Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje iš dalies naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM platforma), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" mūrininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2022-12-12 20.32 val. prietaisu "Drager Alcotest 6810" Nr. AREN-0112, patikros sertifikatas Nr. 1713730, galiojantis iki 2023-01-11, V. D. nustatytas 1,96 promilių girtumas. (b.l. 12,13)

Iš byloje esančio 2022-12-12 Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos Monikos Meidutės tarnybinio parnešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-12-12 apie 19:48 val. adresu Ilgoji g., Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus raj. sav. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. 1 d. (b.l. 3-6);

II. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. D. kaltė, jog jis 2022-12-12 apie 19.52 val. Vilniaus raj. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Ilgoji g., ties sankryža su Ulonų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju A. D., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų policijos pareigūnų parodymai, policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio parodymai bei kita bylos medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo A. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. D. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį A. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. D. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Nors A. D. yra neteistas, žala nepadaryta, tačiau iš byloje esančios informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, jog rasta administracinių nusižengimų registre, kad A. D. praeityje yra buvęs baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir už šio pažeidimo padarymą buvo atimta teisė vairuoti dviem metams, tai yra nuo 2015 m. iki 2017 m. (b.l.65-66). Administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 4 dalis ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01 ) numatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis( nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus ( nuo 2,51 promilės ir daugiau).

Posėdžio metu dėl nagrinėjamo įvykio pats kaltinamasis A. D. teigė, jog nesijautė išgėręs, buvo praėję 20-30 min., po alkoholio vartojimo, kai sėdo už vairo. Teigė, jog buvo žinoma, kad negalima vairuoti išgėrus. Taigi, įvertinus jo parodymus, kad alkoholį buvo vartojęs prieš vairavimą, žinodamas, jog negalima vairuoti išgėrus, praeityje būdamas baustas už analogišką kelių eismo taisyklių pažeidimą, teismo vertinimu ši kaltinamojo veika nelaikytina atsitiktinio pobūdžio. Nors ankstesnė nuobauda pagal ATPK 126 str. yra nebegaliojanti, tai pat yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, tačiau pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, jog per 16 metų vairavimo stažą iki įvykio su girtumo įvykių neturėjo, taip pat kaip matyti iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų nors bendraujant su vairuotoju sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau paklausus ar vartojo alkoholinius gėrimus nurodė, jog nevartojo. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013). Nagrinėjamu atveju ypač svarbu pažymėti, jog A. D. praeityje buvo baustas už vairavimą neblaiviam, vėl vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui. Taip pat svarbu akcentuoti, jog transporto neblaivus vairuoja neužilgo po alkoholio vartojimo, kas rodo, jog kritiškai nevertina vairavimo pavartojus alkoholio. Be to teismo vertinimu ir posėdžio metu bandė nuslėpti ankstesnį kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su vairavimu neblaiviam, teigdamas jog jokių ankstesnių įvykių susijusių su vairavimu neblaiviam nėra turėjęs. Teigė, tik kad nuobauda buvo skirta už atsisakymą tikrintis neblaivumą. Taip pat vengė sąžiningai atsakyti ar sutuoktinei galimai laiduotojai buvo žinomas faktas apie ankstesnį įvykį. Todėl teismas daro išvada, jog nagrinėjamu atveju vairavimas neblaiviam nėra atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismo vertinimu pasikartojantis grubus Kelių eismo taisyklių, už kurių pažeidimą dabartinis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę, nesudaro pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad ateityje A. D. nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų, o tai yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nors byloje pateiktos charakteristikos patvirtina, jog kaltinamasis A. D. darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išklausė kursus apie alkoholio žalą, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimas - vairavimas neblaiviam negali būti eliminuojamas nuo atsakomybės prieš visuomenę, už kurio pažeidimą dabartinis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę. Konstatuotina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika.

Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotoja T. D. pateikė prašymą perduoti A. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prašyme nurodo, kad ji yra A. D. sutuoktinė ir nurodo, kad ji turinti tvirtą charakterį, puikiai žinanti savo vyro charakterį tikrai padarys teigiamą įtaką jam. Taip pat nurodo, jog abu gyvenime yra ne tik sutuoktiniai, tačiau ir labai geri draugai, pasikalbantys įvairiais gyvenimo klausimais, sprendžiantys ir išsprendę ne vieną problemą kartu ( b.l.121-122). Posėdžio metu teigė, kad pirmą kartą atsitiko toks įvykis, jaučiasi siaubingai. Kaltinamasis yra geras vyras, bet kodėl taip atsitiko neįsivaizduoja. Vyras išklausė apie alkoholio žalą savo iniciatyva. Užtikrina, kad sutuoktinis nevairuos išgėręs ir nedarys kitų pažeidimų.

Nors T. D. formaliai atitinka BK 40 str. keliamus reikalavimus laiduotojai, tačiau teismas, vertindamas jos nurodytas aplinkybes, kad su kaltinamuoju visas kilusias problemas sprendžia kartu ir kad toks įvykis pirmą kartą kaltinamajam nutiko, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra buvęs padaręs ir ankščiau šį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kaip matyti iš laiduotojos paaiškinimų kaltinamasis slėpė šį faktą. Tik po metų paaiškėjo, kad yra netekęs teisės vairuoti, turi pagrindo manyti, kad laiduotoja T. D. negalės užtikrinti, jog A. D. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos T. D. laidavimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas atsižvelgia į A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Neteistas. Baustas už administracinius nusižengimus. Nors nuobauda šiuo metu nebegaliojantį, tačiau yra baustas ir už teisės pažeidimą, susijusį su grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Tačiau visgi atsižvelgtina ir į tai, jog nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į kaltinamojo gaunamas pajamas, kad turi finansinių įsipareigojimų, teismas nuostato 24 mėnesių terminą baudai sumokėti.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje A. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. D. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog A. D. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 4 kartus leistiną minimalią ribą (0,41), vairuodamas neblaivus dalyvavo viešajame eisme. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, konstatuotina kad šis terminas yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajam 2022 m. gruodžio 14 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) (b.l. 48-50)). Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. gruodžio 14 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. D. (b. l.22). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė automobilio nekonfiskuoti, o konfiskuoti jo vertę. Nurodė, jog automobilis reikalingas vykimui į objektus kartu su bendradarbiu, kurio sutuoktinė taip pat vairuoja ir jai reikalingas automobilis, tada vykstama su kaltinamojo automobiliu. Motina taip pat turi neįgaluma, ją reikia vežti, kartais sūnėnas paveža. Prašyme dėl laidavimo taip pat nurodė, kad automobilis yra reikalingas. Kol jis neturės teisės vairuoti galėtų pavežioti jo sūnėnas L. K., be automobilio yra sunku. Prašo automobilio nekonfiskuoti, o konfiskuoti automobilio piniginę vertę pagal jų pateikiamą nepriklausomo turto vertintojo vertinimą.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Taip pat teismas pažymi ir tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Nagrinėjamu atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių žmonių žūties ar sužalojimo. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo praėjus nedideliam laiko tarpui po to kaip buvo pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo, transporto priemonę vairavo intensyviame kelyje. Taigi šiuo atveju pagrįstai manytina, kad kaltinamasis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Todėl automobilis yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Teismas įvertinas bylos aplinkybes sprendžia, jog automobilio konfiskavimas proporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, o ne automobilio vertės. Tokiu būdu būtų užtikrinta ir prevencinė funkcija, siekiant užkirsti kelia galimiems naujiems teisės pažeidimams. Be to atkreiptina ir į tai, kad kaltinamasis nors nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau ne pirmą kartą padaro analogišką grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaltinamojo ir laiduotojos T. D. nurodytos aplinkybės dėl nepatogumų susijusių su automobilio neturėjimu, t.y. kad kils sunkumai važiuojant į kapines, kad teks prašyti sūnėno juos vežti, taip pat kad motina turi neįgalumą ir kartais ją veža, kad kaltinamajam bus reikalinga važiuoti į darbą, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Tačiau pažymėtina, jog šios teismui nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Todėl minėtas automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotinas.

V. Procesiniai klausimai

Iš 2022-12-14 prokurorės nutarimo matyti, kad buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. D. automobiliui automobilį TOYOTA TOYOTA AVENSIS, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 202112-14 iki 2023-06-14 (b.l. 24-25). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. ( A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. D. paskirti 40 MGL (2000 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio TOYOTA TOYOTA AVENSIS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. D. priklausantį automobilį TOYOTA TOYOTA AVENSIS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.