Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

3. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 12 d. pateikė atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą skundą (b. l. 91-92), kuriame prašė priimti teisingą ir nešališką sprendimą, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

3.7. Į atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų dėl pažeidimų, kuriuos skundžia, pareiškėjas teigia, kad atsakovas atsiliepime viešina pažeidimus, kurie buvo padaryti.

3.8. Į atsakovo argumentą dėl pareiškėjo siekio pasipelnyti mokesčių mokėtojų sąskaita, pareiškėjas nurodo, kad jo nuomone, atsakovui neturėtų rūpėti iš kokių lėšų bus priteisiama neturtinė žala.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 17–22).

1.1. Atsakovė nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95-2.97 straipsniais, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 2.101 straipsniu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų Įstatymo 5 ir 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 5-V-106 „Dėl teritorinių policijos įstaigų veiklos optimizavimo“ 2.4 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.5- V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų patvirtinimo“ nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo reorganizuoti Vilniaus apskrities rajonų (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono ir Vilniaus rajono) policijos komisariatai. Šie policijos komisariatai neteko juridinio asmens statuso ir tapo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūriniais padaliniais. Visas aukščiau išvardintų reorganizuotų įstaigų teises ir pareigas perėmė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

1.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, todėl negali būti atsakovu administracinėje byloje, o pareiškėjo nurodytas juridinio asmens kodas priklauso Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

1.3. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pašalinti iš atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą ir įtraukti atsakovu, atstovaujančiu Lietuvos valstybę, Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

2.1. Atsakovė nurodė, kad areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą, užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką, reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta „Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Areštinės apsaugos instrukcija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Atsakovė atkreipė dėmesį, kad minimoje higienos normoje numatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

2.2. Atsakovė nurodė, kad policijos įstaigų areštinės nėra tapačios Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžioms laisvės atėmimo įstaigoms, kuriose laikomi įtariamieji ir kaltinamieji asmenys baudžiamojo proceso eigoje ir nuteistieji po nuosprendžio įsiteisėjimo. Pabrėžė, kad tiek poli­cijos areštinės, tiek laisvės atėmimo vietos yra skirtos izoliuoti asmenis nuo visuomenės, laikinai apriboti jų judėjimo laisvę ir bendravimą su kitais asmenimis, tačiau policijos areštinės numatytos ir pritaikytos asmenis laikyti žymiai trumpesnį laiką – iki 30 parų, o suimtus asmenis – iki 15 parų. Todėl, areštinės asmenų laikymo sąlygos gali skirtis nuo tų, kurios yra sudarytos suėmimo vykdy­mo arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose.

3.1. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas naujame areštinės pastate, kuris buvo pastatytas ir įrengtas vadovaujantis tuo metu galiojančios higienos normos HN 37:2009 įtvirtintais reikalavimais.

3.2. Atsakovė informuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės areštinė 2009 m. vasario 20 d. buvo perkelta iš Ukmergės rajono policijos komisariato patalpų, esančių Kauno g. 3, Ukmergėje, į naujas patalpas, esančias Ukmergės rajono policijos komisariate, Vytauto g. 109, Ukmergėje.

3.3. Atsakovė informuoja, kad K. N. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato areštinę buvo pristatomas kaip įtariamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuriam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ir buvo laikomas joje laikotarpiais: nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. ir nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. vasario 8 d. Atsakovė pažymėjo, kad už šį laikotarpį duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei kartu buvusių asmenų skaičių pateikti negali, nes dokumentai (ranka pildyti žurnalai) vadovaujantis 2009 m. gruodžio 22 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 5-V-959/V-98 „Dėl policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.28 - 10.34 punktuose nurodytų areštinės dokumentų (sulaikytų, suimtų, nuteistų, pristatytų į policiją, laikomų areštinėje asmenų bylų dokumentų, sulaikytų, suimtų, nuteistų, pristatytų į policiją, laikomų areštinėje asmenų bylų apskaitos dokumentų, sveikatos priežiūros ir medicininės pagalbos suteikimo žurnalų, prašymų dėl pažymų išdavimo apie asmens buvimą policijos areštinėje ir išduotų pažymų, bei kitų areštinės dokumentų) saugojimo terminais, saugojami ilgiausiai 5 metus, įvairūs areštinės registracijos žurnalai saugomi 3 metus.

3.4. Atsakovė pateikė duomenis bei patvirtinančius dokumentus apie kitu laikotarpiu pareiškėjo sulaikymą Ukmergės raj. policijos komisariato areštinėje. Nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,37 kv. m., 2016 m. balandžio 15 d. pareiškėjas iš areštinės Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų buvo konvojuotas. Nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 9, kurios plotas 10,94 kv. m., su dar vienu asmeniu. 2016 m. balandžio 22 d. pareiškėjas iš areštinės Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų buvo konvojuotas. Nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,16 kv. m., su dar dviem asmenimis. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 6 d. iš areštinės Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų buvo konvojuotas.

Atsiliepimas

3.6. Atsakovė nurodė, kad kiekvienoje Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas yra (1,27 x 0,83) 1,054 kv. m.

4.1. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato areštinę periodiškai tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2016 m. lapkričio 15 d. buvo vykdyta Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu areštinės patalpų įrengimo ir priežiūros higienos normos HN 134:20015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta, teismui atsakovas pateikė Visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktą Nr. PA.10-1393(16.27.2.1.10.24) (b. l. 76-78).

4.2. Atsakovė akcentuoja, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015, reglamentuojanti sąlygas areštinėse, numato, kad kameroje turi būti skaidraus stiklo langai, tačiau šios higienos normos 3 p. nurodoma, kad ji taiko­ma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems polici­jos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios hi­gienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nurodo, kad visose ka­merose papildomai yra įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pažymi, kad areštinėje laikomi asmenys neretai patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvie­timo lemputes ir pan., ir kad pasitaikius tokiems atvejams trūkumai operatyviai šalinami.

5.1. Atsakovė nurodo, kad Higienos normos HN 134:2015 20 p. numato, kaip turi būti įrengtas sanitarinis mazgas areštinės kameroje: sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jis turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Informuoja, kad kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto yra atskirti 140 cm aukščio pertvara. Šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskiriamosios pertvaros aukščio nereglamentuoja. Toks reglamentavimas yra nustatytas taip pat ir dėl pačių areštinėje laikomų asmenų saugumo, kad kameroje nebūtų uždarų erdvių, siekiant išvengti areštinėje esančių asmenų žalojimosi ir kitokių incidentų. Ukmergės rajono policijos komisariato areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai šiuos reikalavimus atitinka. Tam tikra privatumo stoka yra neišvengiama asmens laikymo areštinėje pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

5.2. Pareiškėjas sanitarinio mazgo įrengimą ir privatumo neužtikrinimą sieja su savo lytinių poreikių tenkinimu, tačiau atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad sanitarinio mazgo paskirtis yra žmogaus fiziologinių poreikių, o ne lytinių poreikių tenkinimui.

5.3. Atsakovė informavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendime pasisakė dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjui naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos (administracinėje byloje Nr. I-492-789/2019) ir pažymėjo, kad šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

5.4. Atsakovė nurodė, kad areštinės taisyklių 9.2 punkte nurodyta, kad areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose, ir patikslino, kad policijos pareigūnų nurodymu, eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo. Todėl tvarka ir švara tiesiogiai priklauso ir nuo pačių laikomų areštinės kameroje asmenų ir jų pastangų, siekiant užtikrinti švarą ir tvarką kameroje. Tam tikslui pagal HN 134:2015 laikomi areštinėje asmenys yra aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

5.5. Atsakovė nurodė, kad areštinės taisyklių 7.12. punktas nurodo, kad laikomi areštinėje asmenys ne rečiau kaip kar­tą per savaitę turi teisę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Pažymėjo, kad pareiškė­jas buvimo areštinėje metu naudojosi šiltu dušu ir jo teisė nusiprausti po šiltu dušu nebuvo suvaržy­ta ir pateikė išrašą iš „asmenų išvedimo iš kameros žurnalo“ prausimasis po šiltu dušu) (b. l. 23–39).

6.1. Atsakovė nurodo, kad areštinės teritorijoje yra įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis. Areštinėje laikomi asmenys turi galimybė kiekvieną dieną pasivaikščioti (vyrai – 1 val., moterys ir nepilnamečiai – 2 val.) gry­name ore. Pasivaikščiojimo trukmė reglamentuota Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, kurioje nėra numatytas sporto inventoriaus įrengimas pasivaikščiojimo kiemeliuose.

6.2. Atsakovė paaiškina, kad tiek policijos areštinės, tiek laisvės atėmimo vietos yra skirtos izoliuoti asmenis nuo visuo­menės, laikinai apriboti jų judėjimo laisvę ir bendravimą su kitais asmenimis, tačiau policijos areš­tinės numatytos ir pritaikytos asmenis laikyti žymiai trumpesnį laiką – iki 30 parų, o suimtus asme­nis – iki 15 parų. Todėl, areštinės asmenų laikymo sąlygos skiriasi nuo tų, kurios yra sudarytos su­ėmimo vykdymo arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose.

6.3. Atsakovė nurodo, kad areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organiza­vimą, užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką, reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Policijos areš­tinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, kuri nenumato kamerose iškvietimo signalizacijos mygtuko įrengimo, taip pat televizijos ar radijo aparatų. Atsakovas pabrėžia, kad areštinė nėra įpareigota teikti laikinai sulaikytiems asmenims periodinę spaudą, tačiau nedraudžia ją gauti iš artimųjų.

Atsiliepimas

7.2. Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuris yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinė­jant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinky­bių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (LVAT administracinė byla Nr. Al4-653/2007). Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

7.3. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo sukeltos konkrečios pasekmės. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomeni­mis. Iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku, kokios konkrečios neigiamos fizinės ar emocinės pasek­mės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma, be to pa­žymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir medicininių dokumentų apie galimai patirtą neturtinę žalą, emocinį sukrėtimą ir pan. bei viso to padarinius. Visi pareiškėjo argumentai yra pa­remti jo paties nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas LR CK 6.245-6.255 bei 6.271 straipsnių prasme. Pareiškėjo patirti ne­patogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, nulėmusiu patekimą į areštinę.

7.4. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pareiškėjo reikalavimą atly­ginti neturtinę žalą atsakovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita. Apibendrindama savo argumentus, atsakovė teigia, kad nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.