Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. ir jam paskirta 900 Lt bauda. Ž. G. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 24 d., apie 21.20 val., kartu su E. S. (duomenys neskelbtini) upėje, ties pirma betonine krantine (duomenys neskelbtini) regioniniame parke vykdė neteisėtą žvejybą draudžiamu būdu, draudžiamu įrankiu - traukiamu tinklu ir neteisėtai sugavo 4 sterkus 30 cm., 35 cm., 40 cm., 42 cm., pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1., 11.2., 12.3.7. punktų reikalavimus. Šį nutarimą Ž. G. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ž. G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. ir jam paskirta 900 Lt bauda. Ž. G. nubaustas už tai, kad jis vykdė neteisėtą žvejybą draudžiamu įrankiu - traukiamu tinklu ir neteisėtai sugavo 4 sterkus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog Ž. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, kaltė gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų.

ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), – bauda nuo 400 Lt iki 1000 Lt su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. ATPK 87 straipsnio 3 dalis yra banketinė teisės norma. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik tuo atveju, kai yra nustatomi atitinkami mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai. Ž. G. nubaustas už Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1., 11.2., 12.3.7. punktų pažeidimus.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. punktas numato, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos būdai); 11.2. p. draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais; 12.3.7. p. draudžiama gaudyti sterkus 46 cm.

Pažeidimo faktą (neteisėtą žvejybą draudžiamu būdu, draudžiamu įrankiu – traukiamu tinklu, neteisėtai sugaunant sterkus) patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6-7), M. P. tarnybinis parnešimas, parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 9, 20), Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimas pagal bazinius įkainius, kurį atliko vyresnysis specialistas V. G. (b. l. 10) ir kiti rašytiniai įrodymai. Iš Ž. G. paaiškinimo matyti, kad jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tvirtino nežvejojęs tinklu ir negaudęs sterkų (b. l. 7, 19-20). Kartu su juo žvejojęs E. S. taip pat neigia, kad jis ar Ž. G. žvejojo sterkus tinklu (b. l. 20-21). Pirmosios instancijos teismas patikėjo šių asmenų paaiškinimais ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. G. atžvilgiu nutraukė. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojo, t. y. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūno parodymų.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos skyriaus atstovas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. gegužės 24 d., dirbant su G., iš viršininko gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) žvejojama su traukiamu tinklu. Buvo nurodyta, kad žvejoja du asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, rado automobilį, kuriame buvo šlapias tinklas, 4 vnt. mažų sterkų, ir du asmenis. Sterkų nebuvo galima gaudyti nei meškerėmis, nei su tinklu. Tuo metu toje vietoje sugauti galima tik sterkus. Mailiui gaudyti tinklas būna vieno kvadratinio metro dydžio, rastas tinklas buvo didesnis. Rastą žuvį paėmė ir sunaikino (b. l. 20). E. S. neneigia, kad buvo sugavęs keturis sterkus, kurių vienas buvo mažiukas, kiti didesni (b. l. 20-21). Pareigūno parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, jis tas pačias aplinkybes nurodė tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme. Byloje nenustatytos aplinkybės (jų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), leidžiančios manyti, kad pareigūno ir Ž. G. santykiai yra priešiški, kad jis turi pagrindo nepagrįstai šį asmenį kaltinti ir apkalbėti. Pareigūno parodymai nėra prielaidos ar spėliojimai, o objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Netikėti ar abejoti pareigūnu nėra pagrindo, ko negalima pasakyti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. G. parodymus. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Ž. G. neigdamas savo kaltę, siekia išvengti administracinės atsakomybės, o kartu su juo buvusio E. S. parodymai patvirtina M. P. parodymus apie įvykio vietoje rastas žuvis ir tinklą. Tačiau jo parodymai, kad Ž. G. žuvų nesugavo vertinami kritiškai, kadangi žuvys ir tinklas buvo Ž. G. automobilyje, todėl akivaizdu jog jie abu žvejojo draudžiamu būdu.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad Ž. G. padarė administracinės teisės pažeidimą, nes teisės pažeidimo faktas nėra užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Tačiau teismas neįvertino tų aplinkybių, kad jokie teisės aktai neįpareigoja aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnus (ir kitų institucijų pareigūnus) būtinai nufilmuoti pažeidimo momentą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta kad buvo sugauti 4 sterkai 30 cm., 35 cm., 40 cm., 42 cm. dydžio, o Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 12.3.7. p. nurodyta, kad draudžiama gaudyti sterkus 46 cm. Todėl filmuotos medžiagos ar nuotraukų nepateikimas negali būti vertintinas kaip pagrindas konstatuoti, kad Ž. G. ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė ir bylos teiseną nutraukti.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Ž. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis keičiama, paliekant nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarimą, kuriuo Ž. G. nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. ir jam paskirta 900 Lt bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį, Ž. G. skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarimą, kuriuo Ž. G. nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. 900 Lt bauda.

Nutartis neskundžiama.