Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. A. ir I. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, ši apėmimo būdu subendrinta bausmė – areštas 45 paroms – ir bausmės, skiriamos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė L. A. paskirta areštas 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo L. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

I. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, neatlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmę I. S. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas – nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. kovo 22 d.

Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 22 d.

Priteista nukentėjusiajam P. E.: iš L. A. – 3 900 Lt turtinei žalai atlyginti bei solidariai iš L. A. ir I. S. – 817 Lt turtinei žalai atlyginti. I. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimas priteistas subsidiariai iš civilinių atsakovų A. S. ir R. S. – 408,50 Lt (iš kiekvieno – po 204,25 Lt (du šimtus keturis Lt 25 ct), nustatant, kad ši atsakovų pareiga pasibaigia, kai I. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka civiliniam ieškiniui atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. ir I. S. nuteisti už tai, kad jie 2012 m. gegužės 14 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvės namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. E., o būtent, I. S. suduodant nukentėjusiajam P. E. rankomis ir kojomis tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, pagrobė svetimą nukentėjusiajam P. E. priklausantį turtą – rankinę 100 Lt vertės, kurioje buvo: piniginė 70 Lt vertės su 380 litų, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson J10o2“ 200 Lt vertės, fotoaparatas „Hitachi“ 300 Lt vertės, MP4 grotuvas „Archos“ 350 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 1 400 Lt.

Be to, I. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 14 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) gatvės namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinėms operacijoms inicijuoti – banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. E. vardu, ir banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. E. vardu, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, šias svetimas elektronines mokėjimo priemones 2012 m. gegužės 14 d. nuo 20.30 val. iki 21.50 val. laikė, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, 2012 m. gegužės 14 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bet nė vėliau kaip iki 21.50 val., būdamas ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perdavė minėtas banko korteles L. A..

Be to, L. A. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 14 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 21.50 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) -uoju namu, paimdamas iš I. S., neteisėtai įgijo dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinėms operacijoms inicijuoti – banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. E. vardu, ir banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. E. vardu, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, šias svetimas elektronines mokėjimo priemones laikė su savimi iki 2012 m. gegužės 16 d. 17.00 val.

Be to, L. A. nuteistas už tai, kad jis nuo 2012 m. gegužės 14 d. 21.50 val. iki 22.02 val., keliais analogiškais veiksmais, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, per 8 kartus įdėdamas banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. E. vardu, į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikdamas finansines operacijas ir taip įgydamas 3 900 litų, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. E. vardu.

Be to, L. A. nuteistas už tai, kad jis nuo 2012 m. gegužės 14 d. 21.50 val. iki 22.02 val., panaudodamas minėtą banko kortelę, keliais analogiškais veiksmais, ne mažiau kaip per 8 kartus, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: I. S. perdavus banko korteles L. A. ir įpareigojus jį nueiti į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuimti pinigus, esančius nukentėjusiojo P. E. sąskaitoje, nuėmė pinigus – 3 900 Lt, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – 3 900 litų, tuo padarė nukentėjusiajam P. E. 3 900 Lt turtinę žalą.

Be to, I. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2012 m. gegužės 14 d. 21.50 val. iki 22.02 val., veikdamas kartu su L. A., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami minėtas banko korteles, keliais analogiškais veiksmais, ne mažiau kaip per 8 kartus apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: perduodamas minėtas banko korteles L. A. ir įpareigodamas jį nueiti į bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuimti pinigus, esančius nukentėjusiojo P. E. sąskaitoje, L. A. nuėmus pinigus – 4 282,21 Lt, kuriuos L. A. perdavė I. S., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 4 282,21 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam P. E. 4 282,21 Lt turtinę žalą.

Dėl šios nusikalstamos veikos I. S. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismo posėdyje nuteistasis L. A. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo L. A. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis I. S. ir jo gynėja advokatė prašė nuteitojo I. S. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendį ir nukentėjusiojo P. E. civilinį ieškinį dėl 3900 Lt padarytos turtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. A. ir I. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai L. A. ir I. S. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo L. A. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. nesutinka su I. S. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir prašo, panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendį, perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas arba pripažinti I. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jį nubausti įstatymo numatytos sankcijos ribose.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui arba I. S. pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. blogintų I. S. teisinę padėtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d., pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi dėl skundžiamo nuosprendžio Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d. nurodyti proceso dalyviai skundų nėra padavę, pabloginti I. S. padėtį apeliacinės instancijos teismas negali, todėl šie nuteistojo L. A. prašymai netenkinami.

L. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį ir I. S. nuteisė už tai, kad jie, veikdami kartu, apiplėšė nukentėjusįjį P. E. ir iš jo, be kitų daiktų, pagrobė piniginę, kurioje buvo nukentėjusiojo banko kortelės, todėl, L. A. nuomone, jo vėlesnis banko kortelių įgijimas iš I. S. negali būti kvalifikuojamas kaip neteisėtas banko kortelių įgijimas, nes jos jau neteisėtai buvo įgytos iš nukentėjusiojo plėšimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad L. A. veikos kvalifikacijos pirmosios instancijos teismas pakeisti negalėjo, nes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinimas L. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., nebuvo keičiamas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. numatyta tvarka, todėl apylinkės teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą laikydamasis kaltinamojo akto ribų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo paskirti jam už kiekvieną nusikalstamą veiką švelnesnes bausmes ir bendrinant bausmes už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam L. A. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). L. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl plėšimo nusikaltimo pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

L. A. tiesiogine tyčia padarė keturias nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, yra neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, mokosi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. A., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytas nusikalstamas veikas arešto bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytos už nusikaltimus skirtinos arešto bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. A. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos, mažinti jas L. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo vaidmuo plėšime buvo mažiau pavojingas nei I. S., jis jokių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius, taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirbantis, neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir daugiau niekada nenusikals, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui skiriant L. A. bausmes ir jos nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo bausmes, jam paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., bendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bendrinamos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal įstatymo prasmę, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo L. A. padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes abi šios veikos buvo padarytos ne viena veika ir ne tuo pačiu metu. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už šias veikas paskirtas bausmes pagrįstai netaikė bausmių apėmimo būdo, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., o subendrino jas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. nuostatomis, t. y. subendrino iš dalies sudedant.

L. A. prašo taikyti Lietuvos Respublikos 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta Lietuvos Respublikos 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose.

Pažymėtina, kad švelnesnės bausmės paskyrimas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu iš esmės yra išimtinis, nes teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). Tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Tuo tarpu apeliantas sureikšmina tai, kad jis yra dirbantis, todėl, jam paskyrus arešto bausmę, jis gali prarasti darbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog L. A. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Todėl teisinio pagrindo taikyti L. A. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. taip pat prašo nukentėjusiojo P. E. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi byloje nustatyta, kad turtinę 3900 Lt žalą nukentėjusysis P. E. patyrė dėl nusikalstamų L. A. veiksmų, nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą turi atlyginti būtent L. A., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam P. E. 3 900 Lt žalos atlyginimą priteisė iš L. A.. Nors apelianto nuomone, nukentėjusiajam P. E. padarytą 817 Lt turtinę žalą turėtų atlyginti solidariai keturiese, tai yra jis (L. A.), I. S., liudytojai T. G. ir H. D., tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nukentėjusiajam žalą privalo atlyginti dėl jos padarymo kaltas asmuo. Nagrinėjamu atveju byloje liudytojams T. G. ir H. D. jokie kaltinimai pareikšti nebuvo, nustatyta, kad už nukentėjusiajam P. E. padarytą 817 Lt turtinę žalą atsakingi yra L. A. ir I. S., todėl 817 Lt turtinės žalos atlyginimas pagrįstai nukentėjusiajam buvo priteistas solidariai iš L. A. ir I. S.. Esant šioms aplinkybėms tenkinti nuteistojo L. A. prašymą ir nukentėjusiojo P. E. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo I. S. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde I. S. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam I. S. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl plėšimo nusikaltimo pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), I. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybe dėl plėšimo nusikaltimo pripažino tai, kad jis šią nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. )

I. S. tiesiogine tyčia padarė dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 11 str. 4 d.). Nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis, yra anksčiau teistas, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, baustas administracine tvarka, tiek (duomenys neskelbtini) miesto PK Centro policijos nuovados pareigūnų, tiek mokykloje, kurioje mokėsi nusikaltimų padarymo metu, I. S. charakterizuojamas neigiamai, gyvena šeimoje, kuri nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. S. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą I. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad I. S. padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai poelgiai, o dėsningas nusikalstamas elgesys, ir nuteistajam I. S. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad I. S. už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir laisvės atėmimas 2 metams, yra mažesnės už šių straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam I. S. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos, mažinti jas I. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo sulaikytas ilgiau nei 10 mėnesių ir jo elgesys įkalinimo įstaigoje yra geras, jis čia eina į mokyklą, buvo tikrai pasiryžęs visiškai pakeisti gyvenimo būdą, tačiau šios aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam bausmes, neatsižvelgė į tai, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmes I. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui, t. y. į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir t.t.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. S. nurodo, kad teisėjas, kuris jį nuteisė skundžiamu nuosprendžiu, buvo jį teisęs ir kitoje byloje, todėl, apelianto nuomone, teisėjas nepilnai atsižvelgė į bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistųjų L. A. ir I. S. apeliacinius skundus.