- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2-422-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00058-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- E. Š.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Jurgita Venckutė
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Tažūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jurgitai Venckutei, atsakovui E. Š., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-422-544/2018 pagal ieškovės valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Kelių priežiūra“ (j. a. k. 232112130, adresas – I. K. g. 23, Kaunas) ieškinį atsakovui E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), dėl 68850,74 Eur nuostolių, procesinių palūkanų priteisimo, esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Compny“ filialui Lietuvoje (draudimo bendrovės „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo teisių ir pareigų perėmėja),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. Š. 68850,74 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas, eidamas VĮ „Utenos rajono keliai“ (toliau – ir Įmonė) administracijos vadovo (direktoriaus) pareigas, jas atliko netinkamai, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – ir VSĮĮ) 9 straipsnio 5, 6 dalių, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas, dėl to neskaidriai bei neracionaliai buvo panaudotos lėšos perkant VĮ „Utenos rajono keliai“ administracinio pastato remonto darbus 2010, 2011 ir 2016 metais pagal viešųjų pirkimų sutartis bei 2016 m. rugpjūčio mėnesį perkant kelių atitvarų įrengimo darbus be viešųjų pirkimų sutarties, dėl ko Įmonei buvo padaryta 68850,74 Eur žala (nuostoliai).
Ieškinio daliai dėl žalos, kildinamos iš administracinio pastato remonto darbų sutarčių, sudarytų 2010, 2011 ir 2016 metais, ieškovė nurodė, kad šie atsakovo sudaryti sandoriai buvo neskaidrūs, Įmonei nenaudingi ir sudaryti ekonomiškai nepagrįstomis sąlygomis: buvo perkami besidubliuojantys remonto darbai; pirkimai organizuojami neužtikrinant konkurso dalyvių konkurencijos ir pažeidžiant VPĮ reikalavimus; sudarytų sutarčių įkainiai reikšmingai viršijo vidutines rinkos kainas. Atsakovas pagal Įmonės direktoriaus pareigybės nuostatų 14.8 punktą buvo atsakingas už Įmonės viešųjų pirkimų vykdymą. Dėl ekonomiškai nepagrįstų sutarčių Įmonės patirti nuostoliai negali būti siejami su pagrįsta verslo rizika, kadangi jie buvo neišvengiami ir iš anksto žinomi, nulemti neskaidrių užsakymų, aplaidaus planavimo.
Vidaus audito metu nustatyta, kad dėl nenuoseklaus remonto darbų planavimo ir jų atlikimo Įmonė neekonomiškai ir neefektyviai panaudojo lėšas, nes po bendro vidaus remonto ir apdailos darbų, atliktų 2011 metais, 2016 metais buvo pirkti kapitalinio remonto darbai, į kuriuos vėl įėjo vidaus remontas ir apdaila, todėl dalis darbų apmokėti kelis kartus. Remonto darbų sutarčių sąmatų turinio analizės – lentelės duomenys patvirtina, kad, nors atliekant remonto darbus 2010 – 2011 metais pastato sienos buvo apšildytos vata, į apšiltinimą investuota iš viso ~6 695,72 Eur, atliekant 2016 m. kapitalinį remontą apšildymui vata dar skirta 10 834,87 Eur. Nors sienų apdailos darbai buvo užsakyti pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį ir 2011 m. lapkričio 15 d. papildomų darbų aktą, jie buvo pakartotinai atliekami pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. kapitalinio remonto darbų sutartį. Laiptų remonto darbai buvo atlikti 2010 ir 2011 metais, jie taip pat kartoti 2016 metais. Stogo ir fasado remonto darbai buvo atlikti pagal specialiai stogo ir fasadų remontui skirtą 2010 m. rugpjūčio 6 d. sutartį, bet tie patys darbai buvo kartojami pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. sutartį. 2010 metais į stogo ir fasado remontą investuota ~17 840,30 Eur. 2016 m. „Sienų, stogo pakalimams“ skirta 77 228,53 Eur; stogo apskardinimui ir kitiems darbams – 9 162,15 Eur. Radiatoriai ir kondicionieriai buvo įrengti pagal 2010 m. liepos 20 d. sutartį ir turėjo būti demontuojami atliekant vidaus remontą pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį. 2010 m. lapkričio 3 d. sutartis papildė 2010 m. liepos 20 d. darbų sutartį būtinais užsakyti darbais. Iš 1 ir 3 stulpelių matyti, kad pagal 2010 m. liepos 20 d. sutartį buvo užsakomi tie patys darbai panašiam kiekiui. Pagrindinė sutartis buvo skirta šiluminio mazgo remontui ir šildymo – vėdinimo sistemos įrengimui, tačiau kažkodėl „būtiniems darbams užbaigti“ buvo užsakytas 145 rozečių montavimas už ~936,45 Eur ir 26 jungiklių montavimas už ~232 Eur. Pagal 2011 m. liepos 18 d. vidaus remonto sutartį vėl nupirkta labai panašaus kiekio rozečių (140 vnt.) montavimo darbų už ~403,88 Eur ir 36 jungiklių montavimo darbų už ~146,55 Eur. 2011 m. liepos 18 d. sutartis buvo papildyta 2011 m. lapkričio 15 d. papildomų darbų aktu, tačiau pagal papildomų darbų aktą buvo perkami tie patys ar panašūs darbai.
Nurodė, kad, nors ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustatė, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti atliekami mažos vertės darbų pirkimai (iki 500 000 Lt be PVM arba iki 145 000 Eur be PVM), tačiau tokie pirkimai buvo leidžiami tik perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Atsakovo įsakymu patvirtintos ir tuo metu galiojusios Įmonės supaprastintų pirkimų taisyklės numatė skaidrumo reikalavimų neatitinkantį pagrindą pirkti darbus supaprastinta tvarka, neskelbiant apie pirkimą, kai perkančioji organizacija žino tiekėjus. Tai sudarė sąlygas piktnaudžiauti supaprastinta pirkimų tvarka perkant administracinio pastato remonto darbus, visais atvejais organizuoti neskelbiamus konkursus. Tai lėmė VPĮ įstatymo pažeidimus, nes 2010 – 2011 metais visus remonto darbų konkursus laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ligaja“, su kuria buvo sudarytos 4 remonto darbų sutartys to paties administracinio pastato remonto darbams, kurių visų bendra vertė be PVM yra 856 304 Lt. Taigi, išskaidant atliktinus darbus dalimis, buvo sudarytos sąlygos, kad rangovė UAB „Ligaja“ išvengtų pasiūlymų konkurencijos atvirame konkurse. 2016 metais kapitalinio remonto darbų konkursą laimėjo UAB „MNT projektai“ be realios konkurencijos su kitais konkurso dalyviais.
Be to, organizuojant administracinio pastato šildymo sistemos remonto darbus pagal 2010 m. liepos 20 d. ir 2011 m. lapkričio 3 d. sutartis, buvo pažeistas draudimas skaidyti konkursą bei organizuojamo konkurso lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Nors UAB „Ligaja“ pasiūlė mažiausią kainą dėl šildymo mazgo remonto, tačiau 2010 m. spalio 20 d. aktu supaprastinto konkurso komisija konstatavo, kad būtina atlikti papildomus pagrindinėje sutartyje nenumatytus darbus, sudarančius apie 25 procentus pagrindinio pirkimo vertės, nors šie darbai buvo bendras elektros instaliacijos atnaujinimas, kuris neturėjo tiesioginio ryšio su šildymo mazgo remontu, bei sienų apšildymas vata, kuris jau buvo numatytas pradinėje 2010 m. liepos 20 d. sutartyje ir jos sąmatoje. Aktą dėl šių papildomų darbų parašu patvirtino atsakovas. Nors papildomiems darbams buvo skelbiamas supaprastintas konkursas, tačiau kvietimas apklausai buvo siųstas tik UAB „Ligaja“ ir ši įmonė buvo vienintelė konkurso dalyvė. Tokiu būdu, neteisėtai skaidant pirkimą (su atsakovo žinia) neskelbiamo viešojo pirkimo konkurse UAB „Ligaja“ naudai buvo sudarytos privilegijuotos, neskaidrios sąlygos padidinti galutinę to paties objekto remonto darbų kainą, lyginant su pradinio konkurso sąlygomis.
