Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas trisdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dvidešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1punkto a) papunkčiu prie 2016 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir dešimčiai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką T. P. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 24 d. apie 14.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis stumdė po kambarį buvusios sugyventinės J. Č. motiną L. Č., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kauno apylinkės teismas, priimdamas T. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Parenkant jam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismas, bendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. P. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad su nukentėjusiąja susitaikė ir ji pati prašo nebausti jo laisvės atėmimo bausme, ką patvirtina savo pareiškime. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai.

7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. P. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko arešto bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. P. teisiamas jau šešioliktą kartą, anksčiau jis teistas daugiausia už tyčines nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama turtinės naudos. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, buvo skiriamas ir areštas ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikinėjo pataisos įstaigoje, ne kartą taikytas lygtinis paleidimas, po kurio jis ir vėl darė tyčinius nusikaltimus. Paskutinį kartą teismas T. P. taikė bausmės vykdymo atidėjimą, sprendęs, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti nepasiunčiant nuteistojo į pataisos įstaigą, tačiau nuteistasis T. P. teismo parodymo pasitikėjimo juo nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Visos šios aplinkybės rodo, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad už šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą arešto bausmė atitiks proporcingumo ir teisingumo principus. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią atsakomybę aplinkybes, kitas bausmės dydžiui svarbias aplinkybes ir paskyrė jam artimą sankcijos vidurkiui numatytą arešto bausmę. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Kadangi naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrino, prieš tai pritaikęs BK 55 straipsnyje numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, todėl T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra laisvės atėmimo bausmė.

8. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme prašė taikyti jo ginamajam BK 75 straipsnio nuostatas. Kolegija laiko, kad toks prašymas nepagrįstas. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kaip jau buvo minėta, T. P. anksčiau yra daug kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas, kas rodo, kad toks jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis suprato savo elgesio pasekmes ir bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus realaus laisvės atėmimo, tačiau kaip jau buvo aptartas aukščiau, jam ne kartą buvo sudarytos sąlygos pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmė, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nestojo į doros kelią ir toliau darė nusikaltimus. Iki realios laisvės atėmimo bausmės T. P. niekur nedirbo, piktnaudžiauja alkoholiu, įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad T. P. linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, kas leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslų nebus įmanoma pasiekti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės ir neskyrus realaus laisvės atėmimo. Nors apeliaciniame skunde nuteistais nurodo, kad su nukentėjusiąja susitaikė ir ji pati prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau ši aplinkybė, vertinant ją su aukščiau išdėstytomis, nelaikytina prioritetinė sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį T. P. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.