Telšių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui, gydytojui psichiatrui M. L.,

asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – G. R., jo atstovui advokatui A. R.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 2 d. teisme gautas VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas, kuriuo prašoma vadovaujantis VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos išvadomis priimti sprendimą –G. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nutraukti.

Teismo posėdžio metu viešosios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovas, gydytojas psichiatras M. L. teismo prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio G. R. reguliariai lankėsi psichikos sveikatos centre, bendravo su socialine darbuotoja, kas mėnesį apsilankydavo gydymosi įstaigoje. Pastarąjį pusmetį alkoholio vartojimo nebuvo fiksuota, paskirtus vaistus vartoja. G. R. supranta, kad visos pasekmės yra nuo alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į tai, kad visą pusmetį G. R. nevartoja alkoholio, jaučia atsakomybę, mano, kad toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę nėra tikslinga. Paaiškino, kad G. R. paskirti medikamentai padeda nevartoti alkoholio. Jei bus nutraukta ši priemonė, palaikomasis gydymas bus skiriamas ir toliau, jei asmuo savo iniciatyva atvyks į gydymosi įstaigą. Mano, kad esant problemai jis žinos kur kreiptis pagalbos. Asmeniui diagnozuotas laikinas psichozinis sutrikimas yra alkoholinės kilmės ir atsirado dėl alkoholio vartojimo. Kad išsivystytų alkoholinė psichozė žmogus turi vartoti alkoholį ne vieną dieną.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – G. R., teismo prašė teismo teikimą tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojuosi būstą pas Š. Š. Yra deklaravęs gyvenamąją vietą Akmenės rajono savivaldybėje. Šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Vasarą dirbo pavienius darbus, žiemą nedirbo. Iki nusikaltimų padarymo apie 10 metų vartojo alkoholį, 4 kartus gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat dirbo pavienius darbus. Po nusikaltimo padarymo alkoholio nebevartoja, prieš pusmetį gėrė alaus. Vartoja raminamuosius vaistus kai negali užmigti, nuolat jų nevartoja. Būna, kad dieną ir dvi dienas, vaistų negeria. Alkoholio nevartoja, nes bijo, kad nepadarytų kokio nusikaltimo. Jei pradėtų vartoti alkoholį ir nenustotų jam padėtų jo sesuo, jis kreiptųsi pagalbos į gydymo įstaigą. Ateityje pasižadėjo alkoholio nebevartoti.

Jo atstovas advokatas A. R. teismo prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad jo ginamasis supranta, kad jis negali vartoti alkoholio, kad nuo to jam kyla visos problemos ne tik dėl galimos naujos nusikalstamos veikos padarymo, bet tai susiję ir su jo sveikata, bei įsidarbinimu. Mano, kad jis supranta, jog ir toliau privalės vartoti jam priskirtus vaistus. Jei jis vaistų nevartos, jis gali sugrįžti prie ankstesnio savo gyvenimo būdo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar panaikinimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę, ar panaikinta. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus – asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 2 ir 3 d.).

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties matyti, kad G. R. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas laikino psichikos veiklos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Teismas skyrė jam priverčiamą medicinos priemonę atsižvelgdamas į teismo ekspertų išvadas, kad dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo būdo išlieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių G. R. gali tapti pavojingu visuomenei.

2018 m. vasario 26 d. Priverstinio ambulatorinio gydymo VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre išvadoje (toliau – Išvada) nurodoma G. R. psichikos būklė: orientuotas teisingai, ramus. Mąstymas nuoseklus, mažiau produktyvus. Nuotaika nebloga, emocijas kontroliuoja. Atminties, dėmesio sutrikimų neišsiaiškinta. Savo būsenai kritiškas, teigia suprantąs, kad alkoholio vartoti negali, kad nuo jo kyla visos problemos. Nusiteikęs toliau darbuotis „prie ūkio“, esant galimybei susirasti ir geresnį darbą. Pateikiama komisijos išvada, kad įvertinus anamnezę, objektyvią psichikos būklę, nustatyta, kad šiuo metu yra ligos remisijos, atsiradusi kritika ligos atžvilgiu. Alkoholio nevartoja apie 2 metus.

Tačiau teismo posėdžio metu G. R. pripažino, kad alkoholį vartojo prieš pusmetį, be to, reguliariai nevartoja jam paskirtų vaistų, kurie, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atstovas, gydytojas psichiatras M. L., būtent ir padeda G. R. nevartoti alkoholio, tai yra reguliarus medikamentinis gydymas asmeniui nuima nerimą, padeda geriau miegoti, mažina nuotaikų svyravimą.

Minėta, kad G. R. priverčiamoji medicinos priemonė taikyta siekiant išvengti tikimybės, kad dėl alkoholio vartojimo asmeniui nepasikartotų alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai ir dėl to asmuo netaptų pavojingu tiek sau pačiam, tiek visuomenei.

Teismo ekspertų pabrėžta, kad nekeičiant gyvenimo būdo išlieka tikimybė psichoziniam sutrikimui kartotis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo G. R. vartojo alkoholį, oficialiai niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tvarių ryšių šeimoje. 2009 metais kreipėsi į psichikos sveikatos centrą, teigė, kad alkoholiu piktnaudžiauja 5 metai, nukreiptas stacionariniam gydymui dėl priklausomybės alkoholiui, gydytas 2009-07-09 - 2009-07-24. 2011-03-30-2011-04-15 vėl gydėsi priklausomybių ligų centre dėl (duomenys neskelbtini).

Teismas sutinka su Komisijos pateiktomis išvadomis, kad G. R. pradėjo kritiškai vertinti savo ligą – priklausomybę alkoholiui, suvokia, kad jis negali jo vartoti, tai yra kad asmens psichinė būklė pagarėjo, tačiau abejoja Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad G. R. alkoholio nevartoja apie 2 metus, nes teismo posėdžio metu asmuo pripažino alkoholį vartojęs prieš pusmetį, reguliariai negeriantis vaistų.

Teismo vertinimu, asmens socialinis pavojingumas sumažėjo, tačiau tik dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes G. R. elgesį stebi ne tik medicinos įstaiga, bet ir socialinis darbuotojas. Matyti, kad asmuo po baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo nepakeitė gyvenimo būdo taip, kad teismas galėtų vertinti, jog tikimybė, kad asmuo pradės vartoti alkoholį išlieka labai maža arba nesusikūrė tokios saugios aplinkos, kurioje jam nebetaikant priverčiamosios medicinos priemonės pradėjus vartoti alkoholį, jam būtų suteikta pagalba, tai yra G. R. ir šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, gyvena vienas.

Teismas, atsižvelgdamas į asmens padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumą, aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad G. R. sveikatos būklė ir jo socialinis pavojingumas nepasikeitė tiek, kad būtų galima nutraukti jam taikomą priverčiamąją medicininę priemonę. Pripažintina, kad G. R. būtinas tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, todėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi, 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Viešosios įstaigos Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti iš dalies.

Pratęsti G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytas priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – šešių mėnesių terminui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.