Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

dalyvaujant G. R., kuriam surašytas pareiškimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

dalyvaujant nukentėjusiesiems G. B., E. R., nukentėjusiosios A. B. atstovams pagal įstatymą T. B., G. B.;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, be nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta Akmenės r. savivaldybėje, neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1 p., 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R., būdamas laikino psichikos veiklos sutrikimo – ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sąmonės sutrikimu būsenos, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2016-01-02, apie 19.40 val., Akmenės r. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į S. B. priklausantį ūkinį pastatą, ranka už plaukų suėmė patalpoje buvusią mažametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išpešė jai kuokštą plaukų, po kaklu kišdamas rankoje turėtą peilį padarė jai durtinę žaizdelę kaklo priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje – sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pasikėsino nužudyti mažametę A. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jį nuo mažametės A. B., panaudodamas fizinę jėgą, patraukė mažametės tėvas G. B.,

be to, G. R., būdamas laikino psichikos veiklos sutrikimo – ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sąmonės sutrikimu būsenos, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2016-01-02, apie 19.50 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės durų, rankoje turėtu peiliu vieną kartą įdūrė nukentėjusiajai E. R. į krūtinę ir vieną kartą įdūrė į dešinį petį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, paviršinę durtinę žaizdą dešinio peties sąnario srityje – sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, taip jis pasikėsino nužudyti nukentėjusiąją E. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai garsiai surikus jį sulaikė prie laiptinės durų atbėgęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas.

Teismo posėdžio metu G. R. dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų nurodo, jog yra kaltas, tačiau neprisimena visų įvykio aplinkybių. Pamena, jog prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus nuolatos, kaip nurodo pats G. R., „be sustojimo“, apie pusmetį laiko. Kol dirbdavo, dienos metu negerdavo, tačiau vakarais vartojo alkoholį. Įvykio dieną iš savo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone jis ėjo pas pažįstamus A. L. ir J. J.. Taip pat pamena, jog skambino į policiją, sakė, kad jį vejasi, mėto į jį ietis, šaudo iš lanko. Iš kieno telefono skambino policijai, tiksliai nepamena, mano, jog iš kaimyno A. J. telefono. Pamena, jog įvykio dieną nuo 8 val. ryto iki 18 val. vaikščiojo visur, jo sesuo buvo davusi pinigų, todėl nusipirko cigarečių, „Tauro“ alaus, sesei sakė, kad rado naują gyvenamąją vietą. Nusipirkęs cigarečių ir alaus, išėjo į V.. Eidamas į V. išgėrė alų. Apie 12–13 val. buvo V., ieškojo pažįstamo asmens, kuris buvo prisistatęs kaip J. P.. Jis sakė, kad gyvena V. bendrabutyje. Susitiko su tuo asmeniu V., tačiau jis nurodė G. R., kad, kuomet kitą kartą susitiks, suras G. R. darbą bei kur gyventi. Artėjant vakarui grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Eidamas vėl gėrė butelį alaus, nes buvo nusipirkęs du butelius alaus. Ėjo todėl, kad apie 17 val. ar 17.30 val. turėjo būti autobusas, tačiau turbūt jo nebuvo. Jam einant, sustojo automobilis ir pavežė jį iki namo, kur gyveno. Nuėjo į namą, jį vėl kažkas pradėjo vaikytis. Dieną jo niekas nesivaikė. Kai grįžo iš V., nuėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad kažkas stovi, puolė bėgti, o tas kažkas pradėjo jį vytis. Nubėgo pas kaimynus, ten gėrė atsineštą alų. Iš kaimyno, jam atrodo, bėgo iki ūkinio pastato. Iš pradžių nesuprato, kur bėga. Kodėl bėgo į tą pusę, neįsivaizduoja, nežino. Kodėl ėjo pas B., taip pat nežino Atsimena, kaip žiūrėjo pro durų plyšį, matė, kaip mergaitė bėgo prie jo, atsimena, kad ją pastūmė, o jam kažkas trenkė. Daugiau nieko neprisimena. Kaip išėjo iš B., neprisimena. Kaip nuėjo prie daugiabučių, nežino. Niekada nėra ten buvęs. Kaip pateko į daugiabutį, neatsimena. Neatsimena, kaip jam liepė mesti peilį. Atsipeikėjo policijoje. Nežino, kiek įpūtė promilių. Jaučiasi labai kaltas. Buvo gydytas nuo alkoholio 4 kartus. Po gydymo išbūdavo pusę metų laiko be alkoholio. Po sulaikymo Mažeikių komisariate vaidenosi, kad po kriaukle žmogus, o ten buvo šiukšlių kalnas. Seseriai melavo specialiai, kad susipyko su Š., kurio name jis gyveno. Kodėl taip darė, nežino. Nurodo, jog yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ventos savivaldybėje, gyvens buvusiu adresu: (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, arba pas seserį J. J. adresu: (duomenys neskelbtini), Ventoje, Akmenės rajone. Žino, jog psichiatrai yra Naujojoje Akmenėje. Nurodo, jog gydysis nuo psichinių sutrikimų ir nuo alkoholio vartojimo, taip pat ieškosis darbo ir gyvenamojo ploto.

Nukentėjusysis ir nukentėjusiosios A. B. atstovas pagal įstatymą G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog G. R. įvykio metu matė pirmą kartą. 2016 m. sausio 2 d. viešėjo su žmona T. pas tėvus, adresu: Akmenės rajonas, (duomenys neskelbtini). Tėvai turi ūkinį pastatą, kuriame įrengta pokylių salė. Nukentėjusysis su mažamete dukra A. nusprendė nueiti į pokylių salę ir pažaisti su per Kalėdas gautu automobiliu, kuris valdomas nuotoliniu pultu. Žaidė apie 10–15 minučių. Bežaidžiant pastebėjo praviras virtuvėles duris, tarpas pasidarydavo tai didesnis, tai mažesnis, matė, kad kažkas yra, manė, kad žaidimą stebėjo nukentėjusiojo tėvas. Dukrai atsibodo žaisti, ji nubėgo link durų, užlipo ant sofos, tuomet durys prasivėrė. Įbėgo G. R. su peiliu ir puolė dukrą. Vienoje rankoje laikė peilį, o kita ranka pagriebė dukrą. Nukentėjusysis nuo dukters buvo apie 8 metrus, tačiau jis greitai šoko per sofą, nenorėdamas sužaloti vaiko, stengėsi nuversti G. R. švelniau. Viena ranka pagriebė vieną G. R. ranką, kurioje jis laikė peilį, o iš kitos rankos bandė išplėšti vaiką. G. R. nukentėjusiojo dukters nepaleido, tada nukentėjusysis G. R. sudavė keletą smūgių, bet šis vis tiek nepaleido mergaitės ir kažką nerišliai kalbėjo. Po to dar kartą sudavė eilę smūgių, išplėšė vaiką, ir išbėgo į namą, ten užsirakino. G. R. juos vijosi, bandė įsibrauti į namą, tačiau nepavykus pasišalino. Nukentėjusysis iš karto paskambino į policiją. Peilis, kurį turėjo G. R., nukentėjusiojo. Peilį kaltinamasis pasiėmė iš virtuvėlės, esančios ūkiniame pastate. Virtuvėlė yra už durų, pro kurių tarpą G. R. stebėjo juos. Įvykio metu nukentėjusiojo dukrai buvo 2,5 metų. G. R., pačiupęs dukrą, prikišo peilį prie kaklo, dėl to mergaitei liko žymės ant kaklo. Grumtynių metu buvo išpeštas iš mergaitės plaukų kuokštas, nes G. R. vaiką laikė už sprando ir nepaleido, įrėmė į plyteles ir spaudė prie žemės. Sakė, kad paleistų vaiką, bet G. R. nerišliai kalbėjo, grasino ir pačiam nukentėjusiajam. Peilio neišmušė iš G. R. rankų, peilio rankena buvo jo kumštyje, o matėsi tik geležtė. Kai nukentėjusysis panaudojo fizinį jėgą prieš G. R., išplėšė mergytę, suvokė, kad jos gyvybei gresia pavojus, mano, jog, jei būtų dukters neišplėšęs, G. R. būtų baigęs savo veiksmus. Mano, jog įvykio metu G. R. buvo išgėręs, nors kvapo nesijautė, tačiau matė, kad kažkas negerai jam, jo koordinacija buvo sutrikusi. Po įvykio buvo rastas žiebtuvėlis ir kepurė, šie daiktai priklauso G. R.. Priimant teismui sprendimą, prašo grąžinti dukters megztinį. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė jis pats ir jo mažametė dukra.

Nukentėjusiosios A. B. atstovė pagal įstatymą T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2016 m. sausio 2 d. vakarą buvo namuose, žiūrėjo televizorių, kuomet išgirdo pro duris įbėgusio vyro balsą. Vyro balsas buvo nesavas, pirmą kartą nesuprato, kas šaukia. Tik išgirdusi vaiko riksmą, puolė bėgti prie durų ir pamatė stovint vyrą, užspaudusį duris ir laikantį vaiką. Nesuprato, kas vyksta, vyras pasakė, kad greitai reikia kviesti policiją, nes kažkas norėjo papjauti dukrą. Puolė skambinti policijai, ją iškvietė ir pasiėmė vaiką. Policija atvyko per dvi minutes, nes jie buvo netoliese. Tik atvykus policijai, vyras išėjo į lauką su jais kalbėtis, bet tuo metu išgirdo riksmą kaimynės kieme, kad ją užpuolė. Tuomet ji su dukrele užsirakino namuose ir laukė, kas įvyks. Dukra buvo išsigandusi ir visą laiką kartojo, kad ją norėjo papjauti piktas dėdė. Jai buvo stresas. Tik vėliau sužinojo, kad G. R. suimtas. Po įvykio teko vesti dukrą pas neurologus, nes kelias dienas ji blogai miegojo, naktimis prabusdavo, bijojo vyrų. Dabar klausia, ar geras dėdė, to niekada anksčiau nebūdavo. Šiuo metu mergaitė truputį ramesnė. Ėjo pas neurologę, ji pasakė, kad, jeigu dukra būtų vyresnė, pasekmės būtų daug sunkesnės. Įvykio metu dukrai buvo išrauti plaukai ir buvo žymė ties kaklu.

Nukentėjusioji E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog G. R. nepažįsta ir iki įvykio jo nepažinojo. 2016 m. sausio 2 d., apie 20 val., buvo savo namuose, adresu: Akmenės rajonas, (duomenys neskelbtini). Buvo užsirakinusi buto duris, žiūrėjo televizorių. Išgirdusi beldimą į duris, priėjo ir paklausė, kas, tačiau niekas neatsakė. Dar kartą pabeldus į duris, nukentėjusioji pamanė, jog atėjo anūkė, pasakė, kad nulips ir atidarys. Kai atidarė duris, G. R. smeigė peiliu į krūtinę, po to į petį. Po smūgių sudavimo G. R. pasišalino kelis žingsnius nuo nukentėjusiosios, ji pradėjo šaukti ir tuoj pat atbėgo policijos pareigūnai ir atitraukė visiškai G. R. nuo nukentėjusiosios. Kuomet dūrė G. R., nukentėjusioji matė peilį jo rankoje, po to nematė, kur jis numetė peilį, tik pareigūnai sakė, kad rado prie jos buto durų laiptų. Mažeikių ligoninėje jai buvo suteikta medicininė pagalba, šiuo metu gydosi depresiją, yra labai išsigandusi.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigūnu, tiksliai įvykio datos nepamena, tačiau laikas buvo apie 20.30 val. Pamena, jog buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime mažametį vaiką užpuolė nepažįstamas asmuo, o pilietis vaikšto prie namo. Dirbo kartu su kolega R. V.. Atvykus į įvykio vietą, išlipo iš automobilio, su kolega išsiskyrė: kolega nuėjo kalbėtis su iškvietusiais policiją asmenimis, o liudytojas pro namo priekį pastebėjo pėdsakus, esančius sniege ir sekė šiais pėdsakais. Eidamas pėdsakais ir išlindęs į daugiabučio namo kiemą, išgirdo, kad vienoje iš laiptinių kažkas klykia. Pribėgęs prie laiptinės, pamatė vyrą ir moterį. Vyras rankoje turėjo peilį, tuomet liudytojas liepė jam mesti peilį ir išeiti į lauką, tai vyriškis ir padarė – išėjo į lauką, numetė peilį ir pareiškė einąs namo. Tada tą asmenį liudytojas sulaikė ir pristatė į tarnybinį automobilį. Paklausus vyriškio, kas vyksta, pastarasis nieko negalėjo paaiškinti. Vežant į policijos areštinę, sulaikytasis sakė, kad jis buvo užsakytas, kalbėjo apie plutoninius ginklus, ateivius. Pristačius į policijos komisariatą, jis sakė, kad kovoja su antgamtinėmis jėgomis, su ateiviais. Šis asmuo buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiūrai ir po to į Mažeikių policijos komisariato areštinę. Prieš šį įvykį buvo melagingas pranešimas, neva kažkokį pilietį apstojo 10 asmenų, kurie mėtosi iš strėlių ar iečių. Atvykę ir patikrinę informaciją, suprato, kad tai netiesa. Tai buvo apie 18 val. Pranešėjas buvo prisistatęs R. vardu.

