Tauragės apylinkės teismo nutartis

2013-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-31-351/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-31-351/2013Nutartis · 2013-07-12Tauragės apylinkės teismas
  2. ATP-619-380/2013Nutartis · 2013-09-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
II-31-351/2013
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00668-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pažeidėjas
Ž. G.
Advokatai
Irma Grikšelienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-31-351/2013Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00668-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 52.3. (S)
šilutės rajono apylinkės teismasNUTARTIS2013 m. liepos 12 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui Ž. G., jo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui M. P., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-05-29 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2013-05-29 nutarimu Ž. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2013-05-24, apie 21:20 val., kartu su E. S. Šilutės r. Skirvytės upėje, ties pirma betonine krantine Nemuno deltos regioniniame parke vykdė neteisėtą žvejybą draudžiamu būdu, draudžiamu įrankiu - traukiamu tinklu ir neteisėtai sugavo 4 sterkus, pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1, 11.2, 13.3.7 punktų reikalavimus ir padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3d. ir jam buvo paskirta 900 Lt bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. G. skundu prašo nutarimą panaikinti, nurodo, kad jis nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo. Jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad žvejojo draudžiamu įrankiu - traukiamu tinklu, nes jis žvejojo meškere, turėjo leidimą žvejoti ir nebuvo sugavęs nei vienos žuvies. Sterkus buvo sugavęs E. S.. Jis matė E. S. kibire tinklą, tačiau šiuo tinklu jis nesinaudojo.

Institucijos atstovas M. P. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad 2013-05-24, apie 21:00 val. iš vadovo gavo pranešimą apie tai, kad du asmenys Skirvytės upėje prie pirmos betoninės krantinės traukiamu tinklu gaudo žuvį. Nuvykus į vietą buvo sulaikyti du asmenys, jų automobilyje buvo rastas šlapias tinklas ir keturi nedideli sterkai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pareiškėjas neigia padaręs teisės pažeidimą motyvuodamas tuo, jog tinklu žuvies negaudė, žvejodamas meškere iš viso nebuvo sugavęs jokios žuvies.

Liudytojas E. S. parodė, kad su Ž. G. jo automobiliu atvažiavo prie Skirvytės upės pažvejoti. Buvo nusipirkę leidimus žvejybai. Kadangi važiavo žvejoti sterkų, jis įsidėjo traukiamą tinklą masalui - žuvelėms pasigauti. Kadangi Ž. G. neturėjo pasiėmęs švinukų, todėl išvažiavo į miestelį nusipirkti. Jis tuo metu nusprendė tinklu pasigauti masalo. Paprašė netoliese buvusio žvejo, kad šis padėtų patraukti tinklą. Prisigaudęs žuvelių, tinklą sudėjo atgal į kibirą ir pradėjo žvejoti. Sugrįžus Ž. G. jis jau buvo pagavęs tris sterkus. Atvykus inspektoriams Ž. G. nebuvo sugavęs nei vienos žuvies, visus sterkus sugavo jis. Nei Ž. G., nei jis tinklu nežvejojo. Jis tinklą naudojo tik masalui pasigauti.

Vertinant tiesiogiai su įvykiu susijusių dalyvių - administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G., kuris neigia jam inkriminuojamą pažeidimo faktą, liudytojo E. S. parodymus, kad Ž. G. tinklo netraukė, žvejojo tik su meškere ir neturėjo nei vienos sugautos žuvies ir gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno M. P., kuris jį kaltina administraciniu teisės pažeidimu, parodymus yra akivaizdu, kad šie įrodymų šaltiniai yra tarpusavyje prieštaringi, todėl konstatuoti ATPK 87 str. 3 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą galima tik remiantis byloje surinktų papildomų įrodymų visuma. Gyvosios gamtos pareigūnai faktinių aplinkybių tinkamai neįformino administracinės bylos medžiagoje, neišėmė neteisėtos žvejybos įrankio – tinklo, nesurinko kitų svarbių įrodymų. Teisės pažeidimo faktas techninėmis priemonėmis neužfiksuotas. Vien tik pareigūno kaltinantys parodymai, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys ir paneigia byloje apklaustas liudytojas E Sudeikis, nėra pakankami pažeidimo faktui konstatuoti. Jokių kitų objektyvių įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., padarymo byloje nėra.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog Ž. G. padarė minėtame Institucijos nutarime įvardintą pažeidimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 87 str. 3d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. G. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Ž. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-05-29 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė