Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai R. S., L. K., G. P., J. S., I. B., V. P., G. P. ir V. B. (toliau – kartu ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) panaikinti 0,2495 ha žemės sklype (paskirtis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba, NŽT) Skuodo skyriaus (toliau – Skuodo skyrius) vedėjo 2022 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 15SK-143-(14.15.110 E.) nustatytą 0,0096 ha kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis); 2) panaikinti 1,3601 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (paskirtis - kiti žemės ūkio paskirties sklypai) 2022 m. kovo 2 d. Skuodo skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 15SK-132-(14.15.110 E.) nustatytą 0,309 ha kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Ieškinyje nurodo, kad:

1.1. Ieškovai 2023 m. sausio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 277 pagrindu, tapo žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypai), bendrasavininkais ir iš Nekilnojamojo turto registrų išrašų sužinojo, jog minėtiems žemės sklypams administraciniais aktais yra nustatyti kelio servitutai. Ieškovų vertinimu, ginčijamų servitutų nustatymo momentui realiai neegzistavo įstatymo imperatyviai numatyta aplinkybė - objektyvi būtinybė sudaranti teisinį ir faktinį pagrindą tokiems servitutams nustatyti. Jų nuomone, tokios aplinkybės nėra ir šiai dienai. Sklypai yra apsupti viešpataujančio daikto, t y. norint patekti į Sklypus būtina naudotis viešpataujančiu daiktu, o ne atvirkščiai kaip nustatyta administraciniais aktais. Nei iki servitutų nustatymo nei po jų nustatymo, viešpataujančio daikto savininkas A. J. šiuo servitutu nesinaudoja, kadangi tam nėra net realios galimybės - nesant kelio ir būtinumo važiuoti su sunkiąja žemės ūkio technika per ieškovų sklypus, nesuardant jų dangos ir nepadarant žalos ieškovams, nėra galimybės.

1.2. Ieškovai kreipėsi į Tarnybą su prašymu panaikinti servitutus administracine tvarka, tačiau Tarnyba informavo, jog administraciniu aktu negali panaikinti servitutų, kadangi nesutinka viešpataujančio daikto savininkas A. J.. Ieškovų nuomone, nustatyti servitutai turi būti panaikinti, pašalinant nepagrįstą ieškovų turtinių teisių suvaržymą.

5. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovų Sklypai yra viduryje atsakovo žemės sklypo, kuriame naudmenos yra išsidėsčiusios ypatingai specifiškai. Rytinėje žemės sklypo dalyje yra natūralios pievos ir ganyklos, kurias atsakovas siekia naudoti pagal paskirtį, tačiau tam būtina į jas patekti su specialia žemės ūkio technika. Rytinė atsakovo žemės sklypo dalis yra žemiau, paupyje, pelkėta. Atsakovo žemės sklypo reljefas krenta iš vakarų į rytus, šis reljefo kritimas eina per mišką, todėl vienintelė vieta, tinkama nuvažiuoti nuo vakarinės atsakovo žemės sklypo dalies į žemesnę rytinę dalį yra mišku neapaugusi ir sausesnė ieškovų žemės sklypuose esanti servitutų vieta. Atsakovas žemės sklypą įsigijo banko kredito pagalba, šias investicijas ir rizikas prisėmęs tik įvertinęs visas galimybes patekti į rytinę žemės sklypo dalį, o jo tikslas buvo išsaugoti esamą mišką, užtikrinti, kad jis nebus kertamas. Pirkdamas žemės sklypą, atsakovas apie ginčo servitutus buvo informuotas ir šie servitutai buvo būtina sąlyga, kurios nesant atsakovas nebūtų įsigijęs savo žemės sklypo. Žemės sklypas viduryje yra apaugęs mišku, kuris yra tankus, o žemės sklypo reljefe į rytinę pusę yra ženklus nuolydis, dėl ko nėra galimybės kitose vietose nuvažiuoti su specialia žemės ūkio technika. Be to, žemės sklypo rytinėje dalyje yra drėgnų pievų, pelkynų. Tai riboja galimybę važinėti bet kurioje žemės sklypo vietoje, o per ginčo servitutus patenkama iš esmės į vienintelę galimą važiuoti vietą rytinėje atsakovo žemės sklypo pusėje.

5.2. Atsakovo manymu, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai veikė aktyviai. Ieškovai neįrodinėjo ir neįrodė, kad nuo servitutų nustatymo pasikeitė kokios nors konkrečios servituto nustatymą lėmusios aplinkybės. Priešingai, ieškovai nuosekliai teigė ir savo pozicijos nepakeitė iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kad servitutų nustatymui būtinumo niekada ir nebuvo. Teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, pats suformulavo, kokias aplinkybes teismas laiko „pasikeitusiomis“ ir jas išdėstė Sprendimo 39 punkte. Ieškovai nenurodė nei vienos aplinkybės, kurią jie laiko pasikeitusia lyginant servitutų nustatymo momentą su šiuo metu esančia situacija. Tačiau servitutų panaikinimas galimas tik nustačius servituto nustatymą lėmusių aplinkybių pasikeitimą. Teismo posėdžio metu išklausius ieškovų kviestus liudytojus, taip pat buvo išsiaiškintos aplinkybės apie būtent dar iki servitutų nustatymo buvusią padėtį, apie neva nuo seno per mišką buvusį kitą kelią, kuriuo neva buvo patenkama į viešpataujančio žemės sklypo rytinę pusę, nenaudojant ieškovų žemės sklypų, ir t.t. Vėliau ieškovai į bylą pateikė Konsultacinę išvadą, kurioje buvo nurodoma, kad per mišką eina kitas senas kelias, kuris neva yra gerai išsilaikęs, tik apaugęs želdiniais dėl nenaudojimo. Išvadoje šis kelias įvardintas Kelias B. Visos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovai nuo pat kreipimosi į teismą momento iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos taip ir neįvardino ir neįrodė jokios konkrečios servituto nustatymą lėmusios aplinkybės pasikeitimo, o savo poziciją grindė išimtinai tuo, kad niekada ir nebuvo jokio būtinumo nustatyti ginčo servitutus.

5.3. Teismas esminių aplinkybių pasikeitimu laikė faktą, kad pasikeitė tarnaujančių ir viešpataujančio daikto savininkai. Tačiau tokia aplinkybė negali būti pagrindas konstatuoti servituto būtinumo išnykimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.135 straipsnio pagrindu ir tokios teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui. CK 4.111 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (išskyrus CK 4.132 straipsnyje numatytą atvejį, kai servitutas baigiasi, jeigu tas pats asmuo tampa viso viešpataujančiojo ir viso tarnaujančiojo daikto savininku). Kaip nurodė matininkas R. P., kelio servitutai būtent tam ir buvo nustatomi, kad kai bus perleisti ginčo žemės sklypai, būtų galimybė per šiuos žemės sklypus važiuoti (2024 m. gegužės 30 d. garso įrašo 3:47:00). Taigi, savininkų pasikeitimas ateityje kaip tik ir buvo viena iš aplinkybių, lėmusių sprendimą tokius servitutus nustatyti, todėl galiausiai tokiai aplinkybei įvykus, tai negali būti laikoma servituto būtinumo išnykimą lemiančiu faktu. Nėra jokio loginio ar teisinio pagrindo teigti, kad NŽT sprendimais suformuotus žemės sklypu galiausiai perleidus privatiems asmenims, tai laikytina kokiu nors servitutų nustatymą lėmusių aplinkybių pasikeitimu. Lygiai taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad esminiu aplinkybių pasikeitimu laikytinas faktas, kad atsakovas įgijo viešpataujantį žemės sklypą iš kito taip pat privataus asmens – E. I.. Kaip paaiškino apklausta teismo posėdyje E. I., ji kaip tik naudodavosi ieškovų Sklypais, kur nustatyti servitutai, patekimui į rytinę savo žemės sklypo dalį ir su tuometiniu žemės naudotoju A. P. dėl to ginčų iš esmės nebuvo. Taip pat ji paaiškino, kad ieškovų tėvai sodybą įsigijo būtent iš jos tėvų, tačiau nei kol sodybos savininkais buvo E. I. tėvai, nei po to kai jos šeima pardavė sodybą ieškovų tėvams, jokio jai žinomo kito kelio per mišką nėra buvę.

5.4. Teismas nepagrįstai servituto būtinumo išnykimą grindė aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė nei vienas proceso dalyvis, o ypač bylos nagrinėjimo ribas nustatę ieškovai. Servituto būtinumas ir jo išnykimas negali būti siejamas su tuo, kas konkrečiu atveju yra tarnaujančio ar viešpataujančio daikto savininkas, todėl teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos servituto būtinumo išnykimą lėmusiomis aplinkybėmis. Priešingu atveju tai sudarytų pagrindą tarnaujančio daikto savininkams piktnaudžiauti šiuo servituto pasibaigimo pagrindu – fiktyviai didinti savininkų skaičių, nusistatyti servitutui trukdančią naudojimosi tvarką, ginčyti servituto būtiną vien dėl to, kad pasikeičia viešpataujančio daikto savininkas ir t.t. Byloje ieškovai daug dėmesio skyrė nustatyti aplinkybes, nulėmusias servituto būtinybę, tačiau kitų dviejų aplinkybių neįrodinėjo (ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis).

5.5. Kaip nustatyta iš matininko R. P. apklausos, kelio servitutai formuojant žemės sklypus buvo suformuoti pagal žemės sklypų savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinės NŽT nurodymą, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrintas patekimas į atsakovo žemės sklypo rytinę pusę (2024 m. gegužės 30 d. garso įrašo 3:45:00). Kaip nurodė matininkas, kelio servitutai būtent tam ir buvo nustatomi, kad kai bus perleisti ginčo žemės sklypai tretiesiems asmenims, kad būtų galimybė per šiuos žemės sklypus važiuoti (2024 m. gegužės 30 d. garso įrašo 3:47:00). Be to, matininkas nurodė, kad vietovėje dėl reljefo nelabai buvo kitos vietos, kuria būtų galima privažiuoti prie viešpataujančio žemės sklypo rytinės pusės (garso įrašo 3:50:00, 4:02:30), ir matė natūroje bei iš orto foto, kad servituto vieta jau buvo išvažinėta (garso įrašo 3:51:00). Matininkas nematė kitos galimybės, per kur dar būtų galima patekti į viešpataujančio žemės sklypo rytinę pusę (garso įrašo 4:00:00).

5.6. Jeigu iš tiesų, kaip įrodinėjo ieškovai, servitutų nustatymo metu nebuvo objektyvaus būtinumo nustatyti servitutus, tai turėtų būti traktuojama, kaip servituto nustatymas esant ne objektyviam, o sutartiniam būtinumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023). Kadangi ši teismų praktika buvo formuojama būtent byloje dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui (bylų ratio decidendi sutampa), tai rodo, kad kasacinis teismas laiko, jog netgi ir administraciniu aktu nustatant servitutą, jis gali būti grindžiamas ne vien tik objektyviu, bet ir sutartiniu jo būtinumu. Byloje nustatyta, kad ginčo servitutai nustatyti NŽT sprendimai, o tuo metu NŽT įgyvendino ir šių žemės sklypų savininkės patikėtinės pareigas, todėl laikytina, kad pats tarnaujančių žemės sklypų savininkas savo valia apsunkino savo nuosavybę ginčo servitutais. Šiuo metu NŽT neigiant, kad pasikeitė kokios nors jos sprendimą nustatyti servitutus lėmusios aplinkybės, netenka teisinės prasmės konkrečių šių aplinkybių tyrimas, kadangi ištyrus šias aplinkybes būtų nustatyta tik tai, ar šios servitutų nustatymą lėmusios aplinkybės buvo grindžiamos objektyviu ar visgi sutartiniu būtinumu nustatyti servitutus. Teismo Sprendimo 39 punkte nurodytos aplinkybės, kuriomis servitutų būtinumo išnykimą grindė teismas, pačios NŽT nebuvo pripažintos, kaip servitutų nustatymą lėmusios aplinkybės, tokių aplinkybių neįrodinėjo netgi patys ieškovai, todėl tokiais motyvais grįsdamas servituto būtinumo išnykimą, teismas išplėtė ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinį grindė aplinkybėmis, kurios nepateko į bylos nagrinėjimo ribas, ir kurios akivaizdžiai netgi nebuvo NŽT sprendimus nustatyti servitutą lėmusiomis aplinkybėmis.

5.7. Kadangi ieškovai neginčijo pačių NŽT sprendimų, ir prašė panaikinti servitutą, pasikeitus esminėms aplinkybėms, būtent ieškovams teko procesinė pareiga įrodyti, kad aplinkybės pasikeitė iš esmės, lyginant su buvusiomis servitutų nustatymo metu. Ieškovai to nedarė. Vietoje to, jie įrodinėjo, kad servituto nustatymo būtinumo niekada ir nebuvo. Tačiau oficialiais rašytiniais dokumentais – NŽT sprendimais – būtinumas nustatyti servitutą laikytinas įrodytu, kol tai nebus paneigta kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Ieškovai neįrodė, kad šiuo metu jau egzistuoja kokia nors reali ir užtikrinta galimybė daiktą naudoti pagal paskirtį. Ieškovai įrodinėjo tik tai, kad toks naudojimas būtų galimas neva įsirengus kelią jų siūlomoje vietoje per mišką.

5.8. Ieškovai pateikė į bylą UAB „Drava“ Konsultacinę išvadą dėl žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) nustatyto Kelio servituto (tarnaujančio daikto) būtinumo, kurioje nurodoma, kad Kelias B yra kelias, kad jis yra gerai išsilaikęs ir kad jį galima naudoti važiavimui transporto priemonėmis. Konsultacinėje išvadoje darydamas išvadą, kad Kelias B neva yra kelias, G. K. nenurodo, kokiais faktiniais duomenimis remiantis jis tokią išvadą daro. Nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju būtų buvę rasti kokie nors minėti kelio, kaip statinio, elementai, nėra duomenų, kad būtų daryti kokie nors perkasimai, šurfai ar kitokie tyrimo veiksmai patikrinti, ar tai, kas įvardinama Keliu B, iš tiesų turi nors vieną kelio, kaip statinio, elementą. Taip pat nėra aišku, kokiais tyrimo duomenimis remiantis yra daroma išvada, kad Kelias B yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nėra jokių duomenų, kad būtų buvęs vertintas gruntas, jo geologiniai parametrai, nėra duomenų, kad būtų buvę vertinama melioracijos sistemos nebuvimo aplinkybė, drenažinių griovių išsidėstymas būtent siūlomo Kelio B vietoje, ir netirta, kokie būtų šių griovių panaikinimo neigiami padariniai atsakovo ir pačių ieškovų sklypams, nėra duomenų ir apie tai, kad G. K. būtų buvę pateikti duomenys apie poreikį pravažiuoti būtent sunkiasvore žemės ūkio technika ir pan. Nepateikti jokie duomenys, kad G. K. turėtų statybų inžinieriaus kvalifikaciją, todėl šiam asmeniui nėra suteikta teisė nei projektuoti, nei statyti, nei tirti (ekspertuoti) statinius, jų konstrukcijas, jų atitikimą esminiams statinių reikalavimams, vertinti statinio, grunto tinkamumą naudoti pravažiavimu ir kt. Todėl G. K. pateikta nuomonė apie tai, ką jis matė Kelio B vietoje, apie tos vietos būklę ir galimybę naudoti ją pravažiavimui, nėra grindžiama jokia jo turima kvalifikacija ar specialiomis žiniomis.

5.9. Atsakovas pateikė ieškovams pasiūlymą baigti bylą taikiai, visiems: tiek atsakovui, tiek ir ieškovams naudojant ieškovų nurodomą neva geros būklės esantį Kelią B. Atsakovas nurodė, kad jeigu jau ieškovai teigia, kad Kelias B iš tiesų egzistuoja ir jis yra tinkamas naudoti, tai siekiant kuo mažiau apsunkinti tiek atsakovo žemės sklypą (per kurį į savo žemės sklypus patenka patys ieškovai), tiek ir ieškovų žemės sklypą (kuriuose yra ginčo servitutai), atsakovas siūlo visiems važiuoti Keliu B, tačiau ieškovai atsisakė patys naudoti Kelią B. Vien tik vizualiai lyginant abi alternatyvas matyti, kad Kelias A yra šiuo metu faktiškai egzistuojantis, tinkamas važiuoti transporto priemonėmis, inžinerinis statinys, kuriam suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Tuo tarpu ieškovų nurodoma alternatyva Kelias B yra miško proskyna, kurioje eina paviršinio vandens nuvedimo griovys, kurį ieškovai tapatina su neva likusia kelio vėžia. Matyti, kad Kelio B vietoje nėra jokių kelio elementų, jokios kelio dangos, net ir kokios nors istorinės, buvusios, tokių duomenų nerado ir nepateikė netgi ieškovų prašymu šią vietą apžiūrėjęs ir Konsultacinę išvadą pateikęs specialistas. VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2024 m. spalio 9 d. parengtame Paviršinio vandens nuvedimo griovių nužymėjimo plane pažymėta ieškovų siūloma Kelio B vieta. Ši informacija rodo, kad ieškovai siūlo atsakovui patekti į rytinę žemės sklypo pusę važiuojant mišku ir dar paviršinio vandens nuvedimui skirtu grioviu, kas prasilenkia su elementaria logika. Informacija iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos (DOK-28728) rodo, kad atsakovo žemės sklype nėra melioracijos statinių. Nėra melioruoti tik atsakovo ir ieškovų žemės sklypai, tuo tarpu visos aplink esančios teritorijos buvo melioruotos. Dėl to nuo viso atsakovo žemės sklypo vakarinės dalies paviršinės nuotekos nuteka mišku į rytinę žemės sklypo dalį, ir dėl ko miško paklotė nuolatos yra prisotinama drėgme. Todėl neįmanoma naudoti nei miško paklotės, nei ypač ieškovų nurodyto drenažinio griovio važiavimui per mišką su žemės ūkio technika. Miško paklotė yra per minkšta važiuoti transporto priemonėmis, o važiavimas drėgmei surinkti skirtu drenažiniu grioviu yra tiesiog negalimas.

5.10. Atsakovas pateikė grafinę medžiagą, kuri patvirtina, kad panaikinus kelio servitutus, atsakovas nebegalėtų naudotis didesne nei 100 metrų ilgio esamo kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa, einančia per atsakovui priklausantį mišką iki ieškovų žemės sklypų, todėl atsakovas turėtų įrengti naują daugiau nei 200 metrų ilgio kelią. Ieškovai teigė, kad jų žemės sklypuose kelio servituto vietoje taip pat nėra kelio, tik pieva. Tačiau ieškovų žemės sklypai yra apsaugoti nuo paviršinio vandens apsauginiais grioviais (tai patvirtino ir apklausta E. I.), todėl ieškovų žemės sklypuose yra nepalyginamai sausiau, nei greta esančiame miške. Antra, ieškovų žemės sklype yra kiemas, kuris iš dalies persidengia su nustatytų servitutu ir yra tinkamas (ir netgi tiesiogiai skirtas) važiuoti transporto priemonėmis, o grynai per pievą einantį servituto dalis sudaro tik apie 80 metrų atkarpą, kas yra nepalyginamai mažiau, nei ieškovų siūlomas daugiau nei 200 metrų ilgio važiavimas klampia miško paklote ir dar drenažiniu grioviu. Taip pat būtent per ieškovų sodybą reljefas yra nepalyginamai nuožulnesnis, nei kitose atsakovo žemės sklypo vietose, ką patvirtino matininkas R. P.. Ieškovai neįrodė, kad šiuo metu jau egzistuoja reali ir užtikrinta alternatyva, su kurios realiu buvimu kasacinis teismas ir sieja galimybę panaikinti servitutą išnykus jo būtinumui. Akivaizdu, kad ieškovų nurodoma alternatyva Kelias B toli gražu savo techninėmis savybėmis negali būti net lyginamas su realiai esamu ir (duomenys neskelbtini) pavadinimą turinčiu Keliu A bei sausame žemės sklype per kiemą einančiu servitutiniu keliu.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Tenkindamas ieškinio reikalavimus teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismo išvados prieštaringos, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, lėmusių neteisingą bylos išnagrinėjimą, neišsiaiškino ir netinkamai vertino faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, be to, skundžiamu sprendimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias tiek tinkamo atsakovo pasirinkimo, tiek servituto panaikinimo, išnykus jo būtinumui, klausimus.

