Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2394-392/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-06
Bylos Nr.: 2A-2394-392/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-08421-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius (pran.), Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
Ieškovas: UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas: P. M.
Trečiasis asmuo: UAB „Lietuvos žinios“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Balsas.lt“, UAB „Baltijos TV“, R. K., G. K.
Advokatai: Jovitas Elzbergas

Kategorijos

27.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2394-392/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08421-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 27.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui P. M. dėl tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją (gerą vardą) pažeidžiančių duomenų paneigimo; tretieji asmenys: UAB „Lietuvos žinios“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Balsas.lt“, UAB „Baltijos TV“, R. K., G. K..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją (gerą vardą) pažeidžiančių duomenų paneigimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo UAB „Vilniaus energija“ dalykinę reputaciją atsakovo P. M. teiginiai, kad neva UAB „Vilniaus energija“ rinkti mokesčiai už daugiabučiuose įrengtus ir bendrovei nuosavybės teise priklausančius šilumos punktus yra neteisėti; 2) pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo UAB „Vilniaus energija“ dalykinę reputaciją atsakovo P. M. teiginys, kad, kai lauke spalio mėnesį buvo 12 laipsnių šilumos, atsakovo namas neva buvo šilumininkų šildomas lyg lauke būtų 20 laipsnių šalčio; 3) pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo UAB „Vilniaus energija“ dalykinę reputaciją atsakovo P. M. teiginiai, kad neva šilumininkai apgavo milijonus žmonių; neva visos sąskaitos už šildymą yra neteisėtos ir todėl vartotojai neva turi teisę jų nemokėti; neva UAB „Vilniaus energija“ šilumai paskirstyti naudoja gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekį pagal metrologiškai nepatikrintus skaitiklius, neva versdama mokėti už šilumos energiją, kurios žmonės faktiškai nesuvartojo; 4) pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo UAB „Vilniaus energija“ dalykinę reputaciją atsakovo P. M. teiginiai, kad neva praktiškai visas Vilnius vartojo karštą vandenį ir šilumą pagal nesąžiningas sutartis; 5) įpareigoti P. M. paneigti paskleistus duomenis, pažeidžiančius UAB „Vilniaus energija“ dalykinę reputaciją (gerą vardą) ir neatitinkančius tikrovės, bei per teismo nustatytą terminą asmeniškai ieškovo nustatyta tvarka ir būdu paskelbti nurodytus paneigimus; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. lapkričio 8 d. www.balsas.lt tinklalapyje paskelbtame G. K. straipsnyje atsakovas žurnalistui tvirtino: „Vilniečiai siekia susigrąžinti milijonus iš šilumos tiekėjų“. „UAB „Vilniaus energija“ rinkti mokesčiai už daugiabučiuose įrengtus ir bendrovei nuosavybės teise priklausančius šilumos punktus yra neteisėti“. Tokiu būdu atsakovas paskleidė ieškovo rinktų mokesčių neteisėtumo faktą. Be to atsakovas, duodamas interviu, teigė, kad „per mėnesį daugiabučio gyventojai šilumos tiekėjams sumoka virš tūkstančio litų, nors įranga priklauso ne gyventojams, o bendrovei“. Ieškovas su šiuo atsakovo teiginiu nesutinka. Šis nesutarimas tarp šalių yra virtęs teisminiu ginču, kuris teismo dar nėra išspręstas. Atsakovas savo teisinę poziciją per visuomenės informavimo priemones viešina kaip konstatuotą faktą. Fakto, jog ieškovo renkami mokesčiai yra neteisėti, kategoriškas ir viešas tvirtinimas sukėlė ieškovui dideles neigiamas materialines pasekmes.

2011 m. vasario 21 d. televizijos laidoje „LNK žinios“ (transliuota per LNK televiziją 18:45 val. ir 22:00 val.) atsakovas pasakė: „Mūsų name, kai mes, būtent, atsikratėme prižiūrėtojo ir pasamdėm savo žmogų, šilumininkai pradėjo keisti nuotoliniu būdu parametrus ir, kai lauke buvo 12 laipsnių šilumos, spalio mėnesį namas buvo šildomas lyg lauke būtų -20“. Ieškovo teigimu, oro temperatūra yra objektyvus fizikinis dydis, ir pagal šildymo intensyvumo duomenis atsakovo gyvenamajame name nurodytu laikotarpiu galima patikrinti, ar atsakovo teiginys atitinka tikrovę.