Ieškovės nuomone, teisės aktų nuostatos buvo pažeistos ir sudarant 2016 m. rugsėjo 1 d. kapitalinio remonto sutartį su UAB „MNT projektai“. Kapitalinio remonto numatoma maksimali kaina (145 000 Eur) buvo ties riba, nuo kurios supaprastintas konkursas apklausos būdu būtų negalimas pagal VPĮ 4 straipsnio 3 dalį. Įmonė vietoje to, kad užtikrintų rangovų konkurenciją, pasirinko supaprastinto neskelbiamo konkurso vykdymą, kuriame, nors dalyvavo trys dalyviai, tačiau P. L. individuali įmonė neatitiko formalių reikalavimų ir buvo pašalinta iš konkurso, o UAB „MNT projektai“ ir UAB „Lakaja“ buvo tarpusavyje susiję asmenys (registruotos tuo pačiu adresu), kurie tarpusavyje nekonkuravo ir pasiūlė labai panašias kapitalinio remonto darbų kainas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, ieškovė tvirtina, kad dėl pažeidžiančių fiduciarines pareigas atsakovo veiksmų Įmonė patyrė tiesioginius nuostolius: administracinio pastato remonto darbų išlaidų padidėjimą, lyginant su atitinkamo laikotarpio vidutinėmis rinkos kainomis ir realiais remonto darbų poreikiais pagrįstomis išlaidomis, dėl ko atsakovo kaltais veiksmais Įmonei buvo padaryta 60265,57 Eur nuostolių, kuriuos patvirtina 2017 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitos Nr. VA-5 (toliau – ir Ataskaita) ir 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Ekspertika“ atliktos dalinės statinio ekspertizės akto Nr. 17-04/34-01 (toliau – ir Ekspertizės aktas) užfiksuoti duomenys.
Ieškovė tvirtina, jog atsakovas pažeidė fiduciarines pareigas ir organizuodamas kasdieninę veiklą, dėl ko Įmonei buvo padarytas 8585,17 Eur nuostolis, nes atsakovas patvirtino mokėjimo UAB „Vasarkelis“ naudai nurodymą pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą VAS Nr. 0000497, nors darbai pirkti ir sąskaita buvo išrašyta neatlikus viešojo pirkimo procedūrų, ženkliai didesniais įkainiais, nei buvo numatyta 2015 m. balandžio 8 d. su UAB „Vasarkelis“ sudarytoje rangos sutartyje Nr. JC/8 skubiems darbams atlikti. Atliktų darbų aktų ir pažymos duomenys patvirtina, kad 244 metrus atitvarų Įmonė įsigijo, mokėdama 67,74 Eur už vieną metrą, ir 152 metrus atitvarų Įmonė įsigijo, mokėdama 75,26 Eur už metrą, kai minėtoje rangos sutartyje vieno metro atitvarų kaina buvo 48,95 Eur. Taigi buvo sudarytas Įmonei ekonomiškai nenaudingas sandoris atliekant nepagrįstą mokėjimą bei pažeidžiant VPĮ 3, 4 straipsnių reikalavimus, o dėl neteisėtai nupirktų darbų 2016 m. rugpjūčio mėnesį Įmonė patyrė 8585,17 Eur nuostolį.
Ieškovė teigia, kad priežastinį ryšį tarp atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų pažeidimo ir Įmonės patirtų nuostolių sudarant administracinio pastato remonto darbų sutartis lemia tai, kad būtent atsakovo patvirtintų supaprastinto viešojo pirkimo taisyklių nuostatos sąlygojo, kad to paties objekto darbų pirkimas buvo skaidomas, taip išvengiant atviro konkurso, atsakovas tvirtino visų remonto darbų pirkimų paraiškas, kuriose buvo nustatoma planuojama atitinkamo pirkimo vertė, kuri ir apsprendė, kad techniniai projektai konkurso sąlygoms bei dalyvių pasiūlymai buvo teikiami padidintomis kainomis, o atsakovo parašas, patvirtinantis sutartiniais įsipareigojimais nepagrįstą didelės vertės mokėjimo nurodymą UAB „Vasarkelis“, apsprendė šių mokėjimų tolimesnį vykdymą ir taip susidariusius Įmonės nuostolius.
Ieškovės nuomone, atsakovo kaltės forma yra tyčia ir ji preziumuojama, nes pats atsakovas patvirtino Įmonės direktoriaus supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 67.4. punktą, numačiusį, kad pirkimai supaprastinta tvarka gali būti inicijuojami vien dėl to, kad Įmonė žino galimus tiekėjus, ir taip sudariusį prielaidas piktnaudžiauti supaprastintų konkursų tvarka. Atsakovas neturėjo patvirtinti paraiškų, lėmusių atliktų darbų dubliavimą, projektų skaidymą bei didesnių įkainių apmokėjimą, jis galėjo ir turėjo planuoti viešojo pirkimo procedūras bei privalėjo elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl galimo interesų konflikto. Iš aplinkybių visumos atsakovas negalėjo nesuprasti, jog jo vadovaujamoje Įmonėje buvo pažeidžiami VPĮ reikalavimai – darbai perkami visada iš to paties rangovo supaprastinta tvarka, planuojami neracionaliai, šalinamos realaus konkurso galimybės ir kt.
Nurodė, kad nei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija), nei Įmonės valdyba nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimus bei neskaidrias viešųjų pirkimų sąlygas, tvirtindama galimas skirti lėšas konkretiems pirkimams. Kitų Įmonės darbuotojų pasirašiusių pirkimo ar kitus darbų atlikimo dokumentus bei dalyvavusių viešųjų pirkimų komisijose veiksmai ir dalyvavimas procedūriniuose procesuose nešalina atsakovo atsakomybės, kurią lemia veiksmų visuma – neatsakingas išlaidų planavimas, viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimai. Direkcija ar Įmonės valdyba, priešingai nei tvirtina atsakovas, nėra atsakinga už viešųjų pirkimų skaidrų ir teisėtą organizavimą, veiklos planavimą bei sandorių pasirašymą Įmonei naudingomis sąlygomis, nes tai buvo išimtinė Įmonės vadovo atsakomybė. Būtent atsakovas buvo atsakingas už metinių ir strateginių veiklos planų parengimą ir teikimą valdybai tvirtinti, jis teikė informaciją Direkcijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, jo kompetencijai buvo priskirtas Įmonės veiklos išlaidų planavimas bei vertinimas, jis kasdieninio Įmonės veiklos planavimo su kitais valdymo organais nederino. Būtent iš veiksmų visumos, planuojant ir perkant Įmonės remonto darbus yra kildinama atsakovo atsakomybė. Nurodė, kad net ir skubios užduoties, įtakotos politikų ir žiniasklaidos dėmesio konkrečiam pavojingam kalio ruožui, gavimas kelio atitvarų įrengimui nebuvo teisėtas pagrindas atsisakyti organizuoti viešąjį konkursą.
Ieškovės nuomone, žala yra kildinama iš atsakovo padarytų teisės pažeidimų ir neteisėtų veiksmų visumos, todėl pilnai įvertinti žalą buvo galima tik po 2016 metais atliktų darbų iš 2017 m. birželio 8 d. Ataskaitos duomenų. Kadangi atsakovo žinioje buvo duomenys apie žalą, tai apie ją ieškovei galėjo tapti žinoma tik atsakovui netekus įgaliojimų. Todėl mano, kad būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas senaties terminas ieškinio reikalavimams pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 1.127 straipsnio 1 dalį pareikšti ir jis nėra praleistas.
Paaiškino, kad draudimo sutartis ir draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos buvo apdrausta Įmonės vadovaujančių asmenų ir kitų darbuotojų atsakomybė, buvo sudaryti 2016 m. spalio 20 d. Visi atsakovo veiksmai, kuriuos ieškovė sieja su prašoma priteisti žala, yra atlikti nurodytos datos, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta kapitalinio remonto darbų sutartis su UAB „MNT projektai“ ir 2016 m. rugpjūtį atliktas kelio apsauginių atitvarų užsakymas be viešojo konkurso UAB „Vasarkelis“ bei apmokėjimas už šiuos darbus. Paskutinis polisas baigė galioti 2017 m. lapkričio 19 d., o išplėstinis terminas buvo 90 dienų. Ieškovė ieškinį pareiškė 2018 m. kovo 5 d. jau pasibaigus išplėstiniam laikotarpiui.
Atsakovas E. Š. prašė ieškinį atmesti, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas.
Nurodo, kad auditą atlikę asmenys, jam grįžus iš atostogų, dirbo nuotoliniu būdu ir su juo nekontaktavo, jokių paaiškinimų ar dokumentų asmeniškai neprašė. Jokių asmeninių prašymų nepareiškė ir vėliau dirbę ekspertai, todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad jis nebendradarbiavo su Ataskaitą rengusiais asmenimis. Be to, jo surašytų paaiškinimų apie auditorių tikrinamus duomenis Direkcija nepriėmė, o jos direktorius sutiko su jo išėjimu iš darbo nepareikšdamas jokių pretenzijų.
Dėl administracinio pastato remonto darbų pirkimo 2010 m., 2011 m. bei 2016 m. nurodo, kad šie darbai, atsižvelgiant į ribotus Įmonės išteklius bei siekį nenutraukti administracijos darbuotojų darbo, buvo vykdomi nuosekliai ir planingai – pirmiausia buvo tvarkomos šildymo, vėdinimo sistemos, toliau elektros instaliacijos ir IT komunikacijų inžineriniai tinklai, po to – pastato vidaus patalpų remonto darbai ir galiausiai pastato išorės renovacijos bei aplinkos gerbūvio darbai pritaikant ir neįgaliųjų interesantu poreikiams. Tą patvirtina sudarytos rangos sutartys ir sąmatos, kurios buvo ruoštos ir tvirtintos Įmonės juristės, vadovo ir vyriausiosios buhalterės. Pabrėžia, jog darbų būtinumas iškilo remontuojant administracinio pastato šildymo – vėdinimo sistemą bei šiluminį mazgą, nes ardant senąją šildymo sistemą buvo nustatyta, kad senoji elektros instaliacija turi daug pažeidimų ir neatlaikys naujų padidėjusių apkrovų. To nepaisymas būtų priešgaisrinių taisyklių bei normų nesilaikymas bei reali grėsmė įmonės turtui, darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Tai patvirtina Ataskaitoje išdėstytos aplinkybės, jog 2010 ir 2011 metų sutartyse nenumatytų darbų poreikis atsirado atliekant nenumatytus darbus ir atidengus senas konstrukcijas išaiškėjus papildomiems defektams, todėl užsakovo rezervas panaudotas tikslingai; kad rangovo atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai atitinka nurodytus sąmatose; kad techninis prižiūrėtojas priimdamas atliktus darbus pasirašė atliktų darbų aktuose, tuo patvirtindamas atliktų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – SĮ) 19 straipsnį ir statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 16 punktą. Be to, visu 2010-2016 metų laikotarpiu buvo remontuojami ir kiti įmonei priklausantys pastatai – Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų mechaninės dirbtuvės, administraciniai pastatai, gamybinių bazių patalpos, statomos plovyklos, atviro tipo technikos saugojimo dengti statiniai ir druskos sandėliai. Tad ieškinyje pateikiama nuomonė dėl išskirtinio dėmesio administraciniam pastatui nėra teisinga ir visapusiška. Nurodomas aplinkybes patvirtina VĮ „Utenos regiono keliai“ 2010, 2011, 2016 metų Strateginių veiklos planų, tame tarpe Turto įsigijimo ir skolinimo planų, bei veiklos metinių ataskaitų duomenys. Bendros sumos pagal viešųjų pirkimų įstatymą ir įmonėje patvirtintas viešųjų pirkimų taisykles einamiesiems finansiniams metams – 500 tūkst. Lt be PVM arba 145 tūkst. Eur be PVM - nėra viršytos.
Dėl ieškovės nurodomo darbų pasikartojimo ar jų dubliavimo, atsakovas pažymėjo, kad tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti, kadangi 2010-2011 metais atliekant vidaus patalpų remonto darbus buvo šiltinamos perdangos ir išorinės sienos iš vidaus, ypatingai skiriant dėmesį šildymo sistemos įrangos izoliacijai ir šilumos praradimo nuostoliams sumažinti, o 2016 metais buvo atliekami pastato išorinių sienų apšiltinimo darbai su dengiamosiomis fasado plokštėmis, kas užtikrino pastatui šiuolaikinį reikalaujamą energinį naudingumą tokios klasės pastatams (gautas energinio naudingumo sertifikatas). 2010 metais stogo remonto darbai atlikti pakeičiant viso stogo dangą ir kitus elementus, 2016 metais stogo pakalo sutvarkymas buvo vykdomas nuardant trumpaamžią medinę dalį, trukdančią atlikti kokybišką sienų renovaciją, pašalinant šalčio tiltus. Tą patvirtina Ataskaitoje užfiksuoti duomenys bei liudytojų L. P., J. K. ir R. L. parodymai.
Atsakovo vertinimu, ieškinio reikalavimams už 2010 ir 2011 metų laikotarpius turi būti taikoma ieškinio senatis, kadangi Įmonės visa ūkinė, finansinė veikla buvo kontroliuojama, tikrinama ir audituojama, o taip pat buvo numatyta griežta finansavimo kontrolė. Atsakovui, kaip Įmonės vadovui, niekada jokie reikalavimai, pretenzijos dėl padarytos žalos per 2010 ir 2011 metus nebuvo reiškiami.
Atsakovo paaiškino, jog mano, kad jis nepažeidė viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos. Viešųjų pirkimų organizavimas įmonėje buvo vykdomas pagal VPĮ reikalavimus bei jų nepažeidžiant. Tą patvirtina Ataskaitoje išdėstyti duomenys apie tai, jog Įmonė 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. KB-330 pateikė paaiškinimą, kad, rengdama supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles ir numatydama jose atvejus, kada pirkimai gali būti atliekami apklausos būdu ir kada apie pirkimus neskelbiama, pasinaudojo VPT viešąja konsultacija „Dėl supaprastintų viešųjų pirkimų paprastesnio organizavimo ir vykdymo“ ir VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Be to, kad VPĮ nuostatos pažeistos nebuvo, įrodo ir tai, kad pradinės 2010 m. liepos 20 d. rangos sutarties Nr. V10-07-15(02) kaina – 314 573,77 Lt be PVM, o 2010 m. lapkričio 3 d. papildomų darbų rangos sutarties Nr. 10-11-03-RS/60 kaina yra 81 078 Lt be PVM, kas sudaro apie 25 proc. (mažiau už 30 procentų) nuo pradinės sutarties kainos.
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus (mokėjimo pavedimų pasirašymo) atsakovas pažymi, jog šiam darbui atlikti buvo paskirtas atestuotas techninis prižiūrėtojas, kuris tvarkė visą techninę dokumentaciją, susijusią su administracinio pastato priežiūra ir jame vykdomais darbais. Buvo patvirtinta darbų priėmimo komisija iš kvalifikuotų ir atestuotų darbuotojų, kuri kontroliavo pastato remonto darbų atlikimą, naudojamų medžiagų kiekius bei kokybę, priėmė darbus pagal remonto darbų atlikimo priėmimo – perdavimo aktus. Įmonės vyriausioji buhalterė, vadovaudamasi Įmonės direktoriaus įsakymu Nr. PA-25 patvirtintomis Finansų kontrolės taisyklėmis, sudarydavo mokėjimų sąrašą tik įsitikinusi, kad yra pristatyti bei tinkamai sutvarkyti visi reikalingi dokumentai ir tik tada pateikdavo tvirtinti mokėjimų pavedimus direktoriui.
Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomos jo atsakomybės perkant kelio atitvarus iš UAB „Vasarkelis“ atsakovas nurodė, jog kelių atitvarų įrengimą sąlygojo skubios užduoties gavimas iš Direkcijos, kurią lėmė politikų ir žiniasklaidos dėmesys neaptvertai kelio atkarpai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atostogavo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugpjūčio 2 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra buvo pasirašyta Įmonės direktoriaus pavaduotojo. 2016 m. rugsėjo 21 d. nurodymą apmokėti sąskaitą atsakovui pateikė vyriausioji buhalterė užtikrinusi, kad darbai atlikti ir visi patvirtinantys dokumentai sutvarkyti. Taigi šiuo atveju Įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai savo kompetencijos ribose iniciavo kelio atitvarų įrengimo darbus, sutvarkė dokumentaciją ir pateikė pažymą dėl apmokėjimo Kelių direkcijai, kuri už tuos darbus ir apmokėjo. Be to, darbų atlikimo aktai pagal galiojančius reikalavimus buvo pasirašyti Anykščių kelių tarnybos viršininko D. S., o pažyma Direkcijai – Įmonės direktoriaus pavaduotojo G. B.. Pažymose aiškiai nurodyti darbų kiekiai, vieno metro kaina ir suma. Taigi visi darbų atlikimo dokumentai buvo sutvarkyti bei pateikti Direkcijai, tačiau niekam nekilo jokių klausimų dėl darbų atlikimo būtinybės, kiekių, kokybės ar kainų, o ir Įmonės vyriausioji buhalterė informavo, kad visi reikalingi dokumentai pateikti, dėl ko jis ir pasirašė buhalterijos suformuotą pavedimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, abejoja, ar ieškovė turi reikalavimo teisę, kadangi, vykdant ieškinyje nurodomą rangos sutartį Nr. JC/8 su UAB „Vasarkelis“, galiojusią nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. kovo 30 d. dėl skubių avarijų ir vandalizmo, skubių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo, jos finansavimą pagal atskiras darbų (užduočių) finansavimo sutartis atliko Direkcija. Todėl, net jei ir buvo padaryta kokia nors turtinė žala vykdant (ar nevykdant, ar netinkamai vykdant sutartis), tai ji galėjo būti padaryta tik Direkcijai, kuri nėra įgaliojusi ieškovės atstovauti jos interesus.
