Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).

Pareiškėjas paaiškina, kad pateikė skundus Departamentui ir gavo atsakymus dėl skundo išnagrinėjimo Nr. 2S-2411 ir Nr. 2S-2410. Atkreipė dėmesį, kad rengiant minėtus atsakymus buvo paminėta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartis. Pareiškėjo nuomone, civilinėje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, buvo nagrinėjamas jo ir jo šeimos asmeninis gyvenimas, neturintis nieko bendro su bausmės atlikimu. Minima civilinė byla dar nebaigta, todėl Departamentas neturėjo teisės susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjas teigia, jog susipažindami su minėta nutartimi, Departamento darbuotojai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 str. 1 d. (toliau – CPK), taip pat jo garbę ir orumą, jo šeimos gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 13-14) paaiškina, kad Departamente buvo gauti ir išnagrinėti V. D. 2017-02-21 skundai dėl Pravieniškių PN-AK sprendimų panaikinimo. Departamentas 2017-04-10 raštais Nr. 2S-2411 ir Nr. 2S-2410 pareiškėjo skundus išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų. Minėtuose Departamento atsakymuose kaip vienas iš argumentų paminėta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016, pagal ieškovės E. J. D. ieškinį V. D. dėl santuokos nutraukimo. Ši nutartis buvo aktuali pareiškėjo skundo nagrinėjimui. Susipažinus su nutarties turiniu, padaryta išvada, kad pareiškėjo įvardintas trumpalaikės išvykos į namus tikslas - sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine, yra nepagrįstas. Todėl pareiškėjo teiginys, jog minėtoje civilinėje byloje nagrinėjamas jo ir jo šeimos asmeninis gyvenimas, neturintis nieko bendro su bausmės atlikimu ar prašymo dėl trumpalaikės išvykos nagrinėjimu, yra nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 str. 2 d. administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas.

Pažymi, kad minėta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016 yra įsiteisėjusi (CPK 331 str. 6 d.) ir paskelbta viešoje sprendimų paieškoje Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko. Pareiškėjo argumentai, jog civilinė byla yra dar nebaigta ir, kad jo skundus nagrinėjęs Departamento darbuotojas neturėjo teisės susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Departamento teigimu, jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pareiškėjo teigimu, Departamento darbuotojams susipažinus su nebaigta civiline byla, kurioje buvo nagrinėjamas jo ir jo šeimos asmeninis gyvenimas.

Byloje nustatyta, kad Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, gautus V. D. skundus dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) sprendimų panaikinimo, persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Departamentui (b. l. 15, 16, 17-18, 28-29, 30). Pareiškėjas savo skunduose nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai iš naujo nesprendžia klausimo dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo ir prašė įpareigoti Pravieniškių PN-AK vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2016-12-29 sprendimą tinkamai išnagrinėti prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus.

Departamentas, išnagrinėjęs V. D. skundus, 2017-04-10 raštais Nr. 2S-2410 ir Nr. 2S-2411 nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų Pravieniškių PN-AK sprendimų (b. l. 25-27, 47-49). Departamentas, be kita ko, nurodė, kad kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutarties, jo sutuoktinė prašė nutraukti judviejų santuoką dėl jo kaltės bei nenustatyti termino susitaikymui. Jo sutuoktinė nurodė, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Po santuokos sudarymo (2013-06-18) santykiai pradėjo šlyti, namuose nesiliovė konfliktai, jis šeimos narių atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, nuolatos vartojo alkoholinius gėrimus, nesirūpino šeimos gerove.

Pareiškėjo teigimu, Departamento atsakymuose paminėta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje neturi nieko bendro su bausmės atlikimu, susijusi tik su asmeniniais santykiais, todėl Departamentas, susipažindamas su civilinės bylos medžiaga, kurioje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, pažeidė CPK 10 str.

CPK 10 str. 1 d. nustatyta, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas.

CPK 331 str. 6 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016 įsiteisėjo 2016-12-28 (CPK 331 str. 6 d.), tą pačią dieną buvo nuasmeninta ir paskelbta viešoje sprendimų paieškoje Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko.

Iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK Komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiems suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – Komisija) 2017-01-19 protokolo Nr. 63-148 ir Departamento atsakymų (b. l. 25-27, 42-46, 47-490) turinio matyti, kad minėtos institucijos nagrinėdamos pareiškėjo prašymus vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016, kuri buvo įsiteisėjusi ir paskelbta viešai, o ne civilinės bylos Nr. 2S-2790-580/2016, kuri nebaigta, medžiaga. Pažymėtina, kad pareiškėjui į Pravieniškių PN-AK buvo siunčiami civilinės bylos procesiniai dokumentai, todėl Pravieniškių PN-AK buvo žinomas civilinės bylos numeris pagal kurį buvo susipažinta su įsiteisėjusia ir viešai prieinama Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartimi.

Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje buvo nagrinėjami jo asmeniniai santykiai, nesusiję su bausmės atlikimu.

Kaip minėta Komisija sprendė pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikio išvykimo į namus, kurio tikslu nurodė - socialinių ryšių su sutuoktine sustiprinimas, o Departamentas skundus dėl prašymo netenkinimo, todėl sprendimų priėmimui, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 str. 2 d. nuostata (administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas), pagrįstai susipažino su nutarties turiniu.

Minėtų teisės aktų nuostatų analizė ir nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad Departamentas, susipažindamas su įsiteisėjusia ir viešoje sprendimų paieškoje paskelbta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2790-580/2016, nepažeidė CPK 10 str. 1 d. nuostatų, t. y. veikė teisėtai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamentas veikė pagal galiojančius teisės aktus, taigi Departamento neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.