Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Ieškinio daliai dėl žalos, kildinamos iš administracinio pastato remonto darbų sutarčių, sudarytų 2010, 2011 ir 2016 metais, ieškovė nurodė, kad šie atsakovo sudaryti sandoriai buvo neskaidrūs, Įmonei nenaudingi ir sudaryti ekonomiškai nepagrįstomis sąlygomis: buvo perkami besidubliuojantys remonto darbai; pirkimai organizuojami neužtikrinant konkurso dalyvių konkurencijos ir pažeidžiant VPĮ reikalavimus; sudarytų sutarčių įkainiai reikšmingai viršijo vidutines rinkos kainas. Atsakovas pagal Įmonės direktoriaus pareigybės nuostatų 14.8 punktą buvo atsakingas už Įmonės viešųjų pirkimų vykdymą. Dėl ekonomiškai nepagrįstų sutarčių Įmonės patirti nuostoliai negali būti siejami su pagrįsta verslo rizika, kadangi jie buvo neišvengiami ir iš anksto žinomi, nulemti neskaidrių užsakymų, aplaidaus planavimo.

Vidaus audito metu nustatyta, kad dėl nenuoseklaus remonto darbų planavimo ir jų atlikimo Įmonė neekonomiškai ir neefektyviai panaudojo lėšas, nes po bendro vidaus remonto ir apdailos darbų, atliktų 2011 metais, 2016 metais buvo pirkti kapitalinio remonto darbai, į kuriuos vėl įėjo vidaus remontas ir apdaila, todėl dalis darbų apmokėti kelis kartus. Remonto darbų sutarčių sąmatų turinio analizės – lentelės duomenys patvirtina, kad, nors atliekant remonto darbus 2010 – 2011 metais pastato sienos buvo apšildytos vata, į apšiltinimą investuota iš viso ~6 695,72 Eur, atliekant 2016 m. kapitalinį remontą apšildymui vata dar skirta 10 834,87 Eur. Nors sienų apdailos darbai buvo užsakyti pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį ir 2011 m. lapkričio 15 d. papildomų darbų aktą, jie buvo pakartotinai atliekami pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. kapitalinio remonto darbų sutartį. Laiptų remonto darbai buvo atlikti 2010 ir 2011 metais, jie taip pat kartoti 2016 metais. Stogo ir fasado remonto darbai buvo atlikti pagal specialiai stogo ir fasadų remontui skirtą 2010 m. rugpjūčio 6 d. sutartį, bet tie patys darbai buvo kartojami pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. sutartį. 2010 metais į stogo ir fasado remontą investuota ~17 840,30 Eur. 2016 m. „Sienų, stogo pakalimams“ skirta 77 228,53 Eur; stogo apskardinimui ir kitiems darbams – 9 162,15 Eur. Radiatoriai ir kondicionieriai buvo įrengti pagal 2010 m. liepos 20 d. sutartį ir turėjo būti demontuojami atliekant vidaus remontą pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį. 2010 m. lapkričio 3 d. sutartis papildė 2010 m. liepos 20 d. darbų sutartį būtinais užsakyti darbais. Iš 1 ir 3 stulpelių matyti, kad pagal 2010 m. liepos 20 d. sutartį buvo užsakomi tie patys darbai panašiam kiekiui. Pagrindinė sutartis buvo skirta šiluminio mazgo remontui ir šildymo – vėdinimo sistemos įrengimui, tačiau kažkodėl „būtiniems darbams užbaigti“ buvo užsakytas 145 rozečių montavimas už ~936,45 Eur ir 26 jungiklių montavimas už ~232 Eur. Pagal 2011 m. liepos 18 d. vidaus remonto sutartį vėl nupirkta labai panašaus kiekio rozečių (140 vnt.) montavimo darbų už ~403,88 Eur ir 36 jungiklių montavimo darbų už ~146,55 Eur. 2011 m. liepos 18 d. sutartis buvo papildyta 2011 m. lapkričio 15 d. papildomų darbų aktu, tačiau pagal papildomų darbų aktą buvo perkami tie patys ar panašūs darbai.

Nurodė, kad, nors ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustatė, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti atliekami mažos vertės darbų pirkimai (iki 500 000 Lt be PVM arba iki 145 000 Eur be PVM), tačiau tokie pirkimai buvo leidžiami tik perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Atsakovo įsakymu patvirtintos ir tuo metu galiojusios Įmonės supaprastintų pirkimų taisyklės numatė skaidrumo reikalavimų neatitinkantį pagrindą pirkti darbus supaprastinta tvarka, neskelbiant apie pirkimą, kai perkančioji organizacija žino tiekėjus. Tai sudarė sąlygas piktnaudžiauti supaprastinta pirkimų tvarka perkant administracinio pastato remonto darbus, visais atvejais organizuoti neskelbiamus konkursus. Tai lėmė VPĮ įstatymo pažeidimus, nes 2010 – 2011 metais visus remonto darbų konkursus laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ligaja“, su kuria buvo sudarytos 4 remonto darbų sutartys to paties administracinio pastato remonto darbams, kurių visų bendra vertė be PVM yra 856 304 Lt. Taigi, išskaidant atliktinus darbus dalimis, buvo sudarytos sąlygos, kad rangovė UAB „Ligaja“ išvengtų pasiūlymų konkurencijos atvirame konkurse. 2016 metais kapitalinio remonto darbų konkursą laimėjo UAB „MNT projektai“ be realios konkurencijos su kitais konkurso dalyviais.

Be to, organizuojant administracinio pastato šildymo sistemos remonto darbus pagal 2010 m. liepos 20 d. ir 2011 m. lapkričio 3 d. sutartis, buvo pažeistas draudimas skaidyti konkursą bei organizuojamo konkurso lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Nors UAB „Ligaja“ pasiūlė mažiausią kainą dėl šildymo mazgo remonto, tačiau 2010 m. spalio 20 d. aktu supaprastinto konkurso komisija konstatavo, kad būtina atlikti papildomus pagrindinėje sutartyje nenumatytus darbus, sudarančius apie 25 procentus pagrindinio pirkimo vertės, nors šie darbai buvo bendras elektros instaliacijos atnaujinimas, kuris neturėjo tiesioginio ryšio su šildymo mazgo remontu, bei sienų apšildymas vata, kuris jau buvo numatytas pradinėje 2010 m. liepos 20 d. sutartyje ir jos sąmatoje. Aktą dėl šių papildomų darbų parašu patvirtino atsakovas. Nors papildomiems darbams buvo skelbiamas supaprastintas konkursas, tačiau kvietimas apklausai buvo siųstas tik UAB „Ligaja“ ir ši įmonė buvo vienintelė konkurso dalyvė. Tokiu būdu, neteisėtai skaidant pirkimą (su atsakovo žinia) neskelbiamo viešojo pirkimo konkurse UAB „Ligaja“ naudai buvo sudarytos privilegijuotos, neskaidrios sąlygos padidinti galutinę to paties objekto remonto darbų kainą, lyginant su pradinio konkurso sąlygomis.

Ieškovės nuomone, teisės aktų nuostatos buvo pažeistos ir sudarant 2016 m. rugsėjo 1 d. kapitalinio remonto sutartį su UAB „MNT projektai“. Kapitalinio remonto numatoma maksimali kaina (145 000 Eur) buvo ties riba, nuo kurios supaprastintas konkursas apklausos būdu būtų negalimas pagal VPĮ 4 straipsnio 3 dalį. Įmonė vietoje to, kad užtikrintų rangovų konkurenciją, pasirinko supaprastinto neskelbiamo konkurso vykdymą, kuriame, nors dalyvavo trys dalyviai, tačiau P. L. individuali įmonė neatitiko formalių reikalavimų ir buvo pašalinta iš konkurso, o UAB „MNT projektai“ ir UAB „Lakaja“ buvo tarpusavyje susiję asmenys (registruotos tuo pačiu adresu), kurie tarpusavyje nekonkuravo ir pasiūlė labai panašias kapitalinio remonto darbų kainas.

Atsižvelgiant į tai, ieškovė tvirtina, kad dėl pažeidžiančių fiduciarines pareigas atsakovo veiksmų Įmonė patyrė tiesioginius nuostolius: administracinio pastato remonto darbų išlaidų padidėjimą, lyginant su atitinkamo laikotarpio vidutinėmis rinkos kainomis ir realiais remonto darbų poreikiais pagrįstomis išlaidomis, dėl ko atsakovo kaltais veiksmais Įmonei buvo padaryta 60265,57 Eur nuostolių, kuriuos patvirtina 2017 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitos Nr. VA-5 (toliau – ir Ataskaita) ir 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Ekspertika“ atliktos dalinės statinio ekspertizės akto Nr. 17-04/34-01 (toliau – ir Ekspertizės aktas) užfiksuoti duomenys.

Ieškovė tvirtina, jog atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas ir organizuodamas kasdieninę veiklą, dėl ko Įmonei buvo padarytas 8585,17 Eur nuostolis, nes atsakovas patvirtino mokėjimo UAB „Vasarkelis“ naudai nurodymą pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą VAS Nr. 0000497, nors darbai pirkti ir sąskaita buvo išrašyta neatlikus viešojo pirkimo procedūrų, ženkliai didesniais įkainiais, nei buvo numatyta 2015 m. balandžio 8 d. su UAB „Vasarkelis“ sudarytoje rangos sutartyje Nr. JC/8 skubiems darbams atlikti. Atliktų darbų aktų ir pažymos duomenys patvirtina, kad 244 metrus atitvarų Įmonė įsigijo, mokėdama 67,74 Eur už vieną metrą, ir 152 metrus atitvarų Įmonė įsigijo, mokėdama 75,26 Eur už metrą, kai minėtoje rangos sutartyje vieno metro atitvarų kaina buvo 48,95 Eur. Taigi buvo sudarytas Įmonei ekonomiškai nenaudingas sandoris atliekant nepagrįstą mokėjimą bei pažeidžiant VPĮ 3, 4 straipsnių reikalavimus, o dėl neteisėtai nupirktų darbų 2016 m. rugpjūčio mėnesį Įmonė patyrė 8585,17 Eur nuostolį.

Ieškovė teigia, kad priežastinį ryšį tarp atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų pažeidimo ir Įmonės patirtų nuostolių sudarant administracinio pastato remonto darbų sutartis lemia tai, kad būtent atsakovo patvirtintų supaprastinto viešojo pirkimo taisyklių nuostatos sąlygojo, kad to paties objekto darbų pirkimas buvo skaidomas, taip išvengiant atviro konkurso, atsakovas tvirtino visų remonto darbų pirkimų paraiškas, kuriose buvo nustatoma planuojama atitinkamo pirkimo vertė, kuri ir apsprendė, kad techniniai projektai konkurso sąlygoms bei dalyvių pasiūlymai buvo teikiami padidintomis kainomis, o atsakovo parašas, patvirtinantis sutartiniais įsipareigojimais nepagrįstą didelės vertės mokėjimo nurodymą UAB „Vasarkelis“, apsprendė šių mokėjimų tolimesnį vykdymą ir taip susidariusius Įmonės nuostolius.

Ieškovės nuomone, atsakovo kaltės forma yra tyčia ir ji preziumuojama, nes pats atsakovas patvirtino Įmonės direktoriaus supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 67.4. punktą, numačiusį, kad pirkimai supaprastinta tvarka gali būti inicijuojami vien dėl to, kad Įmonė žino galimus tiekėjus, ir taip sudariusį prielaidas piktnaudžiauti supaprastintų konkursų tvarka. Atsakovas neturėjo patvirtinti paraiškų, lėmusių atliktų darbų dubliavimą, projektų skaidymą bei didesnių įkainių apmokėjimą, jis galėjo ir turėjo planuoti viešojo pirkimo procedūras bei privalėjo elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl galimo interesų konflikto. Iš aplinkybių visumos atsakovas negalėjo nesuprasti, jog jo vadovaujamoje Įmonėje buvo pažeidžiami VPĮ reikalavimai – darbai perkami visada iš to paties rangovo supaprastinta tvarka, planuojami neracionaliai, šalinamos realaus konkurso galimybės ir kt.

Nurodė, kad nei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija), nei Įmonės valdyba nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimus bei neskaidrias viešųjų pirkimų sąlygas, tvirtindama galimas skirti lėšas konkretiems pirkimams. Kitų Įmonės darbuotojų pasirašiusių pirkimo ar kitus darbų atlikimo dokumentus bei dalyvavusių viešųjų pirkimų komisijose veiksmai ir dalyvavimas procedūriniuose procesuose nešalina atsakovo atsakomybės, kurią lemia veiksmų visuma – neatsakingas išlaidų planavimas, viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimai. Direkcija ar Įmonės valdyba, priešingai nei tvirtina atsakovas, nėra atsakinga už viešųjų pirkimų skaidrų ir teisėtą organizavimą, veiklos planavimą bei sandorių pasirašymą Įmonei naudingomis sąlygomis, nes tai buvo išimtinė Įmonės vadovo atsakomybė. Būtent atsakovas buvo atsakingas už metinių ir strateginių veiklos planų parengimą ir teikimą valdybai tvirtinti, jis teikė informaciją Direkcijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, jo kompetencijai buvo priskirtas Įmonės veiklos išlaidų planavimas bei vertinimas, jis kasdieninio Įmonės veiklos planavimo su kitais valdymo organais nederino. Būtent iš veiksmų visumos, planuojant ir perkant Įmonės remonto darbus yra kildinama atsakovo atsakomybė. Nurodė, kad net ir skubios užduoties, įtakotos politikų ir žiniasklaidos dėmesio konkrečiam pavojingam kalio ruožui, gavimas kelio atitvarų įrengimui nebuvo teisėtas pagrindas atsisakyti organizuoti viešąjį konkursą.

Ieškovės nuomone, žala yra kildinama iš atsakovo padarytų teisės pažeidimų ir neteisėtų veiksmų visumos, todėl pilnai įvertinti žalą buvo galima tik po 2016 metais atliktų darbų iš 2017 m. birželio 8 d. Ataskaitos duomenų. Kadangi atsakovo žinioje buvo duomenys apie žalą, tai apie ją ieškovei galėjo tapti žinoma tik atsakovui netekus įgaliojimų. Todėl mano, kad būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas senaties terminas ieškinio reikalavimams pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 1.127 straipsnio 1 dalį pareikšti ir jis nėra praleistas.

Paaiškino, kad draudimo sutartis ir draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos buvo apdrausta Įmonės vadovaujančių asmenų ir kitų darbuotojų atsakomybė, buvo sudaryti 2016 m. spalio 20 d. Visi atsakovo veiksmai, kuriuos ieškovė sieja su prašoma priteisti žala, yra atlikti nurodytos datos, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta kapitalinio remonto darbų sutartis su UAB „MNT projektai“ ir 2016 m. rugpjūtį atliktas kelio apsauginių atitvarų užsakymas be viešojo konkurso UAB „Vasarkelis“ bei apmokėjimas už šiuos darbus. Paskutinis polisas baigė galioti 2017 m. lapkričio 19 d., o išplėstinis terminas buvo 90 dienų. Ieškovė ieškinį pareiškė 2018 m. kovo 5 d. jau pasibaigus išplėstiniam laikotarpiui.

Nurodo, kad auditą atlikę asmenys, jam grįžus iš atostogų, dirbo nuotoliniu būdu ir su juo nekontaktavo, jokių paaiškinimų ar dokumentų asmeniškai neprašė. Jokių asmeninių prašymų nepareiškė ir vėliau dirbę ekspertai, todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad jis nebendradarbiavo su Ataskaitą rengusiais asmenimis. Be to, jo surašytų paaiškinimų apie auditorių tikrinamus duomenis Direkcija nepriėmė, o jos direktorius sutiko su jo išėjimu iš darbo nepareikšdamas jokių pretenzijų.

Dėl administracinio pastato remonto darbų pirkimo 2010 m., 2011 m. bei 2016 m. nurodo, kad šie darbai, atsižvelgiant į ribotus Įmonės išteklius bei siekį nenutraukti administracijos darbuotojų darbo, buvo vykdomi nuosekliai ir planingai – pirmiausia buvo tvarkomos šildymo, vėdinimo sistemos, toliau elektros instaliacijos ir IT komunikacijų inžineriniai tinklai, po to – pastato vidaus patalpų remonto darbai ir galiausiai pastato išorės renovacijos bei aplinkos gerbūvio darbai pritaikant ir neįgaliųjų interesantu poreikiams. Tą patvirtina sudarytos rangos sutartys ir sąmatos, kurios buvo ruoštos ir tvirtintos Įmonės juristės, vadovo ir vyriausiosios buhalterės. Pabrėžia, jog darbų būtinumas iškilo remontuojant administracinio pastato šildymo – vėdinimo sistemą bei šiluminį mazgą, nes ardant senąją šildymo sistemą buvo nustatyta, kad senoji elektros instaliacija turi daug pažeidimų ir neatlaikys naujų padidėjusių apkrovų. To nepaisymas būtų priešgaisrinių taisyklių bei normų nesilaikymas bei reali grėsmė įmonės turtui, darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Tai patvirtina Ataskaitoje išdėstytos aplinkybės, jog 2010 ir 2011 metų sutartyse nenumatytų darbų poreikis atsirado atliekant nenumatytus darbus ir atidengus senas konstrukcijas išaiškėjus papildomiems defektams, todėl užsakovo rezervas panaudotas tikslingai; kad rangovo atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai atitinka nurodytus sąmatose; kad techninis prižiūrėtojas priimdamas atliktus darbus pasirašė atliktų darbų aktuose, tuo patvirtindamas atliktų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – SĮ) 19 straipsnį ir statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 16 punktą. Be to, visu 2010-2016 metų laikotarpiu buvo remontuojami ir kiti įmonei priklausantys pastatai – Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų mechaninės dirbtuvės, administraciniai pastatai, gamybinių bazių patalpos, statomos plovyklos, atviro tipo technikos saugojimo dengti statiniai ir druskos sandėliai. Tad ieškinyje pateikiama nuomonė dėl išskirtinio dėmesio administraciniam pastatui nėra teisinga ir visapusiška. Nurodomas aplinkybes patvirtina VĮ „Utenos regiono keliai“ 2010, 2011, 2016 metų Strateginių veiklos planų, tame tarpe Turto įsigijimo ir skolinimo planų, bei veiklos metinių ataskaitų duomenys. Bendros sumos pagal viešųjų pirkimų įstatymą ir įmonėje patvirtintas viešųjų pirkimų taisykles einamiesiems finansiniams metams – 500 tūkst. Lt be PVM arba 145 tūkst. Eur be PVM - nėra viršytos.

Dėl ieškovės nurodomo darbų pasikartojimo ar jų dubliavimo, atsakovas pažymėjo, kad tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti, kadangi 2010-2011 metais atliekant vidaus patalpų remonto darbus buvo šiltinamos perdangos ir išorinės sienos iš vidaus, ypatingai skiriant dėmesį šildymo sistemos įrangos izoliacijai ir šilumos praradimo nuostoliams sumažinti, o 2016 metais buvo atliekami pastato išorinių sienų apšiltinimo darbai su dengiamosiomis fasado plokštėmis, kas užtikrino pastatui šiuolaikinį reikalaujamą energinį naudingumą tokios klasės pastatams (gautas energinio naudingumo sertifikatas). 2010 metais stogo remonto darbai atlikti pakeičiant viso stogo dangą ir kitus elementus, 2016 metais stogo pakalo sutvarkymas buvo vykdomas nuardant trumpaamžią medinę dalį, trukdančią atlikti kokybišką sienų renovaciją, pašalinant šalčio tiltus. Tą patvirtina Ataskaitoje užfiksuoti duomenys bei liudytojų L. P., J. K. ir R. L. parodymai.

Atsakovo vertinimu, ieškinio reikalavimams už 2010 ir 2011 metų laikotarpius turi būti taikoma ieškinio senatis, kadangi Įmonės visa ūkinė, finansinė veikla buvo kontroliuojama, tikrinama ir audituojama, o taip pat buvo numatyta griežta finansavimo kontrolė. Atsakovui, kaip Įmonės vadovui, niekada jokie reikalavimai, pretenzijos dėl padarytos žalos per 2010 ir 2011 metus nebuvo reiškiami.

