Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė M. T.-K., P. M., J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. vasario 23 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino, kad pareiškėja sutinka, jog iš esmės ginčas vyksta ne tarp jos ir notarės, bet tarp jos ir suinteresuoto asmens P. M. dėl teisės paveldėti pagal testamentą tris žemės sklypus, todėl atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvus bei argumentus, jog notarės veiksmai atsisakyti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą palikimą buvo pagrįsti ir teisėti, pareiškėja atsisako skundo dėl notarės veiksmų ir prašo spręsti jos reikalavimą išduoti jai paveldėjimo liudijimą pagal testamentą į visą palikimą, išaiškinant testamento turinį.

Pareiškėja, dalyvaudama 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, o vėlesniuose teismo posėdžiuose dalyvaudami pareiškėjos atstovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės 7-ame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po palikėjos V. M. M. mirties. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). V. M. M. sudarė 2014 m. spalio 24 d. testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 (vieną trečiąją) dalį, palieka : savo sūnui P. M. [...], savo vaikaičiui J. M. [...] ir savo vaikaitei J. P. [...]; o jai priklausantį visą kilnojamąjį turtą, visą kitą likusį nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka savo vaikaitei J. P. [...]. Palikėjai mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su penkiais ūkiniais pastatais, kiemo rūsiu, kitais kiemo statiniais ir trys žemės sklypai, gauti padalinus testamente įvardytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad palikėja V. M. M. nusprendė padalinti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), į keturis atskirus sklypus, nelaukdama savo mirties, ir tokiu būdu atsirado keturi žemės sklypai, kuriems suteikti unikalūs numeriai : 0,3905 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,5324 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,5296 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,5346 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi palikėja V. M. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo sūnui P. M. Pareiškėja mano, kad įpėdiniui P. M. testamentu paliktas turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – palikimo atsiradimo dieną nebebuvo išlikęs, testamente išreikštą valią 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palikti sūnui P. M. palikėja V. M. M. įgyvendino dar iki savo mirties, padalindama šį žemės sklypą į keturis atskirus sklypus ir vieną jų padovanodama įpėdiniui P. M.. Kadangi testamentu visą kitą turtą palikėja paliko įpėdinei J. P., todėl pareiškėja prašo įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo liudijimą pagal testamentą į visą palikimą.

Suinteresuotas asmuo P. M., dalyvaudamas 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, o vėlesniuose teismo posėdžiuose dalyvaudama suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad daikto padalinimas į atskirus turtinius vienetus negali būti vertinamas, kaip turto neišlikimas palikėjos mirties dieną, nes paveldėtini žemės sklypai sukurti būtent iš žemės sklypo, nurodyto testamente. Palikėja V. M. M. iki savo mirties neišreiškė valios pakeisti testamento, taip pat neišreiškė savo valios padovanoti kitiems testamentiniams įpėdiniams nuosavybės teise turimų sklypų gautų padalijus daiktą, nors tokią galimybę turėjo. Faktinė aplinkybė, kad 22,9871 ha ploto žemės sklypas buvo padalintas į keturis sklypus, ir vienas jų dovanojimo sutartimi buvo perleistas P. M., nesudaro pagrindo testamento aiškinti kitu būdu, keičiant testatorės valią ir įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu. Įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu, iš esmės būtų pakeista testatorės valia, nes žemės sklypas, kuris buvo padalintas, nebūtų paveldėtas po 1/3 dalį.

Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimo į 2022 m. vasario 1 d. patikslintą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Dalyvaudamas teismo posėdyje jo atstovas nurodė, kad patvirtina, jog visos pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Nurodo, kad suinteresuotam asmeniui P. M. yra puikiai žinomos skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl tikrosios palikėjos V. M. M. valios, kadangi jis pats pageidavo testamente išreikštą palikėjos valią įgyvendinti dar iki jos mirties. P. M. siekia gauti kitų įpėdinių palikimo dalį, tokiu būdu siekdamas nepagrįstai praturtėti svetimo nuostolio (kitų įpėdinių) sąskaita, visiškai ignoruodamas savo motinos (palikėjos) tikrąją valią, yra nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas skundas dėl notarinių veiksmų tenkinamas iš dalies.