2011 m. vasario 21 d. „Lietuvos žinių“ Nr. 42 R. K. straipsniui „Valdžia slepia, kad sąskaitos už šilumą yra neteisėtos“ (skelbta ir internete) duotame interviu atsakovas pareiškė: „Mūsų valdžiai nėra svarbu, kad šilumininkai apgavo milijonus žmonių, nes ji bijo, kad kils chaosas ir finansiškai nukentės monopolininkai, kai žmonės sužinos, kad visos sąskaitos už šildymą yra neteisėtos ir todėl vartotojai turi teisę jų nemokėti“. Atsakovas taip pat teigė: „Nors namuose yra įrengtas įvadinis karšto vandens skaitiklis, tačiau UAB „Vilniaus energija“ šilumai paskirstyti naudoja gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekį pagal metrologiškai nepatikrintus skaitiklius, versdama mokėti už šilumos energiją, kurios žmonės faktiškai nesuvartojo“. Ieškovas teigė, kad, konstatuodamas faktą, jog ieškovo veiksmuose buvo apgaulė, atsakovas kartu tvirtina, kad ieškovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus. UAB „Vilniaus energija“, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog nepagrįstas kaltinimas asmeniui „išvagiant“ turtą yra laikytinas paskleistais duomenimis, kuriais asmens garbė ir orumas konkrečiu atveju buvo pažeisti, nors tai buvo itin gerai žinomas viešasis asmuo. Atsakovas besąlygiškai tvirtina, kad sąskaitos už šildymą yra neteisėtos, todėl šilumos vartotojai nesaistomi CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintos pareigos vykdyti prievoles pagal teisėtai sudarytas ir galiojančias sutartis.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, 2011 m. kovo 1 d. BTV laidoje „Karštas vakaras“ (transliuota 20:25 val.) atsakovas taip pat paskleidė žinias, neatitinkančias tikrovės. Atsakovas teigė: „Lietuvoje turbūt 2/3 šilumos vartotojų šilumą vartoja pagal vadinamąsias konkliudentines šilumos vartojimo sutartis, tai yra, reiškia, jie neturi rašytinių sutarčių, jiems visiems yra taikomos tipinės sutartys. Pavyzdžiui, Vilniuje kai vieną tokią sutartį išnagrinėjo Vartotojų teisių apsaugos tarnyba spalio 25 dieną, jinai buvo tiesiog masiškai pripažinta nesąžininga vartotojų atžvilgiu“ (7:00 min.). „<...> Ką reiškia? Praktiškai visas Vilnius vartojo karštą vandenį ir šilumą pagal nesąžiningas sutartis <...>“ (7:26 min.). Ieškovas nurodė, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, pagal kurią kiekvienas asmuo pripažįstamas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Kadangi ši prezumpcija nėra paneigta, laikytina, jog ieškovas yra sąžiningas. Ieškovas visą atsakovo paskleistą informaciją laiko ne nuomone, o žinia, nes ji gali būti objektyviai patikrinta, taikant tiesos ir netiesos kriterijų, ir tvirtina, jog paskleista informacija patvirtina duomenų paskleidimo faktą.

Visi minėti per visuomenės informavimo priemones atsakovo paskleisti teiginiai yra duomenys apie ieškovą. Pirmame ir trečiame interviu UAB „Vilniaus energija“ buvo įvardinta tiesiogiai. Kituose interviu nors ieškovas tiesiogiai ir neįvardintas, bet iš pasisakymų turinio galima suprasti, jog kalba eina apie UAB „Vilniaus energija“. Be to, visuotinai žinoma, kad UAB „Vilniaus energija“ dažnai įvardinama „šilumininku“, ypač visuomenės informavimo priemonėse.

Paskleisti duomenys pažeidžia, žemina ir kenkia ieškovo dalykinei reputacijai. Atsakovo paskleistais duomenimis vartotojams peršama mintis, kad ieškovas piktnaudžiauja savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi prieš vartotojus ir taip pažeidžia viešąjį interesą. Daug asmenų atsakovo paskleistus duomenis jau palaikė pakankamu faktiniu pagrindu nemokėti ieškovui teisėtų ir pagrįstų mokesčių. Atsakovas, tvirtindamas, kad ieškovas aiškiai neproporcingai ir neprotingai šildė gyvenamojo namo patalpas spalio mėnesį, leidžia suprasti, jog ieškovas paslaugas teikia neprofesionaliai. Ieškovą apkaltinus apgaule, visuomenė tapo linkusi labiau juo nepasitikėti, vengti sudaryti sandorius, o tai turi įtakos ieškovo verslui. Paskleistais duomenimis atsakovas ieškovą apkaltino nusikaltimo padarymu, nesąžininga komercine veikla, moralinių ir etikos normų nesilaikymu, kas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikoma asmens dalykinę reputaciją (gerą vardą) žeminančia informacija.

Atsakovas skelbiasi turįs aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jo pasisakymai teisės aiškinimo klausimais visuomenės vertinami kaip žmogaus, turinčio specialių žinių, išvados. Atsakovo paskleisti duomenys vienareikšmiškai sukelia tokios informacijos gavėjui neigiamą nuomonę apie ieškovo komercinę veiklą, formuoja neigiamą visuomenės požiūrį, diskredituoja ieškovo darbuotojų, klientų, verslo partnerių, visuomenės, valstybinių institucijų akyse bei tiesiogiai ir šiurkščiai pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją (gerą vardą). Atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti, nes ieškovą laikytis teisės aktais reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos taisyklių įpareigoja ir šios licencijuojamos ūkio srities sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, paskirti ieškovui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas persekioti atsakovą, kaip vartotojų teisių gynėją, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą „strateginį ieškinį prieš visuomenę ir žodžio laisvę“. Atsakovas akcentavo, kad tokiais ieškiniais iš tiesų yra siekiama visuomenę įbauginti, atgrasinti ją nuo valdžios pareigūnų kritikos, kad žmonės neįgyvendintų savo teisių viešai kalbėti apie visuomenės interesus ir neišdrįstų reikalauti iš valdžios pažeidimų pašalinimo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui, nes atsakovo P. M. nuomonė, kurią ieškovas prašo paneigti, buvo pakleista per visuomenės informavimo priemones. CK 2.24 str. aiškiai nurodo, kad atsakovais tokiose bylose yra visuomenės informavimo priemonės, kurios gali būti įpareigotos paneigti tikrovės neatitinkančius ir asmens reputaciją žeminančius duomenis, o ne nuomonių laidose dalyvavę ir savo nuomonę išsakę asmenys. Atsakovo teigimu, ieškovas nesilaikė CK 2.24 str. 2 d. reikalavimų, nes atsakovas nėra gavęs jokio kreipimosi dėl duomenų paneigimo. Atsakovas atsisakė priimti ieškovo 2011-03-07 raštą, kurį buvo bandoma įteikti per antstolį. Kadangi ieškovo siųstas raštas nėra teismo procesinis dokumentas, todėl, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, jo įteikimo tvarką reglamentuoja ne CPK normos, o Teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinta „Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarka“. Atsakovas teigė, jog, pagal minėtos „Dokumentų įteikimo ir perdavimo tvarkos“ 14 p., atsisakymas priimti dokumentus neprilygintinas dokumentų įteikimui. Ieškovui nesilaikius ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, civilinis procesas nutrauktinas.