Atsakovo paaiškino, jog mano, kad jis nepažeidė viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos. Viešųjų pirkimų organizavimas įmonėje buvo vykdomas pagal VPĮ reikalavimus bei jų nepažeidžiant. Tą patvirtina Ataskaitoje išdėstyti duomenys apie tai, jog Įmonė 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. KB-330 pateikė paaiškinimą, kad, rengdama supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles ir numatydama jose atvejus, kada pirkimai gali būti atliekami apklausos būdu ir kada apie pirkimus neskelbiama, pasinaudojo VPT viešąja konsultacija „Dėl supaprastintų viešųjų pirkimų paprastesnio organizavimo ir vykdymo“ ir VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Be to, kad VPĮ nuostatos pažeistos nebuvo, įrodo ir tai, kad pradinės 2010 m. liepos 20 d. rangos sutarties Nr. V10-07-15(02) kaina – 314 573,77 Lt be PVM, o 2010 m. lapkričio 3 d. papildomų darbų rangos sutarties Nr. 10-11-03-RS/60 kaina yra 81 078 Lt be PVM, kas sudaro apie 25 proc. (mažiau už 30 procentų) nuo pradinės sutarties kainos.

Dėl apmokėjimo už atliktus darbus (mokėjimo pavedimų pasirašymo) atsakovas pažymi, jog šiam darbui atlikti buvo paskirtas atestuotas techninis prižiūrėtojas, kuris tvarkė visą techninę dokumentaciją, susijusią su administracinio pastato priežiūra ir jame vykdomais darbais. Buvo patvirtinta darbų priėmimo komisija iš kvalifikuotų ir atestuotų darbuotojų, kuri kontroliavo pastato remonto darbų atlikimą, naudojamų medžiagų kiekius bei kokybę, priėmė darbus pagal remonto darbų atlikimo priėmimo – perdavimo aktus. Įmonės vyriausioji buhalterė, vadovaudamasi Įmonės direktoriaus įsakymu Nr. PA-25 patvirtintomis Finansų kontrolės taisyklėmis, sudarydavo mokėjimų sąrašą tik įsitikinusi, kad yra pristatyti bei tinkamai sutvarkyti visi reikalingi dokumentai ir tik tada pateikdavo tvirtinti mokėjimų pavedimus direktoriui.

Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomos jo atsakomybės perkant kelio atitvarus iš UAB „Vasarkelis“ atsakovas nurodė, jog kelių atitvarų įrengimą sąlygojo skubios užduoties gavimas iš Direkcijos, kurią lėmė politikų ir žiniasklaidos dėmesys neaptvertai kelio atkarpai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atostogavo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra buvo pasirašyta Įmonės direktoriaus pavaduotojo. 2016 m. rugsėjo 21 d. nurodymą apmokėti sąskaitą atsakovui pateikė vyriausioji buhalterė užtikrinusi, kad darbai atlikti ir visi patvirtinantys dokumentai sutvarkyti. Taigi šiuo atveju Įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai savo kompetencijos ribose iniciavo kelio atitvarų įrengimo darbus, sutvarkė dokumentaciją ir pateikė pažymą dėl apmokėjimo Kelių direkcijai, kuri už tuos darbus ir apmokėjo. Be to, darbų atlikimo aktai pagal galiojančius reikalavimus buvo pasirašyti Anykščių kelių tarnybos viršininko D. S., o pažyma Direkcijai – Įmonės direktoriaus pavaduotojo G. B.. Pažymose aiškiai nurodyti darbų kiekiai, vieno metro kaina ir suma. Taigi visi darbų atlikimo dokumentai buvo sutvarkyti bei pateikti Direkcijai, tačiau niekam nekilo jokių klausimų dėl darbų atlikimo būtinybės, kiekių, kokybės ar kainų, o ir Įmonės vyriausioji buhalterė informavo, kad visi reikalingi dokumentai pateikti, dėl ko jis ir pasirašė buhalterijos suformuotą pavedimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, abejoja, ar ieškovė turi reikalavimo teisę, kadangi, vykdant ieškinyje nurodomą rangos sutartį Nr. JC/8 su UAB „Vasarkelis“, galiojusią nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. kovo 30 d. dėl skubių avarijų ir vandalizmo, skubių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo, jos finansavimą pagal atskiras darbų (užduočių) finansavimo sutartis atliko Direkcija. Todėl, net jei ir buvo padaryta kokia nors turtinė žala vykdant (ar nevykdant, ar netinkamai vykdant sutartis), tai ji galėjo būti padaryta tik Direkcijai, kuri nėra įgaliojusi ieškovės atstovauti jos interesus.

Atsakovas pabrėžia, jog Įmonės veikla buvo planuojama ir rezultatai buvo aptariami nuolat, rengiant strateginius veiklos planus, numatant investicijas buvo įtraukiamos visos valdymo grandys bei vadovautasi Direkcijos patvirtintais strateginiais veiklos planais. Visi klausimai, susiję su gamybinių užduočių (darbų) planavimu, paskirstymu bei rezultatų už ankstesnius laikotarpius įvertinimu, buvo aptariami posėdžiuose su gamybinių padalinių, administracijos skyrių vadovais bei įmonės vadovaujančiais atsakingais asmenimis. Kiekvienas iš atsakovui pavaldžių darbuotojų turėjo aiškią kompetenciją bei atsakomybes, todėl mano, jog nėra pagrindo vertinti, kad už Įmonės veiklą yra atsakingas išimtinai vienas atsakovas ar kad Įmonės veikos aplinkybės Direkcijai nebuvo žinomos. Kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas ir jų nepažeidė, leidžia teigi ir jo vadovavimo laikotarpiu pagerėję įmonės finansiniai ir veiklos rodikliai.

Trečiojo asmens draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas, į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškovė paskutinį atsakovo neteisėtą veiksmą, t. y. sutarties su UAB „Vasarkelis“ sudarymą, nurodo buvus 2016 m. rugsėjo 10 d., o draudimo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 20 d.. Taisyklų 7.2. punkte nustatyta, kad draudimo sutartis sudaroma vienerių metų laikotarpiui, jeigu kitaip nenumatyta draudimo polise, o jame šiuo atveju kitokia draudimo pradžios ir pabaigos data nenustatyta. Todėl ieškovės nurodomos kaip neteisėtos atsakovo veikos nepatenka į draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.1012 straipsnio 1 dalimi, draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Byloje nėra duomenų, kad draudikas apie galimą draudiminį įvykį, dėl kurio gali kilti atsakomybė pagal draudimo sutartį, informavo draudiką Taisyklių 12.1.3 punkte nustatyta tvarka ir terminais.

Mano, kad ieškovė šiuo atveju tik formaliai nurodo, kad buvęs įmonės direktorius (atsakovas) tariamai vykdė neteisėtus veiksmus ir taip padarė žalą ieškovei, tačiau konkrečių būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės, - neįrodė.

Byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VĮ „Utenos regiono keliai“ savininkės teises byloje aptariamu laikotarpiu įgyvendino Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Tuo metu įmonei buvo pavaldžios Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų kelių tarnybos. Kolegialus įmonės valdymo organas buvo valdyba, sudaryta iš 3 Direkcijos atstovų (D. M., I. J., J. K.) ir 2 nepriklausomų narių (E. P., D. Č.). Vienasmenis Įmonės valdymo organas buvo įmonės direktorius atsakovas E. Š.. Ieškovė VĮ „Kelių priežiūra“ 2017 m. spalio 31 d. perėmė VĮ „Utenos regiono keliai“ teises ir pareigas; įmonės savininkė – Lietuvos Respublika; savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenys).

VĮ „Utenos regiono keliai“ buvo perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį, o pagal 70 straipsnio nuostatas ji buvo priskirta perkančiajai organizacijai, veikiančiai vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje.

Nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas E. Š., kaip VĮ „Utenos regiono keliai“ direktorius, savo veikloje turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau - ir VSĮĮ) 9 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, kuriose numatyta, kad įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi. Įmonės vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įmonės įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnyje buvo numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir kad pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 100 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnį atsakovas privalėjo elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl galimo interesų konflikto, priimdamas sprendimus, griežtai vadovautis įstatymu.

Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai.

Atsakovo veiklą reglamentavo 2005 m. lapkričio 22 d. VĮ „Utenos regiono keliai“ patvirtinti įstatai (toliau – ir Įstatai), kurių 16.6 punkte buvo numatyta, kad Kelių direkcija tvirtina Įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, tačiau pagal Įstatų 23.7 punktą įmonės vadovas buvo atsakingas už metinių ir strateginių veiklos planų parengimą ir teikimą valdybai tvirtinti; pagal Įstatų 23.8 punktą vadovas teikė informaciją Kelių direkcijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, informaciją apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai. Pagal 2015 m. spalio 8 d. patvirtintų įstatų 22.2 punktą valdyba pritardavo tam tikros vertės Įmonės sandoriams, tačiau įstatų 38.1., 38.2 punktai numatė, kad įmonės vadovas atsako už Įmonės veiklos strategijos projekto parengimą, jo pateikimą valdybai, Kelių direkcijai bei už Įstaigos veiklos organizavimą.

Atsakovas turėjo vadovautis ir Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V- 110 patvirtintais Įmonės direktoriaus pareigybės nuostatais, pagal kurių 22 punktą jis privalėjo organizuoti Įmonės veiklą, veikti jos vardu esant santykiams su kitais asmenimis, o pagal 14.8 punktą jis buvo atsakingas už Įmonės viešųjų pirkimų vykdymą.

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Vasarkelis“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą VAS Nr. 0000497 27 969,37 Eur (be PVM) ir pažymą Kelių direkcijai pasirašė Įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai G. B.. Darbų atlikimo aktus pagal Įmonėje nustatytą tvarką pasirašė Anykščių kelių tarnybos viršininkas D. S.. Atsakovas E. Š. atostogavo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.. 2016 m. rugsėjo 21 d. minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui atsakovui pateikė vyriausioji buhalterė L. B., kuri, kaip ir atsakovas, patvirtino, kad darbai buvo atlikti, visi patvirtinantys dokumentai sutvarkyti tinkamai, pasirašyti kompetentingų asmenų, dėl ko buvo suformuotas pavedimas apmokėti už atliktus darbus, kurį atsakovas pasirašė, taip galutinai leisdamas apmokėti už atliktus darbus.

Jeigu atsakovas, kurį su įmone siejo fiduciariniai santykiai, nagrinėjamu atveju būtų elgęsis rūpestingiau, kvalifikuočiau, atidžiau ir apdairiau, jis būtų užtikrinęs, kad UAB „Vasarkelis“ už darbus nebūtų apmokėta pagal nepagrįstai padidintus įkainius, o Įmonės lėšos nebūtų išleistos be teisinio ir ekonominio pagrindo. Toks atsakovo netinkamas veikiamas sudarė sąlygas tiekėjai UAB “Vasarkelis” nustatyti iš viešųjų lėšų finansuojamų darbų kainą savo nuožiūra ir be konkurencijos su kitais tiekėjais.

Atsižvelgiant į atsakovo pareigas ir jam priskirtas funkcijas, darytina išvada, kad atsakovas turėjo išmanyti teisės aktus, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad pareigų netinkamas atlikimas kelia grėsmę pirkimo teisėtumui ir dėl to gali būti padaryta žala. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas, pagal VSĮĮ 11 straipsnio 4 dalį būdamas atsakingas už Įmonės kasdieninės veiklos organizavimą, netinkamai atliko savo fiduciarines pareigas organizuodamas Įmonės kasdieninę veiklą, pažeidė CK 2.87 straipsnio, VSĮĮ 9 straipsnio 5, 6 dalis, ir šie atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su Įmonei padaryta 8585,17 Eur žala.

Nesant duomenų, kad aptartus veiksmus atsakovas padarė tyčia, daroma išvada, kad jie buvo padaryti dėl didelio neatsargumo, t. y. atsakovas nenumatė, kad dėl jo netinkamo veikimo gali kilti neigiamos pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Taigi, atsakovo kaltė nustatyta. Atsakovo kaltė (didelis nerūpestingumas) dėl ieškovės patirtų nuostolių preziumuojama, ir jis šios prezumpcijos pagal šią ieškinio dalį nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Nors ieškovė tvirtina, kad minėtoje rangos sutartyje su UAB „Vasarkelis“ numatytos darbų apimtys buvo viršytos, sutartis galiojo apie vienerius metus, todėl turėjo būti skelbiamos naujas viešasis pirkimas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta, o sutarties galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Be to, pati ieškovė, apskaičiuodama žalą, vadovaujasi šioje sutartyje numatytais įkainiais, taip patvirtindama sutarties nuostatų galiojimą. Todėl nėra pakankamo pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad minėtas darbų pirkimas turėjo būti būtinai vykdomas skelbiant naują viešojo pirkimo konkursą ir kad buvo pažeisti imperatyvūs VPĮ 3 - 4 straipsnių reikalavimai.