo D. K. parodymų matyti, kad apklausos metu jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18.30 val., Vilniaus rajone, jam priklausančiu automobiliu „Vokswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš Merešlėnų kaime esančio garažo į Vilniuje esančius namus. Pagirių seniūnijoje, Pagirių kaime, jis važiavo Durpių gatvės keliu nuo Šiltnamių gatvės pusės. Buvo tamsus paros metas, asfaltuota kelio danga šlapia. Oro sąlygos – blogos, snigo, krito didelės snaigės. Neprivažiavęs apie 150–200 metrų iki Durpių gatvės pastato Nr. 40 nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pristabdė automobilį prieš greičio mažinimo kalnelį, buvo įjungęs antrąją pavarą. Važiavimo greitį buvo sumažinęs nuo 50 km/h iki 20 km/h, vėliau įjungė trečiąją pavarą ir vėl pasiekė apie 50 km/h greitį. Nors šiuo keliu dažnai nevažiuodavo, žinojo, kad ten yra įrengta pėsčiųjų perėja, prie kurios stovėjo įspėjamasis kelio ženklas. Priartėjęs prie minėtos perėjos, iš dešinės pusės pastebėjo žmogaus siluetą. Pėsčioji jau buvo įžengusi į perėją, maždaug 1 metro atstumu nuo kelkraščio. Supratęs, kad sustabdyti nespės, jis bandė išvengti susidūrimo, staiga pasuko automobilį į kairę, dalinai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje tuo metu automobilių nebuvo, tačiau pėsčiąją kliudė transporto priemonės dešinės pusės priekiniu kampu ties žibintu. Pėsčioji po partrenkimo užvirto ant automobilio sparno ir dalinai ant variklio dangčio, po to nuslydo ir nukrito ant žemės. Po susidūrimo jis grįžo į savo eismo juostą ir sustabdė automobilį. Kiek žino, transporto priemonė stovėjo už perėjos, apie 11 metrų atstumu. Sustabdęs automobilį, iškart nubėgo prie pėsčiosios, iškvietė pagalbą numeriu 112. Iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo moteris buvo sąmoninga. Ji buvo tamsiai apsirengusi, be šviesą atspindinčių atšvaitų, todėl jis jos nepastebėjo. Pėsčiųjų perėja nebuvo apšviesta, šalia buvęs dviračių takas turėjo apšvietimą, tačiau kelias iki perėjos – ne. Jis bendrauja su eismo įvykio metu mirtinus sužalojimus patyrusios pėsčiosios sūnaus M. P. globėja D. V.. Padengė 1 533 eurų laidojimo išlaidas, šią sumą pervedė į globėjos banko sąskaitą, taip pat kas mėnesį perveda 350 eurų nukentėjusiojo M. P. išlaikymui. Jo automobilis buvo apdraustas bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Jo advokatė kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl perėjos apšvietimo, pridedamas kreipimasis ir gautas atsakymas (viso 5 lapai). D. K. parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Psichikos sutrikimų neturėjo, dėl jų ar priklausomybės ligų gydytas nebuvo (1 t., b. l. 163–165; 166–168; 169–173).

Iš byloje esančio 2024 m. gruodžio 23 d. į eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje, panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo konstatuota, jog D. K. buvo blaivus (1 t., b. l. 137; 40).

I byloje esančios eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrų metu nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d. eismo įvykis įvyko Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pagirių kaime, Durpių gatvės kelyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 40 (parduotuvė „Iki“) įrengtoje kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu pažymėtoje, apie 3 metrų pločio, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Asfaltuotą kelio važiuojamąją dalį ties perėja sudaro dvi eismo juostos, kurių plotis siekia apie 3,8–4 metrus, t. y. po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Kelio atkarpoje ties eismo įvykio vieta nustatytas maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Eismo įvykio metu D. K. vairuotas automobilis „Vokswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Durpių gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Šiltnamių gatvės pusės, apie 9,3 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų. Automobilis stovėjo išilgai kelio ašinės linijos, priekine dalimi nukreiptas nustatyta eismo juostos kryptimi, apie 1,8–2 metrų atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, t. y. buvo nežymiu kampu pasuktas į dešinę. Ant kelio dangos, apie 1 metro atstumu prieš automobilį (žiūrint aptariama kelio eismo kryptimi), arčiau perėjos, buvo rasta raudonos spalvos, tikėtina – kraujo, dėmė. Automobilis buvo apgadintas. Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinės dalies dešinėje pusėje – priekiniame dešinės pusės kampe: apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė ties priekiniu dešiniu žibintu, įskeltas priekinis stiklas ties jo dešiniuoju kraštu. Tarp variklio dangčio ir priekinio dešinio žibinto liko įstrigusi baltos medžiagos skiautė, tikėtina, partrenktos pėsčiosios drabužio dalis (1 t., b. l. 22, 23; 25–31; 33).

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolų matyti, jog atlikta įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo peržiūros metu nustatyta, kad didesniame atstume nuo eismo įvykio vietos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros filmavimo laukas apėmė ir nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ties kuria prieš įvykį ir įvykio metu degė gatvės žibintas. Užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 23 d., 18.32 val. (pagal vaizdo stebėjimo kameros laikmatį), Durpių gatvės keliu nuo Šiltnamių gatvės pusės atvažiavęs automobilis (markė ir kiti požymiai neįžiūrimi) pravažiavo pėsčiųjų perėją ir ties ja įrengtą žibintą, po ko iškart buvo sustabdytas (įsijungė automobilio stabdymo žibintai) (1 t., b. l. 87–89).

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu, atlikus specialių teismo medicinos žinių reikalaujantį 2024 m. gruodžio 27 d. mirusios T. P. kūno tyrimą, kuris buvo siejamas su galimai 2024 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistas nustatė, kad T. P. mirties priežastis buvo eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai. Kūno sumušimas, be poodinių ir minkštųjų audinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų bei žaizdų, pasireiškė kairio momenkaulio impresiniu lūžiu, nusitęsiančiu į kairę vidurinę pamatinę duobę, dešinio smilkinkaulio uolinės dalies lūžiu, nusitęsiančiu į dešinę vidurinę pamatinę duobę, pleištinio ančio šoninių, viršutinės ir apatinės sienelių lūžiais, kairio skruostikaulio smilkininės ataugos lūžiu, kairio žandinio ančio užpakalinės sienelės lūžiu, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje–pakaušinėje skiltyje ties smegenėlių padangte ir galvos smegenų kietojo dangalo pjautuvu, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus kaktinėse–smilkininėse skiltyse, kairėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlių sferiniame paviršiuje, galvos smegenų sumušimo židiniais smegenų dešinėje kaktinėje–smilkininėje skiltyje ir kairėje smilkininėje skiltyje, kairės pusės šonkaulių lūžiais bei kairio plaučio sumušimu. Nustatyta, kad šie sužalojimai komplikavosi koma, hemoragine anemija, abipusiu plaučių uždegimu, poūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu ir jų lokalizacija T. P. kūne, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji pirminio kontakto su automobiliu metu buvo vertikalioje padėtyje, o pirminis smūgis jai buvo suduotas iš kairės pusės į kairįjį kelį (1 t., b. l. 47–55).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. P. eismo įvykio metu buvo blaivi – jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 57).

Iš byloje esančio nepilnamečio nukentėjusiojo M. P. atstovės pagal įstatymą D. V. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš trejus metus susipažino su T. P. ir jos sūnumi M. P.. Su T. P. susipažino parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirbo apsaugos darbuotoja, o T. P. – kasininke. Pastarosios sūnus M. P. mokėsi kartu su jos anūke. Anot liudytojos, T. P. buvo labai draugiška, visada visiems padėdavo. Susipažinusios, ji ir jos dukra A. K. pradėjo bendrauti su T. P. ir po darbo, kartu leisdavo laiką. Jos žiniomis, T. P. su sūnumi buvo atvykusi iš Ukrainos, bėgdama nuo karo, o jos vyras ir vaiko tėvas liko Ukrainoje kariauti. Kiek žino, T. P. kurį laiką bendravo su vyru, tačiau pastaruoju metu ryšio nepalaikė. Apie T. P. vyrą ji daugiau duomenų neturi. Taip pat žino, kad Ukrainoje gyvena T. P. sesuo, tačiau jos duomenų ir kontaktų nežino. Liudytoja nurodė, kad įvykio dieną – 2024 m. gruodžio 23 d. – T. P. nuo ryto iki 16.00 val. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Iš M. P. pasakojimų žino, kad po darbo motina grįžo į namus, esančius tame pačiame kaime, Kaštonų g. Apie 19.00 val. T. P. buvo iškviesta sugrįžti į darbovietę, kur atsakingi asmenys norėjo pasveikinti darbuotojus su artėjančiomis šventėmis. Apie 21.00–21.30 val. M. P. buvo pranešta, kad jo motina T. P. buvo sužalota eismo įvykio metu ir greitosios medicinos pagalbos medikų pristatyta į „Lazdynų“ ligoninę. Apie įvykį jam pranešė A. K., tuo metu buvusi toje pačioje parduotuvėje „Maxima“ ir pirmoji sužinojusi apie įvykį. A. K. taip pat sužinojo, kad ligoninėje reikalingas T. P. asmens dokumentas, todėl kartu su M. P. išvyko į ligoninę. Jiems nebuvo leista su T. P. pasimatyti, kadangi ji buvo reanimacijos skyriuje, kur jai jau buvo atliekama operacija. Kadangi M. P. yra nepilnametis, policijos pareigūnai iškvietė vaikų teisių apsaugos darbuotojus, kurie nusprendė, kad M. P. laikinai bus apgyvendintas pas ją. Liudytoja nurodė, kad nuo 2024 m. gruodžio 24 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. M. P. kiekvieną dieną lankė motiną reanimacijos skyriuje. Palatoje buvo leidžiama lankytis tik vieną valandą per dieną. Visą laiką T. P. buvo komos būklėje, todėl sūnui nepavyko su ja pabendrauti. Sužinojęs apie motinos mirtį, M. P. labai išgyveno, jautėsi blogai, nieko nevalgė. Šiuo metu M. P. teikiama psichologinė pagalba, taip pat jam padeda ji, jos šeima ir vaikų teisių apsaugos darbuotojai. 2025 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu jai buvo suteikta laikinoji M. P. rūpyba vieneriems metams. Ji yra oficiali M. P. rūpintoja. Jai taip pat žinoma, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo galima kreiptis į transporto priemonės draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 73–75).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykio metu mirtinus sužalojimus patyrusios T. P. nepilnametis sūnus M. P., gimęs (duomenys neskelbtini)m., buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo laikina rūpintoja ir įstatyminė atstovė D. V., gimusi (duomenys neskelbtini)m., pripažinta nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą (1 t., b. l. 59, 60; 66; 123; 124).

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 23 d., galimai apie 18.00–19.00 val., Vilniaus rajone, Pagirių kaime, jis vairuodamas automobilį „Citroen“ važiavo Durpių gatve kryptimi nuo Vilniaus miesto pusės. Tuo metu jau buvo sutemę, krito nedideli krituliai. Prieš pėsčiųjų perėją, esančią netoli Durpių gatvės pastato Nr. 40 (parduotuvės „Iki“ pastato), jis sulėtino greitį ir pastebėjo netoli perėjos stovinčią transporto priemonę – galimai „VW“ markės automobilį, kuriame buvo įjungti avariniai signalai. Ant automobilio variklio dangčio ir dešinės pusės sparno ties žibintu jis pastebėjo pūkus, panašius į striukės. Tai pamatęs, suprato, kad buvo partrenktas žmogus, nors paties eismo įvykio nematė. Netrukus pamatė už automobilio gulintį žmogų – moterį. Žiūrint jo važiavimo kryptimi, moteris gulėjo kairėje kelio pusėje, apie 5 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, transporto priemonė stovėjo maždaug 1 metro atstumu priekyje jos. Ar moteris buvo sąmoninga, nežino, tačiau, kiek matė, ji nejudėjo. Po to liudytojas savo automobilį sustabdė netoli įvykio vietos esančioje autobusų stotelėje ir apie įvykį telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Nurodė, kad perėjoje buvo pakankamai tamsu: nors joje buvo įrengtas vienas šviesos žibintas, įkraunamas saulės baterijomis, tačiau, kiek prisimena, jis švietė blankiai. Pranešęs apie įvykį, liudytojas iš įvykio vietos išvyko, tuo metu ten jau buvo susirinkę daug jam nepažįstamų žmonių (1 t., b. l. 77–79).