Atsakovo teigimu, ieškovas reikalauja paneigti jo išsakytą nuomonę (teisinį vertinimą) apie valdžios institucijų nustatytus faktus. Aplinkybę, jog šilumos tiekėjai šilumos ir karšto vandens apskaitai naudoja metrologinių patikrų neturinčius skaitiklius, patvirtina Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-03-03 raštas Nr. 13SR-52. Inspekcija nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkte taip pat sumontuota ir su skaitikliu sujungta šilumos įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“, ir pažymėjo, jog papildomai su skaitikliu sujungtų programinių įrangų ar sistemų duomenys negali būti naudojami atsiskaitymams, kadangi jos nėra metrologiškai įteisintos, kaip nurodyta Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakyme Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“. Inspekcija informavo, kad ji nurodė UAB „Vilniaus energija“ atsiskaitymams su vartotojais nenaudoti nuotoliniu būdu perduotų skaitiklių matavimo rezultatų, jeigu šios rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos metrologiškai neįteisintos ir informuoti Lietuvos metrologijos inspekciją, kaip tai vykdoma. Be to, 2010-10-25 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimų, susijusių su teisine metrologija, vykdymo.

Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog namo sunaudoto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekio apskaitai naudojamas šilumos punkte prieš šilumokaitį įrengtas geriamojo vandens skaitiklis MTK Nr. 10394729, kurio patikrą 2011-01-04 atliko VĮ „Vilniaus metrologijos centras“. Pasirinktinai patikrinus gyvenamojo namo vartotojų butuose (Nr. 41, Nr. 43 ir Nr. 45) įrengtus karšto vandens skaitiklius, nustatyta, kad naudojami SaMeCo ir WEHRLE tipų vandens skaitikliai, kurie neturi nuotolinio perdavimo funkcijos. Name naudojama 60 vnt. karšto vandens skaitiklių, kurių tipai yra patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą (Nr. 2-67:1993 ir Nr. 1-397:1996), tačiau neatlikta jų metrologinė patikra. Skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis ir yra butų savininkų nuosavybė. Atsakovas pažymėjo, kad namo gyventojai su UAB „Vilniaus energija“ nepasirašę sutarčių dėl karšto vandens tiekimo. Dauguma namo gyventojų turi ankstesnio tipo sutartį, pasirašytą su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl šilumos tiekimo.

Dėl nuomonės apie nesąžiningas šilumos vartojimo sutartis paneigimo, atsakovas nurodė, kad ieškovo parengtų ir naudojamų tipinių sutarčių nesąžiningumą patvirtina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010-10-26 nutarimas Nr. 10-654, kurio ieškovas neginčijo. Atsakovas nuomonių laidoje „Karštas vakaras“ tik viešai išsakė savo nuomonę ir teisiškai įvertino padėtį.

Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-09-20 oficialiai nustatė, jog šilumos tiekėjams priklausančius šilumos punktus savo lėšomis prižiūrėti ir eksploatuoti privalo patys šilumininkai, o ne gyventojai. Tačiau už namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto priežiūrą moka namo gyventojai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad www.balsas.lt straipsnyje jo nuomonė yra pateikta netiksliai. Jis straipsnio autoriui nurodė manantis, jog „mokesčiai, rinkti už UAB „Vilniaus energija“ šilumos punktų priežiūrą, yra neteisėti“, o ne „UAB „Vilniaus energija“ rinkti mokesčiai už šilumos punktų priežiūrą yra neteisėti“

Nuomonę apie tai, kad namas buvo šildomas „lyg lauke būtų -20“, atsakovas pareiškė įvertinęs namo perkaitinimą, kai lauke temperatūra siekė 12 laipsnių šilumos, o namo šildytuvuose cirkuliavo beveik verdantis šilumnešis. Kadangi name buvo labai karšta, atsakovas iškvietė namo šildymo sistemų prižiūrėtoją, kuris atvykęs nuotoliniu būdu pakeistus šilumos punkto parametrus sureguliavo tinkamai. Todėl atsakovas ir išreiškė tokią savo nuomonę. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog, išreikšdamas savo nuomonę, jis neminėjo UAB „Vilniaus energija“. Ieškovas tuo metu šilumos punkto neprižiūrėjo, nevaldė ir neigė, kad valdymui naudoja nuotolinį reguliavimą, ką nustatė ir Lietuvos metrologijos inspekcija bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ atsiliepimu su ieškinio argumentais ir reikalavimais BTV atžvilgiu nesutiko ir prašė atmesti ieškovo reikalavimus įpareigoti P. M. paneigti paskleistus duomenis BTV laidoje „Karštas vakaras“ arba transliuojant per BTV darbo dieną nuo 20:25 val. iki 21:00 val. bei socialiniame tinklalapyje www. youtube.com ieškovo nurodytu paneigimo tekstu. Dėl kitų reikalavimų P. M. atžvilgiu, UAB „Baltijos TV“ prašė spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašė priteisti UAB „Baltijos TV“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ nurodė, kad 2011-03-01 20:25 val. BTV laidoje „Karštas vakaras“ atsakovas dalyvavo diskusijoje apie šilumos sąskaitas, jų formavimą, kurioje išdėstė savo poziciją ieškovo ir jo vykdomos veiklos atžvilgiu.

UAB „Baltijos TV“ nurodė, kad ieškovas klaidingai teigia, jog atsakovas BTV laidoje „Karštas vakaras“ paskleidė duomenis. Trečiojo asmens teigimu, 2010/2011 metų BTV sezone rengta laida „Karštas vakaras“ buvo orientuota į kasdieninių aktualių temų analizę, diskusiją, nuomonių pasikeitimą dėl visuomenei rūpimų problemų. Pažymėjo, kad šiuo metu laidos „Karštas vakaras“ nėra, ir teisiniai santykiai su jos vedėju žurnalistu A. P. ir režisiere A. R. yra pasibaigę.

2011-03-01 „Karštas vakaras“ laidoje buvo diskutuojama sąskaitų už šilumą klausimais, ir joje dalyvavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas F. P., Seimo narys A. P. ir atsakovas. Laidoje kalbintas atsakovas išdėstė savo nuomonę aktualiu visuomenei klausimu. Jis sakė: „aš manau, kad metrologija yra tik viena nedidelė dalelė <...>, aš manau, kad didžiausia problema yra su vartotojų sutartimis“ (5:46 – 6:11 min.). UAB „Baltijos TV“ nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovas nėra ieškovo darbuotojas, todėl jis neturi žinių apie visas ieškovo ir kitų vartotojų sudaromas sutartis.

Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ pažymėjo, kad jis negali patikrinti atsakovo pateiktos informacijos tikrumo, pagrįstumo ir to nedaro, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog paskleista informacija laikytina duomenimis. BTV šiuo atveju atliko tik tarpininko funkciją. Ji negali ir nesiekia kontroliuoti savo laidose dalyvaujančių asmenų žodžio, minties laisvės (LR Konstitucijos 25, 26 straipsniai). Ieškovas nepagrįstai teigia, jog BTV turi būti atsakinga už informacijos paskleidimą socialiniame tinklalapyje www.youtube.com ir būtent BTV turėtų vykdyti reikalavimą paskelbti paneigimą minėtame tinklalapyje. Ieškovas, pagal CPK 178 str., nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laidos „Karštas vakaras“ įrašą www.youtube.com paskelbė būtent BTV. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ nurodė, kad jis to nedarė ir neturi duomenų apie tai, kas tai padarė. Todėl BTV negali būti atsakinga už paneigimo paskelbimą ir socialiniame tinklalapyje www.youtube.com.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, jog buvo pažeista jo dalykinė reputacija, tačiau nepateikė jokių statistinių duomenų, apklausų rezultatų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad po atsakovo interviu laidoje „Karštas vakaras“ visuomenės nuomonė ieškovo ar jo veiklos atžvilgiu pasikeitė. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teigia, kad ieškovas, teikdamas plačios apimties viešąsias paslaugas, neišvengiamai gali būti plačiau kritikuojamas bei dėl jo veiklos gali būti išsakomos griežtesnės nuomonės.

Atsiliepimas

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-23 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad televizijos laidose ir interneto tinklalapiuose atsakovas, remdamasis valstybės institucijų nustatytais duomenimis, išreiškė savo nuomonę, pateikė savo vertinimus. Be to, ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, veikla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl jo atžvilgiu priimtinos kritikos ribos yra neabejotinai platesnės.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti – ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė paskleistos informacijos turinį, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat netinkamai taikė CK 2.24 str. ir netaikė Konstitucijos 25 str. 1 d. bei Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d., 69 d. Teismas neanalizavo ir netikrino atsakovo pateiktos informacijos – nesigilino ir nekvalifikavo atsakovo teiginių turinio.

Ieškovas nurodė, kad G. K. straipsnyje, paskelbtame www.balsas.lt, nebuvo pateikta kitų, alternatyvių, nuomonių, o vienintelio atsakovo nuomonė deklaruojama kaip faktinis teiginys. UAB „Vilniaus energija“ pažymėjo, kad atsakovas tiesiogiai tvirtino, jog apelianto veiksmai pažeidžia teisės normas, tačiau tokie atsakovo teiginiai plačiau pirmosios instancijos teismo nagrinėjami nebuvo. Nurodė, kad teismas, pateiktą informaciją palaikęs nuomone, nepasisakė, ar atsakovas laikėsi nuomonės skelbimui keliamų reikalavimų.

Dėl atsakovo išsakytų teiginių pagrįstumo, ieškovas akcentavo, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-03-03 rašte Nr. 13RS-52 konstatuota, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotas Katra SKS-3 įvadinis šilumos skaitiklis ir kita šilumos apskaitymo įranga yra sumontuota tinkamai bei skaitiklis metrologiškai patikrintas. Atsakovas 2011-03-03 Lietuvos metrologijos inspekcijos raštu remtis negalėjo, nes jis duomenis viešai paskleidė anksčiau nei šis raštas buvo parengtas. Atsakovo pridėtas raštas yra nepatvirtintas atsakingo asmens parašu, taip pat jo kopija nėra tinkamai patvirtinta pagal CPK 177 str. Apeliantas jo apskųsti galimybės neturėjo, nes raštas nebuvo adresuotas UAB „Vilniaus energija“.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010-10-22 nutarime konstatavo, jog „įvertinus skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei galiojančių teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo – vartojimo riba yra pastato įvade, kaip tai numato teisės aktai“. Parduodamos šilumos energijos kiekį parodo įvadinis skaitiklis, kuris yra reguliariai tikrinamas. Lietuvos metrologijos inspekcija dėl pastatų įvadinio skaitiklio priežiūros apeliantui nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas nepateikė jokių jo paskleistus duomenis patvirtinančių duomenų (individualių teisės aktų) nei paaiškinimų.

Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010-10-26 rašto, 2010-10-26 buvo paskelbtas Energetikos ministro įsakymas Nr. I-297. Naujų taisyklių apimtis itin didelė, o aiškus pereinamasis laikotarpis apeliantui nebuvo numatytas. Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą tenkino ieškovo raštu pateikti paaiškinimai ir vyko geranoriškas bendradarbiavimas, derinant sutarčių sąlygas. Sutarčių sąlygų derinimas su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra įprastas procesas, kurio metu iškylantys nesutarimai nereiškia, kad „visas“ ar bent „dalis“ Vilniaus vartojo karštą vandenį ir šilumą pagal nesąžiningas sutartis. Būtinybę derinti sutarčių sąlygas lemia ir dažnas teisės aktų keitimasis.

Daugumo vartotojų, taip pat ir atsakovo, šilumos tiekimo – vartojimo santykiai grindžiami Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų nuostatomis, nes nėra sudaryta individualių rašytinių sutarčių. Standartinės sąlygos yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktas, kuris yra suderintas su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. Šiuo teisės aktu privalo būti vadovaujamasi, kol jis nėra oficialiai pripažintas neteisėtu.

Teismas nevertino esminės aplinkybės, kad atsakovas yra viešas asmuo, dažnai žiniasklaidos priemonėse prisistatantis tam tikros srities ekspertu. „Strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą“ tėra atsakovo išsigalvojimas, siekiant ieškovą nepagrįstai sukompromituoti, nukreipti teismo dėmesį nuo esminių bylos aplinkybių.

Vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, teismas taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį. Apeliantas yra visuomenei gerai žinoma bendrovė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą šilumos tiekimo licenciją, centralizuotai aprūpinanti šiluma daugiau nei 195 tūkst. Butų Vilniaus mieste, Grigiškėse, Salininkuose ir Trakų Vokėje, taip pat pašildanti ir tiekianti karštą vandenį vartotojams, pasirinkusiems bendrovę karšto vandens tiekėja. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje UAB „Vilniaus energija“ turi verslo partnerių, klientų, kurie vertina jos turimą patirtį ir nepriekaištingą dalykinę reputaciją. Minėtomis atsakovo paskleistomis neigiamomis, tikrovės neatitinkančiomis žiniomis ieškovas kaltinamas teisei priešingais veiksmais, tuo nepagrįstai verčiant visuomenę abejoti UAB „Vilniaus energija“ dalykine reputacija (geru vardu). Todėl atsakovo paskleistos žinios pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją (gerą vardą), o žinių masinis paskleidimo būdas padidino UAB „Vilniaus energija“ reputacijai kilusią žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas P. M. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš ieškovo patirtas 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Be pakartotų atsiliepimo į ieškinį argumentų, atsakovas nurodė, kad apelianto prašomi paneigti teiginiai yra atsakovo nuomonė apie valstybės institucijų nustatytas aplinkybes. Nuomonė buvo išsakyta netiesioginio eterio diskusijų laidų metu, daugeliu atvejų apelianto net neminint. Politinių ir pilietinių diskusijų metu oponentai dažnai kritikuojami, t. y. išsakomi neigiami jų sprendimo ar veiksmo vertinimai, iškeliami trūkumai, klaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-22 nutartyje b. b. Nr. 2K-7-645/2005 konstatavo, kad politikų kritikos ribos yra platesnės už privačių asmenų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas, kalbėdamas apie saviraiškos laisvę politinės diskusijos kontekste, nurodė, kad, pateisinant politinio žodžio apribojimus, reikalingi labai įtikinami motyvai (EŽTT 2001-07-22 sprendimas byloje Feldek prieš Slovakiją).

Atsakovas pažymėjo, kad apeliantas tyčia ignoravo esminę aplinkybę, kad atsakovo nuomonė buvo pateikta netiesioginiame eteryje, buvo perpasakota ir perfrazuota spaudoje, nenurodant šaltinio. Todėl P. M. šioje byloje negali būti atsakovas. Visuomenės informavimo įstatymo 51 str. numato, jog už visuomenės informavimo priemonės turinį atsako jos valdytojas, išskyrus šio įstatymo 54 str. įtvirtintas išimtis. Tačiau šiuo atveju Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. netaikytinas, nes nėra pagrindų atsakomybę taikyti ne visuomenės informavimo priemonei, o tam, kuris pirmas paskleidė informaciją. Atsakomybė visuomenės informavimo priemonei galėtų būti netaikoma tik pripažinus, kad jos paskleista informacija buvo atsakovo nuomonė, komentaras ar vertinimas. Apeliantas piktybiškai neigia tokios nuomonės galimybę ir teisminio proceso priemonėmis siekia persekioti atsakovą, kaip pilietinės visuomenės narį. Už šiuos veiksmus atsakovas prašo skirti apeliantui iki 20 000 Lt baudą.

Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su ieškovo argumentais BTV atžvilgiu ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nesutinka su tuo, jog BTV naudai neturėtų būti priteistos 1 851,3 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atkreipė dėmesį į tai, kad susipažinimui su ieškiniu, atsiliepimo rengimui, dalyvavimui parengiamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje advokatas sugaišo 7,5 darbo valandas. Ieškinio apimtis didelė, teisinės ir faktinės aplinkybės plataus pobūdžio. Be to, pagal 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 11 p., teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išimtinais atvejais gali nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių dydžių. Todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, atmestinas.

Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui paskirti iki 20 000 Lt baudą. R. K. nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ ieškinį vertina, kaip kerštą P. M. už kritiškus pasisakymus apie valdžios institucijų toleruojamus vartotojų teisių pažeidimus šilumos ūkyje bei siekį įbauginti piliečius, kad šie nedrįstų kelti viešojo intereso klausimų ir kritikuoti valdžios veiksmų. Pažymėjo, jog P. M. pasisakymai, pateikti 2011-02-24 dienraštyje „Lietuvos žinios“ publikuotame R. K. straipsnyje, yra jo nuomonė ir vertinimas.

Pagrindinė straipsnio tema – žinia apie 2011-02-11 vykusį Vyriausybės darbo grupės posėdį, kuriame atsakingų institucijų atstovai konstatavo, kad šilumos tiekėjai naudoja metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, nors juos naudoti apskaitai draudžia galiojantys teisės aktai, ir tokiu būdu suformuotos sąskaitos yra neteisėtos. Šią žinią valdžios institucijos nuo visuomenės bandė nuslėpti. Straipsnyje pateikta ne vien P. M. pozicija, bet ir kitų minėtame posėdyje dalyvavusių institucijų atstovų komentarai. Pateiktos kelios pozicijos ir pacituotas dokumentas, sudarant galimybę skaitytojams patiems daryti išvadas. Straipsnyje niekur nėra rašoma apie teismo nustatytą faktą, kad sąskaitos yra neteisėtos, priešingai, kalbama apie galimai neteisėtas sąskaitas. Teisė pareikšti nuomonę ir kritikuoti valdžios veiksmus yra konstitucinės Lietuvos Respublikos piliečio teisės.

R. K. nurodė, kad straipsnyje pateikti P. M. nuomonė ir vertinimas grindžiami aplinkybėmis, faktais ir duomenimis, kuriuos nustatė, patvirtino bei pateikė atsakingos institucijos. Straipsnyje pabrėžiama, kad kalbama tik apie sąskaitas, kurios suformuotos pagal metrologiškai nepatikrintų apskaitos prietaisų rodmenis, o ne apie visas sąskaitas. Aiškiai nurodytas priežastinis ryšys tarp išvados, kad sąskaitos yra galimai neteisėtos, ir aplinkybės, kad jos išrašomos pagal metrologiškai nepatikrintus prietaisų rodmenis. Savo nuomonę apie tai, jog sąskaitos yra neteisėtos, P. M. grindžia dviem argumentais. Pirma, Lietuvos metrologijos inspekcijos vadovas pateikė informaciją, jog Vilniuje metrologiškai patikrinti vos 5 proc., o Lietuvoje – 65 proc. karšto vandens skaitiklių. Antra, Lietuvos metrologijos inspekcijos vadovas patvirtino, kad maždaug 70-80 proc. Vilniaus šilumos punktų yra įdiegta metrologiškai nepatikrinta ir neįteisinta nuotolinio šilumos punktų valdymo sistema „RubiSafe“, sukurta taip, kad ją naudodami šilumininkai gali nuotoliniu būdu tiek perduoti duomenis, tiek reguliuoti šilumos punkto parametrus. 2010-11-15 įsakymu Valstybinės metrologijos tarnybos vadovas nurodė, kad ši sistema privalo būti metrologiškai įteisinta.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad interneto tinklalapyje www.balsas.lt 2010-11-08 buvo publikuotas G. K. straipsnis „Vilniečiai siekia susigrąžinti milijonus iš šilumos tiekėjų“. Straipsniui parengti žurnalistas kalbino P. M., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovę L. K., Energetikos inspekcijos viršininko pavaduotoją R. Ž. ir Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentą J. A.. Taip pat buvo kreiptasi į UAB „Vilniaus energija“ atstovą spaudai N. M., tačiau šis atsisakė pateikti komentarus apie susiklosčiusią situaciją dėl iš butų savininkų rinktų mokesčių už šilumininkams priklausančių šilumos punktų priežiūrą ir eksploatavimą (I t., b. l. 23-24).

2011-02-21 „Lietuvos žinios“ Nr. 42 (12869) (ir interneto tinklalapyje www.lzinios.lt) publikuotas žurnalistės R. K. straipsnis „Valdžia slepia, kad sąskaitos už šilumą yra neteisėtos“ buvo parašytas po 2011-02-11 Vyriausybės darbo grupės šilumos sąskaitų klausimams spręsti posėdžio. Rinkdama straipsniui medžiagą, žurnalistė kalbino posėdyje dalyvavusius asmenis - Žvėryno bendruomenės narį teisininką P. M., Vyriausybės kanclerį D. M., Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovą F. P. bei Lietuvos metrologijos inspekcijos vadovą A. S.. (I t., b. l. 25-26).

2011 m. vasario 21 d. per LNK televiziją transliuotos laidos „LNK žinios“ reportaže, kurį laidos vedėjas pristatė: „Vyriausybės pareigūnai įtaria, kad vilniečiams pateikiamos sąskaitos už šildymą neteisėtos“, buvo kalbintas P. M., Lietuvos metrologijos inspekcijos vadovas A. S., Vyriausybės kancleris D. M. ir UAB „Vilniaus energija“ komercijos vadovas R. G. (ieškinio priedas Nr. 3 – laidos „LNK žinios“ vaizdo įrašo kopija).

2011 m. kovo 1 d. BTV laidoje „Karštas vakaras“ vyko diskusija tema „Ar galime pasitikėti šildymo sąskaitomis?“. Laidoje dalyvavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius F. P., Seimo narys A. P. bei Žvėryno bendruomenės narys, teisininkas P. M. (ieškinio priedas Nr. 4 – laidos „Karštas vakaras“ vaizdo įrašo kopija).

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovo manymu, yra pagrindas ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją (gerą vardą) pažeidžiančių duomenų paneigimo patenkinti. Apeliantas taip pat mano, kad iš jo atsakovo naudai priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų nebuvo pagrindo, bei ginčija trečiojo asmens UAB „Baltijos TV“ naudai priteistų 1 851,3 Lt bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl žinios ir nuomonės atribojimo

Sprendžiant, ar CK 2.24 str., kuriame įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, pagrindu buvo pažeista dalykinė reputacija, būtina atriboti žinią nuo nuomonės. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Atribojant žinią ir nuomonę visų pirma remiamasi šių sąvokų („žinia“ ir „nuomonė“) samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (2 str. 84 d.), o nuomone - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (2 str. 36 d.).

Taigi vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žinią nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamą teiginį nepakanka, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010). Taigi, išvada, ar paskelbta nuomonė ar žinia, gali būti padaryta ištyrus visas bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami atsakovo pasisakymai yra nuomonė, o ne žinia. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, straipsniai ir televizijos laidos, kuriuose pateikti atsakovo pasisakymai, buvo kuriami visuomenei aktualiu klausimu – dėl sąskaitų už šildymą teisėtumo. Tiek straipsnių, tiek televizijos laidų medžiagai parengti žurnalistai kalbino ne tik atsakovą P. M., bet ir kitus aukščiau nurodytus asmenis. Taigi, buvo stengiamasi visuomenei pateikti įvairias nuomones, o ne konkretaus asmens nuomonę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, rengiant straipsnį „Vilniečiai siekia susigrąžinti milijonus iš šilumos tiekėjų“ interneto tinklalapiui www.balsas.lt, dėl interviu buvo kreiptasi ir į apelianto atstovą spaudai N. M., o 2011 m. vasario 21 d. transliuotos televizijos laidos „LNK žinios“ reportaže kalbėjo ir apelianto komercijos vadovas R. G.. Taigi, minėtose visuomenės informavimo priemonėse apelianto atstovai, kaip ir kiti pašnekovai, turėjo galimybę pasisakyti.

Kaip 2011-07-19 rašte „Dėl laidos „Karštas vakaras“, vykusios 211-03-01“ Nr. 130 (I t., b. l. 122) ir atsiliepime į ieškinį (I t., b. l. 171) nurodė trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“, laida „Karštas vakaras“ buvo orientuota į kasdieninių aktualių temų analizę, diskusiją, nuomonių pasikeitimą dėl visuomenei rūpimų problemų. Tai, kad laidos metu vyko diskusija, patvirtina ir „Karštas vakaras“ vaizdo įrašo kopija (ieškinio priedas Nr. 4).

Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė trečiasis asmuo R. K., jos parašyto straipsnio tema – žinia apie 2011-02-11 vykusį Vyriausybės darbo grupės posėdį, kuriame atsakingų institucijų atstovai konstatavo, kad šilumos tiekėjai naudoja metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus -, ir, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tuo klausimu buvo kalbinti minėtame posėdyje dalyvavę asmenys.

UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2011-08-19 rašte „Dėl paskleistos informacijos paneigimo“ nurodė: „„Žinių“ laidoje žurnalistai, siekdami paskleisti objektyvią informaciją, papildomai kalbino įvairius kitus asmenis: tiek valstybės institucijų atstovui, tiek UAB „Vilniaus energija“ atstovą. Visų asmenų interviu medžiaga buvo ištransliuota, kaip jų išsakytas įvykių vertinimas, asmeninė patirtis“ (I t., b. l. 125).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas P. M. televizijos laidoje „Karštas vakaras“, patvirtindamas, kad dėsto tik savo nuomonę, nuolat vartojo frazes „aš manau“, „mano nuomone“ (laidos „Karštas vakaras“ vaizdo įrašo kopijos 5:59 min., 6:07 min., 14:25 min., 16:56 min., 17:09 min.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir remiantis kasacinio teismo nustatytais kriterijais, kuriais turi būti vadovaujamasi atribojant žinią nuo nuomonės, darytina išvada, kad atsakovas nurodytuose straipsniuose ir laidose išreiškė savo nuomonę, o ne pateikė žinią.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. nurodyta, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teisingai nustatė, jog atsakovas P. M., kaip jis ir pats nurodė savo procesiniuose dokumentuose, savo nuomonę visuomenės informavimo priemonėms pateikė remdamasis valstybės institucijų nustatytais duomenimis.

Atsakovas rėmėsi 2010-10-19 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės raštu „Dėl UAB „Vilniaus energija“ veiksmų“ Nr. R2-1683 (I t., b. l. 207-209), 2011-01-24 Valstybinės metrologijos tarnybos raštu „Dėl metrologiškai nepatikrintų šilumos ir karšto vandens matavimo priemonių naudojimo“ Nr. S-93-(1.13.) (I t., b. l. 210), 2010-10-26 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju“ Nr. 10-654 (I t., b. l. 211-217).

Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovas 2011-03-03 Lietuvos metrologijos inspekcijos raštu „Dėl skundų dėl metrologiškai nepatikrintų šilumos ir karšto vandens matavimo priemonių naudojimo (duomenys neskelbtini) name ir dėl galimai nepatikrinto šilumos skaitiklio“ Nr. 13SR-52 remtis negalėjo, kadangi šis raštas buvo parengtas vėliau nei buvo paskelbti straipsniai „Vilniečiai siekia susigrąžinti milijonus iš šilumos tiekėjų“ ir „Valdžia slepia, kad sąskaitos už šilumą yra neteisėtos“ bei transliuotos minėtos laidos „LNK žinios“ ir „Karštas vakaras“, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas visuomenės informavimo priemonėms pateikė savo nuomonę, o ne žinią.

Dėl teisės laisvai reikšti savo įsitikinimus ir kritikos ribų

Laisvė reikšti savo įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Jis yra įtvirtintas LR Konstitucijos 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. Saviraiškos laisvė gali būti taikoma tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Pagrindinė konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra juridinio asmens teisė į dalykinę reputaciją. Pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės suformuluotus principus asmens teisių apribojimas pateisinamas, esant trijų būtinų sąlygų visetui: 1) jeigu toks ribojimas numatytas įstatyme, 2) jeigu jis yra būtinas visuomenės interesų ir pamatinių vertybių apsaugai, 3) jeigu toks apribojimas yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Konkuruojant dviem teisiniams gėriams, svarbu nustatyti teisingą šių gėrių pusiausvyrą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, praktikoje taip pat akcentuojamas dėsningas juridinio asmens veiklos pobūdžio bei visuomeninio reikšmingumo ryšys su jo reputacijos gynimo bei leistinos kritikos ribomis: viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens dalykinės reputacijos gynimo ribos siauresnės, o jo atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją (gerą vardą) pažeidžiančių duomenų paneigimo pareiškė UAB „Vilniaus energija“. Ši bendrovė visuomenei yra gerai žinoma, kadangi centralizuotai gyventojus aprūpina šiluma bei pašildo ir tiekia karštą vandenį. Taigi, jos veikla neabejotinai susijusi su viešuoju interesu, ir laikytina, kad šis juridinis asmuo yra viešasis. Tokio asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Vilniaus energija“ dalykinės reputacijos gynimo ribos yra siauresnės ir atitinkamai jos atžvilgiu leistinos kritikos ribos yra platesnės. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dviejų konstitucinių vertybių kolizijos, mano, jog nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama teisei reikšti nuomonę, kaip nusprendė ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Civilinė atsakomybė dėl garbės ir orumo pažeidimų gali kilti esant šių sąlygų visetui: 1) kai nustatomas žinių paskleidimo faktas; 2) kai nustatomas faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) kai nustatomas faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) kai nustatomas faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Fakto, kad atsakovas pateikė nuomonę, o ne žinią, konstatavimas reiškia, jog viena iš keturių būtinų sąlygų neegzistuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad likusios sąlygos neįrodinėtinos, kadangi, nesant vienos iš būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovui P. M. CK 2.24 str. pagrindu netaikytina. Nežiūrint to pažymėtina ir tai, kad teismas nenustatė kliūčių ieškinį reikšti ne visuomenės informavimo priemonėms, o tiesiogiai pasisakymų autoriui.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui P. M. priteisė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodė, kad atsakovui advokatas realiai neatstovavo, posėdžio metu atsakovo advokatas neištarė nė žodžio, todėl neaišku, kokius procesinius veiksmus jis atliko, ir kokiu pagrindu atsakovui priteista 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje esančiame pinigų priėmimo kvite (Serija LAT Nr. 638420) nurodyta, kad atsakovas už dokumento surašymą, patarimą bei kitas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 2000 Lt (II t., b. l. 71). CPK 51 str. 1 d. įtvirtina: „Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą“. Taigi, net jeigu atsakovas ir yra teisininkas, įstatymas nedraudžia kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos (paslaugų) suteikimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, vadovaudamasis bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle (CPK 93 str. 1 d.), teisingai ir pagrįstai iš ieškovo atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas taip pat ginčija iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ trečiojo asmens UAB „Baltijos TV“ priteistos 1 851,3 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos dydį. Iš 2011-09-30 PVM sąskaitos faktūros (Serija DOM Nr. 1002182) matyti, kad UAB „Baltijos TV“ už susipažinimą su bylos procesiniais dokumentais bei atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 1 197,9 Lt (326,7 Lt už susipažinimą su dokumentais, 871,2 Lt už atsiliepimo parengimą) (II t., b. l. 43-45). Iš 2011-12-30 PVM sąskaitos faktūros (Serija DOM Nr. 1002253) matyti, kad už pasirengimą bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje bei dalyvavimą jame trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ advokatui sumokėjo 653,4 Lt (217,8 Lt už pasirengimą parengiamajam posėdžiui, 435,6 Lt už dalyvavimą parengiamajame posėdyje) (II t., b. l. 72-74). Bendra advokatui sumokėta suma yra 1 851,3 Lt, kurią pirmosios instancijos teismas ir priteisė.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Teisėjų kolegija pažymi, jog 435,6 Lt suma, sumokėta advokatui už dalyvavimą parengiamajame posėdyje, viršija nurodytų rekomendacijų 8.18. p. numatytą maksimalų dydį. Pagal šį punktą, už dvi atstovavimo teisme valandas (suapvalinus tiek truko parengiamasis posėdis - (II t., b. l. 47-55)) maksimaliai gali būti priteista 240 Lt suma. Kadangi kitos advokatui sumokėtos sumos neviršija nurodytų rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, teisėjų kolegijos manymu, priteista 1 851,3 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 655,7 Lt.

Kiti apeliacinio skundo, ar atsiliepimo į jį argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti trečiojo asmens UAB „Baltijos TV“ naudai iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 655,7 Lt.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusKolegijos teisėjai Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė