Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-860-478/2015

Teisėjas Arūnas Purvainis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25579-2015-9

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistosios R. T. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo,

R. T. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta arešto bausmė 30 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – areštas 20 parų. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikotarpis nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., kai R. T. buvo sulaikyta, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteista už tai, kad 2015-05-05 apie 19.45 val., būdama pramogų ir prekybos centro „M.“ parduotuvėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo lentynų paėmė moterišką striukę 39,95 Eur vertės, 2 vnt. moteriškų palaidinių, kurių vieneto kaina 17,95 Eur, bendros 35,90 Eur vertės, moteriškus marškinėlius 34,95 Eur vertės, moterišką palaidinę 29,95 Eur vertės, moterišką palaidinę 39,95 Eur vertės, moterišką palaidinę 24,95 Eur vertės, ir, nuėjusi į rūbų matavimosi kabiną, šias prekes susidėjo į rankinę bei nesumokėjusi už jas pasikėsino išeiti iš parduotuvės, tačiau parduotuvės salėje buvo sulaikyta parduotuvėje dirbusios pardavėjos.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistosios R. T. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Alima Petruškevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

R. T., apeliaciniame skunde keldama bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė prašo jai paskirtą arešto bausmę pakeisti bauda arba bauda ir viešaisiais darbais, kadangi ji gyvena kartu su sena, ligota močiute ir turi ją prižiūrėti. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga.

R. T. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, teisingai atsižvelgė į tai, kad R. T. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą (nuosprendyje klaidingai nurodyta – apysunkį), ji veikė tiesiogine tyčia, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstama veika padaryta turtinė žala pašalinta, nes prekės grąžintos į prekybą. R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atsižvelgė į tai, kad anksčiau R. T. yra nedirbanti, teista jau 5 kartus, jos atžvilgiu yra priimtas ir dar vienas (jau šeštasis) apkaltinamasis nuosprendis, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną dar buvo neįsiteisėjęs, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, teismų sistemos LITEKO duomenimis, šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs. Nors R. T. nusikalstamos veikos padarymo metu ir neturėjo galiojančio teistumo, nes visos veikos, už kurias ji buvo nuteista anksčiau šiuo metu jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais, yra baudžiamieji nusižengimai, o bausmės atliktos, tačiau minėtos veikos, už kurias ji buvo nuteista ankstesniais nuosprendžiais, daugeliu atveju yra analogiškos (nedidelės vertės svetimo turto vagystės), kas rodo R. T. polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, sistemingai nusikalsti ir nenorą taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, padaryti teigiamų išvadų dėl savo aiškiai neteisėto elgesio. Taip pat teismas sprendė, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos baudos bei laisvės apribojimo bausmės R. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaiko, todėl paskyrė jai 30 parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė R. T. galutinę bausmę – areštą 20 parų, be to, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitė laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-05 iki 2015-05-06 jos išbūtą laiką, prilyginant 1 sulaikymo dieną 1 arešto parai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad R. T. daromos nusikalstamos veikos sunkėja, paskirta bausmė visiškai atitinka jos paskirtį bei teisingumo principą, ji tikrai nėra per griežta ar neteisinga, yra tinkamai individualizuota, todėl dar labiau jos mažinti ar keisti į kitą bausmės rūšį aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistoji skunde akcentuoja, jog jos su močiute gyvena dviese, be jos priežiūros močiutė neišgyventų ir, jai atliekant bausmę, močiutės nebūtų kam prižiūrėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios nuteistajai paskirtos bausmės pakeitimą šiuo pagrindu. Be to, BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BPK 49 straipsnyje numatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistoji R. T. gali prašyti apylinkės teismo nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajai R. T. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.