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja L. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18.30–19.00 val., ėjo į vaistinę, esančią parduotuvėje „Iki“, adresu: Vilniaus r., Pagirių k., Durpių g. 40. Tuo metu jau buvo sutemę, tačiau nelijo ir nesnigo. Šalia parduotuvės, kirsdama kelią pėsčiųjų perėjoje, ji pamatė, kad šalia jos guli partrenktas žmogus. Nesuprato, ar tai buvo vyras, ar moteris. Žmogus gulėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, buvo sąmoningas ir labai šaukė, šalia jo buvo daug kraujo. Priekyje gulinčio žmogaus stovėjo transporto priemonė. Įvykio vietoje tuo metu dar nebuvo nei greitosios medicinos pagalbos, nei policijos, todėl liudytoja paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Ji savo mobiliuoju telefonu padarė kelias nuotraukas, kurios, kiek jai žinoma, jau yra prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nuotraukose matosi transporto priemonės valstybinis registracijos numeris ir markė. Įvykio vietoje buvo ir vaikų, kurie nurodė atėję po to, kai kieme už pastato išgirdo labai garsų smūgį, tačiau paties įvykio jie nematė. Liudytoja pažymėjo, kad įvykio metu pėsčiųjų perėja buvo apšviesta (1 t., b. l. 81–83).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvy-kis, dėl kurio žuvo žmogus. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar trans-porto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsako-mybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo D. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kad jis 2024 m. gruodžio 23 d., apie 18 val. 30 min., Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pagirių kaime, vairuodamas automobilį „Vokswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Durpių gatve nuo Šiltnamių g. pusės, prie Durpių g. 40 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, dėl neapdairumo ir atsargumo stokos nesulėtino greičio ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko partrenkė į perėją iš dešinės pusės įžengusią pėsčiąją T. P., gim. (duomenys neskelbtini)m. Kaltinamojo parodymus patvirtina Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad įvykio metu D. K. buvo blaivus (1 t., b. l. 40, 137), taip pat eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykis įvyko Durpių gatvėje, ties parduotuve „Iki“, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, paženklintoje kelio ženklais ir horizontaliojo žymėjimo linijomis (1 t., b. l. 22–33). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis po įvykio stovėjo apie 9,3 m už perėjos, o ant važiuojamosios dalies ir automobilio priekinės dalies buvo aptikta kraujo dėmė ir audinio skiautė, tikėtina, nuo pėsčiosios drabužių. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojas N. B. parodė, kad tuo metu, kai važiavo Durpių gatve, pastebėjo stovintį automobilį su įjungtais avariniais žibintais, o ant jo priekio – pūkus, panašius į drabužio pluoštą, ir už automobilio gulintį žmogų (1 t., b. l. 77–79). Liudytoja L. B. parodė, kad, eidama į vaistinę, esančią toje pačioje gatvėje, pamatė perėjoje partrenktą žmogų, gulintį maždaug trijų metrų atstumu nuo perėjos, žmogus buvo sąmoningas, tačiau kraujavo ir šaukė, o šalia stovėjo transporto priemonė (1 t., b. l. 81–83). Be to, vaizdo stebėjimo kameros įrašas, pritvirtintas netoli eismo įvykio vietos, patvirtina, kad tą dieną 18.32 val. perėjos vietoje pravažiavo automobilis, kuris iš karto po to buvo sustabdytas, įsijungus stabdymo žibintams (1 t., b. l. 84–89). Tai atitinka kaltinamojo parodymus apie bandymą išvengti susidūrimo ir sustojimą po įvykio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. P. mirties priežastis buvo eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai. Konstatuota, kad nukentėjusioji patyrė kairio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio ir kitų kaukolės kaulų lūžius, daugybinius galvos smegenų sumušimo židinius, kraujo išsiliejimus po kietuoju ir voratinkliniu dangalais, šonkaulių lūžius bei kairio plaučio sumušimą, kurie komplikavosi koma, hemoragine anemija, abipusiu plaučių uždegimu ir širdies bei kvėpavimo funkcijos sutrikimu, dėl ko ji 2024 m. gruodžio 27 d. mirė (1 t., b. l. 47–55). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. P. eismo įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 57).

Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. K. vairuojamas automobilis kliudė pėsčiąją per pėsčiųjų perėją, jog pėsčioji tuo metu buvo vertikalioje padėtyje, o pirminis smūgis suduotas į kairįjį kelį, kaip nustatyta teismo medicinos ekspertizės akte. Tai patvirtina, kad pėsčioji ėjo per perėją iš dešinės pusės, o kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų – nepraleido į perėją įžengusios pėsčiosios ir nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu bei esant blogam matomumui.

Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.

Taigi, byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo parodymai, liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, ekspertų išvados, vaizdo įrašas bei tarnybiniai pranešimai – yra tarpusavyje suderinti, vienas kitą papildo ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis D. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji T. P.. Šis KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Todėl D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog nors pagrindinis žalos atlyginimo subjektas yra draudimo bendrovė, tačiau kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai atlygino padarytą žalą bei iki šiol padeda nukentėjusiajam finansiškai, todėl yra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis). D. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad įvykis įvyko dėl jo neapdairumo, po įvykio iškvietė pagalbą, bendradarbiavo su pareigūnais, atsiprašė nukentėjusiojo ir padengė laidojimo bei dalį išlaikymo išlaidų. Ankščiau D. K. yra teistas vieną kartą, pažymėtina, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Už minėtą nusikalstamą veiką D. K. bausmę jau yra atlikęs. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, tačiau neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis yra vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" – vairuotoju/ekspeditoriumi.

Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje numato tik vienos rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, konstatuoja, kad už nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, skirtina 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis skirtinas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjime teisme, kaltę pripažino, atsakomybės nevengė bei stengėsi atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgdamas, kad nagrinėjama byla yra išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. K. kaltę, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pripažino, itin gailisi, konstatuoja, kad jam skiriama 3 (trijų) metu laisvės atėmimo bausmė mažintina trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo) bei skirtina 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors D. K. ankščiau yra teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, esant blogoms kelio ir meteorologinėms sąlygoms, visa tai neparodo, kad D. K. nepaiso moralės ar visuomenės normų bei nesilaiko įstatymų. Juolab, kad po įvykio stengėsi padėti nukentėjusiajai, nors pagrindiniu žalos atlyginimo subjektu yra transporto priemonę apdraudusi draudimo bendrovė, kuri nukentėjusiajam žalą jau yra atlyginusi, svarbu pažymėti, kad ir pats kaltinamasis papildomai nukentėjusiam atlygino žalą, kol buvo nepilnametis teikė išlaikymą. Kaip matyti iš Vilnius regiono apylinkės teismo nutarties , kuria buvo patvirtinta taikos sutartis , kaltinamasis nukentėjusiajam atlygina 15 000 eurų neturtinės žalos, kurią įsipareigojo atlyginti dalimis, kas mėnesį mokant po 400 eurų iki pilno padengimo ( 1 t., bl. 155–156) . Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog šio įpareigojimo laikosi. Visos šios aplinkybės rodo kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Be to atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo poziciją, jog prašo teismo griežtai kaltinamojo nebausti, kaltinamasis atsiprašė, padeda finasiškai. Atsižvelgiant į visą tai, darytiną išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti neįzoliavus kaltinamojo nuo visuomenės bei jam paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 2 (dvejiems) metams. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nenustatė pagrindo skirti kaltinamajam intensyvios priežiūros, nes bylos aplinkybės, kaltinamojo asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo leidžia daryti išvadą, jog tokia priemonė nebūtų proporcinga ir būtina. Taigi, teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, neįvertinęs kelio bei meteorologinių sąlygų bei pažeisdamas KET 30 punkto reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – taikymo, nelaiko jos būtina ir proporcinga šios bylos aplinkybėmis. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, aktyviai siekė atlyginti žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, su kuriuo 2025 m. gegužės 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią kaltinamasis nukentėjusiam įsipareigoja atlyginti 15 000 eurų neturtinę žalą, kas mėnesį mokant po 400 eurų. Iš pateiktų mokėjimų nurodymų matyti, jog ši taikos sutartis įgyvendinama, o kaltinamasis tęsia nukentėjusiajam finansinę pagalbą, kas rodo jo atsakingą požiūrį į padarytos žalos atlyginimą bei siekį ištaisyti pasekmes. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. nuo 2025 m. sausio 17 d., kiekvieną mėnesį reguliariai teikė finansinę paramą nukentėjusiojo globėjai už nukentėjusiojo M. P. išlaikymą iki pilnametystės. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju–ekspeditoriumi, o jo darbas tiesiogiai susijęs su motorinių transporto priemonių vairavimu. Todėl atėmus teisę vairuoti, kaltinamasis prarastų darbo vietą ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį, o tai ne tik pablogintų jo socialinę padėtį, bet ir objektyviai apsunkintų galimybę vykdyti taikos sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus bei toliau padėti nukentėjusiajam. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – taikymas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų tikslingas ir neatitiktų bausmės tikslų, todėl ši priemonė kaltinamajam neskiriama. Nors D. K. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, o jo veikos pasekmės sunkios, tačiau negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo principu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis, bus įgyvendinta D. K. neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu neatėmus teisės vairuoti , būtų sudaryta galimybė kaltinamajam nepertraukiamai tęsti darbą, o taip būtų užtikrinti nukentėjusiojo interesai.

VI. Procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su joje esančiais vaizdo bei garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 6 dalies 5 ir 8 punktais, D. K. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

D. K. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.