Atsakovas pabrėžia, jog Įmonės veikla buvo planuojama ir rezultatai buvo aptariami nuolat, rengiant strateginius veiklos planus, numatant investicijas buvo įtraukiamos visos valdymo grandys bei vadovautasi Direkcijos patvirtintais strateginiais veiklos planais. Visi klausimai, susiję su gamybinių užduočių (darbų) planavimu, paskirstymu bei rezultatų už ankstesnius laikotarpius įvertinimu, buvo aptariami posėdžiuose su gamybinių padalinių, administracijos skyrių vadovais bei įmonės vadovaujančiais atsakingais asmenimis. Kiekvienas iš atsakovui pavaldžių darbuotojų turėjo aiškią kompetenciją bei atsakomybes, todėl mano, jog nėra pagrindo vertinti, kad už Įmonės veiklą yra atsakingas išimtinai vienas atsakovas ar kad Įmonės veikos aplinkybės Direkcijai nebuvo žinomos. Kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas ir jų nepažeidė, leidžia teigi ir jo vadovavimo laikotarpiu pagerėję įmonės finansiniai ir veiklos rodikliai.
Trečiojo asmens draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas, į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime į ieškinį draudimo bendrovė prašė ieškinį atmesti, nes nagrinėjamu atveju nenustatytas draudiminio įvykio faktas, aplinkybės, pasekmės, draudimo išmokos dydis.
Paaiškino, kad Įmonė, atstovaujama atsakovo, 2016 m. spalio 20 d. su tuometine draudimo bendrove „Baltikums Vienna Insurance Group“ buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl Įmonės vadovaujančių asmenų ir kitų darbuotojų atsakomybės. Buvo išduoti draudimo liudijimo polisai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta ir polisai išduoti vadovaujantis ADB „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 024 pagrindu. Draudimo sutarties 18 punkte buvo nustatyta, kad „retroaktyvus laikotarpis neribotas, o draudikas atlygina už tokius faktiniu pagrindu reikalauti atlyginti nuostolius tapusius neteisėtus veiksmus, kurie buvo atlikti per retroaktyvų laikotarpį ir draudimo galiojimo teritorijoje, o reikalavimas draudėjui yra pareikštas poliso galiojimo laikotarpiu (arba per išplėstinį terminą, jei toks buvo suteiktas) ir draudimo galiojimo teritorijoje“. Sutarties 19 punkte nustatytas išplėstinis terminas - 90 dienų laikotarpis po poliso galiojimo laikotarpio pabaigos.
Ieškovė paskutinį atsakovo neteisėtą veiksmą, t. y. sutarties su UAB „Vasarkelis“ sudarymą, nurodo buvus 2016 m. rugsėjo 10 d., o draudimo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 20 d.. Taisyklų 7.2. punkte nustatyta, kad draudimo sutartis sudaroma vienerių metų laikotarpiui, jeigu kitaip nenumatyta draudimo polise, o jame šiuo atveju kitokia draudimo pradžios ir pabaigos data nenustatyta. Todėl ieškovės nurodomos kaip neteisėtos atsakovo veikos nepatenka į draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.1012 straipsnio 1 dalimi, draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Byloje nėra duomenų, kad draudikas apie galimą draudiminį įvykį, dėl kurio gali kilti atsakomybė pagal draudimo sutartį, informavo draudiką Taisyklių 12.1.3 punkte nustatyta tvarka ir terminais.
Mano, kad ieškovė šiuo atveju tik formaliai nurodo, kad buvęs įmonės direktorius (atsakovas) tariamai vykdė neteisėtus veiksmus ir taip padarė žalą ieškovei, tačiau konkrečių būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės, - neįrodė.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VĮ „Utenos regiono keliai“ savininkės teises byloje aptariamu laikotarpiu įgyvendino Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Tuo metu įmonei buvo pavaldžios Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų kelių tarnybos. Kolegialus įmonės valdymo organas buvo valdyba, sudaryta iš 3 Direkcijos atstovų (D. M., I. J., J. K.) ir 2 nepriklausomų narių (E. P., D. Č.). Vienasmenis Įmonės valdymo organas buvo įmonės direktorius atsakovas E. Š.. Ieškovė VĮ „Kelių priežiūra“ 2017 m. spalio 31 d. perėmė VĮ „Utenos regiono keliai“ teises ir pareigas; įmonės savininkė – Lietuvos Respublika; savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenys).
VĮ „Utenos regiono keliai“ buvo perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį, o pagal 70 straipsnio nuostatas ji buvo priskirta perkančiajai organizacijai, veikiančiai vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje.
Nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas E. Š., kaip VĮ „Utenos regiono keliai“ direktorius, savo veikloje turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau - ir VSĮĮ) 9 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, kuriose numatyta, kad įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi. Įmonės vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose ir įmonės įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnyje buvo numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir kad pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 100 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnį atsakovas privalėjo elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl galimo interesų konflikto, priimdamas sprendimus, griežtai vadovautis įstatymu.
Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai.
Atsakovo veiklą reglamentavo 2005 m. lapkričio 22 d. VĮ „Utenos regiono keliai“ patvirtinti įstatai (toliau – ir Įstatai), kurių 16.6 punkte buvo numatyta, kad Kelių direkcija tvirtina Įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus, tačiau pagal Įstatų 23.7 punktą įmonės vadovas buvo atsakingas už metinių ir strateginių veiklos planų parengimą ir teikimą valdybai tvirtinti; pagal Įstatų 23.8 punktą vadovas teikė informaciją Kelių direkcijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, informaciją apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai. Pagal 2015 m. spalio 8 d. patvirtintų įstatų 22.2 punktą valdyba pritardavo tam tikros vertės Įmonės sandoriams, tačiau įstatų 38.1., 38.2 punktai numatė, kad įmonės vadovas atsako už Įmonės veiklos strategijos projekto parengimą, jo pateikimą valdybai, Kelių direkcijai bei už Įstaigos veiklos organizavimą.
Atsakovas turėjo vadovautis ir Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V- 110 patvirtintais Įmonės direktoriaus pareigybės nuostatais, pagal kurių 22 punktą jis privalėjo organizuoti Įmonės veiklą, veikti jos vardu esant santykiams su kitais asmenimis, o pagal 14.8 punktą jis buvo atsakingas už Įmonės viešųjų pirkimų vykdymą.
Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
Dėl UAB „Vasarkelis“ atliktų darbų pagal 2015 m. balandžio 8 d. rangos sutartį Nr. JC/8 2016 m. rugpjūčio mėnesį
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad, Kelių direkcijai gavus pranešimą, jog vienos šeimynos namų, kurie įsikūrę šalia kelio Nr. 120 Radiškis - Anykščiai- Rokiškis, vaikų saugumui ir pateikimui į autobusų sustojimo vietą kyla grėsme, kadangi kelyje yra staigus posūkis, buvo eismo įvykių, o kelio apsaugos ir eismo saugumo priemonės neįrengtos, 2016 m. liepos mėnesį į kelio ruožą Anykščių rajone Jokūbavos kaime atvyko Kelių direkcijos darbuotojai, atsakovas, Įmonės techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkas R. L.. Vietoje įvertinus eismo saugumo situaciją, buvo nutarta įrengti apsauginių kelio atitvarus.
Kadangi darbus reikėjo atlikti skubiai siekiant užtikrinti žmonių saugumą, buvo nutarta, neskelbiant atskiros viešųjų pirkimų procedūros, pasinaudoti tuo, kad 2015 m. balandžio 8 d. Įmonė su UAB „Vasarkelis“ buvo sudariusi rangos sutartį Nr. JC/8, galiojusią nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. kovo 30 d., dėl skubių avarijų ir vandalizmo, skubių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo dėl kelio apsauginių atitvarų įrengimo darbų ir kelio apsauginių atitvarų įrengimo darbus pirkti pagal šią sutartį iš UAB „Vasarkelis“. Pagal šią sutartį skubių kelio atitvarų darbų vieno metro atitvarų kaina buvo 48,95 Eur.
Tačiau iš pateiktų atliktų darbų aktų ir pažymos matyti, jog aptariamu atveju 244 metrus atitvarų Įmonė įsigijo, mokėdama 67,74 Eur už vieną metrą, ir 152 metrus atitvarų Įmonė įsigijo, mokėdama 75,26 Eur už metrą, t. y. didesne kaina negu numatė minėta sutartis. Todėl, teismo nuomone, ieškovė pagrįstai tvirtina, kad Įmonės patirtus nuostolius (žalą) šiuo atveju sudaro skirtumas tarp realiai sumokėtos kainos už UAB „Vasarkelis“ darbus, remiantis neteisėtai nustatytais įkainiais atliktų darbų priėmimo akte ir išlaidų apmokėjimo pažymoje, bei kainos už tą patį darbų kiekį, apskaičiuotos pagal tokiems darbams skirtą 2015 m. balandžio 8 d. rangos sutartį Nr. JC/8, ir šis skirtumas yra lygus 8585,17 Eur (27 969,37 Eur – ((244 m + 152 m) x 48,95 Eur)).
2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Vasarkelis“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą VAS Nr. 0000497 27 969,37 Eur (be PVM) ir pažymą Kelių direkcijai pasirašė Įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai G. B.. Darbų atlikimo aktus pagal Įmonėje nustatytą tvarką pasirašė Anykščių kelių tarnybos viršininkas D. S.. Atsakovas E. Š. atostogavo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.. 2016 m. rugsėjo 21 d. minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui atsakovui pateikė vyriausioji buhalterė L. B., kuri, kaip ir atsakovas, patvirtino, kad darbai buvo atlikti, visi patvirtinantys dokumentai sutvarkyti tinkamai, pasirašyti kompetentingų asmenų, dėl ko buvo suformuotas pavedimas apmokėti už atliktus darbus, kurį atsakovas pasirašė, taip galutinai leisdamas apmokėti už atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, aplinkybė, jog darbų atlikimo ir ūkinės operacijos kontrolę atliko tam įgalioti asmenys bei vyr. buhalterė, nesudarė pagrindo atsakovui, kaip įstaigos vadovui, neatlikti galutinės kontrolės ir visą atsakomybę perkelti jai. Nustatęs, kad darbai buvo atlikti pažeidžiant juos reglamentuojančius teisės aktus ar sutartis, atsakovas neprivalėjo priimti sprendimo dėl ūkinės operacijos atlikimo, todėl priėmęs tokį sprendimą, yra atsakingas už kilusias pasekmes.
Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas, nors nurodytu laikotarpiu ir atostogavo, tačiau sprendimas atlikti darbus ir vadovautis minėta sutartimi buvo priimtas dalyvaujant atsakovui, o jo, kaip vadovo, parašas, patvirtinantis sutartiniais įsipareigojimais nepagrįstą didelės vertės mokėjimo nurodymą, apsprendė šio mokėjimo tolimesnį vykdymą UAB „Vasarkelis“ ir taip susidariusius Įmonės nuostolius. Atsakovui buvo žinomos (turėjo būti žinomos) minėtoje rangos sutartyje numatyti darbų apmokėjimo įkainiai. Atsakovas pripažįsta, kad pateiktuose dokumentuose (akte, pažymose) buvo aiškiai nurodyti darbų kiekiai, vieno metro kaina ir suma. Taigi 8585,17 Eur Įmonės lėšų buvo išleistos be ekonominio pagrindo, toks sandoris buvo nenaudingas įmonei.
Jeigu atsakovas, kurį su įmone siejo fiduciariniai santykiai, nagrinėjamu atveju būtų elgęsis rūpestingiau, kvalifikuočiau, atidžiau ir apdairiau, jis būtų užtikrinęs, kad UAB „Vasarkelis“ už darbus nebūtų apmokėta pagal nepagrįstai padidintus įkainius, o Įmonės lėšos nebūtų išleistos be teisinio ir ekonominio pagrindo. Toks atsakovo netinkamas veikiamas sudarė sąlygas tiekėjai UAB “Vasarkelis” nustatyti iš viešųjų lėšų finansuojamų darbų kainą savo nuožiūra ir be konkurencijos su kitais tiekėjais.
Atsižvelgiant į atsakovo pareigas ir jam priskirtas funkcijas, darytina išvada, kad atsakovas turėjo išmanyti teisės aktus, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad pareigų netinkamas atlikimas kelia grėsmę pirkimo teisėtumui ir dėl to gali būti padaryta žala. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas, pagal VSĮĮ 11 straipsnio 4 dalį būdamas atsakingas už Įmonės kasdieninės veiklos organizavimą, netinkamai atliko savo fiduciarines pareigas organizuodamas Įmonės kasdieninę veiklą, pažeidė CK 2.87 straipsnio, VSĮĮ 9 straipsnio 5, 6 dalis, ir šie atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su Įmonei padaryta 8585,17 Eur žala.
Nesant duomenų, kad aptartus veiksmus atsakovas padarė tyčia, daroma išvada, kad jie buvo padaryti dėl didelio neatsargumo, t. y. atsakovas nenumatė, kad dėl jo netinkamo veikimo gali kilti neigiamos pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Taigi, atsakovo kaltė nustatyta. Atsakovo kaltė (didelis nerūpestingumas) dėl ieškovės patirtų nuostolių preziumuojama, ir jis šios prezumpcijos pagal šią ieškinio dalį nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
Nors ieškovė tvirtina, kad minėtoje rangos sutartyje su UAB „Vasarkelis“ numatytos darbų apimtys buvo viršytos, sutartis galiojo apie vienerius metus, todėl turėjo būti skelbiamos naujas viešasis pirkimas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta, o sutarties galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Be to, pati ieškovė, apskaičiuodama žalą, vadovaujasi šioje sutartyje numatytais įkainiais, taip patvirtindama sutarties nuostatų galiojimą. Todėl nėra pakankamo pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad minėtas darbų pirkimas turėjo būti būtinai vykdomas skelbiant naują viešojo pirkimo konkursą ir kad buvo pažeisti imperatyvūs VPĮ 3 - 4 straipsnių reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai abejoja, ar ieškovė turi reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo šioje dalyje. Nors vykdant nurodomą rangos sutartį Nr. JC/8 su UAB „Vasarkelis“ dėl skubių avarijų ir vandalizmo, skubių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo jos finansavimas pagal byloje pateiktus duomenis buvo atliktas Kelių direkcijai skyrus lėšas iš 2016 metų kelių priežiūrai skirto finansavimo pagal darbų grupę „Avarijų ir vandalizmo padarinių likvidavimas, skubių eismo saugumo priemonių įgyvendinimas“, tačiau šios lėšos buvo skirtos valdyti, naudoti ir disponuoti Įmonei, taigi, ir žala padaryta jai.
Dėl Įmonės nuostolių perkant administracinio pastato remonto darbus 2010, 2011 ir 2016 metais
Teismo nuomone, ieškovė neįrodė visų virš minėtų atsakovo E. Š. civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą iš jo priteisti Įmonei 60265,57 Eur nuostolių ir nepagrįstai tvirtina, kad, atsakovui pažeidus pareigą tinkamai organizuoti Įmonės kasdieninę veiklą (VSĮĮ 11 straipsnio 3, 4 dalys) ir fiduciarines valdymo organo pareigas (CK 2.87 straipsnis, VSĮĮ 9 straipsnis), Įmonė patyrė nurodyto dydžio tiesioginius nuostolius dėl administracinio pastato remonto darbų išlaidų padidėjimo, lyginant su atitinkamo laikotarpio vidutinėmis rinkos kainomis ir realiais remonto darbų poreikiais pagrįstomis išlaidomis, kuriuos patvirtina 2017 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitos Nr. VA-5 (toliau – ir Ataskaita) ir 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Ekspertika“ atliktos dalinės statinio ekspertizės akto Nr. 17-04/34-01 (toliau – ir Ekspertizės aktas) duomenys. Ši išvada daroma vadovaujantis šiomis byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis ir dėl šių motyvų.
Teismo nuomone, atsakovė byloje pateiktų įrodymų pagrindu įrodė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, pagal VPĮ 100 straipsnio 1 dalį, pareiginių nuostatų 14.8. punktą būdamas atsakingas už perkančios organizacijos atliekamų viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti Įmonės kasdieninę veiklą (VSĮĮ 11 straipsnio 3, 4 dalys) ir fiduciarines valdymo organo pareigas (CK 2.87 straipsnis, VSĮĮ 9 straipsnis) ir juos organizavo bei vykdė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad 2010 – 2011 metais vykdydama supaprastintus viešuosius pirkimus to paties administracinio pastato remontui, VĮ „Utenos regiono keliai“ pirko remonto darbų už 856 304 Lt be PVM pagal šias sutartis:
1. 2010 m. liepos 20 d. Įmonė sudarė rangos sutartį Nr. V10-07-15(02) su UAB „Ligaja“ dėl administracinio pastato šildymo, vėdinimo ir šiluminio mazgo projektavimo bei remonto darbų, kurių vertė be PVM ir be rangovo rezervo 301 019 Lt. Pagal šios sutarties sąmatą numatyti remonto darbai: šiluminio mazgo įrengimas, senų radiatorių demontavimas ir naujų montavimas, šildymo ir kondicionavimo sistemų įrengimas, elektros instaliacija, apdailos darbai, sąmatoje įvardinti kaip bendrastatybiniai darbai: lubų ir sienų apdaila bei dažymas, pakabinamų lubų įrengimas, keramikinių plytelių klijavimas ir kiti darbai;
2. 2010 m. rugpjūčio 6 d. Įmonė sudarė rangos sutartį Nr. 10-08-06-RS/31 dėl administracinio pastato stogo, fasadų, pastogės ir įėjimo laiptų remonto darbų, kurių vertė be PVM 73 600 Lt. Pagal šią sutartį taip pat buvo numatyti apdailos darbai: lubų ir sienų dažymas;
Žemesnės instancijos teismas
3. 2010 m. lapkričio 3 d. Įmonė sudarė rangos sutartis Nr. 10-11-03-RS/60 su UAB „Ligaja“ nenumatytiems elektros instaliacijos ir papildomiems bendrastatybiniams darbams, tam, kad būtų galima įvykdyti 2010 m. liepos 20 d. rangos sutartį, kurių vertė be PVM 81 078 Lt;
4. 2011 m. liepos 18 d. Įmonė sudarė rangos sutartį Nr. 11-07-18-RS/18 su UAB „Ligaja“ vidaus remonto darbams, kurių vertė be PVM ir be rangovo rezervo 364 190 Lt. Sąmatoje buvo numatytas bendras pastato remontas: sienų, lubų apdaila ir kt. bei pirkti baldai, nors sutartis sudaryta remonto darbams;
5. 2011 m. lapkričio 15 d. Įmonė užsakė papildomus darbus iš UAB „Ligaja“ už lėšas iš užsakovo rezervo (už 36 417 Lt be PVM). Sąmatoje numatyti apdailos darbai, kurie buvo užsakyti pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį (keramikinių plytelių klijavimas, dažymas, sienų šildymas mineraline vata ir kt.).
2016 m. rugsėjo 1 d. Įmonė sudarė administracinio pastato kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo sutartį Nr. JC/31 su UAB „MNT projektai“, kurių kaina be PVM 144 303,68 Eur. Pagal šios sutarties darbų kiekių žiniaraščius vėl numatytas sienų apšiltinimas mineraline vata, dar kartą numatyti stogo remonto darbai (ieškovės vertinimu, tai kartotiniai darbai po 2010 m. rugpjūčio 6 d. sutarties), sienų dažymas ir apdaila, kurie dubliavosi su darbais, atliktais pagal 2011 m. liepos 18 d. vidaus remonto darbų sutartį ir 2011 m. lapkričio 15 d. papildomų darbų aktą.
Viešųjų pirkimų organizavimas Įmonėje buvo vykdomas vadovaujantis VPĮ ir VĮ „Utenos regiono keliai“ direktoriaus (atsakovo) patvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (toliau – ir SVP taisyklės), kurios buvo paskelbtos viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) ir Įmonės interneto svetainėje. Įmonės direktorius (atsakovas) įsakymu darbams pirkti buvo sudaręs nuolatinę viešojo pirkimo komisiją, patvirtinęs jos darbo reglamentą, komisijos nariai buvo pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas. Už pirkimų verčių apskaitą atsakingu asmeniu buvo paskirtas sutarčių inžinierius. Įmonės direktoriaus (atsakovo) įsakymu buvo tvirtinamas įmonės metinis pirkimų planas, kuris pagal poreikį buvo tikslinamas. Taip pat Įmonėje buvo įsteigtas Vidaus audito skyrius, veikęs pagal atsakovo įsakymu patvirtintus vidaus audito metodiką ir nuostatus.
Ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustatė, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti atliekami mažos vertės darbų pirkimai (iki 500 000 LTL be PVM arba iki 145 000 EUR be PVM), tačiau tik perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Taigi perkančioji organizacija ir jos vadovas yra atsakingi už tai, jog supaprastintų pirkimų tvarka nebūtų pažeista ir užtikrinti VPĮ 3 straipsnio reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Utenos regiono keliai“ direktoriaus (atsakovo) patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 67.4. punkte buvo numatyta, kad pirkimai supaprastinta tvarka gali būti vykdomi, jei Įmonė žino galimus tiekėjus. Nors atsakovas, nepripažindamas savo neteisėtų veiksmų šioje dalyje, nurodo, kad vadovavosi Viešų pirkimų tarnybos tinklapyje pateiktu išaiškinimu, jog „Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais“, tačiau ši įstatymo nuostata turėjo būti taikoma kartu su VPĮ 3 straipsnyje nustatytus principais ir ji turėjo užtikrinti, kad perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus neskelbs visais atvejais ir juos skelbs tik pagrįstais atvejais, esant objektyvioms tokį sprendimo būdą pateisinančioms sąlygoms ir aplinkybėms. Vien aplinkybė, kad perkančioji įmonė žino tiekėjus, nėra pakankamai objektyvi ir tokį pirkimo būdą pateisinanti priežastis, o šioje byloje aptariamais atvejais toks reglamentavimas sudarė sąlygas piktnaudžiauti supaprastinta pirkimų tvarka, nes dviejų metų laikotarpyje tik supaprastinta tvarka, neskelbiant apie konkursą, per kelis kartus buvo perkami to paties administracinio pastato remonto darbai, kurių kiekvieno vertė balansavo ant mažos vertės pirkimo ribos. To pasekoje visus 2010 - 2011 metais administracinio pastato remonto darbų konkursus laimėjo tas pats tiekėjas UAB „Ligaja“, o 2016 metais kapitalinio remonto darbų konkursą laimėjo UAB „MNT projektai“ be realios konkurencijos su kitais konkurso dalyviais, nes jie arba neturėjo reikiamos kvalifikacijos, arba nekonkuravo, nes buvo tarpusavyje susiję asmenys (dalyvavusi pirkime P. L. individuali įmonė neatitiko formalių reikalavimų; UAB „MNT projektai“ nevykdė bendrųjų remonto darbų veiklos, su UAB „Lakaja“ pasiūlė beveik vienodas kapitalinio remonto darbų kainas, įmonių buveinės buvo registruotos tuo pačiu adresu, atliekant kapitalinį remontą UAB „Ligaja“ tapo UAB „MNT projektai“ subrangovu). Tokią situaciją lėmė piktnaudžiavimas virš minėta Įmonėje patvirtinta neskaidria supaprastinta konkursų tvarka, kurią patvirtino atsakovas.
Teismo nuomone, byloje pasitvirtino ir ieškovės argumentai, kad nagrinėjamais atvejais buvo pažeisti ir tuo metu galiojusio VPĮ 9 straipsnio 2, 3, 14 dalių reikalavimai, numatę, kad perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos ir kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Kaip minėta, supaprastinta viešųjų pirkimų tvarka pagal VPĮ 2 straipsnio 15 dalį buvo galima mažos vertės pirkimams iki 500 000 Lt be PVM). 2010-2011 metais Įmonė su tuo pačiu tiekėju UAB „Ligaja“ sudarė virš nurodytas 4 remonto darbų sutartis to paties administracinio pastato remonto darbams, kurių visų bendra vertė be PVM buvo 856 304 Lt. Nors atskirų sutarčių vertė formaliai neviršijo mažiems pirkimams nustatytos ribos, tačiau pirkimai buvo vykdyti per sąlyginai nedidelį laikotarpį, darbai pirkti to paties administracinio pastato remontui, jie buvo tarpusavyje susiję ir vykdomi kartu arba vieni po kitų pagal panašiu metu parengtus projektus, tokiu būdu supaprastinta tvarka iš to paties tiekėjo UAB „Ligaja“ buvo nupirkta 100 procentų, o ne pagal VPĮ nuostatas leistinų 20 procentų administracinio pastato remonto darbų. Todėl buvo nesilaikyta tuomet galiojusios Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26) 23 ir 24 punktų reikalavimų. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pilnam administracinio pastato renovavimui atlikti reikalingų darbų pirkimas buvo dirbtinai išskaidytas į atskirus pirkimus sumažinant pirkimų vertes iki supaprastinto pirkimo leistinos ribos, visus pirkimus be konkuravimo su kitais tiekėjais laimėjo tas pats rangovas UAB „Ligaja“. Todėl VPĮ 9 straipsnio minėtų virš punktų nuostatos buvo pažeistos.
