Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-469-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
II-469-818/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02330-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pareiškėjas
K. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundas Nr. II-469-818/2020(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02330-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant pareiškėjui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės Ritos Gruštienės 2020 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-12879-2020 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. M. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašo panaikinti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės R. Gruštienės 2020 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-12879-2020 dėl nuobaudos skyrimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) specialistės R. Gruštienės 2020 m. birželio 18 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) K. M. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 60 eurų bauda už tai, kad jis 2020 m. sausio 30 d. 14:49 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 22 km/h, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 72 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 129 punktą.

K. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, nes jo manymu, nusižengimo padarymo vietoje stovi kelio ženklai (-300 metrų atstumu trijose vietose), nurodančių leistiną greitį 60 km/h (prisegtos nuotraukos). Už -30 metrų nuo vieno iš šių ženklų yra akligatvis (prisegta foto), net jei traktuojant, kad kelio ženklas pastatytas trisdešimties metrų atkarpai (kas būtų ne logiška), tai trikojo greičio matavimo prietaiso deklaruojamas pažeidimo nustatymo atstumas apima ilgesnę atkarpą nei tarpas tarp trikojo ir akligatvio, t.y. greitis galėjo būti užfiksuotas ir iki akligatvio. Apskritai didžiojoje dalyje (duomenys neskelbtini) plento leistinas greitis yra 60 km/h arba 80 km/h ir tik kelios vietos su 50 km/h ties perėjomis, bet prieš jas stovi paryškinti kelio ženklai su nurodytu 50 km/h greičiu. Tie „60“ ženklai negaliojantys, neteisėtai pastatyti ar tik šiaip klaidinantys, kad galėtų policija bausti?

Institucija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, K. M. skirta vidutinio dydžio piniginė bauda ir ši nuobauda skirta remiantis tyrimo medžiagoje rašytiniais duomenimis. Administracinis nusižengimas yra įrodytas išnagrinėjus surinktą medžiagą bei prie medžiagos papildomai pateiktais dokumentais, byla išnagrinėta išsamiai ir priimtas motyvuotas sprendimas. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad patikslinus skunde išdėstytas pastabas dėl kelio ženklų galiojimo šioje kalio atkarpoje buvo nustatyta, kad 2020-01-30 14.49 val. (duomenys neskelbtini) su prietaisu Poliscan Nr.PS-954838 buvo matuojamas automobilių greitis. Minėtoje vietoje maksimalus leidžiamas važiavimo greitis yra 50 km/h. Fiksuojamas automobilių greitis buvo atkarpoje kur leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija padaręs KET pažeidimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo.

ANK 416 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia padaręs administracinį nusižengimą, tačiau mano, jog toje kelio atkarpoje kur buvo užfiksuotas jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis, kelio ženklai buvo pastatyti neteisėtai, klaidinantys eismo dalyvius, jis leistino važiavimo greičio neviršijo, arba viršijo tik 10 km/h greičiu. Tačiau teismui susipažinus su skundo tyrimo medžiagos bei su papildomai gautais duomenimis iš Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus mano, jog akivaizdu, kad K. M. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairavo automobilį viršydamas leistiną greitį. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei pasyvų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Teismo vertinimu siekiant objektyviai išnagrinėti skunde išdėstytus pareiškėjo teiginius buvo užklaustas Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrius dėl papildomos informacijos pateikimo, kurio darbuotojas A. S. el. paštu informavo teismą, jog 2020-10-12 Eismo organizavimo skyriaus specialistai nuvyko į vietą ir patikrino esamą eismo situaciją, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) plento dalyje, važiuojant nuo Vilniaus miesto pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, įrengti draudžiamieji kelio ženklai Nr. 329 „Ribotas eismas“, kur leistinas važiavimo greitis ribojamas iki 60 km/h. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ties pėsčiųjų perėja link (duomenys neskelbtini) gatvės, yra įrengti geltonuose skyduose draudžiamieji kelio ženklai Nr. 329 „Ribotas greitis“, kur leistinas važiavimo greitis ribojamas iki 50 km/h. (duomenys neskelbtini) plento dalyje nuo važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti draudžiamieji kelio ženklai Nr. 329 „Ribotas greitis“, kur leistinas greitis ribojamas iki 60 km/h.

Kaip seka iš tyrimo medžiagos 2020-01-30 K. M. vairuojamo automobilio „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) greitis matavimo prietaiso Poliscan Nr.PS-954838 pagalba buvo konstatuotas tuo momentu, kai pastarojo automobilis važiavo ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėto prietaiso pagalba automobilio „BMW“ važiavimo greitis buvo užfiksuotas 72 km/h, t.y. viršijo leistiną greitį 22 km/h, nes toje vietoje transporto priemonių važiavimo greitis buvo ribojamas kelio ženklu Nr. 329 „Ribotas greitis“ 50 km/h. Tačiau sugretinus skundo medžiagoje esamus duomenis bei su teismo papildomais duomenimis iš Vilniaus m. savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus, matyti, jog kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini) plento dalyje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti draudžiamieji kelio ženklai Nr. 329 „Ribotas greitis“, kur leistinas greitis ribojamas iki 60 km/h. Darytiną išvadą, kad K. M. vairuojamo automobilio „BMW“ važiavimo greitis ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas 72 km/h ir viršijo ne 22 km/h, o 12 km/h. Kas sudaro pagrindą iš dalies sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais, jog jo vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitis kiek mažesnis, nei jam buvo konstatuota 2020-06-18 administracinio nusižengimo nutarime Nr. 10-ANR-P-12879-2020.

Pažymėtina, kad K. M. 12 km/h greičiu važiavo kelyje, kuriame leistinas greitis yra tik 60 km/h, bei šį šiurkštų nusižengimą padarė dienos metu, kai eismas ir žmonių judėjimas yra intensyvus. Nors K. M. padarytas nusižengimas šiuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau pabrėžtina, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Skundžiamu nutarimu K. M. buvo skirta vidutinė straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, buvo atsižvelgta į K. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pažymėtina, kad K. M. pažeidimas susijęs su KET reikalavimo nesilaikymu yra užfiksuotas greičio matavimo prietaisu Poliscan Nr. PS-954838 pagalba, kurio metu buvo matuojamas automobilių greitis. Nenustatyta, kad minėtas prietaisas būtų neveikiantis (sugedęs), arba būtų pasibaigusi jo metrologiškas terminas. Pažymėtina, kad toje kelio atkarpoje kur užfiksuotas K. M. teisės pažeidimas šalia yra gyvenamieji namai, todėl išstatyti kelio ženklai kaip tik įspėja eismo dalyvius, kad būtų laikomasi atsargumo nekeliant grėsmės tiek pėstiesiems, tiek kitiems eismo dalyviams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas piniginę baudą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ypatingai neigiamai vertinama aplinkybė, jog grubų KET pažeidimą K. M. padarė būdamas baustas už analogišką KET reikalavimo nesilaikymą (2020-07-20 ROIK: (duomenys neskelbtini)). Tai, jog pažeidėjas ne pirmą kartą padarė KET pažeidimą, necharakterizuoja jo kaip pareigingo ir atsakingo vairuotojo. Priešingai, būdamas patyrusių vairuotoju K. M. turėjo būti itin pareigingas ir atsargus, jis padarė itin grubų administracinį nusižengimą ir tai vertinama neigiamai.

Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimą padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį nusižengimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje pakartotinai pažeidinėti įstatymus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundą tenkinti iš dalies.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

K. M. skundo tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės R. Gruštienės 2020 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-12879-2020 panaikinti dalyje dėl padaryto nusižengimo kvalifikavimo, perkvalifikuojant K. M. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 416 straipsnio 3 dalies į ANK 416 straipsnio 2 dalį, paskiriant K. M. 30 (trisdešimties) eurų dydžio bauda.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius