Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-02-17 · Byla Nr. TS-3-1046/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-495-873/2017Nutartis · 2017-05-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. TS-3-1046/2020Nutartis · 2020-02-17Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-2017-336/2020Nutartis · 2020-11-12Kauno apylinkės teismas
  4. T-2126-336/2020Nutartis · 2020-12-15Kauno apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-17
Bylos Nr.
TS-3-1046/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27071-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. TS-3-1046/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27071-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 17 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 01/7-203 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“, Panevėžio pataisos namų siūlymu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios L. S. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 01/7-203 ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. sausio 15 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-203 nutarė netaikyti nuteistajai L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistoji pagal savo galimybes ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika (70 balai, vidutinė rizika), kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teistumai; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų nesilaikymas; darbinės patirties ir išsilavinimo stoka; nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas; silpni probleminių sričių atpažinimo ir problemų sprendimo įgūdžiai), elgesys bausmės atlikimo metu (12 kartų pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis) nesudaro pagrindo manyti, kad L. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat Komisija, tuo atveju, jei būtų patenkintas nuteistosios skundas, rekomendavo nuteistajai L. S. skirti šias pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. sausio 24 d. gautas L. S. skundas, kuriame nurodoma, kad nuteistoji kategoriškai nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ bei prašo panaikinti šį nutarimą. Skunde L. S. nurodė, kad atlikdama bausmę Panevėžio pataisos namuose lankė visas jai administracijos siūlomas programas ir veiklas. 2018 metais Profesinio rengimo centre įgijo virėjos kvalifikaciją, kuri jai padės lengviau susirasti darbą ir integruotis į visuomenę. Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriuje mokosi 3-oje klasėje. Dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Požiūris į visapusišką savęs lavinimą ir užimtumą yra pozityvus. Pagal tai kiek leidžia galimybės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Vykdant integracijos į visuomenę programą lankė ir išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisi iš laisvės atėmimo vietos. Ji yra romų tautybės, todėl jai kaip ir daugumai jos tautybės žmonių nebuvo suteikta galimybė įgyti išsilavinimą, todėl stengiasi atlikinėdama bausmę nešvaistyti laiko veltui, lanko mokyklą. Būdama laisvėje neturėjo jokios specialybės, todėl ir į darbą niekas iš darbdavių nepareiškė noro priimti, tačiau darbo nuolat ieško, buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Atlikdama bausmę dirba VĮ ,,Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje. Darbui yra motyvuota, dėl darbo kokybės nusiskundimų neturėjo. Viena augino 6 vaikus ir neturėdama darbo ėmė užsidirbinėti pinigus nusikalstamu būdu, prekiavo narkotinėmis medžiagomis, nes lėšų pagrindiniams šeimos poreikiams trūko. Išėjusi į laisvę būtinai susiras valytojos darbą, nes darbą yra išsikėlusi sau kaip prioritetą. Nori dirbti ir užsidirbti, kad vaikai būtų stabiliai aprūpinti, niekada neprekiaus narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nesiims jokios nusikalstamos veiklos. Nori, kad jos vaikams nereikėtų augti be mamos globos ir priežiūros. Žino, kad niekada nepriims neapgalvotų sprendimų, kurių vėliau reikėtų gailėtis. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija įvertino, tik jos praeities negatyvius poelgius bei negatyvias aplinkybes, bet atlikdama realią laisvės atėmimo bausmę turėjo laiko apsvarstyti klaidas ir priimti sprendimus, kurie yra pozityvūs. Yra įsitikinusi, kad daugiau nenusikals, nes nori grįžti į šeimą ir auginti vaikus, o ne leisti gyvenimą už grotų. Prašo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes 2020 m. sausio 9 d. jau buvo atlikusi daugiau nei ½ teismo paskirtos bausmės laiko.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji L. S. Panevėžio pataisos namuose dalyvauja įvairiose pataisos programose, įgijo virėjo kvalifikaciją, 2019 metais lankė 2 klasę, šiais mokslo metais mokosi 3 klasėje, bausmės atlikimo metu požiūris į užimtumą pozityvus. Pagal savo galimybes stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, vykdant integracijos į visuomenę programą, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje. Darbui motyvuota. Pataisos įstaigoje gauna darbo užmokestį. Netekėjusi, turi 6 vaikus. Motinos valdžia 5 vaikų atžvilgiu apribota neterminuotai. Bausmės atlikimo metu socialinius ryšius palaiko su motina, seserimi, sūnumi.

Aptarti duomenys patvirtina, kad L. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad L. S. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (70 balai). Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad L. S. yra teista keturis kartus ir dauguma jos padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. sunkūs bei visuomenei didelę grėsmę keliantys nusikaltimai, kuriems būdingas nusikaltimų modelis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistosios atžvilgiu teismas du kartus parodė pasitikėjimą, taikydamas lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau šio pasitikėjimo nuteistoji nepateisino – lygtiniai paleidimai iš pataisos įstaigų buvo panaikinti. Paminėtos aplinkybės rodo, kad L. S., būdama laisvėje, nepaiso įstatymų, o laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys, kad suėmimo ir bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Panevėžio pataisos namuose vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė ir buvo bausta 12 kartų ir nors nuobaudos nebegalioja sėjus senaties terminui, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistosios asmenybę. Be to, nuteistoji nei karto nebuvo skatinta.

Nors nuteistoji tvirtina, kad išėjusi į laisvę būtinai susiras valytojos darbą, nes darbą yra išsikėlusi sau kaip prioritetą, nori dirbti ir užsidirbti, daugiau nebenusikals, o įgyta virėjo kvalifikacija padės lengviau susirasti darbą ir integruotis į visuomenę, šiuos skundo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji yra labai menko išsilavinimo (dar tik baigė 2 klasę ir mokosi 3-je), ir nors įgijo virėjo kvalifikaciją, tačiau, atsižvelgiant į šio darbo patirties neturėjimą, manytina, kad nuteistoji gali susidurti su sunkumais susirasti darbą laisvėje, todėl neatmestina galimybė, kad išėjusi į laisvę ir siekdama turėti lėšų pragyvenimui tiek sau, tiek savo vaikams, bet nerasdama darbo, L. S. vėl gali grįžti prie analogiškų ar dar sunkesnių nusikalstamų veikų vykdymo. Net ir tuo atveju, jei nuteistoji susirastų nekvalifikuotą ir mažai apmokamą darbą laisvėje, iš jos darbo užmokesčio sunku būtų išgyventi ir išlaikyti vaikus kas galimai paskatintų nuteistąją grįžti prie nusikalstamų veikų darymo.

Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net keturi kriminogeniniai veiksniai, kai, tuo tarpu, apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai yra tik du. Be to, kaip jau minėta, pagal OASys metodikos duomenis L. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 70 balų, iš kurių 20 balų – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 50 balų – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl, teismo vertinimu, nuteistoji pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika įkalinimo pradžioje buvo 76 balai ir šiuo metu sumažėjo iki 70 balų, tačiau tokia pažanga, teismo vertinimu, nėra žymi ir pakankama.

Nuteistoji skunde taip pat nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija įvertino tik tai, kad jos praeityje buvo negatyvaus, bet ji atlikdama realią laisvės atėmimo bausmę turėjo laiko apsvarstyti klaidas ir priimti sprendimus, kurie yra pozityvūs. Šiuos teiginius teismas vertina kaip subjektyvią pareiškėjos nuomone, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija objektyviai įvertino nuteistosios asmenybę, bylos medžiagą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti Komisijos suinteresuotumu dėl L. S. nepaleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, o ir kiti veiksniai – nuteistosios asmenybė, paskirtos bausmės dydis, kriminogeniniai veiksniai, riziką mažinantys veiksniai, todėl akivaizdu, kad vieni nuteistieji, padarę analogiškas nusikalstamas veikas, įvertinus visas šias aplinkybes, kurios kiekvienu atveju yra individualios, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o kiti – ne. Nuteistosios įsitikinimas, kad jai turi būti taikomas lygtinis paleidimas, teismo neįpareigoja tenkinti tokį prašymą.

Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios L. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios L. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 15 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-203.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė