Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. V. patikslintą ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl civilinės būklės akto apskaitos įrašo panaikinimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, o taip pat pagal atsakovo T. V. patikslintą priešieškinį ieškovei D. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei arba santuokos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 2005 m. gegužės 28 d. Šv. Onos bažnyčioje bei įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 1187 (b.l. ).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad pirmaisiais santuokos metais sutuoktiniai sutarė, tačiau vos po kelerių metų tarp sutuoktinių atsirado įtampa, nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas vienas kitu, kas iššaukdavo nuolatinius pykčius. Nurodė, jog sutuoktiniai mėgino santuoką gelbėti specialistų pagalba, yra gyvenę skyrium, pastaraisiais metais tarp sutuoktinių neliko sutarimo net pagrindiniais santuokinio gyvenimo klausimais. Ieškovė teigė, kad neprisiima kaltės dėl santuokos nutrūkimo, prašė santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog sutuoktiniai šeimoje buvo susitarę, kad atsakovas kuo daugiau dėmesio skirs uždarbiui, o ieškovė vaikų priežiūrai, tačiau po sūnaus Beno gimimo ieškovės elgesys pasikeitė. Atsakovas sužinojo, kad ieškovė nuo 2013 m. liepos mėnesio ar dar ankščiau, turi artimą bičiulį ir seksualinį partnerį, dėl ko atsakovas patyrė šoką, bandė apie tai kalbėtis su ieškove, manė, kad situaciją dar galima pataisyti. 2014 metų birželio mėnesį atsakovas galutinai įsitikino, kad ieškovė įžūliai meluoja, yra neištikima dėl ko buvo priverstas išsikraustyti iš namų ir nuomotis būstą. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Įvertinus byloje esančius ieškovės D. V. ir asmens P. S. susirašinėjimus elektroniniu paštu, kurie vyko 2013 m. lapkričio mėn., teismas konstatuoja, kad P. S. laiškai ieškovei, nepatvirtina ieškovės neištikimybės fakto, kadangi P. S. laiškai neįrodo, kad tarp asmenų buvo realus intymus ryšys. Kita vertus, nors ieškovė 2015-04-21 atsiliepime į priešieškinį patvirtinama, jog 2013 metais ji atsakovui prisipažino, kad susipažino ir palaikė santykius su P. S., tačiau tik todėl, kad likusi viena ieškojo palaikymo, pagalbos, buvo palūžusi, tačiau vertinant tai, jog šalys 2013 metais nusprendė pabandyti ir gyventi toliau kartu, santuokos iširimo priežastimi negali būti traktuojama kaip ieškovės kalti veiksmai, juo labiau, jog sutuoktiniai kartu gyveno apie metus laiko. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas T. V. 2014 metų birželį išsikėlė iš šeimos namų, taigi, ėmėsi veiksmų nebegyventi kartu su ieškove ir vaikais. Iš šalių elgesio akivaizdu, kad ieškovės galima neištikimybė nebuvo santuokos iširimo priežastimi (atsakovas, būdamas įsitikinęs, kad ieškovė yra neištikima, deklaravo siekį ir toliau gyventi santuokoje). Teismas vertina, jog santuokos iširimo priežastimi buvo abiejų sutuoktinių nenoras suprasti vienas kitą, susikalbėjimo ir lojalumo stoka, negebėjimas pasitikėti vienas kitu, įsigilinti į kiekvieno iš sutuoktinių ir bendras šeimos problemas, surasti bendrą kalbą, mokėti atleisti, užjausti, mylėti ir norėti išsaugoti šeimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, jog santuoka iširusi, kadangi sutuoktiniai negyvena kartu ir neketina išsaugoti šeimą bei vesti bendrą ūkį, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių vieno iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi D. V. ir T. V. santuoka sudaryta bažnyčioje, bažnyčioje sudaryta santuoka nutraukiama bažnytiniame tribunole, vadovaujantis bažnyčios kanonų teise, teismas negali nutraukti bažnyčioje sudarytos santuokos, teismas gali tik panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje, todėl teismas panaikina D. V. ir T. V. 2005 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos įrašą (įrašo Nr. 1187).

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Civiliniame kodekse įtvirtinta, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 1.156 str. d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 170 str. 2 d., 3 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tam iš tėvų, kuris gyvena skyrium nuo šeimos.

Nagrinėjamoje byloje teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su vaikų motina ieškove D. V., todėl bendravimo tvarka nustatoma su skyrium gyvenančiu vaikų tėvu T. V.. Nustatyta, jog nepilnamečiai D. V. ir B. V. dažnai bendrauja su tėvu, kartu atostogauja, daug laiko praleidžia tėvo namuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 19 pateiktoje išvadoje nurodoma, jog šalių sūnus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), teigė, kad nori po lygiai gyventi su mama ir su tėčiu, nes su jais abiem gerai sutaria, drabužius jam perka mama, o žaislus ir mama ir tėtis. Berniukas sakė, kad savo namais laiko ir tėčio ir mamos namus. Vaikų psichologo teigimu, vaikai nori gyventi tiek su tėvu, tiek su motina, vaikai puikiai prisitaiko gyvendami tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų, labai gerai jaučia aplinką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog T. V. geba pasirūpinti vaikų poreikiais, užimtumu ir laisvalaikiu, užtikrina vaikų interesus, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalią tėvo su vaikais bendravimo tvarką. Įvertinus šalių pateiktas bendravimo su vaikais tvarkas, teismas pažymi, jog nesutiktina su ieškovės prašymu nustatyti tik kas antrą trečiadienį (metų porinėmis savaitėmis) tėvui bendrauti su vaikais, kadangi toks minimalus tėvo ir vaikų bendravimas neatitinka nei vaikų poreikių, nei tėvo teisių. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas neįtraukia Naujųjų Metų (gruodžio 31 - sausio 1 d.) švenčių. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas pasisako tik dėl pusės vieno iš tėvų (motinos/tėvo) kasmetinių atostogų praleidimo su vaikais, kai tuo tarpu vaikai, besimokydami mokykloje, turi pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogas, todėl skyrium gyvenančiam tėvui turi būti sudaryta galimybė bendrauti su vaikais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų atostogų laikotarpį. Nesutiktina su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad vaikų gimtadienių dieną visais atvejais su jais turi teisę bendrauti vaikų motina, o vaikų tėvas su vaikais bendrauja sekančią dieną po vaikų gimtadienių dienos, kadangi tokia tvarka pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą bendrauti su vaikais. Be to, pažymėtina, jog vaiko (ar vaikų) liga, nėra pagrindas neleisti tėvui bendrauti su vaiku, jo aplankyti, ar pasirūpinti vaiko sveikata, juo labiau neleisti tėvui bendrauti su kitu šalių vaiku. Nustatant atsakovo T. V. ir nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. bendravimo tvarką, įvertintina tai, jog atsakovas gyvena 3 kambarių 100 kv.m. bute Vilniuje, kuriame vaikams yra skirtas atskiras kambarys, jame yra spinta, rašomasis stalas, dvi lovos, kėdės, spintelės, lentynos, šviestuvas, berniukams skirtas atskiras vonios kambarys, kas patvirtina, jog atsakovo namuose nepilnamečiams vaikams yra sudarytos puikios buities sąlygos gyventi, mokytis, žaisti ir ilsėtis. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei šalių pateiktas bendravimo su vaikais tvarkas, tai, jog vaikai puikiai sutaria su abiem tėvais, noriai bendrauja su tėvu, kuris geba sudaryti vaikams puikias gyvenimo bei laisvalaikio sąlygas, taip pat įvertinus tai, jog vaikų tėvas išvyksta į komandiruotes, dėl ko tėvo ir vaikų bendravimo tvarkai turi būti nustatyta lankstesnė bendravimo tvarka, teismas nustato tokią nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu T. V., atsižvelgiant į vaikų interesus:

Šioje byloje kyla ginčas dėl ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertinant ieškovės pateiktą vaikų poreikių lentelę, kritiškai vertintinos vaikų išlaidos stovyklai ir atostogoms, kur mėnesio išlaidos vienam vaikui sudaro 115,84 Eur, kas per metus sudarytų 1390,08 Eur, juo labiau, jog dalį vaikų atostogų laiko, su vaikais praleidžia vaikų tėvas. Taip pat ieškovės nurodyta 231,69 Eur suma vieno vaiko maistui, teismo vertinimu, yra nepagrįstai užaukštinta, juo labiau, jog atskirai paskaičiuoti dienpinigiai į mokyklą 46,34 Eur. Ieškovės nurodyti D. V. lankomi būreliai (gitara, futbolas, baseinas), nesutampa su realiai berniuko lankomais užsiėmimais, be to, ieškovė neteikė įrodymų apie lankomus būrelius ir jų apmokėjimą. Pažymėtina, jog abu vaikų tėvai, o ne viena vaikų motina, turi spręsti apie vaikų lankomus būrelius, atsižvelgiant į vaikų interesus, norus, jų galimybę suderinti būrelius ir mokslus, vaikams būtiną poilsio laiką, bei abiejų tėvų finansines galimybes apmokėti mokamus būrelius. Ieškovės paskaičiavimu, būsto nuoma ir komunalinės išlaidos vienam vaikui yra 333,06 Eur. Pažymėtina, jog vieno iš tėvų sprendimas gyventi prabangesniame būste, neturėtų didinti vaiko (vaikų) poreikiams patiriamas išlaidas, juo labiau, kad atsirastų pareiga kitam iš tėvų apmokėti dalį tokio būsto mokesčių. Nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt duomenimis, 2-3 kambarių, iki 75 kv.m. ploto dydžio, butų Naujamiestyje nuomos kainos nuo 300 Eur, vidutinė kaina 500-600 Eur. Kadangi ieškovė pati nusprendė gyventi bute, kurio nuoma ir mokesčiai sudaro 1013,67 Eur, ieškovė turi imtis atsakomybės didžiąja dalimi dengti norimo nuomotis būsto išlaidas, o ne jas perkelti atsakovui. Atsižvelgiant į abiejų šalių pajamas bei tėvų tenkintus vaikų poreikius, sutiktina, kad tėvai turi galimybę tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius, todėl išlaikymo vaikams suma neturėtų būti siejamas su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Įvertinus abiejų tėvų amžių, gaunamas pajamas, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar neįgalumą, sutuoktiniai kitų išlaikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, sveikatą, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti teikiamas dviem nepilnamečiams vaikams, teismas priteisia iš atsakovo T. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. V. ir B. V. po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašė išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, atsakovo priešieškinio reikalavimuose prašoma priteisti išlaikymą iš ieškovės nepilnamečiams vaikams nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą 2014 m. gruodžio 19 d., teismas išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisia nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t.y. 2014-12-19) iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., ). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė D. V. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą sūnums gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.203 str.). Atsakovo mokėtas išlaikymas įskaitytinas vykdymo procese.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, jog atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl susidaro įsiskolinimas už rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius išlaikymo įsiskolinimas 3780 Eur. Ieškovė nurodė, jog už 2015 metus atsakovas neprisidėjo 9970 Eur, už 2016 metus - 5100 Eur. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, nurodė, jog nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vaikai daug kartų gyveno su tėvu, be to, atsakovas kaupia vaikams mėnesines įmokas.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyrium nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovė kreipėsi į teismas 2014 m. gruodžio 12 d. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas mokėjo už vaikų lankomas sporto treniruotes, prailgintą dienos grupę, anglų kalbos pamokas, vaikų darželį „J“, taip pat banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio, atsakovas į ieškovės D. V. banko sąskaitą pervesdavo pinigus vaikų išlaikymui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, sūnus Domas patvirtino, kad tėvas prieš 5 mėnesius (2014 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.) nupirko jam kompiuterį. Tačiau duomenų, jog atsakovas būtų teikęs vaikams materialinį išlaikymą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio, byloje nėra. Atsakovo teiginiai, kad vaikai su juo gyveno dalį rugsėjo ir dalį lapkričio mėnesių, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, todėl vertinti, kad atsakovas, šalims pradėjus gyventi atskirai, pirmuosius tris mėnesius teikė išlaikymą vaikams, nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad T. V. ir D. V. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo gyventi skyrium, tuo tarpu šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyveno pas motiną, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neteikė įrodymų kokias išlaidas patyrė vaikų išlaikymui 2014 metais rugsėjo-lapkričio mėnesiais bei atsižvelgiant į tai, jog iki 2014-09-30 minimali mėnesinė alga buvo 289,62 Eur, o nuo 2014-10-01 - 300 Eur, teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisia remiantis orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžiu, kadangi ieškovė neįrodė, kad vaikų poreikiams išleido po 630 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (630*3 mėn. *2 vaikai), viso 3780 Eur. Teismas priteisia iš atsakovo T. V. nepilnamečiams vaikams D. V. ir B. V. 889,62 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2014 m. rugsėjo mėnesį - 289,62 Eur (144,81*2), spalio-lapkričio mėnesius - 600 Eur (150*2*2).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklauso UAB „Euroelektronika“ 1584 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, UAB Tommy & Sons“ 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, motociklas Harley-Davidson Night Rod, valst.Nr. 70HOG (1448,10 Eur vertės), automobilis Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės), turtinės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini) Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3525,12 Eur vertės), bendros sutuoktinių piniginės lėšos 22448,44 Eur. Atsakovas teigė, jog santuokoje įgytą turtą sudaro UAB Tommy & Sons“ 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, motociklas Harley-Davidson Night Rod, valst.Nr. 70HOG (1448,10 Eur vertės), automobilis Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės), turtinės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini) Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7240,50 Eur vertės), bendros sutuoktinių piniginės lėšos 22448,44 Eur.

Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 str. 2 d.). Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Byloje kyla ginčas dėl UAB „Euroelektronika“ paprastųjų vardinių akcijų padalijimo. Ieškovė 2014 m. gruodžio 19 d. ieškinyje prašė padalinti per pusę abiems sutuoktiniams 238 vnt. UAB „Euroelektronika“ akcijas, 2016 m. gegužės 13 d. patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog sužinojo, kad atsakovas valdo 1584 vnt. vardinių akcijų bei prašė jas padalinti sutuoktiniams. Atsakovas teigė, jog akcijas įgijo iš asmeninių lėšų, šalims nustojus gyventi kartu, todėl jos nedalintinos.

Byloje nustatyta, jog tarp R. B. (Pardavėjo) ir T. V. (Pirkėjo) 2009 m. gegužės 26 d. pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Pardavėjas įsipareigojo perduoti Pirkėjo nuosavybėn 396 paprastąsias vardines nematerialiąsias UAB „Euroelektronika“ akcijas. Sutartis sudaryta remiantis 2007 m. vasario 1 d. Opciono sutartimi (t. 1, b.l. 119-121). Sutartis pasirašyta Pardavėjo R. B. ir pirkėjo T. V.. 2011 m. gegužės 24 d. tarp R. B. (Pirkėjas) ir T. V. (Pardavėjas) sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo (atpirkimo) sutartis, kuria Pirkėjas atperka iš Pardavėjo sutartimi parduotas 238 akcijas (t.1, b.l.104-108). Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apie UAB „Euroelektronika“ akcininkus nurodoma, jog R. B. iš kito asmens 2014 m. gruodžio 1 d. įgijo 238 vnt. akcijų. T. V. 2015 m. rugsėjo 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo R. B. įgijo 1584 vnt. UAB „Euroelektronika“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų (t. 4, b.l. 82-91). Iš 2015 m. rugsėjo 30 d. Paskolos sutarties matyti, jog T. V. buvo suteikta tikslinė paskola UAB „Euroelektronika“ akcijoms įsigyti. Paskolos gavėju nurodytas atsakovas T. V., sutartis registruota notarine tvarka (t.4, b.l. 83-92).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog nagrinėjant šią civilinę bylą, ieškovė pateikė teismui prašymą stabdyti civilinę bylą, kadangi pagal ieškovės 2015 m. balandžio 10 d. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovams T. V. ir R. B. bei restitucijos taikymo ir 238 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Euroelektronika“ priteisimo D. V. ir T. V. naudai bendrosios jungtinės nuosavybės teise (EPP priedo t. 2, b.l. 112-116) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi priėmė ieškovės D. V. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-2448-803/2015 nutraukė. Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl ko paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas dėl 238 vnt. akcijų buvo išnagrinėtas teisme, šioje byloje pakartotinai negali būti keliamas klausimas dėl 238 vnt. akcijų padalijimo. Tuo tarpu UAB „Euroelektronika“ 1584 vnt. akcijas T. V. įgijo 2015 m. rugsėjo 7 d., paimdamas savo vardu tikslinę paskolą akcijoms įsigyti (t. 4, b.l. 93-96). Ieškovė, sužinojusi apie akcijų įgijimo sandorį, kuris pasirašytas tik akcijas įgyjančio asmens – T. V., neginčijo sandorio, be to, patikslintu ieškiniu neprašė nuginčyti sandorio, o tik padalinti T. V. pirktas akcijas. Įvertinus tai, jog teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., UAB „Euroelektronika“ akcijos įgytos 2015 m., t.y. sutuoktiniams gyvenant skyriumi, daroma išvada, jog atsakovas T. V. akcijas įgijo iš savo asmeninių lėšų (pagal sudarytą tikslinę paskolą akcijoms įsigyti), todėl nutraukiant santuoką akcijos nėra dalinamos. Teismas netenkina ieškovės prašymo priteisti D. V. asmeninės nuosavybės teise UAB „Euroelektronika“ 792 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Ieškovė prašė padalinti tarp sutuoktinių UAB „Tommy & Sons“ 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po 5 000 vnt. akcijų (1448,10 Eur vertė), atsakovas prašė UAB „Tommy & Sons“ 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių 2896,20 Eur priteisti atsakovui T. V..

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-495/2011; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A .K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009). Byloje esančiais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė įregistruota 2012 m. rugsėjo 6 d. Atsakovas T. V. yra šios bendrovės direktorius ir akcininkas. UAB „Tommy & Sons“ akcijų skaičius 10 000 vnt. Sprendžiant dėl reikalavimo pripažinti UAB „Tommy & Sons“ akcijas bendrąja daline šalių nuosavybe pagrįstumo, teisiškai yra reikšmingos faktinės aplinkybės, kad vykdant bendrovės veiklą, sutuoktiniai nekooperavo asmeninių lėšų, intelektinių išteklių, verslo reputacijos, asmeninių dalykinių ryšių, bendru abiejų sutuoktinių darbu neplėtojo šeimos verslo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė D. V. būtų domėjusis įmonės veikla, dirbusi bendrovėje, ar kitokiais būdais prisidėjusi prie bendrovės veiklos. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismų praktikoje nurodoma, jog aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugos savininko teises. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Byloje nustatyta, kad UAB „Tommy & Sons“ veiklą vykdė vienas atsakovas T. V., ieškovė neprisidėjo prie įmonės veiklos, iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų matyti, kad panaikinus santuokos apskaitos įrašą, buvę sutuoktiniai dėl tarpusavio priešingų interesų, nesugebės kartu dirbti, valdyti bendrovę, veikti bendrais interesais, tikslu didinti bendrovės pelną. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių akcijų padalijimas natūra nėra tinkamas padalijimo būdas. Kadangi UAB „Tommy & Sons“ įmonė įregistruota 2012 m. rugsėjo 6 d., t.y. santuokos metu, atsakovas neprašė įmonės akcijų pripažinti jo asmenine nuosavybe, todėl priteisus natūra visas įmonės akcijas vienam iš sutuoktinių, atsakovas T. V. įpareigojamas kompensuoti ieškovei pinigais pusę akcijų vertės.

Taip pat byloje kyla ginčas dėl turtinių teisų į automobilį (duomenys neskelbtini) Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė priteisti jai turtines teises į transporto priemonę, kurios vertė (2016-05-13) 3525,12 Eur, atsakovas prašė turtines teises į transporto priemonę, kurios vertė 7240,50 Eur, priteisti ieškovei.

Byloje nustatyta, kad su UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaryta Lizingo sutartis dėl automobilio (duomenys neskelbtini) Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos. Šalys neginčijo, kad gyvendami santuokoje sudarė automobilio išperkamąją nuomą su banku. Byloje pateikti įrodymai - Lizingo sutarties Nr. LT092728 nauja redakcija (specialiosios sąlygos), sudaryta 2014 m. spalio 16 d., tarp D. V. ir Lizingo bendrovės „Swedbank“ dėl automobilio (duomenys neskelbtini) Cabrio D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išpirkimo už 7240,50 Eur bei „Įmokų grafikas Nr. LT092728“, iš kurio matyti, jog pirmoji įmoka už transporto priemonės išpirkimą mokama 2014-10-15, paskutinė - 2017-09-15 (t. 1, b.l. 11-13). Taip pat teismui pateiktos Lizingo Sutarties Nr.LT092728 Bendrosios sąlygos 2012-01-01, tačiau nėra pridėta Specialiosios sąlygos (būtent 2012-01-01), iš kurių matytųsi Šalys, Turtas, Pardavėjas, pagrindinės finansavimo sąlygos, laiduotojas (jei yra), ir kt. sąlygos (t. 1, b.l. 14-22). „Swedbank lizingas“, UAB 2016 m. birželio 3 d. pranešime dėl turto išpirkimo ankščiau laiko, nurodoma, jog pagal lizingo sutartį Nr. LT092728, neišpirkta turto vertė 3323,13 Eur, plius palūkanų suma 5,89 Eur. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, neišpirktos transporto priemonės likutinę vertę „Swedbank lizingas“, UAB, 2016 m. birželio 3 d. sumokėjo A. A., kuris 2016 m. birželio 4 d. sudarė sutartį su D. V. dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupirkimo už 13329,02 Eur (t. 4, b.l. 123-126).

Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto, vykdomos prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusiais po jo įsigijimo. Šalys neginčija, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini) Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimui buvo sudaryta išperkamoji nuoma su „Swedbank lizingas“ UAB, nors nei viena iš šalių neteikė įrodymų apie Lizingo sutarties sudarymo aplinkybes, neteikė pirminės Lizingo sutarties (Specialiųjų sąlygų). Iš Lizingo sutarties Nr. LT092728 naujos redakcijos matyti, kad dokumentas pasirašytas 2014 m. spalio 16 d. D. V., įmokos pradedamos mokėti nuo 2014 m. spalio 15 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertintina, jog sutuoktiniams gyvenant kartu, prievolės, susijusios su bendro turto įgijimu iki 2014 m. rugsėjo 1 d., buvo vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl nutraukiant santuoką nėra dalintinos tarp sutuoktinių. Šalims pradėjus gyventi skyrium (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.), įmokas pagal Lizingo sutarties Nr. LT092728 naujos redakcijos Specialiąsias sąlygas bei Įmokų grafiką Nr. LT092728, mokėjo D. V., todėl laikytina, kad transporto priemonės išpirkimo įmokas mokėjo ieškovė D. V. iš savo asmeninių lėšų.

Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Ieškovė ir atsakovas prašė priteisti ieškovei turtines teises į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) Cabrio D, valst. Nr. FUV, tačiau ginčijo turto vertę. Ieškovė rėmėsi 2016 m. gegužės 13 d. neišpirkta turto verte - 3525,12 Eur, o atsakovas pagal Lizingo sutarties naujos redakcijos 2014 m. spalio 16 d. neišpirkto turto verte, t.y. 7240,50 Eur. Šioje byloje teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Teismui pateiktoje Lizingo sutarties naujoje redakcijoje nurodoma, jog įmokos už automobilio išperkamąją nuomą mokėtinos nuo 2014 m. spalio 15 d. Įmokas už automobilį mokėjo ieškovė D. V., duomenų, kad atsakovas būtų mokėjęs išperkamo automobilio įmokas, byloje nepateikta. Taip pat pažymėtina, jog „Swedbank lizingas“, UAB, neišpirktos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likutinę vertę 2016 m. birželio 3 d. sumokėjo A. A., kuris kitą dieną nupirko iš ieškovės D. V. šią transporto priemonę. Teismas vertina, jog galutinę automobilio išperkamąją nuomą išmokėjo ieškovė iš asmeninių lėšų, todėl į bendro turto balansą ir dalintiną sutuoktinių turtą neįtraukia turtinių teisių į automobilį CPK 376 str. 3 d.).

Ieškovė ir atsakovas reiškė reikalavimus priteisti ieškovei transporto priemonę Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti motociklą Harley-Davidson Night Rod, valst.Nr. 70HOG. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo T. V. vardu registruotos dvi transporto priemonės Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota 2006 m.) ir Harley-Davidson Night Rod, valst.Nr. 70HOG (įregistruota 2013 m.) (EPP priedo t. 1, b.l. 15). Šalys pripažino, kad transporto priemonės įgytos santuokos metu, todėl dalintinos tarp sutuoktinių. Ieškovė ir atsakovas neginčijo transporto priemonių vertės. Byloje pateikti įrodymai, jog motociklas Harley-Davidson Night Rod, pirktas už 5000 Lt (1448,10 Eur) (EPP priedo t.1, b.l. 82), šalys sutiko su automobilio Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur verte, kas atitinka ieškovės ir atsakovo nurodytas transporto priemonių kainas. Taip pat šalys sutiko, kad automobilis būtų priteistas ieškovei, o motociklas atsakovui. Atsižvelgiant į tai, jog dėl šių transporto priemonių byloje ginčo nėra, teismas ieškovei D. V. asmeninės nuosavybės teise priteisia transporto priemonę Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės), atsakovui T. V. asmeninės nuosavybės teise priteisia motociklą Harley-Davidson Night Rod, valst. Nr. 70HOG, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1448,10 Eur vertės).

Taip pat ieškovė ir atsakovas reiškė reikalavimus dėl T. V. ir D. V. banko sąskaitoje buvusių lėšų 22448,44 Eur (77510,00 Lt) padalijimo. Byloje pateiktas Danske Bank mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad 2014 m. spalio 7 d. iš T. V. ir D. V. banko sąskaitos pervesta į T. V. sąskaitą 77 510,00 Lt, t.y. 22448,44 Eur (t. 1, b.l. 10). Ieškovė prašė, kad į atsakovo asmeninę sąskaitą pervesti bendri pinigai ieškovei ir atsakovui būtų padalinti per pusę, t.y. po 11224,22 Eur, atsakovas T. V. prašė atsakovui priteisti 12772,32 Eur lėšų, o ieškovei 9676,12 Eur lėšų, t.y. atsižvelgiant į kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią turto dalį. Įvertinus tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas į savo asmeninę sąskaitą 2014 m. spalio 7 d. pervedė sutuoktinių bendroje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas 22448,44 Eur (77510,00 Lt), vertintina, jog sutuoktinių buvę bendri pinigai dalinti šalims lygiomis dalimis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklauso šis bendras sutuoktinių turtas: UAB „Tommy&Sons“ (įmonės kodas 302856117) 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2896,20 Eur; motociklas Harley-Davidson Night Rod, valst. Nr. 70HOG, 1448,10 Eur vertės; automobilis Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; piniginės lėšos, buvusios D. V. ir T. V. bendroje sąskaitoje - 22448,44 Eur (77510,00 Lt). Viso dalintino turto vertė - 26992,74 Eur. Teismas šiuo sprendimu ieškovei priteisė automobilį Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės bei 11224,22 Eur piniginių lėšų (viso 11424,22 Eur), atsakovui T. V. priteisė motociklą Harley-Davidson Night Rod, valst.Nr. 70HOG, 1448,10 Eur vertės; UAB „Tommy&Sons“ 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2896,20 Eur, bei 11224,22 Eur piniginių lėšų (viso 15568,52 Eur). Įvertinus tai, jog atsakovui tenkančio turto dalis atitenka didesnė nei ieškovei 2072,15 Eur, todėl atlikus įskaitymus, t.y. kompensacijų sumokėjimą už akcijas bei didesnės vertės kilnojamąjį turtą, ieškovei D. V. priteistina 13296,37 Eur iš T. V. sąskaitos į asmeninę D. V. sąskaitą, atsakovui T. V. priteistina 9152,07 Eur suma, lėšas paliekant T. V. sąskaitoje.

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo 693,04 Eur žyminį mokestį (2014-11-26 - 2279,00 Lt (660,04 Eur), 2015-04-15 - 21 Eur, 2015-04-15 - 12,00). Ieškovė pateikė mokėjimo kvitus už advokato suteiktos teisinės pagalbos apmokėjimą 1500 Eur (t. 5, b.l. 113, 114). Atsakovas teikdamas priešieškinį sumokėjo 738,41 Eur žyminį mokestį (2015-03-22 - 658,65 Eur, 2015-03-25 - 21,01 Eur, 2015-04-29 - 28,00 Eur, 2016-05-08 - 30,75 Eur). Atsakovas pateikė pinigų mokėjimo kvitą 1380 Eur už advokato A. Neveros suteiktas teisines paslaugas bei 1210 Eur advokato M. Navicko suteiktas teisines paslaugas (t. 5, b.l. 104, 111-112). Taip pat atsakovas pateikė sąskaitas-faktūras bei apmokėtas sąskaitas už antstolių atliktas paslaugas - faktinių aplinkybių konstatavimą, 517,28 Eur sumai (t. 5, b.l. 105-106, 107-108, 109-110).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė teikė teismui ieškinį (2014-12-19), patikslintą ieškinį (2015-02-10), atsiliepimą į priešieškinį ir patikslintą ieškinį (2016-05-16), atsiliepimą į priešieškinį (2016-10-25). Atsakovas teikė teismui atsiliepimą į ieškinį (2015-01-22), priešieškinį (2015-03-23),atskirąjį skundą (2015-05-13), patikslintą priešieškinį (2016-05-09), atsiliepimą į ieškinį (2016-09-22). Taip pat šalys teikė teismui prašymus. Teismo posėdžiai vyko 2015-02-12, 2015-03-23, 2016-05-16, 2016-07-12, 2016-09-22, 2016-11-16, 2017-01-17, 2017-03-09, 2017-03-20. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pareikštas ieškinys ir priešieškinys, kurie kelis kartus buvo tikslinti, byla sudėtinga, joje keliami reikalavimai susiję su kaltės nustatymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimu, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, bendrovės akcijų padalinimu, byla didelės apimties (sudaro EPP 5 tomai), bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, šalių advokatai pateikė išlaidas, kurios nėra didesnės nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl laikytina, kad šalių pateiktos išlaidos už advokatų suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos (CPK 98 str. 2 d.).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – 62 proc., atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies - 58 proc. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė patyrė viso 2193,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1359,68 Eur (62 proc.). Atsakovas patyrė 3845,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2230,50 Eur (55 proc.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymus, iš ieškovės D. V. atsakovo T. V. naudai priteistina 870,82 Eur (2230,50-1359,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus reikalavimą priteisti iš vaikų tėvo T. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo T. V. į valstybės biudžetą 162 Eur (300*12*3 proc.*75 proc. *2), o tenkinus reikalavimą priteisti iš vaikų tėvo T. V. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams - 889,62 Eur, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo T. V. į valstybės biudžetą 20 Eur (889,62*3 proc. *75 proc.), viso 182 Eur (96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovas T. V. įpareigotas už L. S. iškvietimą apklausti liudytoju pervesti į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 30294260), esančią AB SEB bankas, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bei 0,20 EUR (dvidešimt euro centų) už banko paslaugas ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas T. V. 2016-11-29 įmokėjo į teismo specialiąją sąskaitą 75,20 Eur (t. 5, b.l. 11). Liudytojas L. S. neteikė teismui išlaidų, susijusių su atvykimu į teismą ir neprašė jų apmokėti (CPK 89 str. 4 d.), todėl atsakovo įmokėta 75 Eur suma grąžinama atsakovui T. V..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuoti atsakovui T. V. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: UAB „Tommy & Sons”, įmonės kodas 302856117, buveinės adresas Akademijos g. 7, Vilnius 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant šalims jomis disponuoti, taip pat balsuoti šiomis akcijomis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; motociklą Harley –Davidson Night Rod, registracijos numeris 70 HOG, gamybos metai 2008, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šalims juo disponuoti; automobilį Renault VEL SATIS, registracijos Nr.(duomenys neskelbtini), gamybos metai 2002, kėbulo numeris VF1BJ0V0B26931189, uždraudžiant šalims juo disponuoti; atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 22448 Eur sumai, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje (t. 2, b.l. 170-171). Vilniaus apygardos teismo nutartimi, teismo nutartis palikta nepakeista (t. 3, b.l. 79-82). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovė D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) paskirta motociklo Harley –Davidson Night Rod, registracijos numeris 70 HOG, gamybos metai 2008, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) sugotoja (t. 3, b.l. 38). Vilniaus apygardos teismo nutartimi, teismo nutartis palikta nepakeista (t. 3, b.l. 83-85). Įsiteisėjus teismo sprendimui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. gegužės 5 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263-264, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos akto įrašą (įrašo Nr. 1187), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei D. V. (ikisantuokinė pavardė - G.) palikti santuokinę pavardę - V., T. V. palikti turimą pavardę - V..

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustato su motina D. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t.y. 2014 m. gruodžio 19 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė D. V.. Atsakovo mokėtas išlaikymas įskaitytinas vykdymo procese.

Priteisti iš atsakovo T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams 889,62 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į vaikų interesus:

Tėvas T. V. bendrauja su vaikais D. V. ir B. V. darbo dienomis tris dienas – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos nuo 17 val., arba jei diena sutampa su nedarbo diena, vaikus iš jų gyvenamosios vietos paimdamas 10 val., ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną iki 21.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Tėvas T. V. bendrauja su vaikais D. V. ir B. V. kas antrą savaitgalį (metų neporinėmis savaitėmis), vaikus paiimdamas penktadienį iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš motinos gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos 17 val., ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 21.00 val. į jų gyvenamąją vietą.Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja Šv. Kalėdų šventinėmis dienomis: nelyginiais metais – vaikus pasiima Šv.Kūčių dieną 17.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 19.00 val. Lyginiais metais – vaikus pasiima Šv. Kalėdų pirmąją dieną 19.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja Šv. Velykų šventinėmis dienomis: lyginiais metais – vaikus pasiima Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) 16.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) iki 20.00 val. Nelyginiais metais - vaikus pasiima Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) 18.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį) iki 20.00 val.Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. per Naujuosius Metus bendrauja lyginiais metais – vaikus paimdamas Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos 16 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.) iki 20.00 val. Lietuvos nacionalinių švenčių - nedarbo dienomis (neaptartomis šioje bendravimo tvarkoje) tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja nelyginiais metais, vaikus paimdamas prieššventinę dieną iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos 16 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną iki 20.00 val. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja pusę vaikų pavasario, rudens, žiemos mokslo atostogų metu. Apie konkretų praleidimo su vaikais laiką atostogų metu, vaikų tėvai T. V. ir D. V. susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomų vaikų atostogų. T. V. su vaikais D. V. ir B. V. turi teisę bendrauti pusę vaikų vasaros atostogų. T. V. apie konkretų praleidimo su vaikais laiką vaikų motiną informuoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę. Vaikų vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iš eilės. Tėvas T. V. vaikų gimimo dienomis su vaikais bendrauja: D. V. gimimo dieną – lapkričio 25 d. tėvas su vaiku (vaikais) praleidžia poriniais metais, o neporiniais metais – sekančią dieną po gimtadienio. B. V. gimimo dieną – sausio 16 d. tėvas su vaiku (vaikais) praleidžia neporiniais metais, o poriniais metais – sekančią dieną po gimtadienio. T. V. vaiką (vaikus) paima iš ugdymo įstaigos ar lankomų būrelių arba vaikų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai nelanko ugdymo įstaigos 17.00 val., o jeigu sutampa su nedarbo diena 10.00 val. ir grąžina vaiką (vaikus) į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja tėvo gimimo dieną - rugpjūčio 24 d., paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar lankomų būrelių arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai nelanko ugdymo įstaigos 17.00 val., o jeigu sutampa su nedarbo diena 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Tėvo teisė bendrauti su vaikais neatsižvelgiant į bendrą bendravimo tvarką.Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja tėvo dieną - pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Tėvo teisė bendrauti su vaikais neatsižvelgiant į bendrą bendravimo tvarką.Vaikų motina, nepaisant šios nustatytos bendravimo tvarkos, su vaikais D. V. ir B. V., visais atvejais bendrauja D. V. gimimo dieną - balandžio 10 d. ir motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį.Tėvas, be vaikų motinos raštiško sutikimo neturi teisės išvežti vaikus į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė.Tuo atveju, kai vaikai yra su tėvu, jis privalo užtikrinti vaikams būtiną sveikatos apsaugą, higieną, saugumą, maitinimą. Jeigu buvimo su tėvu metu vaikas ar abu vaikai suserga, tėvas privalo nedelsiant informuoti vaikų motiną, bei priklausomai nuo sveikatos sutrikimų (ligos) pobūdžio, pasirūpinti vaiko (vaikų) sveikata ir esant reikalingumui kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Jeigu vaikų tėvas šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku negali bendrauti su vaikais, T. V. privalo informuoti (išskyrus nustatytą informavimo terminą prieš atostogas) vaikų motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki numatomos bendravimo dienos telefono skambučiu ar SMS žinute. Tais atvejais, kai vaikų tėvas negali laiku paimti ar grąžinti vaikų į jų gyvenamąją vietą, tėvas nedelsiant praneša vaikų motinai telefono skambučiu ar SMS žinute. Tėvas ir motina turi teisę tarpusavyje susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgiant į vaikų interesus bei susidariusias aplinkybes. Apie bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus skubaus informavimo atvejais, tėvai tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu.

Netenkinti ieškovės prašymo priteisti D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise UAB „Euroelektronika“ 792 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Priteisti atsakovui T. V., (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise UAB „Tommy & Sons“ 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių 2896,20 Eur, kompensuojant ieškovei pusę akcijų sumos pinigais.

Priteisti D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Renault VEL SATIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas VF1BJ0V0B26931189 (200 Eur vertės).

Priteisti T. V., (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise motociklą Harley-Davidson Night Rod, valst. Nr. 70HOG, VIN kodas 1HD1HHH1X9K805304 (1448,10 Eur vertės).

Netenkinti reikalavimų dėl turtinių teisių į automobilį (duomenys neskelbtini) Cabrio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo.

Priteisti ieškovei D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 13296,37 Eur (trylika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 37 ct) iš T. V. asmeninės sąskaitos į asmeninę D. V. sąskaitą.

Priteisti atsakovui T. V., (duomenys neskelbtini), 9152,07 Eur (devynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt du eurus, 7 ct), lėšas paliekant T. V. asmeninėje sąskaitoje.

Priteisti iš ieškovės D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. V., (duomenys neskelbtini), naudai 870,82 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų, 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš T. V., (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 182 Eur (šimtą aštuoniasdešimt du eurus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti atsakovui T. V., (duomenys neskelbtini), į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 30294260), esančią AB SEB bankas, įmokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) sumą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. gegužės 5 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.