Liudytojas Š. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. R., paties įvykio nematė. Su G. R. sutarė gerai, buvo leidęs jam pagyventi liudytojui priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) G. R. buvo ramus žmogus, nieko niekada neužgaudavo. G. R. sakė, kad vartoja alkoholinius gėrimus apie 10 metų, nemanė, kad jam kažkas vaidenosi. Matydavo G. R. kiekvieną dieną ir jis nuolatos vartodavo alkoholį, tai pastebėdavo iš jo būsenos. Tą dieną, kai įvyko įvykis, liudytojas buvo užvažiavęs pas jį, nustebo, kad jo nerado namuose, važiavo ieškoti. Liudytojas dažnai užvažiuodavo pasižiūrėti į sodybą. Kitą dieną skambino į policiją, kad yra dingęs G. R.. Negalėjo suprasti, kada G. R. vaidendavosi, nors šis yra sakęs, kad buvo kažkas atvažiavęs ieškojo liudytojo ir jį kažkas nori primušti.

Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną 2016-01-02 G. R., apie 6 valandą ryto, atėjo pas jį ir pasakė, kad jį užpuolė, paklausė, ar gali padėti apsiginti. Jis pradėjo rodyti į medžius ir pasakė, kad jį vejasi žmonės. Liudytojas turėjo pusę butelio alaus, pagalvojo, kad įpils jam, gal pagerės. Davė išgerti, po to pasakė, kad jį palydės. Kol apsirengė, išėjo į lauką, ten jau G. R. nebuvo, matyt, jis patraukė per laukus pas kaimyną. Kitą dieną sužinojo, kas atsitiko. Š. J. pasakė, kad pas jį buvo atėjęs G. R., ir jis davė jam cigaretę. Š. J. sakė, kad G. R. buvo nesavas. G. R. liudytojas pažįsta ilgai, išgerdavo kartu su juo, bet nebuvo pastebėjęs, jog anksčiau jam vaidentųsi.

Liudytojas J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. pažįsta iš matymo. 2016 m. sausio 2 d. 6.45 val. liudytojo mama išėjo į lauką ir pamatė, kad kažkas stovi prie lango ir prožektoriumi šviečia į langą. Nuėjo paklausti, ko reikia, G. R. stumtelėjo mamą ir įbėgo pas juos į virtuvę. Liudytojas, išgirdęs didelį triukšmą, įpuolė į virtuvę, o G. R. tuo metu bandė užrakinti duris. Mama neleido užrakinti durų. R. pasakė, kad jį vejasi ir nori nušauti. Mama pasakė, kad jam vaidenasi, jis atsisėdo prie stalo, kambario durys buvo praviros, jis pradėjo klausinėti, ar dar kas nors gyvena su liudytoju, pastarasis nutylėjo ir nieko nepasakė. Jis paprašė cigaretės, liudytojas padavė jam cigaretę, pasakė, kad virtuvėje nerūko, tuomet G. R. atsisėdo prie krosnies, parūkė, pasakė, kad jam vaidenasi. G. R. sakė, kad jam vaidenosi, jog jį nori nušauti. Jis pasėdėjo 5 minutes ir išėjo. Daugiau jo nematė.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. R. yra jos brolis. Niekada nėra mačiusi savo brolio agresyvaus, nes jis vaikus labai myli. Brolis vartoja alkoholinius gėrimus nuolat, jis buvo gydytas tris, keturis kartus. Apie įvykį tik girdėjo iš nuogirdų. Tą naktį, kai įvyko įvykis, jis skambino liudytojai. Ji perskambino iš ryto, brolis atėjo pas ją apie 8 val. ryto. Būdavo, kad jis naktį paskambindavo. Atėjęs jis pasakė, jog susipyko su Š. Š., iš kurio nuomojasi sodybą, kad važiuos gyventi į V.. Tuo metu buvo pagiringas. Liudytoja davė jam 2 eurus. Brolis yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“, po to jį atleido. Per visą šį laikotarpį jo tokio agresyvaus nėra mačiusi. Po gydymosi nuo alkoholio jis ištverdavo pusę metų ir vėl pradėdavo gerti.

Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-02, apie 18 val., ėjo į tvartą šerti gyvulių, namuose paliko miegantį savo vyrą, baigusi darbus, grįžo į namą, pamatė, jog užrakintos durys. Pasibeldus duris atidarė jos vyras, užėjus į namą, pamatė, kad yra G. R.. Liudytojai paklausus, iš kur jis atsirado, G. R. pasakė, kad bijo, kad jį pagaus, užmuš. Tuomet liudytoja liepė jam dingti iš jos namų, G. R. pasiėmė maišiuką ir išėjo. Liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini). G. R. gyvena netoli jų. Tą vakarą G. R. buvo keistas, užsidėjęs kepurę, sakė, kad G. R. gaudo, užmuš. Kai liudytoja liepė jam išeiti, jis išėjo geranoriškai. Kas buvo jo maišelyje, nežino.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-01-02 vakare užėjo į namus G. R., pasakė, kad užrakintų liudytojas duris, nurodydamas, kad jį kažkas vejasi. Liudytojas pasiūlė išgerti alaus, jis sutiko, išgėrė alaus. Atrakino duris, parėjo namo žmona ir jį išvarė. Anksčiau su G. R. nėra bendravęs, matydavo, kad jis gyveno netoli, ir viskas. Kai G. R. buvo atėjęs pas liudytoją į namus, prižadino liudytoją, nes jis miegojo. Kai G. R. pasakė, kad jį kažkas vejasi, paprašė liudytojo duoti telefoną paskambinti policijai. Davė liudytojas jam telefoną, bet ar prisiskambino G. R. kam nors, ar ne – nežino. G. R. atsinešė apie litrą alaus, kartu išgėrė.

Ekspertė Zita Kazėnienė teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji atliko ekspertizę, nustatė, kad G. R. uždraustos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo – ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sąmonės sutrikimu būsenos, dėl savo psichikos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Nurodė, jog išvadoje nuosekliai aprašė visa tai, kas išdėstyta dokumentuose, ką pavyko išsiaiškinti atliekant psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Ekspertė pateikė savo analizę, o psichologė pateikė savo analizę, ir padarė bendrą išvadą, kad, retrospektyviai įvertinus G. R. psichikos būseną jam inkriminuojamos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu, galima teigti, kad tuo metu jis buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo – ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sąmonės sutrikimu būsenos, dėl to negalėjo konkrečiai suvokti realybės, visapusiškai ir kritiškai vertinti situacijos, organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesio. Ekspertizės metu jokių psichikos sutrikimų nestebėjo, išskyrus tai, kad jam nuo 2006 m. konstatuota priklausomybė nuo alkoholio. G. R. jam inkriminuojamos baudžiamos veikos padarymo metu buvo ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sąmonės sutrikimu būsenos, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų. G. R. gali būti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme. G. R. dėl savo psichinės būsenos nėra pavojingas visuomenei, tačiau dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo būdo išlieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei, todėl rekomendavo jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. G. R. tikrai nesimuliavo, dėl ilgalaikės alkoholinės identoksikacijos jį ištiko agresijos priepuolis. Jam buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas, nuo ilgalaikio, intensyvaus ir aktyvaus alkoholio vartojime jam išsivystė psichozė.

Mano, kad jį turėtų stebėti psichiatras kartu su priklausomybės ligų gydytoju, skirti nerimą malšinančius vaistus. Jeigu G. R. būtų paleistas į laisvę, jam staigiai psichozė nepasikartotų, jis yra rami asmenybė ir pats turėtų būti suinteresuotas lankytis pas gydytojus, kad tai nepasikartotų.

Iš 2016-01-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 96/2016(04) matyti, jog A. B. nustatyta durtinė žaizdelė kaklo priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje. Durtinė žaizdelė kaklo priekiniame paviršiuje padaryta kontaktuojant su duriančių savybių turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimai kaklo dešinėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai, nustatyti A. B., galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, prieš kreipiantis į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninę 2016-01-03. Sužalojimai, nustatyti A. B., padaryti 3 trauminiais poveikiais. A. B. nustatyta durtinė žaizdelė kaklo priekiniame paviršiuje padaryta kontaktuojant su duriančių savybių turinčiu daiktu. A. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaklo dešinėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai, nustatyti A. B., tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 69).

Iš 2016-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 403/2016(04) matyti, jog E. R. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje, paviršinė durtinė žaizda dešinio sąnario srityje. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Paviršinė durtinė žaizda dešinio sąnario srityje padaryta kontaktuojant su duriančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai, nustatyti E. R., padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai, nustatyti E. R., galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, prieš kreipiantis į VšĮ Mažeikių ligoninę 2016-01-02. Sužalojimai, nustatyti E. R., visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 85).

2016-01-02 įvykio vietos apžiūros protokole matyti, jog užfiksuota įvykio vieta Akmenės r., (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, ir Akmenės r., (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti prožektorius, kepurė, plaukų sruoga, vaikiškas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Plento g. 11 paimtas peilis bei moteriškas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 tomas, b. l. 23–40).

2016-03-23 apžiūros protokole matyti, jog apžiūros metu įvykio vietoje paimto peilio geležtės ilgis 12,00 cm., rankenos ilgis 9,00 cm. Tai pat paimti prožektorius, kepurė, vaikiškas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo, moteriškas megztinis, ant kurio matosi pažeidimai ir rudos spalvos dėmės, galimai kraujo, plaukų sruoga (1 tomas, b. l. 121–128).

2016-02-19 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(115)-ISI-1012 nurodoma, kad ant tyrimui pateikto peilio, paimto 2016-01-02 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Akmenės r., rankų pėdsakų nerasta (1 tomas, b. l. 112–113).

2016-04-11 Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(115)-ISI-2046,nurodoma, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2016-01-02 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Akmenės r., mėginiuose Nr. 1, Nr. 3 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėginyje Nr. 2 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėginyje Nr. 4 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (tarp jų ir kraujo), tinkamų tik vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR. Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, kadangi mėginyje Nr. 4 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų. Mėginyje Nr. 4 rasti tinkami tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologiniai pėdsakai ir mėginiuose Nr. 1, Nr. 3 rastas vyro kraujas priklauso tam pačiam vyrui (1 tomas, b. l.115–116).

Iš alkotesterio „Alkotest“ duomenų matyti, jog 2016 m. sausio 2 d. 21.19 val. užfiksuota įtariamajam G. R. nustatytas 1,56 % promilės girtumas (2 tomas, b. l. 47).

Iš 2016-05-11 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-04133-16 nutrauktas dėl G. R. sužalojimo, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 9 p., BK 28 str. 2 d. (2 tomas, b. l. 44–46).

Iš 2016-03-02–04-19 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-9/2016 matyti, jog G. R., gim. (duomenys neskelbtini), jam inkriminuojamos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo - ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sąmonės sutrikimu būsenos, dėl psichikos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Įtariamasis G. R. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. R. pažintinė veikla (dėmesys, mąstymas, atmintis) nesutrikusi.G. R. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. G. R. būdingi pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai netrukdo jam teisingai suvokti aplinkos įvykius ir faktus, juos įsiminti bei vėliau atgaminti, tačiau dėl savo psichikos būsenos byloje nagrinėjamo jvykio metu jis negalėjo teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir negali duoti apie tai parodymų. G. R. dėl dabartinės psichikos būsenos gali būti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. G. R. dėl dabartinės psichikos būsenos nėra pavojingas visuomenei, tačiau dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo būdo išlieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei, todėl rekomenduojame jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 tomas, b. l. 29–33).

Iš VšĮ Akmenės r. psichikos sveikatos centro pažymos Nr. 1 matyti, jog G. R. 2 kartus gydytas Šiaulių priklausomybės centre: diagnozė – abstinencijos būklė vartojant alkoholį (1 tomas, b. l. 146).

Iš Šiaulių priklausomybės ligų centro 2016-01-28 pažymos Nr. S3-13(123) matyti, jog kaltinamasis G. R. įrašytas į įskaitą, jam nustatytos diagnozės: 2006-03-06 F103- psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė. 2009-07-09 F100 – ūminė intoksikacija alkoholiu; 2011-03-30 F103 – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį (1 tomas, b. l. 151– 199).

Iš 2016-08-12–09-08 Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-32/2016 išvadų matyti, jog G. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; šiuo metu G. R. nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; G. R. būdingos individualios psichologinės savybės netrukdė suvokti įvykius ir neturėjo esminės įtakos jo veiksmams tiriamos veikos padarymo metu; G. R. dėl psichikos būklės gali neprisiminti tiriamo įvykio ir jo aplinkybių; G. R. nesimuliuoja psichikos sutrikimo ar psichinės ligos; G. R. dėl dabartinės psichikos būsenos nėra pavojingas visuomenei, tačiau dėl jam diagnozuojamos priklausomybės nuo alkoholio ir toliau intensyviai vartojant alkoholį bei nekeičiant gyvenimo būdo išlieka tikimybė, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, dėl kurių jis gali tapti pavojingu visuomenei, todėl rekomenduoja skirti ambulatorinį stebėjimą pas narkologą; G. R. dėl psichikos būsenos gali būti apklausiamas teisme, dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę (2 tomas, b. l. 197–203).

Tai, jog G. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodoma nukentėjusiųjų G. B., E. R., mažametės A. B. įstatyminės atstovės T. B., liudytojų R. S., A. L., J. J., Š. Š., V. ir A. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, specialisto išvadomis, ekspertizės aktais, ekspertės Z. Kazėnienės apklausa, kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad G. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 1 p., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., požymius, nes G. R., pagal pateiktas ekspertų išvadas, kurių objektyvumu ir pagrįstumu teismui nėra pagrindo abejoti, būdamas laikino psichikos veiklos sutrikimo – ūminio psichozinio sutrikimo su delyriniu sąmonės sutrikimu būsenos, dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2016-01-02 apie 19.40 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), pasikėsino nužudyti mažametę A. B., tačiau veikos nebaigė, nes mažametės tėvas G. B., panaudodamas fizinę jėgą, mažametę patraukė nuo G. R., taip pat ir 2016-01-02, apie 19.50 val. Akmenės r., (duomenys neskelbtini), peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajai E. R., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau veikos nebaigė, nes G. R. sulaikė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas. Neginčijamai nustatyta, jog tiek dėl pasikėsinimo nužudyti mažametę A. B., tiek dėl pasikėsinimo nužudyti E. R. veiksmus atliko G. R., jis nebaigė veiksmų dėl nuo jo nepriklausančios valios, tarp jo atliktų veiksmų ir pasekmių – pasikėsinimo nužudyti (specialistų išvados, 1 tomas, b. l. 69, 85) buvo tiesioginis priežastinis ryšys. G. R. šių veikų padarymo metu konstatuotas laikinas psichikos veiklos sutrikimas – ūminis psichozinis sutrikimas su delyriniu sąmonės sutrikimu, t. y. būsena, dėl kurios G. R., darydamas įstatymo uždraustas veikas, negalėjo suvokti šių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl šios priežasties G. R. dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, yra pripažintinas nepakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str.). Esant šioms aplinkybėms, G. R. atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant išvengti tikimybės, kad gali pasikartoti alkoholinės kilmės psichoziniai sutrikimai, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 1d. 1p.).

Byloje yra nukentėjusiojo ir mažametės A. B. atstovo pagal įstatymą G. B. civilinis ieškinys dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš G. R.. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr 2K-77/2011). Šiuo atveju G. R. nėra kaltinamas nusikaltimo padarymu, tik nustatyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl to baudžiamojo proceso įstatymas nenumato civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir A. B. atstovo pagal įstatymą G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

G. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 tomas, b. l. 3 – 4) naikintinos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, žibintuvėlis, kepurė, plaukų sruoga, moteriškas megztinis, kurie perduoti saugoti į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį ( 1 tomas, b. l. 129), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); vaikiškas megztukas, kuris taip pat perduotas saugoti į Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambarį ( 1 tomas, b. l. 129), nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajam G. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318 str. 1d., 3d., 313 str., 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. R. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje.

G. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal G. R. gyvenamąją vietą.

G. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios A. B. atstovo pagal įstatymą G. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai: peilį, žibintuvėlį, kepurę, plaukų sruogą, moterišką megztinį, kurie saugomi Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambaryje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti; vaikišką megztuką, kuris saugomas Telšių AVPK Akmenės r. PK daiktų saugojimo kambaryje, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti G. B..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.