Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir G. V. skirta subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta G. V. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-03-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 MGL (376 Eur) bauda, ir G. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,00 Eur) dydžio bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas G. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-08-18 iki 2017-10-15.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017-10-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad jis, įsibrovęs į patalpą bei panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016-10-31, apie 17.00 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nukentėjusiajam E. R. rakinant savo buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), ir jas atidarius, sekdamas paskui jį įsibrovė į E. R. priklausantį butą, kuriame jis sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau E. R. jį blokavus ranka jis po šio smūgio liko nesužalotas, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, trenkė rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, po ko nukentėjusysis nuvirto ant fotelio, nuo kurio asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, neleido atsikelti, vis nustumdamas jį ranka, reikalavo iš nukentėjusiojo E. R. pinigų, sakydamas „duok 10 eurų ir mes tave paliekam ramybėje“, tačiau nukentėjusiajam nurodžius, kad pinigų neturi, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kojomis spardant sėdintį ant fotelio nukentėjusįjį, spiriant ne mažiau keturis smūgius į galvos sritį, tuo metu jis atidarydamas stalčius, iškraustydamas „tašes“ - ieškojo vertingų daiktų, o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, apieškant nukentėjusiojo vilkėtus drabužius, vis reikalaujant pinigų-10 eurų, bei tuo metu iškritus iš nukentėjusiojo striukės kišenės mobilaus ryšio telefonui „ Nokia“- 5 eurų vertės, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, jį paėmė ir padavė jam, po to asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įkišdamas ranką į nukentėjusiojo vilkėtos striukės vidinę kišenę iš ten ištraukė cigarečių pakelį „ Figer“-2,70 eurų vertės ir po to išeidamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pagrobė dviratį -20 eurų vertės.

Be to, G. V. nuteistas už tai, kad jis 2016-11-08, apie 17.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra keliu spirdamas nukentėjusiajam V. Š. į veidą bei rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau nei 5-6 smūgius į galvą ir taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš jo vidinės striukės kišenės pagrobė svetimą, V. Š. priklausantį turtą - 1250 eurų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. V. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo G. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo G. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis G. V. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta galutine bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. V. už jo padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. V. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam G. V. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – G. V. padarė vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 11 str. 4 d.) ir vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 11 str. 5 d.), kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo G. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p.), kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į G. V. asmenybę – anksčiau teistas 20 kartų, tame tarpe ir už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas nuosavybei, naujus nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai G. V. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą G. V. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. V. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad G. V. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., G. V. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. V. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė (3 metai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376 Eur) bauda) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. V. nurodytos aplinkybės – tai, kad pagrindinė jo nusikalstamų veikų darymo priežastis – alkoholio vartojimas, kad jam reikalingas gydymasis, reabilitacija, registracija įvairiose įstaigose, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie jam atleido, kad jis nekeltų grėsmės būdamas visuomenėje ar gydymosi įstaigose šalia nukentėjusiųjų – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. G. V., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, suteikiama savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis G. V. gaus visą reikalingą gydymą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta, jog jei laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (174 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. V. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-16 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.