- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-1010-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15124-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- E. Š.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui A. P., dalyvaujant institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters, L. Š. tėvas; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 525 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-01, kol dukra sulauks pilnametystės; už paskutiniųjų trejų metų laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2012-11-01 priteisti 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas yra jos dukros L. tėvas, tačiau gera valia savo tėvystės nepripažįsta, su dukra nebendrauja ir materialinio išlaikymo jai neteikia. Dukrą nuo gimimo augina ir išlaiko viena, tačiau jos gaunamo darbo užmokesčio užtenka tik minimaliam pragyvenimui, tuo tarpu dukra auga, jos poreikiai didėja. Atsakovas, kaip tėvas, turi pareigą prisidėti prie dukros išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareikštais reikalavimais sutiko iš dalies. Atlikus DNR ekspertizę, atsakovas pripažino savo tėvystę L., gimusios 2006-09-20, atžvilgiu. Sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad gaunamos pajamos ir turimi finansiniai įsipareigojimai neleidžia skirti ieškovės reikalaujamą 525 Lt išlaikymą bei sumokėti 18 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad galėtų mokėti dukrai L. kiekvieną mėnesį 350 Lt dydžio išlaikymą, o taip pat sumokėti 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą per dvejus ar net trejus metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra L. Š. tėvas, nustatė nepilnametės L. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, kol dukra sulauks pilnametystės ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros įstatyminei atstovei – ieškovei; priteisė iš atsakovo ieškovės turėtas 1 661 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 162 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad tėvų pareiga teikti tinkamą išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir negali būti pateisinama gaunamomis vidutinėmis pajamomis ar kitų vaikų išlaikymu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas staliaus specialybę, turėtų dėti visas pastangas, kad gautų didesnes (papildomas) pajamas, o tuo pačiu pagerintų savo turtinę padėtį ir galėtų teikti tinkamą išlaikymą visiems keturiems savo vaikams. Sprendė, kad atsakovas nesąžiningai elgiasi dukros L. atžvilgiu, kadangi teikia išlaikymą kitiems savo vaikams, tuo tarpu dukrai L. nuo jos gimimo atsakovas nieko nėra skyręs, nei lėšų, nei kokių nors daiktų, su dukra atsakovas visiškai nebendrauja. Atsižvelgęs į tą faktą, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti keturis vaikus, kad L. dar nelanko mokyklos, neturi specialių poreikių, priteisė jai iš atsakovo 450 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2012-10-23 (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.) ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteista po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-23 iki kol dukra sulauks pilnametystės bei 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas ir priimti naują sprendimą – L. Š. išlaikymui priteisiant 350 Lt kas mėnesį mokamų perdiodinių išmokų nuo 2012-10-23 iki kol dukra sulauks pilnametystės bei 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą; sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstyti lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Priteistas išlaikymo dydis perdiodinėmis išmokomis nėra pagrįstas, nėra aišku, kuo remiantis yra nustatyta būtent tokia iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai suma. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai; jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne, išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pirmos instancijos teismas priteisdamas nepilnametei L. išlaikymo dydį, pastarosios poreikių nenustatinėjo ir nustatydamas 450 Lt išlaikymo dydį atsižvelgė tik į šalių gaunamas pajamas. Pažymi, jog ieškovė nepateikė duomenų apie dukros poreikius. Dėl nepilnametės dukros poreikių nenustatymo, pirmos instanicjos teismas negalėjo taikyti proporcingumo principo; skundžiamame sprendime nenurodyta, kokia išlaikymo dalis tenka motinai ir kokia tėvui.
2. Nurodo, jog šiuo metu, įvertinus jo turtinę padėtį, neturi galimybės teikti 450 Lt mėnesinį išlaikymą. Teigia, jog jo gaunamas pajamas sudaro 2 000 Lt darbo užmokestis, turi vieną transporto priemonę, kurios vertė sudaro 3 000 Lt. Anot apelianto, šiuo atveju turėtų būti vertinami ir jo turimi įsipareigojimai – mokėti pusę sumos mėnesinio kredito įmokos, t.y. 784, 96 Lt, komunalinius mokesčius, be to turi ir kitų išlaikytinių – turi dar tris vaikus, kurių poreikiai taip pat turi būti tenkinami. Pažymi, kad teismas negali priteisti vaikui daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
3. Pažymi, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo; ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis – 190 351 Lt, tuo tarpu jis jokio nekilnojamojo turto neturi. Taip pat ieškovė gauna 1 200 Lt darbo užmokestį, kitų išlaikytinių neturi. Dėl nurodytų aplinkybių, spręstina, jog ieškovė turi galimybę teikti didesnę išlaikymo dalį nepilnametei dukrai.
4. Teigia, jog dėl turimo profesinio išsilavinimo objektyviai neturi galimybės gauti didesnį atlyginimą nei dabar gauna, kuris, kaip staliui, ir taip yra nemažas. Dėl darbo valandų, neturi galimybės susirasti papildomo darbo, tuo tarpu pirmos instancijos teismas ieškovės galimybių gauti didesnes pajamas nevertino, nors pastaroji taip pat yra jauno ir darbingo amžiaus.
5. Pažymi, jog išlaikymo teikimas kitiems vaikams nereiškia nesąžinigumo įrodymo. Pažymi ir tai, jog apie nepilnametės dukros Lukrecijos tėvystę sužinojo tik atlikus DNR ekspertizę, iki tol nežinojo turintis dar vieną dukrą ir objektyviai negalėjo vykdyti išlaikymo pareigos, todėl jo elgesys negali būti laikomas nesąžiningu.
6. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo turimas turtas ir įsipareigojimai kitiems trims išlaikytiniams nesudaro galimybės sumokėti tokio dydžio išlaikymo. Turint pareigą sumokėti tokio dydžio sumą, kitų nepilnamečių vaikų poreikiai nebegalėtų būti tenkinami ir pats atsakovas negalėtų pasirūpinti net minimaliomis savo gyvenimo sąlygomis.
5. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti ne visi ieškovės reikalavimai, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
Šalies argumentai
1.Pirmos instancijos teismas nepilnametės šalių dukros poreikius tinkamai nustatė atsižvelgęs į bylos duomenis, jos paaiškinimus bei išvadą teikiančios institucijos byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, t.y. ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vėjelis“ lankymas, dailės būrelio lankymas. Pažymi, jog teismas nustatė, jog šalių dukra tuoj pradės lankyti mokyklą, kas neišvengiamai reikš didesnes išlaidas, skirtų vadovėlių, kitų mokymosi priemonių pirkimui, taip pat vaiko kultūriniam ir socialiniam lavinimui.
2. Apeliantas, kuris niekada ir taip nesurūpino savo dukra, neskyrė jai jokios paramos teigia, jog 450 Lt išlaikymas per mėnesį yra didelis ir mažintinas iki 350 Lt, nors pirmos instancijos teismo priteista suma ir taip yra mažesnė už paprastai teismų praktikoje priteisiamą pusės MMA dydį, kuris orientuotas tik į pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimą.
3. Remiantis kasacinio teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama, prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginiai, kad jam tenka didelė finansinė našta ir jis kas mėnesį moka dalį savo sugyventinės būsto kredito, išlaiko kitus vaikus, negali būti vertinami sudarančiais pagrindą mokėti mažesnio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai L. Š..
4. Nurodo, jog apelianto sugyventinė, su kuria apeliantas augina du nepilnamečius vaikus, turi didesnes finansines galimybes užtikrinti protingus savo ir apelianto vaikų poreikius. Teigia, jog dėl to mažesnio išlaikymo priteisimas nepilnametei dukrai neigiamai nepaveiks kitų apelianto vaikų interesų, kadangi apeliantas pareigą juos išlaikyti dalinasi su jų motina, kurios materialinės galimybės, teikiant išlaikymą, yra didesnės ir nelemia apelianto turtinės padėties pablogėjimo ir nepažeidžia vaikų lygybės principo.
5. Pažymi, jog jos gaunamas darbo užmokestis yra žymiai mažesnis nei apelianto; tai, kad ji turi nekilnojamojo turto, nereiškia, jog iš šio turto gali susikurti pridėtinę vertę, kai vienas iš nekilnojamojo turto objektų yra jos ir dukros gyvenamasis būstas. Ieškovės teigimu, ji neprivalanti parduoti turimo nekilnojamojo turto vien tam, kad apeliantas išvengtų savo įstatyminės pareigos, kurio nevykdė nuo nepilnametės dukros gimimo.
6. Teigia, jog apeliantas negali būti laikomas sąžiningu, nes apie dukters gimimą buvo informuotas ir turėjo visas galimybes atlikti DNR testą, jei abejojo, kad jis nėra ieškovės dukters tėvas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje yra keliamas klausimas dėl apelianto pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą t.y. dėl teismo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms.
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas savo pareigos išlaikyti nepilnametę šalių dukrą, atlikus DNR tėvystės nustatymo testą, neginčijo, tačiau teismui nurodė, jog jo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti išlaikymą dukrai mokant periodines 350 Lt išmokas per mėnesį. Atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėti pirmos instancijos teismas konstatavo, jog pakankamas atsakovo teikiamas išlaikymo dydis vaikui šiuo atveju būtų 450 Lt dydžio mėnesinės išmokos. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat prašo sumažinti pirmos instancijos teismo priteistą 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki 6 000 Lt bei sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstyti lygiomis dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, t.y. gaunamą darbo užmokestį, turimus įsipareigojimus kredito įstaigoms bei atsižvelgiant į tai, kad be nepilnametės ginčo šalių dukros, turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą, neturi galimybės teikti 450 Lt kas mėnesį mokamo išlaikymo, tuo labiau sumokėti 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Apelianto argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio neproporcingumo jo turtinei padėčiai atmestini. Pažymėtina, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas tuo, jog atsakovas turi kitų finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdant jam lieka minimalios pajamoms. Apeliantas nurodo, jog jam tenka didelė finansinė našta padedant sugyventinei mokėti jos būsto kreditą. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo mokėti mažesnio išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Pažymėtina, jog apeliantas į savo sugyventinės būstą investuoja gera valia, kuri nėra sąlygota būtinybės ir ši jo pareiga neturi pirmenybės prieš turimą įstatyminę tėvo pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Būtinumą mažinti išlaikymo dydį apeliantas argumentuoja ir tuo, jog be L. Š. turi tris kitus nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi pareigą išlaikyti ir dėl pirmos instancijos teismo priteisto 450 Lt dydžio mėnesinio išlaikymo L. Š., neturės galimybės teikti būtiną išlaikymą kitiems savo vaikams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis turi nepilnametį vaiką su buvusia sutuoktine bei du nepilnamečius vaikus su dabartine sugyventine, negali iš esmės įtakoti ginčo šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio, kadangi kitus apelianto vaikus išlaikyti pareigą turi ir jų motinos. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nors apeliantas teigia, jog dėl darbinių funkcijų vykdymo už miesto negali realizuoti galimybės papildomai užsidirbti, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti papildomą darbą ir kad tokio darbo paieškos buvo nesėkmingos (CPK 12 str., 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su argumentais, jog pirmos instancijos teismas priteisė kas mėnesį mokamų išlaikymo išmokų sumą neatsižvelgęs į ginčo šalių nepilnametės dukros poreikius. Byloje pateikta pažyma apie mokestį už L. Š. ugdymą darželyje (b.l.79), taip pat kvitai, kuriais buvo apmokėtas mergaitės papildomas užsiėmimas – dailės būrelis (b.l.80). Nustatyta ir tai, jog mergaitė tuoj pradės lankyti pradinę mokyklą, kas lems neišvengiamai didesnes išlaidas, mokyklinių vadovėlių ir kitų reikmenų pirkimą, taip pat poreikį užtikrinti kultūriniam ir socialiniam lavinimui reikalingų užsiėmimų lankymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo priteista išlaikymo suma po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis negali būti vertinama kaip nepagrįsta ir priteista nesiaiškinant nepilnametės L. Š. poreikių.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės turtine padėtimi pažymėtina, jog apeliantas nuo pats dukros gimimo neteikė jai ne materialinės, nei moralinės paramos, taigi šiuo atveju ieškovė užtikrino, jog iš esmės būtų patenkinti nepilnametės šalių dukters būtiniausi poreikiai gyvenamam būstui, maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi. Pažymėtina ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog ieškovei, kaip turinčiai nekilnojamojo turto, vieną išlaikytinį ir neišnaudotas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, turėtų būti perkeliama didesnė našta išlaikyti šalių nepilnametę dukrą.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų, atmesti apelianto reikalavimai dėl pirmos instancijos teismo priteisto įsiskolinimo sumažinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priteisiant išlaikymo įsiskolinimą svarbu nustatyti tai, ar asmuo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, šią pareigą vykdė atitinkamais būdais, teikdamas moralinę, finansinę paramą. Kadangi apeliantas nuo pats dukters L. Š. gimimo neteikė jai jokio išlaikymo, pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo, kurį teikti yra apelianto, kaip tėvo pareiga, įsiskolinimą. Tuo tarpu aplinkybė, jog apeliantui galimai nebuvo žinoma, kad jis yra L. Š. tėvas, taip pat apelianto lėšų šiam įsiskolinimui padengt neturėjimas, nepaneigia nepilnamečio vaiko teisės gauti tą išlaikymą, kuris jam buvo reikalingas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės reikalavimus patenkinus dalinai, proporcingai mažintinas jai iš apelianto priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 93 str. 1 d.). Pirmos instancijos teisme dėl reikalavimų priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą ieškovė patyrė 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 50 Lt už pažymas, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 688 Lt (850 ×81/100), kurias sudėjus su išlaidomis, patirtomis dėl reikalavimų dalyje dėl tėvystės nustatymo ir nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo (525 Lt už ekspertizę, 286 Lt žyminis mokestis), bendra ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmos instancijos teisme mažintina iki 1 499 Lt. Tuo tarpu iš atsakovo valstybės naudai buvo priteista 162 Lt žyminio mokesčio (už kurio mokėjimą ieškovė buvo atleista) bei 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovės reikalavimų atsakovo atžvilgiu buvo atmesta, valstybei iš atsakovo priteistina suma mažintina iki 151 Lt (186×19/100). Šis procesinės teisės normos pažeidimas, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto pirmos instancijos teismo sprendimo.
Atmetus apeliacinį skundą ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98); Ieškovė patyrė 850 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 248). Nurodytos išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus honoraro už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 balandžio 23 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovei E. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 499 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt devynių litų); sumažinti valstybei iš atsakovo A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį iki 151 Lt (vieno šimto penkiasdešimt vieno lito).
Priteisti ieškovei E. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 850 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.