Pareiškėja J. P. 2021 m. liepos 1 d. pateikė skundą dėl notarinių veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą). Šis skundas buvo išspręstas 2021 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi – skundas buvo atmestas.

Pareiškėjai pateiktus atskirąjį skundą dėl 2021 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino 2021 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad notarė pagrįstai suabejojo palikėjos testamento aiškumu, išreikšta valia, todėl notarė pagrįstai atsisakė išduoti apeliantei paveldėjimo teisės liudijimą, nes įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dėl žemės 22 punktas). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, žodinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą ypatingąja teisena, turėjo aiškintis testamento turinį ir dėl jo pasisakyti, nes šio klausimo sprendimas vienoje byloje leistų užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principų įgyvendinimą. Tik išnagrinėjęs šį klausimą, teismas galėjo spręsti, ar yra pagrindas tenkinti/atmesti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įpėdiniai skirtingai aiškina testamentą dalyje dėl žemės, nepagrįstai jo neaiškino. Toks pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą (30 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo, nustačius, kad pareiškėjos skundas dėl notarinių veiksmų neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nesuformuluotas joks reikalavimas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įvertinimo, o taip pat atsižvelgus į Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 24, 27 punktus, pareiškėjai J. P. 2022 m. sausio 21 d. nutartimi buvo nustatytas 10 dienų terminas 2021 m. birželio 28 d. skundo dėl notarinių veiksmų trūkumų šalinimui.

Pareiškėja J. P. 2022 m. vasario 1 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad įvertinusi apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvus bei argumentus, teikia teismui šį patikslintą skundą, kuriuo tikslinamas pirminio skundo dėl notarinių veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą) pagrindas, t. y. prašoma įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kaip rezultatą testamento turinio išaiškinimo.

2022 m. vasario 23 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino, kad pareiškėja, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvus bei argumentus, jog notarės veiksmai atsisakyti išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą į visą palikimą buvo pagrįsti ir teisėti, ir sutinkama su šiomis išvadomis, pareiškėja atsisako nuo skundo dėl notarinių veiksmų – atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – ir prašo spręsti pareiškėjos reikalavimą išduoti jai paveldėjimo liudijimą pagal testamentą į visą palikimą, išaiškinant testamento turinį.

Teismas priėmė teismo posėdžio metu žodžių pateiktą pareiškėjos atsisakymą nuo skundo dėl notarinių veiksmų – atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. CPK 42 straipsnis suteikia teisę ieškovui, šiuo atveju – pareiškėjai padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Kadangi pareiškėjos teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, pareiškėjai žinomos skundo dalies atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1–2 dalys, 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjos skundo dalies dėl notarinių veiksmų – atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl pareiškėjos reikalavimo išduoti jai paveldėjimo liudijimą pagal testamentą į visą palikimą, išaiškinant testamento turinį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai buvo siūloma tikslinti 2021 m. birželio 28 d. skundo reikalavimus ne tik kad jie atitiktų CPK 511 straipsnio nuostatas, bet taip pat ir atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 24, 27 punktus. Tačiau pareiškėja teikdama patikslintą skundą, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės (kitų įpėdinių teisės priimti palikimą pagal testamentą), nesuformulavo reikalavimo dėl šio ginčo, todėl teismas, nors iš patikslinto skundo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas nagrinėjamojoje byloje yra pažengęs, todėl tęsia bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, priimdamas sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2022 m. sausio 10 d. vykusiame teismo posėdyje buvo išaiškinta teisė ir suinteresuotam asmeniui P. M. teikti savarankiškus reikalavimus, tačiau suinteresuotas asmuo šia teise nepasinaudojo.

Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad palikėja V. M. M. 2014 m. spalio 24 d. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: „1. Man, V. M. M., priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 (vieną trečiąją) dalį, aš palieku: savo sūnui P. M. [...], savo vaikaičiui J. M. [...] ir savo vaikaitei J. P. [...]. Man, V. M. M., priklausantį visą kilnojamąjį turtą, visą kitą likusį nekilnojamąjį turtą, ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, aš palieku savo vaikaitei J. P. [...]“.

V. M. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenis palikėjai mirties dieną asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 3 žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gauti padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Palikėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartimi padovanojo P. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) savivaldybės 7-ame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po palikėjos V. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Testatorės V. M. M. palikimą priėmė trys įpėdiniai – J. P., P. M. ir J. M., pateikdami notarei pareiškimus.

Pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. notarei M. T.-K. pateikė prašymą reikalaudama: 1) „pripažinti, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturi teise?s i? jokia? palikimo dali? pagal 2014 m. spalio 24 d. palike?jos V. M. Masioniene?s, a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudaryta? testamentą“; 2) „išduoti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), pavelde?jimo liudijima? pagal testamenta?, pavelde?jimo byloje, Nr. (duomenys neskelbtini), uz?vestoje po palike?jos V. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (palike?jos mirties data – (duomenys neskelbtini))“.

2021 m. birželio 17 d. raštu notarė pareiškėją informavo, kad „Lietuvos Respublikos notariato įstatymas bei kiti įstatymai ar teisės aktai tokio notarinio veiksmo kaip „pripažinti, kad įpėdinis neturi teisės į jokią palikimo dalį“ nenumato“; „notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tuo atveju, jei dėl testamento turinio ir teisėtumo nekyla abejonių“.

Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą palikimą, išaiškinant testamento turinį, nes mano, kad kiti įpėdiniai neturi teisės priimti palikimo pagal testamentą, kadangi nėra išlikusio testamente nurodyto jų paveldimo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo įpėdinis P. M. nesutinka su tokiu pareiškėjos teiginiu.

Taigi tarp įpėdinių kilo ginčas ar padalijus testamente nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į atskirus sklypus, P. M. ir J. M. yra testamentiniai įpėdiniai, nors kaip matyti iš pirminio skundo pareiškėja dėl J. M. teisės priimti palikimą pagal testamentą buvo nurodžiusi, kad sutinka, jog jam atitektų 1/3 ginčijamo sklypo dalis, o patikslintame skunde iš viso nepasisako dėl suinteresuoto asmens įpėdinio J. M. teisių, o ginčija tik P. M. teisę.

Kaip matyti iš 2021 m. birželio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į keturis nekilnojamuosius daiktus pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu palikėja V. M. M. padovanojo P. M.. Teismas sprendžia, kad testamente nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimas į atskirus turtinius vienetus su naujai suteiktais jiems unikaliais numeriais savaime nepanaikino šio turto. Palikėjos valia testamente yra aiškiai išreikšta – jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 (vieną trečiąją) dalį, ji palieka savo sūnui P. M. [...], savo vaikaičiui J. M. [...] ir savo vaikaitei J. P. [...]. Ta aplinkybė, kad iki palikėjos mirties sumažėjo testamente nurodyto žemė sklypo plotas, jį padalinus į keturis sklypus ir vieną iš jų pačiai sklypo savininkei padovanojus vienam iš įpėdinių, negali būti vertinama, kaip turto neišlikimas palikėjos mirties dienai, nes paveldėtini žemės sklypai sukurti būtent iš žemės sklypo, kuris nurodytas testamente. Taip pat negali būti vertinama, kad palikėja, padovanodama dalį testamente įvardyto žemės sklypo vienam iš įpėdinių, tokiu veiksmu testamente išreikštą valią 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palikti sūnui P. M., palikėja V. M. M. įgyvendino dar iki savo mirties, padalindama minėtą žemės sklypą į keturis atskirus sklypus ir vieną jų padovanodama įpėdiniui P. M. V. M. M. iki savo mirties neišreiškė valios pakeisti testamento, taip pat neišreiškė savo valios padovanoti kitiems testamentiniams įpėdiniams nuosavybės teise turimų sklypų, gautų padalijus daiktą. Testatorė turėjo ne vieną galimybę pakeisti savo valią dėl palikimo, jeigu testamente išreikšta valia būtų pasikeitusi arba nebūtų buvusi tikra. Nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties praėjo beveik septyneri metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė, nors turėjo ne vieną galimybę.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Todėl teismas sprendžia, kad faktinė aplinkybė, jog žemės sklypas, kurio bendrą plotą sudarė 22,9871 ha, buvo padalintas į keturis sklypus ir vienas iš jų dovanojimo sutartimi buvo perleistas P. M., nesudaro pagrindo testamento aiškinti kitu būdu, keičiant testatorės valią ir įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu. Paveldimas yra tas turtas, kuris yra išlikęs palikėjo mirties dieną ir jokie testatoriaus sudaryti sandoriai iki jo mirties neturi įtakos vykdant testamentą išlikusio turto atžvilgiu. Be to, įpareigojant notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjos nurodomu būdu, iš esmės būtų pakeista testatorės valia, nes žemės sklypas, kuris buvo padalintas, nebūtų paveldėtas po 1/3 dalį.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pateiktą testamento turinio išaiškinimą ir patikslinto skundo reikalavimą, nustatęs, kad byloje nėra ginčo dėl paveldėjimo liudijimo pagal testamentą išdavimo pareiškėjai į dalį palikėjos palikimo, t. y. į pastatus, sprendžia, kad patikslintas skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalyje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens P. M. dėl testamento turinio : pareiškėja teigė, kad testamentu paliktas turtas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo dieną nebebuvo išlikęs, todėl testamento dalis, kuria palikėja po savo mirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), padalino trims paveldėtojams lygiomis dalimis po 1/3 dalį, negali būti vykdoma, o suinteresuotas asmuo P. M. teigė, kad daikto padalinimas į atskirus turtinius vienetus negali būti vertinamas kaip turto neišlikimas palikėjos mirties dieną, nes paveldėtini žemės sklypai sukurti būtent iš testamente nurodyto žemės sklypo, todėl palikėjos vardu registruoti žemės sklypai jos mirties dienai turi būti paveldėjami testamente įvardytų įpėdinių.

Teismas, išnagrinėjęs patikslintą skundą, iš esmės palaikė suinteresuoto asmens P. M. argumentus, nustatydamas, kad aplinkybė, jog iki palikėjos mirties sumažėjo testamente nurodyto žemė sklypo plotas, jį padalinus į keturis sklypus ir vieną iš jų pačiai sklypo savininkei padovanojus vienam iš įpėdinių, negali būti vertinama, kaip turto neišlikimas palikėjos mirties dienai. Taigi teismo išaiškinimas dėl testamento turinio yra priešingas pareiškėjos aiškinimui, todėl iš esmės pareiškėjos lūkesčiai šioje byloje nebuvo patenkinti, jie buvo priešingi suinteresuoto asmens P. M. interesams, todėl jo turėtos byloje atstovavimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Suinteresuotas asmuo P. M. pateikė detalizuotą prašymą ir mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad patyrė iš viso 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje valstybė turėjo 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. P. 2022 m. vasario 1 d. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų tenkinti iš dalies.

Priimti pareiškėjos J. P. atsisakymą nuo skundo dėl notarinių veiksmų – atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės 7-jo notaro biuro notarę M. T.-K. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpėdinei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į šį turtą:

1. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

2. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

3. 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

4. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

5. pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

6. pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

7. pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

8. pastatą - kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

9. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

10. pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

11. kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,23 Eur (devynis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.