6.2. Apeliantės manymu, žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), savininkų pasikeitimas niekaip nesudaro pagrindo panaikinti administraciniais aktais nustatytus kelio servitutus. Be to, patys ieškovai ieškinio faktinį pagrindą nurodė visiškai kitą, t. y. prašė panaikinti kelio servitutus ne dėl to, kad pasikeitė tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų savininkai, o dėl to, kad išnyko servitutų būtinumas. Nurodo, kad servitutų būtinumas nėra pasibaigęs, o ieškovai nėra pateikę jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad viešpataujantis daiktas (atsakovo A. J. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)) gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu - ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), įregistruotais kelio servitutais. Minėti kelio servitutai buvo nustatyti tam, kad viešpataujantį daiktą būtų galima tinkamai naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį (žemės ūkio). Nustatytais kelio servitutais yra galimybė patekti į atsakovo A. J. žemės sklypo rytinę dalį, kuri yra už atsakovo žemės sklype esančio 8,2500 ha miško žemės ploto. Jokio kito privažiavimo prie šiame žemės sklype esančių žemės ūkio naudmenų (viso 13,2700 ha), kurios yra rytinėje žemės sklypo dalyje (už miško žemės), nėra, todėl visiškai nepagrįsti ieškovų teiginiai, jog ginčijamų servitutų nustatymo momentui neegzistavo (ir dabar neegzistuoja) įstatymo numatyta būtinybė, sudaranti teisinį ir faktinį pagrindą tokiems servitutams nustatyti. Šiuos argumentus neabejotinai patvirtino prie atsiliepimo pridėta ortofoto medžiaga, kurioje labai aiškiai matėsi, kad pravažiavimai dabartiniu metu ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose egzistavo bei buvo naudojami nuo seno (mažiausiai nuo 1995 m.) ir jokio kito būdo (kelio), kaip patekti į rytinę atsakovo žemės sklypo dalį, esančią už miško žemės ploto, tikrai nėra, tačiau į šią svarbią įrodomąją medžiagą teismas kažkodėl neatsižvelgė ir dėl jos skundžiamame sprendime nepasisakė.

6.3. Kelio servitutai sutartiniais ženklais yra pažymėti ieškovų žemės sklypų planuose, kuriuos po atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų 2022 m. vasario 17 d. parengė VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas R. P.. Atkreipė dėmesį, kad minėtus žemės sklypų planus, žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktus yra suderinusi (pasirašiusi) ankstesnio žemės sklypų savininko A. P. įgaliotas asmuo - R. S., kuri yra viena iš dabartinių šių žemės sklypų bendrasavininkių, o tuo pačiu ir viena iš ieškovų, todėl ieškinyje klaidingai (tikėtina sąmoningai) yra teigiama, jog informacija apie žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), nustatytus kelio servitutus ieškovams tapo žinoma tik iš Nekilnojamojo turto registrų išrašų.

6.4. Nuo pat šios civilinės bylos inicijavimo ieškovai teigė ir bandė įrodinėti ne kažkokių aplinkybių, lėmusių servitutų nustatymą, pasikeitimą, o apskritai servitutų būtinumo nebuvimą nuo pat jų nustatymo momento, tačiau pačių administracinių aktų, kuriais buvo nustatyti ginčijami servitutai, kažkodėl teismui neskundė bei neprašė šių aktų panaikinti. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei įvertinus tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ginčijami servitutai buvo nustatyti tik tam, kad būtų galimybė patekti į atsakovo žemės sklypo rytinę dalį, esančią už tame pačiame žemės sklype esančio miško ruožo, bei nenustačius jokios kitos realiai egzistuojančios ir užtikrintos alternatyvios galimybės tinkamai naudoti visą viešpataujantį daiktą (žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)), akivaizdu jog panaikinus ginčijamus servitutus būtų prarasta (panaikinta) galimybė naudoti visą viešpataujantį daiktą pagal paskirtį.

6.5. Kelio servitutas yra vienas iš žemės servitutų. Juo suteikiama teisė naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia konkrečioje sklypo vietoje, susisiekimo tikslais. Tokia žemės sklypo vieta (servituto kelias) gali turėti kelio elementų Kelių įstatymo prasme, bet gali jų ir neturėti. Svarbu, kad tokia žemės sklypo vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų žemės sklypuose įregistruotais kelio servitutais yra tinkama galimybė važiuoti žemės ūkio technika, o ieškovų siūlomu važiuoti miško žemėje tariamai esančiu kitu keliu „B“ yra tik teorinė galimybė patekti į atsakovo žemės sklypo rytinę dalį (tai akivaizdžiai matėsi ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu), akivaizdu, kad minėti susisiekimo (pravažiavimo) variantai nėra lygiaverčiai. Be to, patys ieškovai teikdami teismui paaiškinimus apie miške tariamai esantį kitą kelią „B“, nurodė, jog tam reikėtų įrengti kelią, iškirsti menkaverčius krūmus, o iš to seka, jog šiai dienai nėra galimybės kitokiu būdu patekti į visą atsakovo žemės sklypą, todėl teismo padaryta išvada, kad atsakovas neva turi objektyvią galimybę naudotis visa turima žeme nevaržant ieškovų interesų, yra klaidinga bei nepagrįsta. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančiai medžiagai bei tai pačiai Konsultacinei išvadai. Nurodo, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų ar kompetentingo specialisto išvados apie tai, kokius, pasak ieškovų, menkaverčius krūmus reikėtų pašalinti, norint įsirengti naują pravažiavimo kelią per miško žemę į atsakovo žemės sklypo rytinę dalį. Galbūt šioje ieškovų nurodomoje vietoje apskritai negalima atlikinėti jokių medžių ar krūmų kirtimo darbų, todėl ieškovų teiginiai apie tai, jog kelio „B“ įrengimui tereikia pašalinti tik menkaverčius krūmus, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

6.6. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad sąlygos nuo to laiko, kai žemės sklypams buvo nustatyti kelio servitutai, iš esmės nepasikeitė, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad yra įrengtas lygiavertis servitutiniams keliams kitas kelias, kuriuo atsakovas galėtų tokiomis pat sąlygomis patekti į savo žemės sklypo rytinę dalį, esančią už miško žemės. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio 27 punkte net pažymėjo, jog „atsakovas neįrodė, kad negali patekti į savo žemės sklypą ar jo dalį nesinaudodamas servitutiniu pravažiavimu“. Tokiu būdu teismas esminių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, nors tokias aplinkybes turi įrodinėti ieškovai.

6.7. Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes institucija neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, o tai sudarė pagrindą ieškinį prieš Nacionalinę žemės tarnybą atmesti, ko teismo ir prašė. Nacionalinė žemės tarnyba galėjo būti traukiama kaip atsakovė tik tuo atveju, jeigu ieškovai ginčytų administracinius aktus, kurių pagrindu ginčo sklypuose buvo nustatyti kelio servitutai, tačiau ieškovai byloje tokio reikalavimo nereiškė. Be to, ieškovai teismui neskundė ir NŽT 2023 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 15SD-2482-(14.15.137 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo ieškovams G. P. ir L. K. buvo pateikta informacija, jog NŽT neturi teisinio pagrindo priimti sprendimo dėl kelio servitutų žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), panaikinimo bei siūlė šį klausimą su atsakovu spręsti teismo keliu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 4.135 straipsnio 2 dalis), tačiau nei ieškovai, pateikdami ieškinį, nei teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tokia teisės norma nesivadovavo. Maža to, sprendimo 17 punkte teismas net pažymėjo, kad nesutinka su šiais NŽT argumentais.

6.8. Teismas padarė klaidingą išvadą pažymėdamas, jog rašte Nr. 15SD-2482-(14.15.137 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, ieškovams nebuvo pateikta informacija apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra netinkamas subjektas spręsti ieškovų prašymą dėl servitutų panaikinimo. Šiuos teiginius vienareikšmiškai patvirtina rašte nurodyta informacija, o būtent ši pastraipa: „Kadangi žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) įregistruoti kelio servitutai gali būti panaikinami tik esant visų žemės sklypų bendrasavininkų ir servitutinių kelių naudotojo A. J. susitarimui, Jūs ir kiti žemės sklypų bendrasavininkai patys turite tartis su A. J. dėl galimybės administracine tvarka panaikinti žemės sklypuose įregistruotus kelio servitutus. Nesant bendro susitarimo, lieka galimybė kreiptis į teismą dėl kelio servitutų panaikinimo“. Bylose dėl servitutų panaikinimo išnykus jų būtinumui, atsakovu turi būti traukiamas tik viešpataujančio žemės sklypo savininkas, o ne tas asmuo, kurio administraciniu aktu buvo nustatytas ginčijamas servitutas, todėl akivaizdu, jog Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamoje byloje atsakovu buvo pasirinkta nesant tam teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

5. Ieškovai R. S., L. K., G. P., J. S., I. B., V. P., G. P. ir V. B. pateikė atsiliepimus į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuos prašo apeliacinius skundus atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.3. Apeliantas A. J. nurodo, kad teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023 suformuotos taisyklės, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Taigi šios bylos atveju panaikinus servitutą nebus jokio poreikio nustatinėti kitus servitutus, kadangi pagal geolokaciją atsakovas į savo sklypą patenka nesant būtinumo naudojimosi ieškovų sklypais, nes šie randasi atsakovo sklypo apsuptyje, todėl atsakovas į ieškovų sklypus patenka per savo sklypą, o ne atvirkščiai. Atsakovui A. J. nebus būtinumo ir statyti inžinerinio statinio-kelio, kadangi tokio kelio nebuvo iki ginčo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvus, ieškovai laikosi pozicijos, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytų motyvų pagrindu.

9.4. Ieškovai laikosi pozicijos, kad teismo išvados dėl NŽT procesinės padėties yra argumentuotos, pagrįstos ir priešingai nei nurodo atsakovas NŽT, ginčo teisinis pobūdis sąlygoja NŽT procesinę padėtį kaip atsakovo. Todėl naikinti teismo sprendimą, šiuo atsakovo apeliacinio skundo motyvu, nėra teisinio pagrindo.

9.5. Ieškovai laikosi pozicijos, kad teismas tinkamai ir argumentuotai motyvavo teismo sprendimą dalyje dėl servituto nustatymo ir pasibaigimo pagrindų pilnumoje visapusiškai ir objektyviai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo NŽT apeliacinio skundo nurodytais motyvais dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovo NŽT nurodomos skundo aplinkybės, kad teismas netinkamai atliko visumos įrodymų vertinimą, neatskleidė bylos esmės, todėl teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu, neatitinka tikrovės ir prasilenkia su bylos medžiaga.