Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-14152-862/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
e2YT-14152-862/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09632-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
B. K.
Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-14152-862/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09632-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. K. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, R. K., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“. Teismas nustatė : teisme 2022 m. balandžio 21 d. gautas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja B. K. antstolio Roberto Vasiliausko prašė panaikinti 20222 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. S-22-179-8511 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę ir skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja nurodo, kad antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0179/09/01998, 0179/10/01019, 0179/10/01039, 017910/01018 dėl skolų išieškojimo iš skolininkų R. K. ir B. K., areštavo skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - 36,41 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. kovo 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-179-6118 dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, t. y. skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Nurodo, kad gavo antstolio 2022 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. S-22-179-8511 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę (toliau - Patvarkymas), kuriame nurodyta, jog atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (ekspertizės aktas Nr. E-22-03-22-IR132) areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 24 000 Eur. Skolininkai nesutinka su atliktos ekspertizės nustatyta areštuoto turto rinkos verte. Pažymi, kad ginčo buto nustatyta rinkos vertė yra ženkliai per maža, kadangi viešai skelbiami duomenys apie parduodamų butų kainų tendencijas minimoje vietovėje patvirtina, kad tokio tipo butų rinkos vertė svyruoja nuo 36 000 iki 40 000 Eur. Per pastarąjį laikotarpį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Vilniaus rajone ypatingai išaugo. Skolininkų nuomone, turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta turto rinkos kaina. Nurodo, kad turto vertės nustatymas vykdymo procese yra ypatingai svarbus, kadangi nuo to, ar turto vertinimas bus atliktas tinkamai ir turtas bus pardavinėjamas rinkos kaina, priklausys ir tai, ar bus pasiektas varžytynių tikslas - parduoti turtą už kuo įmanoma didesnę kainą bei maksimaliai padengti kreditorių reikalavimus. Dėl netinkamai įvertinto skolininkams priklausančio areštuoto turto kainos yra pažeidžiami jų interesai. Pareiškėjos manymu, esant objektyviems duomenimis, jog skolininkams B. K. ir R. K. priklausantis turtas (butas) vykdomojoje byloje yra įvertintas netinkamai, jokie vykdymo veiksmai negali būti atliekami, kol nebus užtikrintas tinkamas areštuoto turto įvertinimas. Todėl skolininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsniu, 682 straipsnio 2 dalimi, antstoliui pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto Nr. E-22-03-22-IR132 išvados. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. balandžio 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 681 straipsniu, areštuotą turtą antstolis privalo įvertinti esama rinkos kaina. Jeigu dėl turto vertės kyla abejonių antstolis turi teisę skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio kontoroje skolininkų B. K. ir R. K. atžvilgiu vykdomose bylose skolų su vykdymo išlaidomis suma viršija 10 000 Eur bei skolininkų atžvilgiu vykdomi ir kiti išieškojimai kitų išieškotojų naudai nuspręsta, kad šiuo atveju ekspertizės paskyrimas yra tinkamas ir būtinas veiksmas siekiant nustatyti objektyvią turto rinkos vertę bylose. 2022 m. kovo 2 d. antstolio patvarkymu Nr. S-22-179-6118 buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - SVI) 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti vykdymo procese kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad ekspertizę buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas". Renkantis eksperto kandidatūrą buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Vertinant turtą rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyviai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, palyginamuoju metodu, atsižvelgiant į realiai vykusius panašaus turto pirkimo - pardavimo sandorius rinkoje. Ekspertas vertindamas skolininkams priklausantį turtą, įvertino jo dislokaciją bei kitus individualius objekto požymius. Atsižvelgta į visas atskiro nekilnojamojo turto objekto individualias savybes (įrengimo lygį, nusidėvėjimą, patrauklumą rinkoje dėl paties objekto dydžio, tikslios dislokacijos, privažiavimo prie jo, šalia esančių statinių ar kitų objektų ar kitokias individualias savybes). Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti. Turto vertinimo kriterijų ir/ar metodikos pasirinkimas yra vertintojo, specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčio asmens, kompetencija, vertintojas atlikdamas ekspertizę yra atsakingas už ekspertizės akte pateiktų duomenų teisingumą ir apskaičiavimo metodikas. Nurodytas vertintojas yra atlikęs areštuoto turto vertinimą ir parengęs ekspertizės aktą Nr. E-22- 03-22-IR132. Ekspertizės akte nustatyta areštuoto turto rinkos vertė 2022 m. kovo 22 d. sudaro 24 000 Eur. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis pažymi, kad jam nėra pateikti jokie įrodymai (aktualūs pardavimo skelbimai, vertinimo ataskaitos) skolininkės atstovo teiginiams pagrįsti. Patikrinus valstybinės įmonės Registrų centro viešai skelbiamą 2022 m. turto rinkos vertę (nustatyta masinio vertinimo būdu) areštuoto turto vertė yra 11 300 Eur. Antstolis pažymi, kad masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė gali skirtis (ir dažniausiai nesutampa) nuo individualios turto rinkos vertės, kurią nustato turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Be to, skolininkės atstovas objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti atliktu turto įkainojimu, nepateikė. Vien skolininkės nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis (šiais metais atlikta turto vertinimo ataskaita) apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad areštuoto turto vertė nustatyta neteisingai. Pažymi, kad skolininkė ar jos atstovas nėra turto vertintojo kvalifikaciją turintys asmenys, todėl jų išreikštos abejonės dėl netinkamos vertės vertinamos kritiškai. Be to, skolininkai turi teisę patys surasti areštuoto turto pirkėją prašydami parduoti butą už jiems priimtiną kainą, kuri padengtų visas skolas ir vykdymo išlaidas (CPK 704 straipsnis). Antstolis nurodo, kad skolininkė nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl netinkamo areštuoto turto įvertinimo, todėl vykdomosiose bylose nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, o taip pat nėra jokio pagrindo naikinti informacinio pobūdžio antstolio patvarkymą dėl informavimo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę, kadangi pastarasis skirtas tik informuoti apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę. Suinteresuoti asmenys R. K., UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „GelvoraSergel“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Skundas atmestinas. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdymo procese, vykdydamas skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkų B. K. ir R. K., 2022 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-22-179-6118 paskyrė areštuoto turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „Centro kubas- Nekilnojamasis turtas“. Byloje pateiktas 2022 m. kovo 22-23 d. ekspertizės aktas Nr. E-22-03-22-IR132, parengtas vertintojo I. M.. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 24 000 Eur. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2022 m. kovo 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-179-8511 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, kuriuo informavo skolininkus, kad atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (ekspertizės aktas Nr. E-22-03-22-IR132) areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 24 000 Eur; išaiškino, kad sutinkamai su SVI 61 punktu pirmąsias varžytines antstolis gali skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininkų prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui; informavo, kad iki varžytinių pradžios skolininkai gali patys arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas iš esmės dėl turto vertintojo (eksperto) nustatytos skolininkams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto) rinkos vertės. Skunde nurodoma, kad iš viešai skelbiamų duomenų apie parduodamų butų kainų tendencijas minimoje vietovėje tokio tipo buto kainos svyruoja nuo 36 000 Eur iki 40 000 Eur. Teismas pažymi, kad minėti pareiškėjos atstovo argumentai yra nepagrįsti, t. y. tik deklaratyviai nurodyta, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei įvertino turto vertintojas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja būtų dėjusi pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jos manymu, aukštesnę turto vertę (būtų teikusi turto vertinimo ekspertizę ir pan.). Pažymėtina, kad sutinkamai su CPK 682 straipsnio nuostatomis, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė (pareiškėja) teiktų tokio pobūdžio prašymą (CPK 178 straipsnis). CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Jeigu atliktas turto įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis šalių prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi tam, kad nustatyta turto vertė sukeltų abejonių, prieštaravimai turi būti motyvuoti, sukelti abejonių dėl nustatytos turto vertės ir paremti ne tik deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja teikia antstoliui prieštaravimus dėl turto rinkos kainos, atmestini, nes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas (pareiškėjos manymu prieštaravimai) – nėra motyvuotas, o išdėstyta tik subjektyvi (niekuo nepagrįsta) pareiškėjos/pareiškėjos atstovo nuomonė. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog ekspertas neteisingai ar blogai nustatė areštuoto turto vertę. Be to, įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Todėl skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje turto vertinimą atliko turto vertintojas I. M., turintis galiojantį 2011 m. spalio 6 d. išduotą Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A000613 bei yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą https://avnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vertinimas-1/vertintojai-ir-vertinimo-imones/vertintojai-ir-ju-asistentai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo abejoti nei I. M. kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės aktų išvadose nurodytos turto rinkos vertės teisingumu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas nutaria : atmesti pareiškėjos B. K. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų. Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Rasita Kurakienė