- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2-146-743/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- K. A.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna, Darius Mockūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei D. B. dėl 6 550 Eur skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 550 Eur skolos, 137 Eur palūkanų bei penkis procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 6 687 Eur sumos nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (t. 1, el. b. l. 22–28; t. 1, b. l. 10–12).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2021 m. kovo 16 d. bankiniu pavedimu ieškovas paskolino 6 550 Eur atsakovei. Pavedimo mokėjimo paskirties skiltyje nurodyta, kad tai – paskola. Atsakovei 2021 m. balandžio 30 d. išsiuntė registruotu laišku prašymą, kuriame nurodė per 30 dienų, skaičiuojant nuo šio prašymo gavimo dienos, grąžinti ieškovui 6 550 Eur skolą į ieškovo nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė skolos negrąžino. Ieškovas kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl teismo įsakymo dėl 6 550 Eur skolos ir palūkanų išdavimo. Teismas priėmė teismo įsakymą dėl 6 550 Eurų skolos ir palūkanų priteisimo, tačiau atsakovė išreiškė prieštaravimą dėl šio teismo įsakymo ir jis neįsiteisėjo. Atsižvelgęs į tai, ieškovas ieškiniu kreipėsi dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikdamas teisinius argumentus nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos gavėjui tokią pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimas atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ieškovo 2021 m. kovo 16 d. bankinis pavedimas, kaip kitas skolos dokumentas, patvirtina paskolą tarp ieškovo ir atsakovės. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 873 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinama pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovė, po 2021 m. balandžio 30 d. prašymo grąžinti skolą, jos negrąžino, todėl ji iš jos priteistina.
Motyvuojamoji dalis
Dėl palūkanų priteisimo nurodo, kad CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sudarymo momentu. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutartis sudaryta 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma 2021 m. kovo 16 dienai buvo 5,13 procentai metinių palūkanų, todėl atsakovė nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 dienos turi sumokėti ieškovui 137 Eur palūkanų (6550 Eur x 0,014 procentai x 150 dienų).
Atsižvelgęs į tai, ieškovas prašo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakydamas į atsakovės argumentus pažymi, kad jis su atsakove bendrai negyveno, jis tik suteikė savo gyvenamajame name kambarį gyventi atsakovei ir neigia, kad nurodytieji 6 550 Eur pervesti atsakovei siekiant jai padovanoti automobilį. Jokio automobilio jis atsakovei nepirko ir nedovanojo, ji jį pati susirado ir įsigijo už jo paskolintus pinigus. Neneigia turėjęs lytinių santykių su atsakove, buvęs ją išsivežęs atostogų.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Su ieškovu atsakovė nesudarė jokios paskolos sutarties, pervesdamas 6 550 Eur atsakovei, ieškovas savo nuožiūra nurodė – paskola. 2020 m. lapkričio mėnesį, atsakovė pradėjo kartu gyventi su ieškovu kaip šeima jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), planavo kurti šeimą, kartu šventė šventes, leido atostogas. Ieškovas išreiškė norą nupirkti atsakovei automobilį, jį surado, abu kartu automobilį apžiūrėjo ir 2021 m. kovo 15 d. į atsakovės sąskaitą pervedė 6 550 Eur. Atsakovė 6 200 Eur sumokėjo už automobilį, likusius 350 Eur išleido jų abiejų poreikiams, nes tuo metu gyveno kaip šeima. Nors automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad už automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta 5 200 Eur, tačiau ši suma nurodyta neteisingai, nes realiai sumokėta buvo 6 200 Eur: 5 200 Eur pavedimu ir 1 000 Eur grynais. Atsakovui smurtaujant, elgesio nekeičiant, ieškovė 2021 m. balandžio 14 d. nutraukė santykius su atsakovu, pasiėmė daiktus ir sugrįžo pas tėvus į Lazdijų r. sav. Atsakovas jai grasino, buvo paėmęs jos telefoną, buvo ją ne kartą mušęs, todėl jo bijodama ji kreipėsi į policiją parašydama dėl to pareiškimą. Jai 2021 m. balandžio 14 d. bendraujant su policijos pareigūnais, jai paskambino jos sesuo ir pasakė, kad K. A. yra jos namuose, todėl ją link namų lydėjo policijos ekipažas ir pakeliui į jos namus policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriame buvo K. A. su draugais. Siekdama nutraukti visus ginčus dėl K. A. dovanoto automobilio, ji sutiko surašyti šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir tokiu būdu grąžinti ieškovui už jo pinigus pirktą automobilį, tačiau surašant šią sutartį jai jis jokių pinigų nemokėjo. Ji tik vėliau susipažinusi su K. A. pakvitavimu pastebėjo, kad jame nurodyta, kad jis sumokėjo jai pinigus.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo ieškinį atmesti.
Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2020 m. pabaigos gyveno kartu nesudarę santuokos. 2021 m. kovo 15 d. ieškovas pervedė atsakovei 6 550 Eur, už kuriuos ieškovė nusipirko automobilį ,,Mercedes Benz“, o dalį išleido šalių poreikiams tenkinti. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovė automobilį neatlygintai perleido atsakovui pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 6 550 Eur paskolos priteisimo iš atsakovės. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
2021 m. kovo 15 d. K. A. pervedė D. B. 6 550 Eur; mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai – paskola (t. 1, el. b. l. 5). Iš D. B. sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. kovo 15 d. K. A. jai pervedė 6 550 Eur; tą pačią dieną ji pervedė mažajai bendrijai (toliau – MB) ,,(duomenys neskelbtini)“ 5 200 Eur automobilio ,,Mercedes Benz“ pirkimui; nuskaičiuotas 26 Eur banko mokestis (t. 1, el. b. l. 177; t. 1, b. l. 47). 2021 m. kovo 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi MB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. S., pardavė, o D. B. nupirko automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 5 200 Eur (t. 1, el. b. l. 61; t. 1, b. l. 23). 2021 m. balandžio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėja D. B. pardavė, o K. A. nupirko transporto priemonę ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina nurodyta 5 400 Eur; sutarties sudarymo vieta – Kaunas, viename iš egzempliorių (pateiktame ieškovo t. 1, el. b. l. 111), viršutiniame dešiniajame kampe įrašas – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK tyrėjas M. K. bei parašas (t. 1, el. b. l. 62, 111; t. 1, b. l. 24). Paslaugų teikimo sutartis–paraiška patvirtina, kad 2021 m. balandžio 20 d. K. A. automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė apžiūrai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, pageidaudamas patikrinti kuro pratekėjimą, važiuoklę bei visa kita (pardavimui); patikros metu nustatyti įvairūs trūkumai, kurių remontas kainuotų 1 077,99 Eur (t. 1, el. b. l. 112). 2021 m. balandžio 29 d. K. A. paštu išsiuntė prašymą D. B., kuriame nurodė, kad 2021 m. kovo 16 d. bankiniu pavedimu paskolino jai 6 550 Eur, prašo per 30 dienų, skaičiuojant nuo šio prašymo gavimo dienos, šią skolą grąžinti pervedant į sąskaitą; 2021 m. balandžio 30 d. prašymas išsiųstas (t. 1, el. b. l. 6–7). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. balandžio 14 d. D. B., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą, pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariatui (toliau – Lazdijų r. PK) protokolą–pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos buvęs draugas K. A. ją persekioja, rašinėja jai grasinančias žinutes, naudojasi jos telefonu, nes ji su juo nutraukė santykius. Prašo pakalbėti su K. A., kad jis jos neieškotų, nepersekiotų, nes ji su juo nenori bendrauti, atiduotų jai jos telefoną. Apklausta šioje byloje liudytoja, D. B. nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyveno su K. A. jo namuose (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje ji su juo santykius nutraukė. 2021 m. balandžio 13 d. apie 15 val. K. A. atvyko į jos tėvų namus, šaukė ant jos, grasino jai, atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną. Iš tyrėjo M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. balandžio 14 d. apie 10.30 val. į Lazdijų r. PK kreipėsi D. B., kuri skundėsi, kad buvęs draugas K. A. jai rašinėja grasinančias žinutes, atėmė iš jos telefoną. Bendraujant su D. B., jai paskambino sesuo, kuri pasakė, kad K. A. yra atvykęs į jos tėvų sodybą (duomenys neskelbtini) baltos spalvos automobiliu ,,Range Rover“. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, jie su tarnybiniu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini), pakeliui pamatė atvažiuojantį baltos spalvos ,,Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Jame buvo K. A., jo advokatu prisistatęs D. M. ir dar du asmenys, kurių vienas ir vairavo automobilį. K. A. nustatytas 1,64 promilių girtumas, jis nurodė, kad vyko atsiimti automobilio ,,Mercedes Benz“, už kurį yra padaręs piniginį pavedimą. Kadangi buvo gautas D. B. protokolas–pareiškimas dėl K. A. elgesio, kartu su sustabdytu ,,Range Rover“ ekipažu policijos pareigūnai nuvyko į D. B. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur buvo grįžusi ir D. B. (Duomenys neskelbtini) tarp D. B. ir K. A. vyko nesutarimai, kuriems aprimus, D. B. pirkimo–pardavimo sutartimi automobilį perleido K. A. 2021 m. balandžio 14 d. pranešimu D. B. patvirtino, kad automobilį ,,Mercedes Benz“ pardavė K. A. K. A. surašė pakvitavimą, kuriame nurodė, kad automobilį ,,Mercedes Benz“ iš D. B. nupirko, pinigus padavė grynais. Vyriausioji tyrėja R. Š. tarnybiniu pranešimu informavo, kad telefonu prevenciškai bendravo su K. A., išaiškino jam, kad D. B. nepageidauja su juo bendrauti, kad jis netrikdytų jos ir jos tėvų. 2021 m. balandžio 28 d. administracinė teisena pagal D. B. protokolą–pareiškimą nutraukta (t. 1, el. b. l. 77–105, Administracinio nusižengimo medžiaga ROIK 21132288339, prijungta prie civilinės bylos). 2020 m. gruodžio 15 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (ieškovo bendrovė) pažyma patvirtina, kad D. B. dirbo šioje bendrovėje vadybininke (t. 1, el. b. l. 117; t. 1, b. l. 30). Iš epikrizės matyti, kad (duomenys neskelbtini) D. B. atliktas nėštumo (13 savaičių) nutraukimas (t. 1, el. b. l. 118; t. 1, b. l. 31). Fotonuotraukose matyti: 2021 m. balandžio 10 d. fotonuotraukoje greta vienas kito K. A. ir D. B., vyriškis nuotraukoje apkabinęs merginą; 2021 m. balandžio 11 d. nuotraukos, kuriose (atskirose) K. A. ir D. B. Trakuose; 2021 m. vasario 14 d. fotonuotraukoje D. B. su puokšte raudonų rožių; 2021 m. kovo 25 d. K. A. Palangoje (t. 1, el. b. l. 178–181; t. 1, b. l. 48–51). Liudytojas R. I. (policijos pareigūnas) patvirtino, kad tarnybos metu 2021 m. balandžio 14 d., priiminėjant protokolą–pareiškimą iš D. B. dėl K. A. elgesio su ja, jai kažkas paskambino ir pasakė, kad ją persekiojantis buvęs draugas K. A. yra pas ją atvykęs, todėl nusprendė vykti kartu su D. B. Važiuojant link D. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pakeliui, pagal automobilio aprašymą, sustabdė automobilį, kuriame buvo K. A., jo advokatas ir dar du asmenys. K. A. paaiškino, kad jis ieško D. B., nes nori atsiimti automobilį. Tuomet jis su M. K. vyko į D. B. gyvenamąją vietą, ten vyko ir K. A. ekipažas, nuvažiavę ten rado ir grįžusią D. B. Kieme D. B. ir K. A. konfliktavo dėl automobilio ,,Mercedes Benz“. Kaip jis suprato iš K. A., apie pusę metų jis gyveno su D. B., duodavo jai pinigų, šis automobilis buvo ar tai jo duotas ar padovanotas jai, ar tai ji jam nebuvo už jį sumokėjusi, todėl jis reikalavo jį jam atiduoti, o D. B. sakė, kad automobilis yra jos. Jis matė, kad K. A. turėjo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su parašais, pagal kurią norėjo atsiimti automobilį. D. B. iš pradžių ginčijo tą sutartį, bet paskui sutiko su ja, sutiko atiduoti automobilį, sakė norinti tik ramybės, todėl buvo surašyta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis, kuri liko D. B. D. B. buvo susijaudinusi, jis matė, kad ji ir K. A. kažką rašė automobilyje, tačiau jis į tai nesigilino (t. 1, el. b. l. 150–151). Liudytojas M. K. (policijos pareigūnas) patvirtino, kad tarnybos metu, 2021 m. balandžio 14 d. į Lazdijų r. PK kreipėsi D. B. dėl pavogto telefono. D. B. pasakė, kad rašys pareiškimą dėl K. A. Pradėjus pildyti dokumentus, jai sesuo pranešė, kad jos buvęs draugas K. A. yra atvažiavęs pas D. B. tėvus (duomenys neskelbtini). Kadangi D. B. pasakojo, kad K. A. neblaivus būna agresyvus, o tą kartą jis buvo neblaivus, jis su R. I. taip pat nusprendė kartu su D. B. važiuoti į jos tėvų namus, siekiant išvengti konfliktų. Bevažiuojant pamatė K. A. apibudinimą atitinkantį baltos spalvos automobilį ,,Range Rover“, kurį sustabdė. Jame buvo K. A., jo advokatas ir dar du asmenys. Paklausus, kur vyksta, K. A. pasakė, kad važiuoja atsiimti automobilio iš D. B., už kurį pinigus yra sumokėjęs pavedimu. Tiksliai neprisimena, bet gali būti, kad K. A. mosavo kažkokiu rankose turėtu dokumentu, tačiau kokiu – nežino. Visi nuvyko pas D. B. tėvus, kur kieme K. A. ir D. B. aiškinosi dėl to automobilio. Iš visko jis suprato, kad tarp jų vyko skyrybos, nes D. B. ir K. A. kurį laiką kartu gyveno, D. B. nusprendė nutraukti ryšius, todėl kilo konfliktas. Kaip jis suprato, K. A. buvo pervedęs pinigų D. B., už kuriuos nupirktas automobilis, tačiau D. B. kažką kalbėjo apie duotus grynus pinigus, todėl kaip ten buvo su tais pinigais, jis tiksliai nesuprato. Suprato, kad automobilis ,,Mercedes Benz“ pirktas už D. B. pinigus ir yra jos. Po kažkiek laiko D. B. sutiko atiduoti automobilį K. A., todėl jis paskambino kolegei R. Š. ir pasiteiravo, kaip geriau visa tai įforminti. Ji pasiūlė surašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir kiekvienam pasirašyti pakvitavimus, kad daugiau pretenzijų vienas kitam neturi, todėl jis taip ir pasiūlė jiems padaryti. Prisimena, kad dar A. N. atvežė pirkimo–pardavimo sutarties blanką, tačiau nežino, ar pirkimo–pardavimo sutartis jau buvo surašyta ir tik trūko vieno egzemplioriaus, ar abu egzempliorius surašinėjo tą dieną. Jo įrašas, esantis ant vieno sutarties egzemplioriaus reiškia, kad jis dalyvavo tuose įvykiuose, tačiau negali patvirtinti, kad ta pirkimo–pardavimo sutartis buvo surašyta būtent tą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 14 d. Kadangi sutartyje nurodyta data 2021 m. balandžio 13 d., surašymo vieta – Kaunas, gali būti, kad ta sutartis tada ir buvo surašyta, jis pasirašinėdamas ant jos, nepastebėjo šių įrašų. D. B. buvo susijaudinusi, jis kelis kartus pasiteiravo jos, ar ši tikrai sutinka perduoti automobilį, tačiau ji patvirtino, kad sutinka. Be pirkimo–pardavimo sutarties buvo rašomi ir pakvitavimai, kiekvienas pasirašinėjo ant jų, bet nežino, ar pasirašantieji tekstą skaitė. Surašant pirkimo–pardavimo sutartį, pakvitavimus, niekas niekam jokių pinigų grynais ar pavedimais nemokėjo. Po dokumentų surašymo, dviese iš K. A. automobilio įsėdo į ,,Mercedes Benz“, kiti du – į ,,Range Rover“ ir visi išvažiavo. Neprisimena kalbų apie suklastotą parašą ar automobilio dovanojimą (t. 1, el. b. l. 152). Liudytoja R. Š. patvirtino, kad prisimena aplinkybes, kai 2021 m. balandžio mėnesį D. B. buvo kreipusis į policiją dėl draugo paimto telefono, aiškino, kad draugas atvažiuoja, grasina, nori atsiimti dovanotą automobilį. Pildant dokumentus, buvo pranešta, kad K. A. atvyko pasiimti automobilį, todėl pareigūnai su D. B. išvyko į vietą. Iš vietos jai skambino M. K., sakė, kad atvykęs asmuo su pirkimo–pardavimo sutartimi nori atsiimti automobilį, tai pasakiau, kad jeigu D. B. sutinka ir pripažįsta tą sutartį, tai tegu abu surašo pakvitavimus, kad vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Aš supratau, kad automobilis D. B., o kai M. K. pasakė, kad yra pirkimo–pardavimo sutartis, tai aš nesigilinau, nesiaiškinau, ar buvo mokami pinigai kam nors (t. 2, b. l. 11–12). Liudytojas K. B. patvirtino, kad žino, kad nuo 2020 m. pabaigos, po Visų šventųjų dienos, jų dukra D. B. apsigyveno su K. A. Jie parvažiuodavo pas juos, kartais abu, kartais viena dukra su K. A. automobiliu ,,Range Rover“, sveikino juos su Šv. Kalėdomis, žmoną sveikino su Kovo 8-ąja, jie su žmona jiems įdėdavo kiaušinių, kitų kaimo produktų. 2021 m. kovo mėnesį jie grįžo abu su ,,Mercedes Benz“ automobiliu, dukra pasigyrė, kad jai automobilį padovanojo K. A. Jam paklausus kiek kainavo automobilis, K. A. pasakė, kad už automobilį mokėjo apie 6 000 Eur, kad ne piniguose esmė, kad jei dukra bus gera, tai ne tik automobilį, bet ir žemės padovanos. 2021 m. per Šv. Velykas dukra parvažiavusi pasakė, kad K. A. ją sumušė, jos poakis buvo paraudęs. Jis su žmona dukrai liepė negyventi su juo, jei jis ją muša. Po Šv. Velykų K. A. buvo atvažiavęs pas juos, atsiprašė jų dukros, pabučiavo ją, prašė sugrįžti ir ji vėl sugrįžo. Netrukus po to, buvo balandžio mėnuo, dukra paskambino, skundėsi, kad smurtauja prieš ją, neleidžia išvažiuoti, todėl jis su žmona važiavo į Kauno r. sav. jos pasiimti, tačiau netoli Garliavos jau sutiko ją grįžtančią. Link namų važiavo vienas paskui kitą, nes dukra bijojo, kad K. A. ją persekios, tačiau Marijampolėje, nepastebėjus, kad K. A. ją sektų, jie su žmona sustojo parduotuvėje, o jų dukra nuvažiavo namo. Dar jiems su žmona būnant Marijampolėje, dukra paskambino žmonai, pasakė, kad K. A. atvažiavo pas ją į namus, tampė ją už plaukų, liepė grįžti. Sugrįžę sode rado išmėtytus daiktus, ant obels buvo užkibęs dukros plaukų kuokštas. Liepė dukrai ryte važiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą dėl tokio persekiojimo, todėl kitą rytą dukra išvažiavo į Lazdijus rašyti pareiškimo. Jai išvažiavus, atvažiavo K. A., skundėsi jam jų dukra, sakė, kad jis jai padovanojo automobilį, o ji laksto pas kitus, kad jis šito neleis, jis juos sužlugdys. Jis pasakė, kad dukra išvažiavo į Lazdijus, todėl jis taip pat pasakė važiuojantis į Lazdijus ieškoti dukros. Netrukus į namus grįžo dukra, policijos ekipažas ir K. A. automobilis ir visi kieme aiškinosi dėl to automobilio. K. A. rodė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kur jų dukra buvo pardavusi jam tą ,,Mercedes Benz“, sakė, kad pasiima automobilį pagal šią sutartį. Jam atrodė, kad ten ne dukros parašas. Dukra sakė, kad jis ją vertė rašyti tą sutartį, mušė, paėmęs už plaukų lenkė galvą prie sutarties, todėl dukra ginčijo tą sutartį. Po kurio laiko dukra sutiko atiduoti K. A. tą automobilį, vis sakė, kad tik paliktų ją ramybėje, žentas – A. N., atvežė pirkimo–pardavimo sutarties blanką, jie ją surašė policijos automobilyje, dukra pasirašė ir tą automobilį K. A. pasiėmė (t. 1, el. b. l. 152). Liudytoja D. B. patvirtino, kad jos dukra D. B. nuo 2020 m. lapkričio pradėjo gyventi su K. A., jie ir abu pas juos atvažiuodavo, kartais dukra viena grįždavo su K. A. automobiliu. 2021 m. kovo mėnesį ji pirmą kartą pamatė juodą ,,Mercedes Benz“ automobilį, nes ji su vyru buvo nuvažiavę į Alytų, kur susitiko dukrą su K. A., jie buvo su tuo automobiliu, dukra sakė, kad tai jos automobilis, kurį jai padovanojo K. A., šis taip pat patvirtino, kad padovanojo automobilį. 2021 m., prieš Šv. Velykas, tarp jų įvyko konfliktas, dukra grįžusi sakė, kad jis smurtauja ir su juo negyvens, tačiau po Šv. Velykų K. A. buvo atvažiavęs, atsiprašė ir dukra grįžo pas jį. 2021 m. balandžio 13 d. dukra paskambino, prašė atvažiuoti pas ją, nes K. A. prieš ją smurtauja, jos neišleidžia išvažiuoti. Ji su vyru važiavo jos parsivežti, tačiau sutiko netoli Garliavos. Kitą dieną K. A. vėl atvažiavo, norėjo atsiimti automobilį ir tada prie policijos surašė pirkimo–pardavimo sutartį, nes dukra sutiko jam atiduoti automobilį, kad tik jis paliktų juos ramybėje. Jis pinigų dukrai tikrai už automobilį nemokėjo, ji nematė jokių pinigų, nes K. A. net nesakė, kad perka automobilį, jis tik tvirtino, kad atvažiavo jo atsiimti, tai ir atsiėmė (t. 1, el. b. l. 188). Liudytoja A. N. (atsakovės sesuo) patvirtino, kad žino, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio jos sesuo D. B. su K. A. kartu gyveno. Ji yra mačiusi juos abu atvažiavusius pas tėvus, abu jie buvo atvažiavę jos aplankyti į gimdymo namus. Prisimena, kad 2021 m. kovo mėnesį, galėjo būti kovo 20 d., sesuo atvažiavo pas ją į namus su automobiliu pasidžiaugti ir parodyti, kad K. A. jį jai padovanojo. 2021 m. balandžio 14 d. jai paskambino sesuo ir paprašė iškviesti policiją, nes K. A. jai grasina, nori atsiimti dovanotą automobilį. Žino, kad vėliau jos vyras A. N. vežė sesei automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, el. b. l. 152–153). Liudytojas A. N. patvirtino, kad žino, kad D. B., jo žmonos sesuo, nuo 2020 m. Vėlinių gyveno su žymiai už ją vyresniu žmogumi K., kurį yra matęs kelis kartus (parodo į ieškovą K. A.). 2021 m. balandžio mėnesio viduryje D. B. paskambino jo žmonai, skundėsi, kad atvažiavęs K. A. ją stumdo, muša, todėl žmona jam liepė nuvažiuoti pasižiūrėti, kas ten vyksta. Kai nuvažiavau, K. A. jau nerado, matėsi išmėtyti daiktai, D. B. verkė, bijojo važiuoti į policiją, nes manė, kad jos kur nors gali laukti. Tuomet jis ją iki policijos palydėjo ir išvažiavo. Po kiek laiko paskambino uošvis K. B., paprašė atvežti pirkimo–pardavimo sutartį, pasakė, kad K. A. nori atsiimti padovanotą automobilį. Jis atspausdino pirkimo–pardavimo sutartis ir nuvežė, padavė uošviui. Ji tiksliai neprisimena, ar atvežė vieną sutarties egzempliorių ar du. Iš visko jis suprato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi K. A. atsiima dovanotą automobilį ,,Mercedes Benz“ (t. 1, el. b. l. 153). Liudytoja V. M. patvirtino, kad D. B. yra jos sesuo. Žino, kad ji nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyveno kartu su K. A., kuris jai nupirko automobilį. K. A. yra mačiusi keletą kartų pas tėvus, jis jai girdint yra sakęs, kad nupirko D. automobilį už 6 000 Eur. Ji žino, kad už automobilį apie 5 000 Eur D. B. pervedė į sąskaitą automobilio pardavėjui, o apie 1 000 Eur sumokėjo grynais forminant sutartį (t. 2, el. b. l. 12). Liudytojas K. K. patvirtino, kad jis užsiima automobilių tvarkymu. Prisimena, kad 2021 m. kovo mėn. pas jį su juodos spalvos automobiliu ,,Mercedes Benz“ buvo atvažiavę D. B. ir K. A., prašė apžiūrėti automobilį, nes kažkur bėgo kuras. Jis apžiūrėjęs pasakė, kad automobilio būklė prasta, pasiūlė grąžinti pardavėjui, remontuoti tokio automobilio nesutiko. Daugiau su nė vienu iš jų dėl to automobilio nebendravo (t. 1, el. b. l. 188). Liudytojas M. S. patvirtino, kad iki 2021 m. gegužės mėnesio buvo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau šalių nepažįsta, neprisimena automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybių. Pažiūrėjęs 2021 m. kovo 16 d. šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino, kad sutartyje parašas jo, jei tokia sutartis yra, tai ir automobilį jo bendrija bus pardavusi. Jei sutartyje nurodyta automobilio kaina 5 200 Eur, tai už tiek ir bus pardavę (t. 2, el. b. l. 12). Atsakovės pateiktame garso įraše girdisi vyro ir moters pokalbis. Moteris vyrą vadina K., klausia, kas toliau bus, klausia, kaip jie gyvens; vyriškis atsako, kad jis nepyksta, kad ,,...apsiženysim ir gyvensim“; vyras į moterį kreipiasi vardu D. (t. 1, priedas Nr. 1). Atsakovas pripažino, kad šis pokalbis yra tarp jo ir D. B., jis įvyko 2021 m. gegužės 21 d., tačiau jo skambučio tikslas – atsakovės skola jam, dėl tuoktuvių tiesiog juokavo (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdis, 41.30–42.02 min.).
Teismas konstatuoja:
1. Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pinigų skolinimo atsakovei faktui įrodyti ieškovas pateikė mokėjimo pavedimą, kuriuo pervedė į atsakovės banko sąskaitą 6 550 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad gavo ieškovo nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
Teismas pažymi, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).
Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste pažymėtini šie aspektai.
Ieškovas tvirtina, kad pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina jo valią perduoti atsakovei pinigus kaip paskolą, nes jame kaip mokėjimo paskirtis nurodyta – paskola. Sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumente, patvirtinančiame pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovas suabsoliutina mokėjimo nurodyme pavartotos sąvokos reikšmę, vertina atskirtai nuo kitų bylos duomenų.
Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodo, kad ji su ieškovu nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. balandžio mėn. pradžios gyveno kartu ir pervesti pinigai buvo skirti jai automobiliui įsigyti. Šalių kartu gyvenimo faktą patvirtino liudytojai K. B., D. B., A. N., V. M., A. N. Iš jų parodymų matyti, kad šalys kartu gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje, kartu lankėsi pas atsakovės šeimos narius, ieškovas ją įdarbino savo bendrovėje. Įdarbinimo faktą ieškovo bendrovėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir atsakovės pateikta pažyma. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų, pokalbio garso įrašo matyti, kad šalys kartu leido atostogas, ieškovas siūlė atsakovei tuoktis. Atsakovės paaiškinimai ir išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovė gyvenimo su ieškovu laikotarpiu buvo pastojusi, tačiau šalių santykiams pašlijus, nėštumą nutraukė. Iš aukščiau aptartų liudytojo R. I. parodymų matyti, kad ieškovas policijos pareigūnams pripažino faktą, kad kartu su atsakove gyveno apie pusę metų, ją materialiai rėmė. Aukščiau paminėto tikimybių pusiausvyros principo kontekste, visi šie įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog šalių bendras gyvenimas nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. balandžio mėnesio pradžios egzistavo, todėl teismas pripažįsta šį faktą nustatytu (CPK 178 straipsnis).
Ieškovo ir atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas 2021 m. kovo 15 d. atsakovei pervedė į sąskaitą 6 550 Eur, kuri tą pačią dieną 5 200 Eur pervedė MB ,,(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad kitą dieną – 2021 m. kovo 16 d., atsakovė už 5 200 Eur iš MB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovo pervesti pinigai buvo skirti jos automobiliui įsigyti ir ji, tuoj pat po pinigų gavimo, jį įsigijo. Kaip patvirtino liudytojas K. K., po automobilio įsigijimo ieškovas ir atsakovė kartu vyko pas jį, tarėsi dėl automobilio remonto. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta įrodytu, kad ieškovo pervesti 6 550 Eur buvo ne paskola atsakovei, o siekis gyvenimo partnerei nupirkti automobilį. Nors atsakovė tvirtina, kad už automobilį sumokėjo 6 200 Eur, – 5 200 Eur pavedimu, o 1 000 Eur grynais pinigais automobilio pirkimo metu, tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė. Rašytinis įrodymas – pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis įsigytas už 5 200 Eur. Liudytoju apklaustas tuometinis MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. S. patvirtino, kad automobilis kainavo tiek, kiek nurodyta sutartyje. Šiame kontekste teismas sprendžia, kad ieškovės paaiškinimai nepakankami siekiant nuginčyti automobilio kainą ir įrodyti, kad automobilis įsigytas už didesnę – 6 200 Eur kainą.
2021 m. balandžio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad po šios sutarties sudarymo automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo nuosavybė. Byloje kyla ginčas dėl to, ar šia pirkimo–pardavimo sutartimi šis automobilis atsakovo nuosavybėn perėjo neatlygintinai ar atlygintinai, nes ieškovas tvirtina, kad sandorio sudarymo metu jis sumokėjo už automobilį perduodamas atsakovei grynuosius pinigus, o pastaroji šias aplinkybes neigia.
Šalių, liudytojų R. I., M. K., R. Š., K. B. ir A. N. parodymais nustatyta, kad faktinis automobilio perdavimas vyko (duomenys neskelbtini), atsakovės tėvų sodybos kieme 2021 m. balandžio 14 d., nors pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta data – 2021 m. balandžio 13 d., vieta – Kaunas. Pažymėtina, kad vienas sutarties egzempliorius surašytas Kaune (t. 1, el. b. l. 111), o antrasis – (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 62; t. 1, b. l. 24). Nurodyti liudytojai, atsakovė patvirtino, kad automobilio perdavimo ieškovui bei pirmojo ir antrojo pirkimo–pardavimo sutarties surašymo metu, pinigai už automobilį nebuvo mokami. Nors automobilis buvo atsakovės, tačiau ieškovui reikalaujant jį grąžinti, atsakovė su tuo sutiko, įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų pasiūlymu, buvo surašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ir automobilis atiduotas ieškovui. Nors ieškovas tvirtina, kad pinigus už automobilį atsakovei sumokėjo 2021 m. balandžio 13 d., kai jo namuose buvo surašytas pirmasis šios pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius ir, kaip tvirtina ieškovas, jis nupirko iš atsakovės automobilį, tačiau teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad ieškovas automobilį iš atsakovės įsigijo būtent šiuo metu ir kad už automobilį mokėjo pinigus.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris ir kad jis įvyktų turi būti išreikšta abiejų sandorio šalių aiški valia dėl sandorio. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas nesiekė automobilio nupirkti iš jos, jai jokių pinigų nemokėjo, reikalavo automobilį grąžinti, nes jis buvo pirktas už jo pinigus, tačiau ji atsisakė automobilį grąžinti, nes tai buvo ieškovo dovana jai. 2021 m. balandžio 13 d., ieškovas, panaudodamas fizinį smurtą prieš ją, skambino tėvams, prašėsi pagalbos, tačiau ieškovas privertė ją surašyti šią pirkimo–pardavimo sutartį. Net ir po sutarties surašymo, atsakovė automobilio ieškovui nepaliko, su automobiliu iš jo namų pabėgo ir ieškovas jai jokių pinigų nemokėjo, tik siekė atsiimti automobilį. Liudytojai K. B. ir D. B. patvirtino, kad dukra 2021 m. balandžio 13 d. jiems skambino, skundėsi, kad ieškovas prieš ją smurtauja, neleidžia išvažiuoti, prašė atvažiuoti ir ją parsivežti. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 2021 m. balandžio 13 d. ieškovo namuose automobilio pirkimas–pardavimas neįvyko, nes ieškovas nesiekė pirkti automobilio, o siekė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tapti automobilio savininku, o ieškovė nesutiko automobilio perleisti ieškovui, nes manė, kad jis teisėtai priklauso jai. Būtent dėl to atsakovė ir nepripažino 2021 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, surašytos Kaune. Svarbu ir tai, kad 2021 m. balandžio 13 d. liudytojų R. I. ir M. K. (policijos pareigūnai) sustabdytas ieškovas, ieškantis atsakovės, tvirtino, kad važiuoja atsiimti automobilio, kurį nupirko atlikdamas bankinį pavedimą, taigi, tvirtino, kad automobilis jo įgytas ne sumokant grynuosius, o pavedimu. Byloje nustatyta, kad vienintelis su šio automobilio pirkimu susijęs bankinis pavedimas yra ieškovo 2021 m. kovo 15 d. 6 550 Eur pavedimas atsakovei. Šie pirminiai ieškovo paaiškinimai policijos pareigūnams patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes apie automobilio įsigijimo aplinkybes. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovo argumentas, kad atsakovė, pasirašydama po jo 2021 m. balandžio 14 d. rašytu pakvitavimu, kuriame nurodyta – pinigus padaviau grynais, pripažino gavusi pinigus. Liudytojai R. I., M. K., A. N. patvirtino, kad atsakovė buvo susijaudinusi, antrą dieną iš eilės ieškovas, važinėdamas pas ją į namus, reikalavo grąžinti automobilį, ji yra jauno amžiaus, neturinti nei teisinių žinių nei patirties, įvykio metu ieškovas buvo su savo advokatu, todėl šiame kontekste tikėtina, kad atsakovė, kaip nurodo, neperskaitė ieškovo rašyto pakvitavimo teksto ir nepastebėjo dėl esančio įrašo apie perduotus grynuosius. Pati atsakovė, 2021 m. balandžio 14 d. rašydama pranešimą nenurodė gavusi kokius nors pinigus, šį jos pranešimą pasirašė ir ieškovas ir jo atstovas ir jokių pastabų apie mokėtus pinigus neįrašė, kas mažai tikėtina, jei jie būtų buvę perduoti. Liudytojai M. K., R. I. patvirtino, kad 2021 m. balandžio 14 d. niekas jokių pinigų už automobilį nemokėjo. Ieškovo skirtingai nurodomos aplinkybės dėl sumokėtų už automobilį pinigų – pirmiausiai, kad sumokėjo pavedimu, tuomet, kad 2021 m. balandžio 13 d. savo namuose, o 2021 m. balandžio 14 d. pakvitavime, kad perdavo pinigus jo surašymo metu, leidžia daryti išvadą, kad šie jo paaiškinimai yra tik siekis, ne tik pasilikti automobilį ,,Mercedes Benz“ bet dar ir prisiteisti iš atsakovės pinigus, pervestus jai šio automobilio pirkimui.
Visos šios nustatytos aplinkybės bendrame kontekste leidžia pripažinti įrodytu, kad 2021 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė neatlygintinai perleido ieškovui automobilį ,,Mercedes Benz“, nes ieškovas jo iš jos nepirko, pinigų už jį nemokėjo.
Nors ieškovė tvirtina, kad automobilį įgijo pagal dovanojimo sutartį, tačiau teismas sprendžia, kad šios aplinkybės neįrodytos. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinė pareigos (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinė (CK 6.469 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp šalių rašytinė dovanojimo sutartis nesudaryta, o iš šalių paaiškinimų, apklaustų liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad ieškovas siekė automobilį ar pinigu atsakovei padovanoti. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad šalims gyvenant kartu, ieškovas nupirko automobilį, skirtą naudotis atsakovei ir tokiu būdu, jiems gyvenant bendrai, ieškovas naudojosi ,,Range Rover“, o atsakovė – ,,Mercedes Benz“ automobiliu. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai dėl dovanojimo sutarties buvimo atmestini kaip neįrodyti.
Atsakovei, iš jai pervestų 6 550 Eur už 5 200 Eur įsigijus automobilį, 1 350 Eur liko jos žinioje, kadangi atsakovė neįrodė, jog už automobilį sumokėjo 6 200 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L. , byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad pinigų pervedimo momentu ir po jo šalys dar kurį laiką kartu gyveno, šie pinigai išleisti bendriems jų poreikiams tenkinti, jie ieškovui taip pat nepriteistini.
Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus argumentus, aptartos teisminės praktikos ir nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo paskolos teisinių santykių, todėl ieškovo reikalavimas dėl paskolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir nepagrįstas.
II. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. 1, el. b. l. 116; t. 1, b. l. 29).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovas surašė prieštaravimą, atsiliepimą į ieškinį, atstovavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 6 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 28,34 Eur, jos priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmestas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.
Priteisti K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 28,34 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.