Atsakovo teiginiai, kad jis neturėjo jokių teisės aktais suteiktų įgaliojimų daryti įtaką viešojo pirkimo komisijos darbui ar įgaliojimų po šios komisijos sudarymo priimti sprendimus dėl konkurso, atmestini kaip nepagrįsti, nes minėtas sprendime nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog būtent atsakovas buvo atsakingas už viešojo pirkimo komisijos veiksmus. Pažymėtina, kad, remiantis VPĮ 16 straipsnio 1 dalimi, viešojo pirkimo komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos (atsakovo) patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo raštiškas užduotis ir įpareigojimus. Atsižvelgiant į atsakovo pareigybės nuostatus, atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo ne tik paskirti viešojo pirkimo komisiją, bet ir kontroliuoti jos darbą bei yra atsakingas už šios komisijos atliktus veiksmus. Darbo pasidalijimo principas nepaneigia perkančiosios atsakomybės už vykdomus pirkimus ir įstaigos vadovo atsakomybės už pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų vykdymą. Įstaigos vadovas, net ir nedalyvaudamas viešojo pirkimo komisijų posėdžiuose, yra atsakingas už viešojo pirkimo komisijos veiksmus, kaip perkančiosios organizacijos vadovas. Aplinkybė, kad atsakovas buvo valstybinės įmonės vadovas, suponuoja aukštesnį jo atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Todėl aptartų nevienkartinių veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip žmogiškos klaidos ar neapsižiūrėjimo. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų.
Nežiūrint to, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas ir atsakovo fiduciarinių ir (ar) kitų įstatyme nustatytas pareigų nesilaikymas valdant įmonę įrodytas, tačiau vien tai nepagrindžia žalos padarymo ir kad atsakovą būtų galima patraukti civilinėn atsakomybėn ir priteisti iš jo turtinę žalą ieškovei, turi būti įrodytos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų - ar neteisėtais kaltais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala, jei buvo – koks jos dydis bei ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismo nuomone, šių dviejų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų byloje pateiktų įrodymų pagrindu ieškovė neįrodė dėl šių motyvų (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Nors atsakovas ir padarė virš nurodytus pažeidimus skelbiant viešuosius pirkimus ir juos organizuojant, sudarant sutartis dėl Įmonės administracinio pastato renovacijos, tačiau reali žala vien dėl pastato renovacijos atlikimo padaryta nebuvo, nes tai užtikrino pastatui energinį naudingumą tokios klasės pastatams (gautas energinio naudingumo sertifikatas). Nenustatyta duomenų, jog Įmonė iš viso neturėjo teisės vykdyti pastato renovacijos darbų, kad darbai aplamai atlikti neteisėtai ar kad renovavimo darbų rezultato iš viso negalima naudoti pagal paskirtį.
Ieškovė atsakovo neteisėtais kaltais veiksmais dėl atsakovo fiduciarinių pareigų ir VPĮ pažeidimų perkant administracinio pastato remonto darbus 2010, 2011 ir 2016 metais padarytą žalą Įmonei ir jos 60265,57 Eur dydį įrodinėjo 2017 m. techninio projekto dalinės pirminės ekspertizės akto Nr. 17-04/34-01-SSK, 2017 m. gegužės 19 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 17-04-/34-01 ir jų pagrindu sudarytos 2017 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitos Nr. VA-5 duomenimis.
Atlikus minėtus tyrimus, be kita ko, išvadose nurodyta, kad: audito metu įvertinus įmonės administracinio pastato remonto darbus nustatyta neatitikimai; UAB „Ligaja" remonto darbai 2010, 2011 metais vykdyti nepildant statybos darbų žurnalo ir paslėptų darbų aktų, todėl nėra galimybės patikrinti paslėptų darbų atlikimo tinkamumo; atliktų darbų aktuose nurodyti kiekiai atitinka sąmatinius, tačiau priimtų kai kurių darbų kokybė ir kiekiai neatitinka faktiškai nustatytų ekspertizės metu; dėl UAB „MNT projektai“ atliktų ir priimtų kai kurių darbų kiekiai neatitinka faktiškai nustatytų ekspertizės metu; priimant darbus statybos darbų žurnale nurodyti ne visi atlikti darbai ar netinkamai nurodytas jų kiekis ar laikotarpis; dėl nenuoseklaus remonto darbų planavimo ir jų atlikimo įmonė neekonomiškai ir neefektyviai panaudojo lėšas, nes kai kurie darbai atlikti ir apmokėti kelis kartus; investicijos, skirtos įmonės administracinio pastato remontui (385,2 tūkst. EUR be PVM, 466,1 tūkst. EUR su PVM), prilygsta mažiausiai dviejų naujos statybos namų pirkimui, o 2016 m. atlikta pastato renovacija du kartus viršijo vidutinę renovacijos kainą; ekspertizės duomenimis, 2010, 2011 ir 2016 m. atliktų pastato remonto darbų vertė 36 704,76 Eur viršijo rinkos (skaičiuojamąją) darbų kainą, techniniai projektai taip pat parengti nepagrįstai padidintais darbų įkainiais, todėl nustatytas bendras kainos padidinimas, įvertinus pateiktų sąmatų įkainius ir pasirinktinai atliktų darbų ir įrenginių kiekius ir kainas (23 560,81 Eur), yra 60 265,57 (Ataskaitos 15 psl.).
Teismo nuomone, virš aptarti įrodymai nepatvirtina, kad įrodinėjama 60265,57 Eur suma yra dėl atsakovo neteisėto veikimo ir/ar neveikimo, kiek tai susiję su jo pareigų pažeidimu, padaryta reali žala (nuostoliai) ieškovei.
Ataskaitoje yra nurodyta, kad dėl nenuoseklaus remonto darbų planavimo ir jų atlikimo įmonė neekonomiškai ir neefektyviai panaudojo lėšas, nes kai kurie darbai atlikti ir apmokėti kelis kartus ir reikšmingai padidintomis kainomis (Ataskaitos 14 psl.): 1) nors atliekant remonto darbus 2010 - 2011 metais (3 remonto darbų etapai ir 5 sutartys), tame tarpe ir bendrą vidaus remontą, pastato sienos buvo apšildytos vata, į apšiltinimą investuota iš viso ~6 695,72 Eur, atliekant 2016 metais kapitalinį remontą apšildymui vata dar skirta 10 834,87 Eur; 2) nors sienų apdailos darbai buvo užsakyti pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį ir 2011 m. lapkričio 15 d. papildomų darbų aktą, jie buvo pakartotinai atliekami pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. kapitalinio remonto darbų sutartį; 3) nors laiptų remonto darbai buvo atlikti 2010 ir 2011 metais, jie taip pat kartoti 2016 metais; 4)nors stogo ir fasado remonto darbai buvo atlikti pagal specialiai stogo ir fasadų remontui skirtą 2010 m. rugpjūčio 6 d. sutartį, tie patys darbai buvo kartojami pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. sutartį; 2010 metais į stogo ir fasado remontą investuota ~17 840,30 Eur, o 2016 metais „Sienų, stogo pakalimams“ skirta 77 228,53 Eur; stogo apskardinimui ir kitiems darbams - 9 162,15 Eur; 5) radiatoriai ir kondicionieriai buvo įrengti pagal 2010 m. liepos 20 d. sutartį ir turėjo būti demontuojami atliekant vidaus remontą pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį; 6) 2010 m. lapkričio 3 d. sutartis (3 stulpelis) papildė 2010 m. liepos 20 d. darbų sutartį (1 stulpelis) būtinais užsakyti darbais; iš 1 ir 3 stulpelių matyti, kad pagal 2010 m. liepos 20 d. sutartį buvo užsakomi tie patys darbai panašiam kiekiui; nors pagrindinė sutartis buvo skirta šiluminio mazgo remontui ir šildymo - vėdinimo sistemos įrengimui, tačiau buvo užsakytas 145 rozečių montavimas už ~936,45 Eur ir 26 jungiklių montavimas už ~232 Eur; pagal 2011 m. liepos 18 d. vidaus remonto sutartį vėl nupirkta labai panašaus kiekio rozečių (140 vnt.) montavimo darbų už ~403,88 Eur ir 36 jungiklių montavimo darbų už ~146,55 Eur; 7) 2010 m. liepos 18 d. sutartis (4 stulpelis) buvo papildyta 2011 m. lapkričio 15 d. papildomų darbų aktu (5 stulpelis), tačiau pagal papildomų darbų aktą buvo perkami tie patys ar panašūs darbai.
Teismo nuomone, tokie duomenys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad dėl aptartų atsakovo neteisėtų veiksmų Įmonė patyrė tiesioginius nuostolius: administracinio pastato remonto darbų išlaidų padidėjimą, lyginant su atitinkamo laikotarpio vidutinėmis rinkos kainomis ir realiais remonto darbų poreikiais pagrįstomis išlaidomis, nes sąmatose padidintos darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų kainos, o konkurso sąlygoms rengti techniniai projektai parengti nepagrįstai padidintais darbų įkainiais (darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų). Tačiau byloje nustatyta, kad šiems darbams atlikti lokaliniais aktais atsakovas buvo paskyręs kompetentingus ir specialių žinių turinčius darbuotojus, kurie parengė atitinkamas sąmatas ir techninius projektus. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad už šios dalies netinkamą pareigų vykdymą yra atsakingi statinio projektuotojai ir statybos techninis prižiūrėtojas (Ataskaitos 11-13 puslapiai).
Vertinant Statinio dalinės ekspertizės akto įrodomąją reikšmę pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką net ir eksperto pateikta išvada neturi didesnės galios už kitus įrodymus ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Šiuo atveju UAB „Ekspertika“ atliktos dalinės statinio ekspertizės aktas Nr. 17-04/34-01, kuriuo grindžiamas prašomos iš atsakovo priteisti žalos dydis, CPK prasme neturi teismo ekspertizės statuso (teismas jos neskyrė), ją atliko į teismo ekspertų sąrašus neįrašytas teismo ekspertas. Ekspertizės akto nepasirašė UAB „Ekspertika“ direktorė V. K., o pasirašė pasirašė direktorius komercijai V. R. (kvalifikacijos atestatas nenurodytas), tyrėjas S. S., turintis atestatą Nr. 36966, tyrėjas T. K. (kvalifikacijos atestatas nenurodytas). Aktą pasirašė ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalies vadovė A. B., turinti kvalifikacijos atestatą Nr. 26011. Taigi, mažiausiai dviejų ekspertizę atlikusių ir aktą pasirašiusių asmenų kvalifikacija nepatvirtinta įrodymais. Minėto dalinės ekspertizės akto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos (tyrimo eiga ir taikyti metodai iš esmės visai neišdėstyti), tirta tik dalis darbų apimčių ir verčių tyrėjų pasirinkimu, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Kainų padidinimas yra apskaičiuotas sąmatų ekspertizės būdu, sudarant ekspertizės sąmatas, UAB „Ekspertika“ tyrimo metu taikė vidutines statybos resursų skaičiuojamąsias kainas pagal UAB „Sistela“ programą. Tačiau byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ir jie, kai sąmatas rengė realiuoju laiku, vadovavosi tuo pačiu normatyviniu statybos darbų kainos nustatymo metodu, reglamentuotu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priede. Kodėl naudojantis tuo pačiu metodu ir skaičiavimo pagrindu imant to paties laikmečio kainas analogiškoms medžiagoms ir darbams gauti skirtingi rezultatai byloje nepateikta ir ekspertizės akte nepasisakyta. Šiuo apsektu atsakovas tvirtina, kad kainų skirtumą galėjo įtakoti tai, kad darbai buvo vykdomi per trumpą laikotarpį nenutraukiant darbo pastate ir perkeliant darbuotojus. Neaišku, ar atsižvelgta į per minėtą laikotarpį įvykusius kainų pokyčius. Teismo nuomone, kadangi praėjo pakankamai ilgas laikotarpis, o aptartuose įrodymuose remiamasi vidutinėmis, o ne konkretaus laikotarpio ir konkrečios vietovės kainomis, abejotina ir pagal bylos duomenis mažai tikėtina, kad ieškovė šiuo pagrindu yra patyrusi prašomą priteisti turtinę žalą. Nors pačiame dalinės ekspertizės akte nurodyta, kad priimant darbus statybos darbų žurnale nurodyti ne visi atlikti darbai ar netinkamai nurodytas jų kiekis ar laikotarpis, tačiau išvadose vis tiek duodamas konkretus nepagrįstas kainų padidinimas 60 265,57 Eur. Be to, ekspertizės aktas yra dalinis, tirti ir vertinti buvo tik tyrėjų savo nuožiūra pasirinkti tik tam tikri darbai ir medžiagos, o ne visame administraciniame pastate ir šiluminiame mazge panaudotų darbų ir medžiagų kiekiai, kurie teoriškai vienur galėjo būti didesni, kitur – mažesni. Tai, kad tam tikrų darbų ar medžiagų pavadinimai yra panašūs, kad jie kartojami keliose sąmatose ar pagal kelias sutartis, savaime nereiškia, kad darbai atliekami ar medžiagos naudojamos kelis kartus, be pagrindo pakartotinai ar tose pačiose vietose. Nors akte nurodyta, kad renovacijos darbų bendra kaina yra ženkliai ir net kelis kartus didesnė už Utenoje esančių namų renovacijos kainą, tačiau iš akto turinio seka, kad kaip objektyviu išvados pagrindu remiamasi bendro pobūdžio Registro centro duomenimis, Be to, neaišku, kur esančių, kada statytų, kokios paskirties pastatų ir pan. renovacijos kainomis remiamasi. Tokios išvadoms pagrįsti būtini specialių žinių pagrindu parengti įrodymai, tačiau paskirti teismo ekspertizę teismo posėdyje nei viena iš šalių nesutiko. Esant tokiems duomenims, teismas mano, kad kyla pagrįstos abejonės, ar prašoma priteisti žala pagal šią ieškinio dalį ieškovei tikrai padaryta.
Byloje nustatyta, kad investicijos Įmonės 2010, 2011, 2016 metais vykdytam administracinio pastato remonto darbams buvo numatytos Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintuose įmonės metiniuose turto įsigijimo ir skolinimosi planuose, kuriems pritardavo valdyba. Valdyba pritardavo pirkimų sandoriams dėl prekių, paslaugų ir darbų, kurių kiekvieno vertė didesnė nei 100 000 Eur be PVM. Nuo 2013 metų kovo mėn. iki 2015 metų pabaigos valdyba pritardavo sandoriams, kurių kiekvieno vertė be PVM buvo 300 000 Lt. Valdyba pritarė ir byloje nagrinėjamoms investicijoms į administracinio pastato renovaciją. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, valdybai tinkamai ir pilnai atskleisdavo informaciją apie tai, kad įmonėje eilę metų dėl administracijos pastato remonto darbų vykdomi tik supaprastinti neskelbiami viešieji pirkimai, kuriuos laimi tas pats tiekėjas UAB „Ligaja“ arba kitas su ja susijęs ir neturėjęs konkurencijos tiekėjas, kad dažnu atveju padidinama pradinė sutarties kaina dėl papildomų darbų atlikimo, kad tam tikri darbai buvo atliekami pakartotinai, taip pat apie interesų konfliktus dėl pavaldžių darbuotojų ir tiekėjų atstovų ryšių ir pan. Todėl vien tai, kad iš kitų valdymo organų ar dalyvio buvo gautas pritarimas, nešalintų atsakovo civilinės atsakomybės. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą atmesti atsakovo argumentus ir dėl senaties taikymo reikalavimams, kurie kildinami iš 2010, 2011 sutarčių, nes nėra patikimų ir objektyvių duomenų, kad apie ieškinio faktinį pagrindą sudarančius veiksmus ieškovė sužinojo anksčiau, negu jai buvo pateikta 2017 m. birželio 8 d. Ataskaita. Iki tol visi faktiniai duomenys buvo atsakovo žinioje. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 6 d., senaties terminas ieškinio reikalavimams pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir 1.127 straipsnio 1 dalį pareikšti nėra praleistas.
Byloje nustatyta, kad, atsakovui einant pas ieškovę direktoriaus pareigas, jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Draudimo sutartis ir draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos buvo apdrausta Įmonės vadovaujančių asmenų ir kitų darbuotojų atsakomybė, buvo sudaryti 2016 m. spalio 20 d. Ieškovė tvirtina, kad atsakovo veiksmai, kuriuos ji sieja su prašoma priteisti žala, yra atlikti iki nurodytos datos, nes 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta kapitalinio remonto darbų sutartis su UAB „MNT projektai“, o 2016 m. rugpjūtį atliktas kelio apsauginių atitvarų užsakymas be viešojo konkurso UAB „Vasarkelis“ bei apmokėjimas už šiuos darbus. Paskutinis polisas baigė galioti 2017 m. lapkričio 19 d., o išplėstinis terminas buvo 90 dienų. Ieškovė tvirtina, kad ieškinį pareiškė 2018 m. kovo 5 d. jau pasibaigus išplėstiniam draudiminiam laikotarpiui, todėl į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Teismo nuomone, ieškovės teisė yra pasirinkti savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, taip pat nuspręsti, iš ko reikalauti savo reikalavimų patenkinimo.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindais atsakovas ieškovei turi mokėti procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies apie 13 procentų, ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisiama jos sumokėto žyminio mokesčio dalis ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dalis, kurių ieškovė už visą bylą turėjo 2270 Eur, ir šis dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei valstybinei įmonei „Kelių priežiūra“ (j. a. k. 232112130) iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8585,17 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 193,00 Eur žyminio mokesčio, 295,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.